0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Tauerio tiltas
« Prieš 3 metus »
   Vienas Londono simbolių, vienas įspūdingiausių Anglijos ar net Europos statinių, XIX amžiuj pastatytas santvarinis pakeliamas kabantis tiltas per garsiąją Temzės upę, Londono motiną. Tiltas, kuris turbūt vienintelis šauna į galvą, išgirdus dainą „London Bridge is falling down“, tik nei medinis, nei iš molio, nei iš aukso ar sidabro pastatytas. Kai po tiltu reikia praplaukti didesniam laivui, jis pakyla - ir šitam užtenka pusantros minutės. Tai gigantiškas statinys: 244 metrų ilgio ir 9 metrų aukščio, bokštai - daugiau nei 60 metrų aukščio, tad didesni už daugelį Lietuvos apžvalgos bokštų.
   Sklinda legendos, jog juos neaiškiais tikslais slapčia naudoja Magijos ministerija. Na, o jei reikėtų dar daugiau nelabai reikalingų ir nelabai oficialių faktų, tai tiltas kartkartėmis keistuolių būna pasirenkamas kaip susitikimo vieta. Dar čia galima pakabinti sumautą niekam nereikalingą ir visus užknisančią spynelę su kreivai išgraviruota širdele. Na, arba vieta originaliai nusižudyti - patiltėje vasaromis miega ne tik gyvi, bet ir vaiduokliai valkatos. Tad, kaip žinia, tiltai yra labai universalus ir visų mėgstamas daiktas.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
   Ranka lėtai perbraukė per palaidus, vėjo išdraikytus ir kiek susivėlusius plaukus. Juodos gyvatės be garso netvarkingai nugulė už nugaros. Tyliai iškvėpė plaučiuose sušilti spėjusį orą. Jautėsi atsipalaidavusi ir rami. Pernelyg atsipalaidavusi ir rami.
   Priešais atsivėrė Tauerio tilto vaizdas. Stabtelėjo nužvelgdama statinį. Tiek daug kartų buvo Londone, o dorai visko neaplankė. Nors galbūt dėl to gailėtis ar kaltinti save nereiktų, merginos tokios ekskursijos netraukė. Šis kartas mažai kuo skyrėsi. Tamsiaplaukė paprasčiausiai troško prasiblaškyti.
   Šoktelėjęs vėjas atnešė oro gūsį. Stiprus kvepalų aromatas, sumišęs su vos juntamu maisto, ir šlapio šuns kailio. Kaltininko lojimas netrukus nuskambėjo kažkur tolumoje. Prie šio netrukus prisidėjo dar vienas, kiek arčiau, tačiau mergina neatsisuko. Žingsniavo tolyn.
   Dėmesio įspūdingajam statiniui netrūko. Čia būriuote būriavosi žmonės. Vieni fotoaparato dėka įsiamžino nuotraukose, kurios po kelių dienų bus pamirštos ir niekam neįdomios, kiti pasigrožėję tiltu paprasčiausiai nupėdindavo toliau.
   Prasibrovusi pro keletą turistų susirado kiek laisvesnę tilto dalį. Tingiai atsirėmė į turėklą. Pro šalį it raketos praskriejo keli automobiliai. Netrukus paskui šiuos nuskriejo dar keli. Pasirėmusi ranka galvą įsmeigė kobalto mėlynumo akis į horizontą. Tingiai nusižiovavo. Aukštai danguje besišypsanti saulė švelniai glostė merginos veidą.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
   - Mamma mia! - apgraibom atsukdamas vandens buteliuką sušvokštė Bastiano prieš godžiai išmaukdamas beveik pusę litro.
   Net stiprūs vyriški kvepalai, kurių bala žino kam ir bala žino kiek prisivertė, nebenumušė žliaugiančio kakta prakaito. Vyriška ranka likusį vandenį negrabiai palenkė prie šuns snukio, visų pirma suradus, kurioj erdvės daly ta marmūzė išvis buvo.
   - Tu irgi pavargai, Galileo, - supratingai šnekino italas savo šunį. - Geras šuo mano, geras. Jau suksim namo, ką? Namučio suksim, che bello! - pakasė ausis ir įsimetė tuščią butelį į savo kuprinę, prieš tai papurtęs ir įsitikinęs, kad anei lašo nebeliko.
