0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #105 Prieš mėnesį »
     Ar vasara buvo gerai? Gloria į šį klausimą negalėjo atsakyti. Vasara buvo gerai tuo, kad tai buvo vienintelis sezonas, kuomet baltaplaukei būdavo suteikiama proga atsikratyti... Ne, ten ne mokiniai, ten monstrai. Tačiau argi tas sezonas gali būti tobulas, jeigu būtent tada Glorią pasitinka laiškas, patvirtinantis, kad ji priimta ir toliau dėstyti Hogvartse? Bet ji net nepamena, kad tą prašymą rašė, ar, tuo labiau, siuntė!
     Žingsniuodama Londono (po galais, kodėl nepaliko šio miesto anksčiau?! Šiandien tai paskutinis kartas - šįvakar ji išvyksta. Nuspręsta) gatvėmis ir kaip kokį užkeikimą kartodama tą patį per tą patį, jog šiemet atidžiai seks kiekvieną savo žingsnį ir tikrai neleis, įsivelti prakeiktai klaidai ir apversti jos dar vienus metus metus aukštyn kojom. Ne, ne apversti, o paversti. Paversti pragaru. Metai Hogvartse yra tas pats, kas metai pragare. Tam pritartų kiekvienas bent savaitę pabuvęs profesoriaus kailyje, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie ten kenčia jau kelintus metus?
     Pagaliau pasiekusi pastogę, Gloria pakėlė akis nuo žemės ir nusibraukusi nuo jų lietaus vandenį, apsidairė. Kaip tik kitoje gatvės pusėje stovėjo puikus žiobarų kioskelis. Per lietų Clarke įžvelgė, kad anas šiuo metu atidarytas, tad, per daug nesirūpindama, kirto gatvę ir priėjusi prie kioskelio atsikrenkštė ir tarė:
     - Pakelį cigarečių.
     Pardavėjai pasakius Gloriai nesuprantamą sumą, ji pasikrapštė kišenėje monetų, tačiau apčiupė tik burtininkų pinigus. Ech, koks skirtumas. pamanė albinosė ir nuteškė pinigus ant prekystalio. Pardavėjai papriekaištavus dėl nesuprantamos pinigų valiutos, Gloria perverė ją kiaurai savo lediniu žvilgsniu taip, kad anai liko tik išsižiojus dėbsoti į Glorią, kuri kaip tik tą pačią akimirką pasiėmė pirkinį ir patraukė savais keliais. Žinoma, iš pradžių baisiausiai susinervino dėl prasto oro, tačiau kiek pažingsniavus lietus kiek aprimo, o debesys ėmė sklaidytis. Pasiekusi kažkokį tiltą, Clarke atsirėmė į tilto turėklus, visiškai nesivargindama atpažinti šio tilto, ir, išsitraukusi pakelį cigarečių ir vieną iš jų užsidegusi burtų pagalba, išpūtė baltą dūmų kamuolį ir pažvelgė tolyn į upės horizontą.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #106 Prieš mėnesį »
Londonas buvo keistai tuščias. Ar bent jau taip atrodė panelių dėmesio ištroškusiam žaviam jaunuoliui, vardu Brett O'Connor. Jau porą dienų nesurado jokios gražuolės, kuri norėtų kartu praleisti vakarą ir naktį, tad nuotaika pamažu bjuro. Ne to vis dėlto šis žavus jaunikaitis atvyko į sostinę. Ką jam veikti, jeigu jokia panelė nenori palaikyti kompanijos? Ne, taip gyventi nusibodo, ir Bretas pažadėjo sau šį vakarą leisti ne vienas. Kur nors suras kokią dailutę mergaitę, kuri supras, kaip jai pasisekė, kad dėmesį rodo neeilinio simpatiškumo vaikinas.
Oras norėjo subjurti, bet Bretas stengėsi to nepaisyti. Sėdėdamas kokiame pigiame bariūkštyje panelę gal ir rastų, bet šį kartą norėjosi kažko kito. Taigi geidžiamiausias Britanijos bomžas trynėsi miesto gatvėmis ir apsimetė, kad ant jo nelyja. O ir nelijo: lietus - tik iliuzija.
Ilgoką laiką nesimatė nė vienos tinkamos kandidatės. Tinkamos nuostabiam vakarui ir nakčiai praleisti. Ko gero, gražuolės išsigando lietaus iliuzijos ir sulindo į barus ar kavines. Toks variantas netiko, tik bėda buvo ta, kad tai visai nepakėlė nuotaikos: Bretas vis labiau irzo.
Priėjęs tiltą, ant kurio kažkada susimušė su eiliniu nevykėliu, pamatė ant jo ne ką kitą, o visai neblogą panelę. Ilgokai ją stebėjo tarsi bandydamas suprasti, kaip reikėtų prieiti. Ar eiti tiesiai šviesiai, ar šį kartą elgtis subtiliau? Panelė buvo daili, tad reikėjo pagaliau prieiti. Tik atsidūręs beveik šalia suprato, kad ji rūko. Tai buvo daugiau nei nuostabu: argi paprašymas pridegti cigaretę nėra nesudėtingas būdas pradėti pažintį? Kas seks po to, nežino niekas, tačiau Bretas visiškai pasitikėjo savimi. Pasipuošęs "žaviąja" šypsena priėjo visai prie panelės ir pratarė:
- Sveika. Gal galėtum pridegti?
