0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #150 Prieš 2 mėnesius »
Arielė buvo pas mamytę. Patogiai prie jos prigludo. Pirštukas atsidūrė burnytėje ir ji užsimerkė. Truputį prisnūdo ir nebuvo patenkinta, kai visi ėjo valgyti. Niurzgėjo, ašarojo. Kažkiek maisto tikrai nudrėbė ant tėvų ir ant žemės. Paskui truputį žaidė. Dėmesį prablaškė katė. Bet mažylė vis tiek jautėsi mieguista. Galėjo bet kada pradėti ašaroti. Žiovavo, trynė akytes. Kol pagaliau buvo nunešta miegoti. Bet jai nepatiko, nes vieta nebuvo pažįstama. Todėl nepatenkinta vartaliojosi, zirzė. Kol galiausiai prisiglaudusi prie Amelijos užmigo. Miegas nugalėjo ir ji viską pamiršusi paniro į sapnų karalystę. Buvo gera, šilta. Šalia sesutė. Niekas netrukdė nei triukšmas, nei svetima ir visai nepažįstama vieta.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #151 Prieš 2 mėnesius »
- O taip, - atsiduso Dori atsakydama Nelannai. - Tu geriau neklausk, pas mus visas zoologijos sodas.
Arielė jau buvo pavargusi, tačiau Amelija - dar ne. Dori nenorėjo jų per anksti paguldyti, nes tai reiškė, kad jos per anksti ir atsikels. Be to, norėjosi pilnai iškrauti Ameliją. Kai jaunieji tėvai užmigdė dukras, jie grįžo į svetainę. Turėjo, kaip visada, mobilią auklę.
- Žinoma, - atsakė raudonplaukiui mergina, kai jis pasiūlė pašokti.
Abu šoko, o Mendel prisiminė, kaip jie kartu su draugais šėlo tame bute, kuriame tada dar septyniolikmetei taip ir neteko pagyventi. O paskui linksminosi klube. Ir tada jiedu šoko, bet viskas buvo kitaip. Tą kartą abudu neregėtai pasigėrė. Šį vakarą tamsiaplaukė išgėrė kelias taures vyno, tačiau tai nei iš tolo nepriminė ano karto. Nes dabar Dori ir Alanas - tėvai.
Ji pagalvojo apie tai, kad gyvenimas kiek sumautas, kad dukros atėmė jaunystę. Tačiau dabar savo nuotaikų nerodė. Ir taip jau šiandien prirengė spektaklių.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #152 Prieš 2 mėnesius »
Baltapūkė išdidžiai iškėlė galvą. Nes jos visos trys - Sakura, Nelanna ir pati Gruodė - pastatė aiškinantį vaikiną į vietą. Gaila, kad Sakura neišdrįstų nieko panašaus pasakyti Džordžui. Bet gal ir nereikia. Jeigu pasakytų, paskui pati kentėtų.
Vėliau vakaras ėjosi išties smagiai. Sakura ilgai šoko, sukosi ratu, su tais sparnais atrodė tarsi fėja. Šiek tiek užsiėmė ir su Dori bei Alano dukromis, ypač su Amelija, nes Arielė atrodė pavargusi. O įsivakarojus ir tėtis nebe taip stipriai trukdė.
Prieš dvyliktą valandą jie visi išėjo į lauką. Sakura žinojo, kad Juzefas parūpino tų, kurie nėra burtininkai, fejerverkų. Tai strazdanei nepatiko. Nejau jis nesupranta, kad tokie fejerverkai teršia orą ir gąsdina gyvūnus?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #153 Prieš 2 mėnesius »
Štai ir artėjo Naujieji. Juzefas griebė žiobariškus fejerverkus bei šaltas ugneles, taip pat kelis butelius šampano bei pakelį sulčių. Kerais daiktus nusiskraidino į kiemą. Tikėjosi, kad joks kaimynas žiobaras nepastebės.
- Ar kada teko matyti žiobariškus fejerverkus? - paklausė būrio burtininkų. - Tik neišsigąskit, nes bus didelis garsas, - perspėjo. - Ir neikit arti, nes galima susižeisti.
Juzefas ruošėsi šauti fejerverkus, tuo metu jo brolis Amyras visiems šventės dalyviams davė po ilgą uždegtą bengališką ugnelę.
- Alanai, būk geras, papilstyk šampano, - paprašė jo Levinsas. - Walgunai, tu įsipilk sulčių, - tarė sūnui.
Netrukus fejerverkai šovė į viršų. Ir ne tik iš Levinsų giminės namo kiemo. Visas dangus spalvojosi. O Juzefas šaukė:
- Su Naujaisiais! Su Naujaisiais!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 345
Ats: Levinsų giminės namas
« Atsakymas #154 Prieš 2 mėnesius »
Nelanna nusijuokė, kai Dori pasakė apie namie esantį zoologijos sodą. Nematei, kas pas mano mamą namie darosi, pagalvojo.
Vakaras daugumai buvo linksmas. Visi šoko, kalbėjo ir juokėsi. Ji pati nesijautė labai smagiai, vis graužė sąžinė, kad apgaudinėja save ir kitus. Dabar, stovėdama su visais lauke ir laukdama profesoriaus Levinso fejerverkų, ji prisiminė, kaip pasivedė į šoną Sakurą ir galiausiai išsakė viską, kas nedavė ramybės. Apie savo nesėkmingą bandymą tapti hilere, nenusisekusias ekspedicijas ir kaip ekspedicijų organizatoriai vaikinai ją laiko prastesne ir nieko neišmanančia mažvaike. Pasiguodusi geriausiai draugei, ji pasijautė šiek tiek geriau, bet suprato, kad to neužtenka norint istorijos posūkio jos gyvenime.
Fejerverkus ji buvo mačiusi ir anksčiau. Biburyje jie labai populiarūs. Laimei, mama žinojo kerus, kuriais užbūrusi jų namą galėjo kartu su visais išeiti į lauką apžiūrėti jų nedideliame miestelyje kartą per metus pasitaikančio reginio. Jei ne tie kerai, turėtų visi, ar bent mama, likti namie kartu su visais gyvūnais. Kaimynai žiobarai nuolat guosdavosi, kad turi likti namie su šunimis ir negali išeiti pažiūrėti fejerverkų.
- Su naujais metais! - prisijungė prie sveikinimų ir apkabino Sakurą. - Tikiu, kad kiti metai mums abiems bus geresni.