   Grįžti nusprendė per tiltą - nuo Temzės bedvelkiąs vėjas maloniai gaivino. Ne tas pats, kas užeiti į kokią gerai vėsinamą žiobarišką krautuvę, bet vis tiek neblogai, kaip tokią vasaros dieną. O Bastiano, atsidūręs Londone ir dėl įvairiausių priežasčių turėdamas dar kelias dienas praleisti vienas, pradėjo taip marinuotis iš nuobodulio, kad sugalvojo imtis sporto, kuo šiaip nelabai buvo linkęs užsiiminėti - dienomis išlėkdavo pabėgioti.
   - Jau nebetoli, Galileo, - bėgdamas sušvokštė Bastiano.
  Tuomet kažkas nutiko - taip greit, kad jis pats nelabai suprato, kas. Nuojauta sakė, kad į jį atsitrenkė dviratininkai, išgirdo atsiprašymą ir išgąsčio šūksmus, dar spėjo už kažko automatiškai įsitverti, o tuomet...
   - Non te la prende... - bespėjo sumurmėti, kai pajuto krintąs, įsitvėręs už kažko pakankamai šilto ir minkšto. Į veidą pradėjus pūdalotis plaukams, italui neliko dvejonių, jog jie nepriklauso jo šuniui.
   Galima tik įsivaizduoti, kaip kažkas ant Temzės kranto, per pigią kolonkę pasileidęs kokį romantinį klasikinį gabalą, stebi nuo tilto krentančius du žmones ir šunį jiems iš paskos.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
   Vandens paviršius, ramiai banguojantis apačioje, skalaujantis Londono krantus, žėrėjo it koks brangakmenis, visai, kaip ir merginos akys, žvelgiančios į tolį, nors galbūt teisingiau būtų teigti - į tuštumą. Tyvuliojantis vanduo susiliejo su skaisčiai melsvu dangaus paviršiumi, nė su žiūronais nebūtum atskyręs linijos, skiriančios dvi stichijas.
   Kryptelėjo galvą. Prabėgo tiek laiko... Skaičių jau seniai pametė. Iš pradžių tai tebuvo valandos, vėliau dienos, galiausiai išaugo į savaites.
   Elijah...
   Nematė šio nuo paskutinio karto Ūdrų Žabanguose įsikūrusiame name. Atrodė, kad laikas sustojo, tyčia erzindamas ir kankindamas mėlynakę.
   Tyliai atsiduso. Persibraukė dar kartą per ilgus plaukus, besiplaikstančius už nugaros. Saulės spinduliai, iki šiol maloniai glostę veidą, ėmė įkyrėti. Nusisukusi nuo horizonto pasiruošė žengti tolyn, tačiau įvairūs garsai už nugaros privertė stabtelėti. Pabandė kryptelėti galvą, išsiaiškinti, kas įvyko, tačiau vietoj to tik pajuto, kaip kažkas įsikimba į ranką ir priverčia prarasti tvirtą pagrindą po kojomis. Kaip tiksliai viskas įvyko, iki galo nesuprato. Sąmonė suvokė krentant tik tuomet, kai kobalto mėlynumo akys pastebėjo tolstantį tauerio tiltą. O galbūt tiksliau būti teigti kylant? Ji juk krito... Kol galiausiai staigiai tėškėsi į vėsų vandenį.
   Paniro įkvėpdama. Plaučiai prisipildė vandens. Ėmė kosėti.
   Po galais...
    Sukosėjo, tačiau veltui. Į burną pateko tik dar daugiau vandens. Ėmė irtis į paviršių. Giliai įkvėpė rydama gaivius oro gurkšnius. Šie dabar buvo tikra palaima.
   Stipriai užsikosėjo plūduriuodama paviršiuje. Permirkę drabužiai tempė žemyn, o sušlapę plaukai dengė veidą. Atbula ranka nusibraukė šiuos apsidairydama. Ją kažkas nusitempė. Kažkur dar turėjo būti vienas asmuo. Ir šuo. Vilkiška uoslė užuodė šuns kailio kvapą. Ar tai tas pats, kuris lojo?
   Apsižvalgė.
   Nagi, kur tu?
    Kobalto mėlynumo akys naršė taip greitai, kad akimirką ėmė suktis galva. Neįsivaizdavo, kaip derėtų elgtis tokioje situacijoje. Ne kiekvieną dieną kažkas nusitempia nuo tilto ir priverčia išsimaudyti.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   - Ką per... - kryčio metu susigaudęs dar spėjo iššvokšti Bastiano, kai ant pilvo vožėsi į vandens paviršių.