Išsitraukė iš kišenės kiek aplamdytą cigaretę, o žvilgsnis tuo metu tyrinėjo naujosios draugės kūną.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #107 Prieš mėnesį »
     Tolumoje dar smarkiai lijo, tačiau čia, kur dabar stovėjo Gloria, tik šiek tiek krapnojo. Lietaus lašeliai krito į po tiltu tekančią upę ir ją "drebino". Upė smarkiai raibuliavo, taip prikaustydama albinosės susidomėjimą ir žvilgsnį. Upės ir vandens lašelių savotišką šokį buvo įdomu ir gražu stebėti. Gloria kiek apsidžiaugė, kad čia atėjo - čia buvo ramu ir gražu. Niekas netrukdė, aplinkui nesiautėjo nei mokiniai, nei kiaulės ar ožkos. Buvo... Visai malonu.
     Iki tol kol, žinoma, neprisiartino kažkoks nepažįstamasis. Jis sutrukdė Glorios ramybę! Na jau ne, dabar jis už tai sumokės! Clarke atitraukusi žvilgsnį nuo upės atsigręžė į kaltininką, sutrukdžiusį jos mėgavimasį nuostabiomis aplinkybės, ir iškart jį perliejo žudančiu žvilgsniu. Jam nustačius kažkokią baisią, iškreiptą šypseną, Clarke pasišlykštėjo ne tik ja, bet ir, nužvelgusi ano žmogaus aprangą, jo škudurais, kuriais jis buvo apsitaisęs. Tačiau jam paprašius paslaugos...
     - Cha! - piktybiškai atkirto Gloria. - Dar ko? Gal iš pradžių užsidirbtum pinigų, kad įsitaisytum normalius drabužius, o tik tada ir ugnies įsigytum pats, iš kitų nereikalavęs? - įkando baltaplaukė ir išleidusi dar vieną baltų dūmų kamuolį, šį kartą tiesiai vyrui į veidą, apsisuko atgal, kad galėtų toliau spoksoti į upę. Tačiau baisiai susinervino pajutusi, kad vyras ir toliau nusitraukia. - Nešdinkis! - lediniu balsu aprėkė Clarke, nė neatsigręždama į nepažįstamąjį.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #108 Prieš mėnesį »
Bretas žinojo esąs itin patrauklus jaunikaitis, kuriuo žavisi absoliučiai visos merginos. Na, jeigu kokia viena ir nesižavi, tai jau jos problemos, geidžiamiausiam Britanijos bomžui nėra prasmės švaistyti laiką su skonio visiškai neturinčiomis panelėmis.
Kitaip sakant, vyrukas nė kiek neabejojo, kad ir dabar sutikta gražuolė jau visai netrukus išsilydys pamačiusi tokį dailų vaikiną. Dėl tos priežasties žvilgsnis, spinduliuojantis kažką panašaus į pasišlykštėjimą (?!), gerokai sutrikdė. Vis dėlto pavyko save įtikinti, kas viskas yra visiškai kitaip. "Žavioji" šypsena dar labiau paplatėjo, ir vyrukas žengė dar arčiau.
Deja, netrukus pasigirdęs balsas anaiptol neskambėjo draugiškai. Tai žavų jaunuolį dar labiau sutrikdė. Jis nerado, ką pasakyti, tad tiesiog nužiūrinėjo panelę nuo galvos iki kojų. Taip, ji tikrai buvo nebloga, vadinasi, tereikia ją įkalbėti praleisti daugiau laiko kartu. Viskas bus gerai. Jie susipažins artimiau, ir visai netrukus gražuolė mėgausis geidžiamiausio Britanijos bomžo draugija.
- Nagi, nereikia taip piktai, - susiraukęs nuo dūmų kamuolio lipšniu balsu pratarė Bretas. Panelė nusisuko, bet tai nė kiek neišgąsdino. Reikėjo tiesiog susiglostyti plaukus ir taip dar labiau pagerinti savo įvaizdį. Vyrukas ilgokai glostėsi, kol galiausiai nutarė, kad atrodo pakankamai išvaizdžiai. Na, jis visada buvo itin išvaizdus, tačiau dabar reikėjo pasistengti. Susidūrė su itin... Hm, įdomia panele.
- Aš juk ką tik atėjau, mes nė nesusipažinome, - slėpdamas sutrikimą pratarė rudaplaukis ir žengė panelės link. Tarpo tarp jų praktiškai nebuvo likę, tad tereikėjo ją apkabinti ir suspausti glėbyje. Jau tada keistuolė tikrai niekur nepaspruks. Vis dėlto kažkas sutrukdė tą padaryti, tad geidžiamiausias Britanijos bomžas taip ir liko stovėti nužiūrinėdamas gražuolę.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #109 Prieš mėnesį »
     Glorią tai nervino. Kodėl kai, rodos, pagaliau atrandi nuostabią vietą ir nuostabų laiką jai, kažkas būtinai turi prisikabinti ir viską sugadinti?! Kad ir kas tas vyras buvo - gatvės policininkas ar Magijos ministras - jis negalėjo tiesiog taip prieiti prie Glorios ir lyg niekur nieko sutrukdyti jos nuostabiai leidžiamą laiką, bei paversti jį prasčiausiai kaip tik įmanoma leidžiamu laiku! Maža to, jis dar ir kartojo žodžius, kuriuos Clarke jau tikrai buvo kažkur girdėjusi, tačiau neprisiminė kur. Tai baisiai siutino!