   Visas oras buvo šiurkščiai išspaustas iš plaučių - kaip koks nepageidaujamas spuogas ant kaktos vidurio, nervingai trylikametei besiruošiant į pasimatymą, kuriame iš jos bus juodai išsityčiota, o nuotraukos plačiai paskleistos po įvairius socialinius ir asocialinius tinklus.
   Ką gi, dabar miesto svečias bent jau pakankamai neblogai žinojo, kur esąs. Temzės srovė truputį panėšėjo tolyn nuo tilto, bet visą vaikystę praleidęs Italijos mieste ant jūros kranto Bastiano bent jau mokėjo plaukti visai neblogai.
   Pajuto, kad ant snukio nebėra akinių nuo saulės, turbūt šie jau ilsisi šalia milijonų kitų daiktų, nukritusių nuo tilto. Kai pagalvoji, tai, kas dedasi upių dugnuose po šitokiais tiltais, esti aukso lobynai istorikams ir ateities archeologams. Zuccarelli irgi prisidėjo prie mokslo plėtros - ateities žmonės galės sužinoti, kokios akiliorių nuo saulės mados vyravo 2020-aisiais Velnio metais.
   - Atleiskit, - mažumėlę springdamas nurėkė Bastiano, atsiminęs, kad greičiausiai krito ne vienas.
   Jaunuolis mažumėlę sutriko, susipratęs, kad nežinos, kaip padėti tam kažkam, kas kartu su juo pateko į užterštus miesto upės vandenis, jei tas kažkas nemokės plaukti. Gal ministerija nenukeps jo, jei jis užsiimtų magija gelbėdamas gyvybę?
   - Galileo! - pasišaukė šunį jaunuolis, plūduriuodamas vandens paviršiuje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Bastiano Zuccarelli »
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
   Tik nepasiimk vieną kartą ginklų, it kokių antrų galūnių, priaugusių prie kūno, ir štai, kažkas sumąsto tave nusitempti nuo tilto ir išmaudyti. Galbūt tai buvo naujas flirtavimo būdas? Ar šiais laikais vietoj paprasto užkalbinimo ir gašlių žvilgsnių vaikinai tempiasi merginas žemyn tiltu į vandenį?
   Papurtė galvą. Kažkas galimai šalimais skendo, o ji mąstė apie naujus flirtavimo būdus. Ištrauka iš (ne)vykusios komedijos.
   Mintis nukreipti kitur akimirksniu padėjo išniręs vaikinas. Juodaplaukis, kiaurai permirkęs ir plaukti mokantis vyriškosios lyties atstovas. Kiek lengviau atsiduso. Bent jau praktikuotis gelbėjimo neprireiks. Dirbtinio kvėpavimo daryti taipogi.
   Vos po akimirkos sulaukė atsiprašymo. Ak, vis gi tai turbūt nebuvo flirtas, nors ką ten gali žinoti.
   -Tu sveikas?-dviprasmis klausimas, kuriame panaudojus sarkazmą, būtum be vargo supratęs, kad klausiama apie psichologinę būklę, tačiau ramus merginos tonas, nepaliko abejonių, jog visgi ji domisi apie fizinę būklę.
   Vėjo gūsis atnešė balsą, tariantį vardą. Rauktelėjo antakius. Ar vandens paviršiuje plūduriuojančio jaunuolio augintinio vardas buvo toks pat, kaip garsaus italų astronomo? Ar tai reiškė, kad jis italas? Nors galbūt šį paprasčiausiai tik traukė italų mokslininkai ir jų atradimai. Kokia garbė.
   Apsižvalgė akimis ieškodama šuns.
   -Jis už tavęs,-pranešė it kokia žinių vedėja, kuri visa savo siela troško dingti iš savo darbo. Panašiai jautėsi ir tamsiaplaukė. Vėsus vanduo ir permirkę drabužiai erzino.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
   - Aš sveikas, ačiū, - Bastiano balse dėl šiokio tokio susinervinimo išryškėjo akcentas, kad ir nerėžiantis ausies labai tragiškai.
   Kas ten per velnias nutiko ant to tilto? Kaip jie galėjo nuvirsti į upę, kai pėsčiuosius nuo šitokio dalyko daboja pakankamai aukštas bortelis?
   ,,Mamma mia, o aš juk ir svajojau atsigaivinti", - toptelėjo į gal kiek perdėtai optimistišką galvą kažkas, veikiantis kaip plūduras dienos gadinimo faktorių upėje. Visgi Bastiano nebuvo linkęs ilgai čia vėsintis - rūbai ir vandens prisisukusi kuprinė trukdė ramiai dreifuoti.
   - Oo, tu čia, - džiugiai itališkai šūktelėjo neįgalusis, rankomis užčiuopdamas šlapią šuns kailį. - Į krantą, Galileo, - įsakė Zucarelli šuniui, kadangi nelabai turėjo supratimo, kur tai yra, o plaukti vien mėginant ieškoti devyniasdešimties laipsnių kampo tarp upės srovės ir savo plaukimo krypties visai nebuvo ūpo.
   - Kas ten nutiko? Mes upėje? - Bastiano pasisuko į nesėkmės bendrakeleivę lyg galėtų ją matyti.
   Merginos - na, tai greičiausiai buvo mergina - balse nesunkiai buvo galima išgirsti nepasitenkinimą, bet bent jau ne isteriją. Juodaplaukis absoliučiai suprato ją - šita situacija tikrai gi nebuvo iš maloniųjų. Netgi nebuvo aišku, kaip reikėtų reaguoti į šitą įvykį.
   Šuniui rodant kelią aklasis nesunkiai išsikapanojo į krantą. Visų pirma nusiėmė ir išsigręžė kuprinę. Pasilenkęs ir apsimesdamas, kad glosto savo vedlį, burtininkas nukreipė pirštą į upę ir patylom sušnabždėjęs Šaukiamuosius kerus sučiupo ore savo varvančius akinius.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
   Ak, visgi italas...
   Kobalto mėlynumo akys nužvelgė kiek toliau plūduriuojantį vaikiną. Iš išvaizdos sunkiai būtum atskyręs šį, kaip italą, tačiau balsas... Kiaurai permirkęs italiūkštis.
   Apsigręžė kranto link. Kelis kartus giliai įkvėpė tarsi ruošdamasi itin svarbioms ir sudėtingoms varžyboms, o tuomet palengva, kiek mėgaudamasi vėsiu vandeniu ėmė irtis kranto link. Nors drabužiai tempė žemyn, o šlapi plaukai lipo prie veido odos ir kaklo, buvo ganėtinai smagu pasipliuškenti gaivinančiame vandenyje tokią karštą dieną.
   Taškydama vandenį, siekiantį žemiau kelių, į visas puses, išsigręžė plaukus, kiek papureno šiuos rankomis, o tuomet kryptelėjo galvą į šuns pagalba kranto link plaukiantį tamsiaplaukį.
   -Tikrai ne Atlanto vandenyne,-kobalto mėlynumo akys susirado... Bespalves? Luna kryptelėjo galvą. Rauktelėjo antakius tarsi netikėdama tuo, ką matė.
   Kurį laiką paprasčiausiai stovėjo stebėdama, kaip nepažįstamasis išsikaparoja ant kranto ir išsigręžia kuprinę. Elgėsi taip, tarsi matytų, nors teisingiau teigti - tarsi būtų įgudęs. Spėjimą patvirtino ir tai, jog mergina nieko netrukdoma akylai šį stebėjo, nenuleido akių nė sekundei, o italas lyg niekur nieko užsiėmė pašaline veikla. Puikiai matė, kaip slapčia burtų pagalba iš upės išsitraukė akinius. Šlapius, tačiau sveikus.
   -Kam turėčiau būti dėkinga už tokį nuotykį?-žengtelėjo artyn, tebestebėjo vaikiną, bespalves, nieko nematančias akis.
   -Buvom upėje, o kas ten nutiko, nemačiau,-prisiminusi anksčiau užduotus klausimus ir gailėdamasi tokio elgesio, akimirksniu atsakė prideramai.
   Nužvelgė drabužius. Dideli vandens lašai lėtai kapsėjo ant smėlio palikdami ryškias žymes.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
   Išgirdęs tokį sarkastišką ir bjaurų atsakymą, Bastiano labai neitališkai neatsakė nieko. Ką gi - sarkazmas šiuo atveju bent parodė, jog Temzėje atsidūrusiai merginai viskas tvarkoj - galvos nesusitrenkė, skęst nepradėjo. Skęstantys retai kada sugeba išlementi ką nors sarkastiško. O negi ir jo klausimas buvo labai gudrus? Aišku, kad ne.