     - O kaip kitaip, tavo nuomone, turėčiau atsakyti neaiškiam, apgailėtinam vyrui, kuris sutukdė mano nuostabiai leidžiamą laiką?! - baisiai pasiuto Gloria aprėkdama prisiatinusį vyrą. Jis dar drįsta ir prieštarauti Gloriai?! Apbsurdas! Baltaplaukė jau norėjo pati nešdintis iš čia, tačiau prisiminė, kad pirma čia atėjo, todėl negalėjo nusileisti kažkokiam neaiškiam vyrui - jeigu ji pirma čia atėjo, vadinasi čia jos vieta dabar, jis turi susirasti sau kitą.
     Toliau žiūrėdama sau į upę, Gloria ir toliau rūkė bei laukė, kada gi tas vyras iš čia pasišalins. Tačiau, žinoma, jis turėjo tiek nagalumo, kad nė kojos nepajudino tolyn - priešingai, žengė artyn!
     - Kas tau išvis sakė, kad aš noriu su tavimi susipažinti?! - pykčio kupinu balsu suspigo Clarke ir niekinamai nužvelgė prisiartinusį vyrą. - Gal malonėtum atsitraukti iki padoraus atstumo? - tarė albinosė ir pati žengė poroą žingsnių į šoną, vis dar laukdama, kada vyras susiprotės nešdintis.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #110 Prieš mėnesį »
Bretas įsižeidė. Ką šita išvaizdi, tačiau daugiau niekuo neypatinga panelė sau leidžia?! Prie jos priėjo geidžiamiausias Britanijos bomžas jaunikis, o ji, matote, kažkuo nepatenkinta! Turėtų džiaugtis, kad toks dailus jaunuolis rodo dėmesį ir susidomėjimą! Tai jau ne, viskas taip paprastai čia nesibaigs.
- Gali atsakyti mandagiai ir draugiškai, kad tolimesnė mūsų pažintis būtų smagesnė ir sklandesnė, - kelis kartus giliai įkvėpęs ir taip neleidęs įsiūčiui užvaldyti minčių pratarė Bretas ir vėl godžiai nužvelgė panelę. Buvo pikta, kad ji atkakliai spokso į kvailą upę: jeigu teiktųsi atsukti tas akutes į jį, iš žvilgsnio suprastų, kad nėra ko gaišti laiko. Jie jau seniai galėjo būti daug toliau pažengę.
- Aš Bretas, - skubiai prisistatė vyrukas, vos tik gražuolė paminėjo žodį “susipažinti”. Nepaisė to, kad ji, ko gero, tikėjosi išgirsti visai ką kita. O ir “padorus atstumas” tikriausiai reiškė ne tą patį: rudaplaukis nutarė, kad jis yra pernelyg didelis, tad žengė artyn - būtent to ir norėjo ši daili, tačiau keistai pikta mergina, ar ne? Kitaip tiesiog būti negalėjo. Padarė tą pakankamai tyliai, kad susimąsčiusi (o gal ir ne, bet koks skirtumas?) panelė neišgirstų. Nieko daugiau nesakęs apkabino ją per liemenį ir nė neketino paleisti. Pažinties ir smagaus vakaro pradžia gal ir nebuvo tokia, kokią ją buvo numatęs geidžiamiausias Britanijos bomžas, tačiau nė kiek neabejojo, kad panelė nusiramins ir pagaliau susipras susidūrusi su itin žaviu vaikinu.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #111 Prieš mėnesį »
     Gloria jo nekentė. Tai buvo nemandagiausias žmogus, kokį jai teko sutikti! Kas iš vis turi tiek įžūlumo?..
     - Ne pas tą žmogų atėjai, jeigu tikiesi pasikalbėti „mandagiai ir draugiškai“, - šaltai atkirto Gloria, o tuomet pasiuto, kad vis dar su tuo priklydėliu kalbasi. Geriau jau būtų jį tiesiog ignoravusi... Tačiau kas padaryta, to nebeištaisysi. Reikia tai pamiršti ir susikaupti ties tuo, ką reiktų daryti toliau. Tačiau, žinoma, Gloriai tai baisiai nesisekė ir ji vis dar siuto dėl to, kad išvis prasižiojo. Bandydama sutramdyti savo pyktį, nes ne išsirėkti atėjo į miesto centrą, Clarke ir toliau atkakliai spoksojo į jai po kojomis tekančią Temzės upę. Vanduo buvo vienas iš dalykų, kurie padėdavo profesorei atsipalaiduoti. Dažniausiai, žinoma, tada, kai juo pati Gloria plaukiodavo (ar šokinėdavo į jį, kaip prie Reino krioklio), tačiau ir žiūrėjimas į vandenį paprastai padėdavo. Tik ar taip bus ir šį sykį? Panašu, kad ne, nes šį kartą pykčio protrūkio nebepavyko suturėti ir atsigręžusi antrą kartą nužvelgė vyrą. Šį kartą jos akys tiesiog degė pykčiu ir svilino rudaplaukį.