   Bastiano užsidėjo ant nosies akinius nuo saulės, o tuomet krūptelėjo, išgirdęs netikėtai arti nuskambėjusį jau truputį pažįstamą balsą. Numanė, jog sutiktoji turėjo būti burtininkė, nes tikrai turėjo pamatyti skrendančius jo akinius - ech, kaip jis galėjo įkliūti, jei ji būtų buvus žiobarė.
   - Nežinau, mamma mia! Aš aklas, tad, deja, to pamatyti negalėjau. Manau, jog tai buvo dviratininkai, - atsiduso Bastiano, nusibraukdamas vandenį nuo varvančių plaukų.
   Nieko, diena karšta, išdžius jis greitai. Gal praeiviai ir padėbsos į jį, visą šlapią, bet tai bus pavydo pilni žvilgsniai. Atminty prasukęs įvykius ant tilto, italas staiga kažką suprato.
   - Ar tik ne aš kaltas, kad ir jūs atsidūrėte vandenyje? - susijaudinęs staiga šūktelėjo jis ir žengtelėjo artyn merginos. - Atleiskit man, ši lemtis neturėjo jūsų ištikti! - sudejavo, veide sutelkęs visas liūdniausias pasauly liūtis, na, tiksliau, gal tik jų debesis, mat ašaros iš tamsių akių bent kol kas dar nesispaudė.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
   Krūptelėjimas nepraslydo pro kobalto mėlynumo akis. Turbūt staigus ir kiek netikėtas judesys išgąsdino vienmetį vaikiną. Na, kaltinti merginos nereiktų. Nepažįstamasis buvo pirmas sutiktas asmuo, kuris negalėjo matyti jos, tamsiaplaukės alfos.
   Ne tik aklas, bet dar ir durnas...
   Tyliai atsiduso. Niekaip nesuprato už ką jai nuolat tenka susidurti su tokiais žmonėmis. Dafydd, dabar italas...
   -Kad ir kas ten buvo, kalbėjau apie tave...-persibraukė ranka per plaukus, o tuomet išsigręžė varvančius drabužius,-nuo tilto mane nusitempei tu, išsimaudžiau irgi tavo dėka,-kiek priekaištingai žvilgtelėjo į vaikiną, tačiau suvokusi, kad žvilgsnio jis vis tiek nematys, dar kartą giliai atsiduso.
   Malonus vėjelis it pakviestas ėmė sukiotis tarp dviejų jaunuolių džiovindamas permirkusius drabužius ir šlapius plaukus. Šuns kailio taipogi nepamiršo.
   Vėjas... Palaima tokią karštą dieną.
   Staigiai žengtelėjo atatupsta išlaikydama pagarbų atstumą, mat, dar žingsnis ir italas užgrius ant jos. Antrą kartą nusitemps žemyn, tik šįkart ant smėlio.
   -Manau, kad tai trolių, gyvenančių po tiltais, darbas,-šyptelėjo apsižvalgydama, o tuomet nusprendusi, kad skubėti niekur neverta, mat, vis tiek neturėjo nei kur eiti, nei kur slampinėti, netrukus keliaus namo, paprasčiausiai klestelėjo ant smėlio.
   -Vis gi kažkas nusprendė, kad turėjo,-gūžtelėjo pečiais kilstelėdama galvą ir nužvelgdama vaikiną. Šis kažkokiu nepaaiškinamu būdu vertė šypsotis. Juoktis ir pralinksmėti. Galbūt buvo kaltas jos itališkas akcentas ir tas liūdnas veidas?
   -Bet kaip nors išgyvensiu,-linktelėjo nuramindama juodaplaukį ir dar kartą šyptelėjo. Turbūt šitaip veikė atvėsintos smegenėlės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
   Išgirdęs atodūsį Bastiano staiga suprato nesusigaudęs angliškame polinkyje prie visko eiti aplink. Velsiečiai, su kuriais jam teko daugiau pabendrauti, regis, buvo kitokie, tiesesni. Italai po švelnia ironija arba diplomatijos vingiais dažniau teslėpdavo panieką tiems, iš kurių jie ko nors tikėdavosi.