     - Ar aš ne aiškiai pasakiau, kad nenoriu jokių pažinčių, Bretai?! - vyro vardą baltaplaukė tiesiog spjaute išspjovė. Gloria norėjo surėkti dar kažką ir apie numušiamus taškus, tačiau laiku susigaudė, kad čia ne Hogvartsas, o priešais stovintis asmuo - ne mokinys ir prikando liežuvį. Tačiau žvilgsnis vis dar buvo spinduliuojantis neapsikentimą ir baisiausią susinervinimą.
     Clarke pakėlė cigaretę prie lūpų, tačiau nieko daugiau nespėjo padaryti, nes Bretui žengus dar kelis žingsnius ir praktiškai nepalikus nė tarpo tarp judviejų kūnų, Glorią šį kartą ne tik užaugino dar didesnį pyktį, tačiau pasėjo ir baimę. Moteris suglumo - ką šis vyras išvis sumąnė? Gloria mėgino suregzti padorų sakinį, tačiau nieko gero nesigavo, tad po truputį, iš lėto ėmė žingsniuoti atgal, tikėdamasi taip atsitraukti nuo neaiškaus vyro. Atitolus daugmaž per pusę metro, Clarke vėl atgavo savitvardą ir ištrynusi iš veido visus likučius baimės, palikusi vien pyktį, ji piktai iškvėpė:
     - Sakydama padorų, turėjau omeny kelis metrus, ne kelis milimetrus, - ir priekaištingai nužvelgė Bretą, tuo pačiu atsitraukdama dar per vieną didelį žingsnį.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #112 Prieš mėnesį »
- Kodėl manai, kad esi “ne tas žmogus”? - lipšniai pasiteiravo Bretas. Šiaip ar taip, ši šviesiaplaulė buvo daili panelė, kodėl su ja reikėtų elgtis nemandagiai ar nedraugiškai? Tiesą sakant, su tokia gražuole jau kurį laiką neteko susipažinti. Tai tik didino apmaudą: kodėl ji negali nustoti apsimetinėti esanti neprieinama? Jau seniai galėjo ją bent jau pabučiuoti, o galbūt nuveikti ką nors įdomesnio. Ką gi, turbūt reikia elgtis ryžtingiau. Kai kurios panelės itin mėgo, kai vyrukai elgėsi drąsiai ir tiesmukai. Šita bus viena iš tokių. Kad gali būti kitaip, Bretas nė nepagalvojo. Kur jau ten: juk jis yra ne kas kitas, o geidžiamiausias Britanijos bomžas vaikinas.
Tai, kad gražuolė pažvelgė į jį, žinoma, buvo teigiamas ženklas. Argi galėjo būti kitaip? Akivaizdu, kad panelė yra nusiteikusi susipažinti artimiau, tiesiog labai jau vaidina nepasiekiamą. Tai atrodė šiek tiek absurdiška, bet ką gi. Ši šviesiaplaukė buvo to verta. Bretas apsimetė, kad nemato jos nelabai patenkinto žvilgsnio. O gal ieškojo, kaip galėtų jį interpretuoti, kad pačiam būtų naudingiau.
- Nagi, ar aš nepažadinau tavyje nuoširdaus noro susipažinti artimiau? - apsimesdamas įsižeidęs paklausė vyrukas godžiai nužvelgdamas panelę nuo galvos iki kojų. Taip, ji išties buvo neeilinė, tik ką daryti, kad nustotų taip spirgėti? Gal šį kartą Bretas suklydo? Gal kaip tik reikia elgtis kukliau? Šia savybe, sakykime taip, vyrukas nepasižymėjo, bet ko nepadarysi dėl gražios panelės?
- Nereikia taip, - vis dar maloniu balsu pratarė geidžiamiausias Britanijos bomžas, nors juto, kad kantrybės taurė gali ir išsekti. Vėl žengęs artyn panelės paliko tarp jų gerus kelis centimetrus. Tai pakankamai toli, ar ne? Žinoma, Bretui tai buvo pernelyg toli, bet kol kas turėjo užtekti ir to. Tereikėjo įrodyti gražuolei, kad sutikusi praleisti laiko kartu ji nieko nepraras. Priešingai - tai bus nuostabiausias vakaras ir naktis jos gyvenime.
- Gal norėtum nueiti į kokią romantiškesnę vietą? - lipšnumas iš balso nedingo. Staigiu judesiu sučiupęs gražuolės ranką Bretas priglaudė ją prie lūpų. Laikė stipriai - panelė tegul nė negalvoja paspruksianti.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #113 Prieš mėnesį »
     Gloria nenustojo iš lėto judėti atgal. Kaži, po kiek laiko taip eidama pasieks kitą tilto galą? Tačiau dabar ne tas buvo baltaplaukės galvoje, šiuo metu jai rūpėjo tik Bretas ir kaip nuo jo pasprukti. Jis Glorią pradėjo jau nemenkai gąsdinti, tad Gloria tik išorėje išliko ir toliau tokia šalta ir pikta, tačiau viduje virte virė baimės genamos mintys: jeigu bėgtų į artimesnį tilto galą, tikrai greičiau jį pasiektų ir tuomet galėtų kur nors įlįstį į kokį užkampį ir pasislėpti. Tačiau tuomet tektų bėgti tiesiai į Bretą, mat šis užstoja kelią į artimesnį tilto galą, o tai tikrai nėra gera mintis. O jeigu ji apsigręžtų ir bėgtų į kitą galą, kuris daug toliau? Vargu ar spėtų, mat nebuvo fiziškai gerai pasiruošusi, o priešais stovintis vyras atrodė priešingai. Tačiau ji galėtų... Tačiau vos spėjusią susidartyti išsigelbėjimo mintį nutraukė baisi mintis, išsprūdusi iš Breto lūpų. Netikėdama Gloria sustojo eiti ir išsižiojusi spoksojo į vyrą klausiamomis akimis. Nejau jis rimtai mano, kad gali joje pažadinti kažkokius nuoširdžius norus? O juo labiau norą susipažinti artimiau? Jis negalėjo kalbėti rimtai... Tačiau jo tas balso tonas... Jis išdavė visai ką kitą ir Glorią tai dar labiau neramino. Kiek laiko tai tęsis? Ir kada jis pagaliau susivoks, jog Gloria nepageidauja jo draugijos?
     Kažkuria dalimi Clarke vylėsi, kad jie taip ir prastovės žiūrėdami vienas į kitą ir nieko nedarydami, tačiau kita dalimi Gloria troško, jog kas nors dabar įvyktų ir ją pažadintų iš šios sustingusios būsenos, kad ji galėtų bėgti kiek tik kojos neša tolyn nuo čia. Tačiau įvyko nei viena, nei kita - Bretas staigiu judesiu prisiartino prie albinosės ir sumurmėjęs kažką apie romantiką (Gloria dorai neišgirdo ką), taip pat staigiai sugriebė moters ranką ir stirpiai ją suspaudęs prisikišo sau prie lūpų ir ėmė jas glamonėti Glorios rankomis. Liesti tas šlykščias, gličias lūpas prieš savo valią buvo... Pasibjaurėtina, šlykštu, nemalonu. Clarke baisiausiai susiraukė, tačiau vyras, rodos, ir toliau sėkmingai to nepastebėjo ir spaudė Glorios ranką. Baltaplaukė pamėgino ištraukti savo ranką, tačiau jos jėgų nepakako įveikti Bretą, jis buvo per stiprus Glorios jėgoms. Tačiau ranką jis suspaudė dar smarkiau ir Gloria cyptelėjo iš skausmo, rodos, tuoj kaulas lūš. Bet nelūžo - Glorios ranka tieisog pamėlo. Ji su nuostaba žiūrėjo į savo ranką, kuri gyvenime neturėjo jokios kitokios spalvos, apart baltos.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #114 Prieš mėnesį »
Bretas niekaip negalėjo suprasti, kodėl ta žavi panelė nuo jo traukiasi. Negi yra tokia kukli? Tai ir stebino, ir trikdė. Vyrukui atrodė, kad ji jau pakankamai ilgai apsimetinėjo, kad nenori pažintyje žengti žingsnio į priekį. Galbūt tikrino, ar geidžiamiausias Britanijos bomžas yra pakankamai atkaklus? Laimei, šito gero Bretui netrūko, tad jis galėtų bandyti pasiekti savo kad ir visą vakarą. Žinoma, jeigu kažkuriuo metu akiratyje nesušmėžuos dailesnė panelė. Vis dėlto šita buvo pakankamai nebloga, kad rudaplaukis dėtų pastangas užkariauti jos širdį. Trumpam laikui, suprantama. Rimtų ir ilgalaikių santykių šiam žaviam jaunikaičiui tikrai nereikėjo.
Paėmęs gražuolės ranką vyrukas susikoncentravo tik į ją, tad nematė nepatenkinto veidelio. Ne, dabar svarbiausi buvo pirščiukai, kuriuos Bretas ilgai laikė priglaudęs prie lūpų. Buvo gera, ir jis nė kiek neabejojo, kad pirmas žingsnis artimesnės pažinties link jau žengtas. Reikėjo tiesiog nepaleisti panelės ir pagaliau parodyti, kad nieko blogo nedarys. Bretas niekada nedarydavo nieko, kam panelės prieštarauja. Na, išskyrus labai retus atvejus. Vyrukas prisiminė netgi dvi gražuoles stotyje, kurios galbūt tikėjosi, kad susitikimas baigsis kitaip. Vis dėlto tai buvo ne jo problema - panelės buvo pernelyg gražios, o vietos... privačios.
Pamatęs, kad dabar sutiktos merginos ranka pradeda mėlti, geidžiamiausias Britanijos bomžas kiek sutriko. Tai visiškai neįėjo į jo planus. Ranką reikėjo paleisti, tačiau panelės - ne. Vadinasi, reikėjo kuo švelniausiai apglėbti ją per liemenį, ką laisvąja ranka Bretas ir padarė. Stipriai prispaudė gražuolę prie savęs ir "žaviai" nusišypsojo. Pagaliau paleido pirštus ir perbraukė savais per dailų panelės skruostą. Rankos nuo liemens nepatraukė ir pradėjo svarstyti, ką reikėtų daryti toliau. Gal jau laikas keliauti kur nors, kur yra mažesnė tikimybė būti pastebėtiems? Vis dėlto kol kas skubėti nesinorėjo, tad Bretas paprasčiausiai pakštelėjo panelei į skruostą ir apdovanojo ją dar viena šypsena.