   - Atleiskit už man už žioplumą, ne taip jus supratau! - gyvai rankomis skėstelėjo Zuccarelli, žengdamas dar arčiau merginos, mat užaugęs pakankamai mažoj erdvėj jis turėjo pakankamai menką supratimą, kas yra sumauta asmeninė erdvė. - Aš - Bastiano Zuccarelli! Ar galėčiau sužinoti jūsų vardą? - paklausė jis.
   Šitai ištarus mintyse vėl ėmė suktis smalsi dvejonė, ar ši užsienietė jam pasakys savo vardą, ar visgi ne. Gal būtų sąžininga?
   Vėsesniam vėjui pūstelėjus į trijulę, varvančią ant Temzės kranto, italas nusipurtė, o ant rankų jam pasirodė vadinamoji žąsies oda. Ech, tie pietiečiai, net angliškas vėjas jiems per prastas.
   - Trolių po tiltais? - griausmingai nusikvatojo juodaplaukis. Šitą bajerį jau tikrai pagavo. Nors netikėtai sirimtėjęs jis suprato, kad anglai gali būt pakankamai bepročiai, kad leistų tokioms būtybėms gyventi tokiose vietose.
   - Ar visgi tai tiesa? - paklausė jis pasitikslindamas.
   Atrodo, daugiau miesto svečias tiltais nevaikščios. Ką dar gali sužinoti jau pokalbio su londoniečiu pradžioje? Ant dangoraižių stogų gyvena harpijos ir drakonai? Parduotuvių veidrodžiuose įsitaiso vampyrų užmuštų fyfų dvasios? Dieve, dieve...
   - Gal galėčiau jus pavaišinti ledais arba kokteiliu? - kažkaip keistai sudėliojęs žodžius paklausė jaunuolis, jausdamas nežmonišką kaltę dėl šitos nesėkmės. - Ech, Londonas regisi pavojingas miestas, mamma mia... - atsikvėpė jis.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
   Dar kartą žengtelėjo atatupsta kiek rauktelėdama antakius. Puikiai suprato, kad vaikinas nemato jos, tačiau niekaip nesuprato, kodėl šis vis brovėsi artyn jos. Vienu momentu pamanė, kad šis čiups ją į glėbį ir kaip atsiprašymą - apsikabins. Laimei, tai tebuvo tik spėjimas.
   -Bastiano,-gana ramiai, nors viduje jautėsi suirzusi, kreipėsi į vaikiną,-aš puikiai tave girdžiu, dėka mano vilkiškos klausos netgi per daug gerai, todėl būčiau labai dėkinga, jei kalbėtum šiek tiek tyliau. Manau, jau pakankamai dėmesio gavom krisdami nuo tilto,-lėtai iškvėpė orą nužvelgdama nepažįstamąjį. Pabandžiusi įvertinti situaciją, žengė dar žingsnį atatupsta. Dėl doros ramybės, jei vaikinas sugalvotų ir vėl pulti artyn jos.
   -Luna Gardner,-prisistatė pilnu vardu ir pavarde. Abejojo, kad sutiktas italas bent bus girdėjęs jos vardą, o dar labiau abejojo, kad žinos, jog ji - Pusmėnulio gaujos alfa. Tokia mintis privertė šyptelėti. Bastiano buvo visiškai nepažįstamas, kitatautis ir aklas. Jis nė nenumanė, kas ji yra, ir šitai leido keistai atsipalaiduoti. Pasijusti ramia ir žinoti, kad neteks kalbėti apie įprastus dalykus.
   Netrukus sulaukė garsaus ir kurtinančio juoko. Kiek sutrikusi žvilgtelėjo į vaikiną. Regis, troliai jam išties pakėlė nuotaiką. Kelias akimirkas sudvejojo. Regis, italą apniko abejonės dėl trolių. Gal visgi būtų smagu šį kiek pagąsdinti?
   -Negi nesi girdėjęs pasakojimų apie baisiuosius trolius, gyvenančius po tiltais, ir mėtančius žmones nuo šių?-nutaisė kiek nustebusį, šiek tiek bauginantį balsą tarsi pasakotų baisią istoriją, o tuomet neiškentusi sukikeno.