- Taigi. Ką norėtum nuveikti? - pernelyg maloniu balsu paklausė.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #115 Prieš mėnesį »
     Ar tai buvo blogiau už Hogvartso moksleivius? Gal ir taip, tačiau Gloria negalėjo būti tikra, mat šių abiejų dalykų baisiausiai nekentė ir abu jie nepaliko albinosės ramybėje. Taigi nuspręsti kuris, vis dėl to, blogesnis, buvo sunku. Abu buvo nepakenčiamai bjaurūs ir įžūlūs. Bet vis dėlto, Clarke šiuo momentu linko labiau manyti, kad blogiau ši situacija, nes ji vyko dabar, o mokinių aplinkui - juo labiau, kad vasaros atostogos - šiuo metu nesimatė.
     Su didele baime veide (ar tai tik nebus pirmas kartais, kai Gloria nesugeba suvaldyti savo emocijų? Na, pykčio, žinoma, neskaičiuojant) baltaplaukė žvelgė į keistai besielgiantį vyrą. Vis dar purtė ir kratė ranką, tikėdamasi, kad taip pavyks ją ištraukti iš Breto gniaužtų, tačiau, deja, nesėkmingai. Bretas ir toliau sėkmingai (kas labai žeidė - kodėl bent šį kartą sėkmė negali nusišypsoti Gloriai, o ne kitiems?) siekė savo ir Clarke vis dar buvo sukaustyta jo jėgos ir savo baimės.
     Tačiau net ir to jam nebuvo gana - Bretas sumanė prisitraukti Glorią prie pat savęs, visiškai nepalikdamas tarpo tarp judviejų ir stipriai suspaudęs, apglėbė rankomis Glorios liekną kūną! Net nepaklausęs ar pati moteris tam neprieštarauja! Glorios kūnas buvo (ir yra) jos nuosavybė, priėjęs bet koks vyras negali su juo daryti ką tik panorėjęs! Tiems stambiems, nemaloniems pirštams perbraukus per Glorios lūpas, ją visą sukaustė drebulys, o oda pasidengė žąsies oda, kas paprastai nutikdavo iš šalčio ar baimės. Tačiau Breto lūpoms palietus Glorią... Tai buvo daugiau nei šlykštu. Clarke ėmė visa žvėriškai muistytis, mėginti išsivaduoti iš stipriai spaudžiančių tvirtų rankų, tačiau tam nepadėjus ji giliai įkvėpė ir ėmė taip garsiai, kaip tik mokėjo spiegti. Gal tai atkreips praeivių dėmesį ir jie susipras, kad Clarke prie to vyro glaudžiasi ne savo noru? O gal, bent jau, išgąsdins patį Bretą? Tačiau muistytis ir bandyti išsiveržti iš Breto glėbio ji nenustojo - rankomis bandė ir pati prisidengti veidą, kad vyras nesugalvotų jo uždengti savo delnu ir mėginti nutildyti Glorią. Jam paklausus labai durno klausimo - nejau atsakymas dar nebuvo aiškus? -, baltaplaukė nustojo cypti ir pabandžiusi įspirti Bretui, kuo įmanoma garsiau suriko:
     - Noriu kuo greičiau atsikratyti tavęs! - ir toliau ėmė muistytis ir klykti visa gerkle. Jai reikėjo ištrūkti iš jo glėbio. Ji privalėjo tai padaryti. Tik tuomet ji galės iš čia dingti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Gloria Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #116 Prieš mėnesį »
Panelė išsigando. Ne, ji tik apsimetė, kad išsigando - kitaip ir būti negalėjo. Ko jai bijoti tokio itin žavaus jaunikaičio, kuris kol kas nieko nedaro, tik itin grakščiai paėmė už rankos? Bet kuriai gražuolei toks veiksmas tiesiog privalo būti malonus. Taigi vyrukas kuo skubiausiai apdovanojo gražuolę dar viena “žavia” šypsena.
Niekaip nesuprato, kodėl ji muistosi kaip… Net nežinia, su kuo tai būtų galima palyginti. Kodėl negalėjo pabūti bent šiek tiek ramiau ir galiausiai tiesiog nusileisti? Akivaizdu, kuo šitas vakaras baigsis, tad kam apsimetinėti? Tai gerokai trikdė ir netgi erzino.
O jau tas spiegimas! Bretas jau norėjo paleisti panelę ir trenkti ją į tilto atramą, tačiau suprato, kad būtent to ji ir siekia. Vadinasi, reikėjo elgtis priešingai. Protas kuždėjo, kad gražuolė neapsimetinėja, kad ji iš tiesų nenori artimiau susipažinti su juo, geidžiamiausiu Britanijos bomžu. Tai, tiesa, nepakeitė ryžto ir nusiteikimo praleisti vakarą ir galbūt naktį taip, kaip nori jis. Nieko labai blogo jis ir netroško - neabejojo sugebėsiantis suteikti panelei tokį malonumą, kad ji greit pamirš savo spygavimus ir bandymus priešintis.
Gerai, kad bent jau išgirdusi klausimą teikėsi užsičiaupti - nuo cypimo buvo bepradedanti įsiskaudėti galva. Atsakymas nebuvo labai draugiškas, tačiau vyrukas to nepaisė. Galų gale pripažino galbūt besielgiantis šiek tiek prieš gražuolės valią, bet žinojo jos nenuskriausiantis. O ir kaip galėtų?! Jau visai netrukus jiedu bus kur nors, kur bus ir patogiau, ir jaukiau. Tik reikėjo sugalvoti, kur panelę nusivesti.
- Nebeklyk jau, - šiek tiek nekantriu tonu sumurmėjo vyrukas ir galiausiai sugalvojo būdą, kaip ją patikimai užčiaupti. Vis dar nepaleisdamas iš glėbio pasilenkė arčiau ir švelniai pabučiavo panelę. Bučiuojama gražuolė klykti negalės, ar ne?..
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #117 Prieš mėnesį »
     Ar šis vyras turi ribas? O ar bent jau jas jaučia? Rodos, kad ne. Nebent jo ribos yra už Visatos ribų. Tuomet čia jau niekas nebegelbsti. Nebent gal yra kažkoks žmogaus ribų mažinimo eliksyras? Reiktų kada pasieiškoti informacijos apie tokį, o kai mokiniai jį pagamintų, lieptų Gloria jiems visiems nešti savo eliksyrus Bretui ir sakyti, kad tai tiesiog moliūgų sultys. Gal tada sumažėtų jo ribos? Ar ir tada jis išliktų toks pat įžūlus?
     Cypdama Gloria nieko nepešė - tik paskatino Bretą atlikti tai, ko ji pati mažiausiai troško, nenorėjo apie tai nė galvoti. O jis, matai - jam tai tebuvo maloniausias užsiėmimas Žemėje! Gloria ir Bretas pažįstami (o tiksliau iš vis net nepažįstami) vos tik porą minučių, o jis jau glaudžia savo lūpas prie Glorios, o patį profesorės kūną - prie savo! Tai visiškai nederama! Galvodama kaip vyras gali mėginti ją užčiaupti, Gloria tikrai negalvojo apie tokį būdą. Clarke, rankomis suėmusi Breto veidą, ėmė mėginti atstumpti jį nuo savojo ir taip atkabinti judviejų lūpas. Kai galiausiai jai tai pavyko padaryti, pirmiausia, ką padarė Gloria, tai godžiai įkvėpė vėsaus vakaro oro, o tada jau iš jos lūpų pasipylė keiksmų ir įžeidimų lavina:
     - Šunsnukis! Prievartautojas! Bukaprotis! Asilas! Niekšas! Neišmanėlis!/ Išsigimėlis!.. - rėkė be perstojo baltaplaukė ir tuo pačiau bandė išsivaduoti iš tvirtų rankų, vis dar apglėbusių kūną. Tačiau, vis dar nesėkimngai. Dabar kaip niekad Gloria gailėjosi, kad yra tokia silpna fiziškai.
     Ji jau buvo beprarandantį viltį, tačiau netyčia žvilgtelėjus į upę,moteris pajuto kaip įsižiebė nauja vilties kibirkštėlė. Gal jai pavyks? Jeigu ne kartą yra šokusi nuo krioklio, argi didelis skirtumas šokti nuo tilto? Nutilusi Clarke grėsmingai ir šaltai nužvelgė Bretą ir nieko nesakiusi staigiu judesiu persivertė per tilto turėklus kartu su savimi į upę nusinešdama ir vis dar ją apglėbusį vyrą. Ji mokėjo plaukti, o ar jis? Gloriai būtų buvę daug geriau, jeigu Bretas šių įgūdžių nebūtų turėjęs. Tačiau ir nemokant plaukti lengvai buvo galima pasiekti upės krantą, mat į tilto vidurį jie nebuvo spėję nueiti, dėl ko šiuo metu labai apgailestavo baltaplaukė.
     Netrukus Gloria pajuto, kaip du sunkūs kūnai smarkiai pliūkšteli ir ištaško šaltą upės vandenį.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 209
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #118 Prieš mėnesį »
Bučinys buvo be galo nuostabus. Bretui, žinoma. Tiesa, geidžiamiausias Britanijos bomžas nė kiek neabejojo, kad jis lygiai toks pat nuostabus ir šiai žaviai, bet kažkodėl cypti pernelyg mėgstančiai panelei. Visiškai neketino jo artimiausiu metu nutraukti. Bent ne iki to laiko, kol gražuolė pagaliau supras, kad čia nėra ko pykti. Galbūt ji pagaliau nustos taip kvailai priešintis ir atsakys į draugišką elgesį tokiu pačiu?
Deja, nagai, įsikabinę į veidą, tarsi bylojo ką kita. Atrodė, kad panelė tuoj iškabins akis, o tokia perspektyva geidžiamiausio Britanijos bomžo, sakykime taip, visai neviliojo. Vis dėlto jis neketino taip paprastai paleisti grobio, tad dar labiau prispaudė ją prie savęs. Vis dėlto tai kainavo akimirką koncentracijos, ir netrukus ant itin dailios Breto galvos pabiro ne itin draugiškų žodžių kruša.