   Kaip paprastai ir linksmai ji bendravo su juo, sutiktu nepažįstamuoju, ir kaip aršiai ir įnirtingai kovėsi treniruotėse. Tarsi būtų išjungusi mygtuką "žudyk ir naikink"
   Kryptelėjo galvą suraukdama antakius. Tikrai nesitikėjo tokio pasiūlymo, nors žodis "ledai" viliojo.
   Kurį laiką tylėjo svarstydama. Veikti neturėjo ką, paprasčiausiai bandė prastumti laiką.
   -Tave,-pirmiausia pataisė kreipinį,- ir manau, jog taip. Neatsisakyčiau šaltos, gaivinančios ledų porcijos,-šyptelėjo trumpam žvilgtelėdama į juos stebintį šunį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
   Bastiano sekundėlę patylėjo, pamanęs, kad galgi šitas mandrai ištartas sakinys kažkaip ne taip prasisuko per jo smegenų vingius, ir kažkaip besiklausydamas jis susimovė.
   - Atsiprašau, vilkiškos? - perklausė jis, kad paskui nekiltų nesklandumų.
   Visgi iš visos itališkos širdies ir gerklės jis stengėsi kalbėti mažumėlę patildytu tonu. Šitas prašymas, tiesą sakant, jam skambėjo bemaž įžeidžiančiai, mat bemaž - bemaž - niekas iki šiol nebuvo jo prašęs prisukti garsą. Visgi jei ta mergina taip drąsiai sako, kad yra vilkolakė, ar tikrai jam saugu čia su ja šnekučiuotis? Et, saugu, ką gi čia ji. Anglai gal nėra agresyvūs.
   - Ne, bet ačiū, - nusišypsojo Bastiano, įžvelgęs įgirdėjęs josios balse šiokį tokį žaismingumą.
   Neakli žmonės galbūt net nesapnuoja, kiek daug spalvų raibuliuoja jau vien tik jų balsuose jiems kalbant, akli žmonės galbūt nė nesapnuoja, kokiais jausmais ir mintim raibuliuoja akys ir veidai. Galbūt tame ir slypi skirtingų galimybių pažinti pasaulį žavesys.
   - Tik nesu vietinis, tad nežinau, kur Londone galima gauti skanių ledų, - vaikišku balsu pripažino Bastiano - štai ir paryškėjo slapta intencija pavaišinti galimą londonietę. - Tad galbūt tokių vietų žinai tu? Tavo sprendimas - mano vaišės, - pateikė sandėrį jis, nusikvatodamas iš šito kaip iš labai gero bajerio.
   Bastiano ištiesė ranką ir Galileo pakišo savo galvą po ja - aha, šuniui viskas gerai, jis čia ir jis toliau saugos šeimininką nuo pavojų gigantiškam mieste.
   - Vis pagalvoju, kaip jis jaučiasi Londone - tiek žmonių, tiek kvapų, tiek erdvės, ir vis tiek išlieki ištikimas savo pareigai, - atsiduso jaunuolis, bandydamas nusukti kalbą kitur ir galbūt atrasti daugiau bendrumų. Kaip italas, jis bemaž bijojo tylos, tad ar sąmoningai, ar ne visai, nuolat ieškojo galimų temų pokalbiui. O kas gali labiau vienyti žmones nei meilė šunims?
   Tik nekiškit savo kačių.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
   Tyliai atsiduso. Kitu atveju būtų kiek sutrikusi ir išsigandusi, kad apie tai prasitarė, tačiau prieš kelias akimirkas stebėjusi, kaip vaikinas burtų pagalba atgauna akinius nuo saulės iš upės vidurio, neabejojo, kad šis burtininkas ir į tai sureaguos pakankamai gerai, nebent netoleruoja vilkolakių. Ką gi, tokiu atveju galės viską užbaigti čia ir dabar ir palikusi nepažįstamąjį su jo šunimi, patraukti savais keliais.
   -Išgirdai teisingai,-linktelėjo šįkart iš įpročio, nors puikiai prisiminė, kad Bastiano tokio veiksmo matyti negali. Negali matyti nieko.
   -Nesijaudink, neketinu tavęs praryti ar sudraskyti,-nusijuokė užbėgdama, tik gal kiek pavėluotai, įvykiams (šiuo atveju - vaikino mintims) už akių.
   Bent jau jos prašymas buvo išgirstas ir įvykdytas. Italas ėmė kalbėti kiek tyliau ir jos klausos niekas nebedarkė. Tiesa sakant, buvo gana malonu klausytis kitokio, neįprasto akcento.