- Nedarau nieko, ko tu nenori, - kuo nuoširdžiausiai įsižeidęs pratarė rudaplaukis ir pažvelgė į tą gražų veidelį. Deja, jame nepamatė nieko, kas parodytų, kad panelė yra nusiteikusi bent kiek draugiškai - ir toliau atrodė, kad ji yra viskuo nepatenkinta. Nagi kaip galima nesižavėti tokio žavaus jaunikaičio draugija?! Bretas jau norėjo įsižeisti ir galbūt netgi pagražinti tą nosytę, tačiau nespėjo - panašu, kad gražuolė nusprendė nusižudyti. Vyrukas nespėjo net nieko pasakyti ar išsigąsti, kai garsiai pūkštelėjo į šaltą vandenį. Tai visiškai neįėjo į jo planus, bet, laimei, vienas iš krantų buvo ne taip jau ir toli. Iškilęs į paviršių kelias akimirkas gaudė kvapą, o netrukus jau įrėsi artimesnio kranto link. Neatrodė, kad ką nors būtų sudominęs toks įvykių posūkis, bet tam geidžiamiausias Britanijos bomžas visai neprieštaravo - tikėjosi, kad panelė atplauks paskui jį, ir bus galima ramiai užbaigti tai, kas buvo taip (ne)sėkmingai pradėta. Vyrukas užsispyrė būtinai pasiekti savo - kad ir kiek gražuolė apsimetinėtų, kad jų norai visai nesutampa.
Pagaliau priplaukęs krantą išlipo. Atsidūrė po tiltu, o tai jam visai tiko - čia mažiau žmonių, kurie gali bandyti "gelbėti" panelę. Ne, reikia tiesiog jos sulaukti, o jau tada...
Geidžiamiausias Britanijos bomžas pasitraukė į tamsesnį šešėlį - tikėjosi likti nepastebėtas, kad gražuolei išlipus būtų galima iš karto atsidurti šalia. Kad galbūt reikėtų jai padėti sėkmingai ir saugiai pasiekti sausumą, Bretas nė nesusimąstė.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 108
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #119 Prieš mėnesį »
     Kritimas buvo ilgas. Stiprus vėjas, krentant nuo tilto, baisiai suvėlė Glorios baltus it sniegas plaukus. Gloria troško juos nusibraukti nuo veido, tačiau Breto ir jos kūnai kritimo metu vis dar buvo sulipę, tad dėl to ir dėl smarkaus slėgio, Clarke nesugebėjo pajudinti rankų.
     Sulaikiusi kvapą, kad vanduo nepatektų į plaučius, Gloria pajuto kaip, juodviem įkritus į Temzės upę, vanduo tarsi kokius nematomus klijus nuplovė ir Gloria laisvai atsikabino nuo Breto. Palikusi vyro kūną kažkur tamsiame vandenyje, Gloria prisiyrusi prie dugno, atsispyrė abiejomis kojomis nuo kieto paviršiaus ir išniro į vandens paviršių. Godžiai įkvėpusi oro ir pagaliau nusibraukusi dabar ir šlapius, visą purumą ir garbanomtumą praradusius plaukus, kurie buvo prilipę prie veido, už tą patį ir nusivalydama vandenį nuo akių, baltaplaukė pajuto, kaip peršlapę ir vandens prisisunkę drabužiai ėmė sverti kur kas daugiau ir tempti kartu su savimi į upės dugną ir Glorią. Svorį dar pridėjo ir įvairūs daiktai, buvę kišenėse - burtų lazdelė, pinigai (kurie turbūt bus išsilakstę į visas puses per kritimą nuo tilto), cigaretės (taip po gi - nebereikalingos, mat iš sušlapusių jokios naudos) ir kiti niekučiai.
     Vis dar plūduriuodama vandens paviršiuje, Gloria paskubomis, vien akimis, susirado Bretą, šiuo metu besiiriantį į artimesnį upės krantą. Ji tikrai neketino plaukti į tą pačią pusę kaip ir tas niekšas, juolab, kad mokėjo gerai plaukti ir įveikti nelabai menką atstumą iki priešingo krano nebuvo Gloriai sunkus uždavinys. Be jokių abejonių Gloria apsigręžė ir krauliu - jai patogiausiu plaukimo būdu - nuplaukė iki kito kranto. Prisiartinusi prie cementinio kranto, Gloria užsikėlė rankas ant jo ir prisitraukė save aukštyn. Tvirtai ir vėl stovėdama ant kieto paviršiaus, Clarke ėmė tankiai alsuoti, mat lengva nebuvo plaukti su sunkiais drabužiais, kurie šiuo metu prilipę prie Glorios kūno - kaip neseniai ir Bretas - išryškino moters apatinius ir krėtė šaltį. Kiek susigėdusi dėl savo išvaizdos, Gloria pažvelgė į kitą krantą - kaip tik tą pačią akimirką, kai rudaplaukis šmėstelėjo į tamsą. Riebus keiksmažodis paliko profesorės lūpas, mat ji labai nuoširdžiai tikėjosi, kad šis nemokės plaukti ir prasmegs upės gelmėse. Išgyvendamas jis tik patvirtino kitą Glorios ketintą atlikti veiksmą. Užsimerkusi mergina įsivaizdavo saugią vietą, kurioje galėtų persirengti ir atsipalaidavus atitokti nuo šių įvykių. Pasigirdus pokštelėjimui, Glorios čia jau nebebuvo nė kvapo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Gloria Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.