   -Tuomet turėtum pasisaugoti,-dar kartą žaismingai nusijuokė, o tuomet paskendo savo mintyse. Akimirksniu iškilo begalė įvairių pavadinimų, tačiau visos jos buvo arba labai toli, o šlapiems šlepsėti per visą Londoną nebuvo jokio noro, bent jau tamsiaplaukei, arba netinkamos paprastam pasisėdėjimui. Teliko tik du artimiausi variantai. Nuspręs eidama jų link.
   -Sutarta,-dar kartą linktelėjo stebėdama, kaip šuo be jokios komandos supranta savo šeimininką, vykdo jam skirtas pareigas. Netrukus pokalbis ir nukrypo prie šio, žymaus italų astronomo garbei pavadinto Bastiano augintinio.
   -Galbūt jam padeda buvimas šalia tavęs, savo šeimininko?-pati susimąstydama dėl šuns, o tiksliau dėl savo pačios augintinio Delgado, pratarė. Nors Delgadas buvo vilkas ir miškas jo namai, tačiau būdamas šalia mėlynakės jis jausdavosi kitaip, saugesnis ir ramesnis. Nujautė, kad būtent taip jautėsi ir italo šuo. Jis rūpinosi savo šeimininku, o pašaliniai veiksniai vargu ar šiam rūpėjo.
   -Nagi, eime,-paragindama savo naująjį pašnekovą, ėmė žingsniuoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
   Apie prasidėjusią vasarą pranešė į gatves išėję žmonės, dėvintys plonus, vasariškus drabužius. Anglijos sostinėje ir taip netrūkstant žmonių paskutinėmis dienomis jų čia buvo gausu. Regis, nė vienas londonietis nebenorėjo sėdėti namuose ir nuobodžiai žiūrėti televizorių.
   Mažai kuo tesiskyrė nuo praeivių ir tamsiaplaukė mergina, palikusi Ūdrų Žabangus ir dieną nusprendusi praleisti Londone. Ypatingų planų neturėjo, paprasčiausiai norėjo pakeisti aplinką. Galbūt prasiblaškyti.
   Nuo Džesikos mirties prabėgo daugiau nei metai, o vis dar atrodė, kad ta nelemta naktis tebuvo vakar. Metai. Kartu tiek daug, o kartu tiek mažai. Niekas nepasikeitė. Ji tebeliūdėjo dėl betos mirties, tebematė Elijah taip pat retai, jog retkarčiais užmiršdavo esant šį jos vaikinu, santykiai su Marlena taipogi nepasikeitė. Na, negalėjo pasikeisti. Nematė jos nuo išvykimo į Hogvartsą, visgi vylėsi, kad šiai sugrįžus situacija pasikeis, o iki to ji turėjo kelias laisvas dienas.
   Kodėl patraukė Tauerio tilto link, pati gerai nesuprato. Galbūt pasąmonė nejučia priminė susitikimą su Bastiano ir maudynes jūroje. Po to sekusį susitikimą bare. Po šio pasekmės buvo liūdnos. Pasižadėjo sau daugiau alkoholio nebegerti ir tokių kančių nebepatirti.
   Žingsniavo niekur neskubėdama, tarsi bandydama prastumti laiką. Safyrinės akys stebėjo aplinkinius. Daugeliui jų nerūpėjo nepažįstamieji, buvo per daug užsiėmę savais reikalais ar pokalbiu su savo pašnekovais. Nė vienas nė nepagalvojo, kad tarp jų vilkolakė, panorėjusi galinti išskersti juos be didelio vargo. Vyptelėjo, kai staiga dėmesį patraukė už nugaros pasigirdęs garso signalas. Keletas dviratininkų įnirtingai skambino skambučiu, jog pašaliai juos praleistų, tik kiek per vėlai.
   Staigiai metėsi į šoną atlaisvindama kelią, kaip ir daugelis kitų, tik ji į visai priešingą pusę. Nepastebėjusi, kur stato kojas, nepastebėjo ir esančios kliūties. Skaudžiai kryptelėjo koją. Iš rausvų lūpų išsprūdo aiktelėjimas ir tik dėka greitos reakcijos laiku įsikibo į turėklą taip išlaikydama pusiausvyrą.
I am a wolf and I am stronger than fear.