0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

domutis

Domanto Varnanagio dvaras
« Prieš 3 metus »
Senasis aprašymas: (Varnanagių šeimos namas)
Namas stovėjo pačioje atokiausioje Godriko Daubos miestelio vietoje. Namas buvo pastatytas iš raudonų plytų. Dviejų aukštų namas nieko nesiskyrė iš kitų jei tik nebūtų apsauginiais kerais užkerėtas. Todėl namą galėjo matyti tik Domanto šeima ir žmonės kurie buvo įrašyti į slaptą svečių sąrašą. Namo sode stovėjo didžiulis baseinas ir gėlių darželis. Domanto kambarys buvo antrame aukšte. Ant pagrindinių namo durų buvo namo numeris.

Naujasis aprašymas: (Domanto Varnanagio dvaras)
Iš namo į dvarą. Šį kartą dvaras buvo pastatytas panašaus dizaino kaip Baltieji rūmai tik fasadas buvo mėlynas. Dvaras trijų aukštų. Klausimas kodėl vienam žmogui toks didelis namas? Dėja atsakymo nėra. Namas stovėjo toje pačioje vietoje kaip ir ankščiau. Pirmame aukšte išvysi laiptus vedančiu į vonią ir biblioteką. Biblioteka atliko tris funkcijas: Miegamojo, vonios ir žinoma bibliotekos. Pagrindinėje vonioje išvysi dušą ir džiakuzi. Į trečią aukštą pateksi tik su senu ,bet moderniu liftu.  Trečiame aukšte buvo penkios durys ,bet įvairių spalvų.  Už žaliūjų slėpėsi daug kartų sumažintas Klastūnyno kambarys, už raudonūjų Grifų Gūžtos kambarys, už geltonūjų švilpynės ir galiausiai už mėlynūjų Varno Nago kambarys. Savaime aišku ,kad šiame name gyvenantis žmogus labai myli Hogvartsą. Nepamirškime ir pirmojo aukšto. Pirmajame virtuvė ir svetainė.


Baigėsi pirmieji mokslo metai. Domantas grįžo į savo namus. Pirmiausia apkabino mamą ir tėtį. Juk jie nesimatė visus metus. Domantas iš kart lipo į antrą aukštą pasidėti daiktų ir žinoma pailsėti po kelionės. Buvo vėlu. Domantas įėjo į savo kambarį ir pasidėjo krepšį ant grindų nusirengė mokyklos drabužius ir nuėjo į vonios kambarį nusiprausti. Grįžęs iš vonios Grifas pažvelgė į laikrodį. 21.00. Grifui nesinorėjo miegoti tad jis apsirengę įprastus drabužius ir nusileido laiptais žemyn. Tėvai sėdėjo virtuvėje. Mama pasakė:
-Mes pagalvojome ir nusprendėme... Gilderojau sakyk.
Prabilo tėtis:
-Norėtumėme ,kad grįžtum per atostogas namo.
Domantas pagalvojo: Kodėl juk nenorėjo ,kad grįščiau.
-Bet jūs man buvote atsiuntę laišką ,kad nenorite jog aš grįščiau per atostogas.
Tėvai į Domantą pasižiūrėjo kaip į idiotą ,bet daugiau nieko nepasakė. Domantas nusprendė jog reikia eiti miegoti ir nebesigilinti į šitą nesusipratimą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

domutis

Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Galiausiai buvęs Grifas parsibeldė namo iš Šveicarijos į ramią Godriko Daubą. Atsirakinęs duris iš karto sutiko pelėdą Narcizą. Sveika Narciza. Gal paukštis ir nesupras ,bet Domantas bent bus pasisveikinęs. Iš karto užlipęs į savo kambarį nusisegė medalioną ir nusirengė drabužius. Domantui pasisekė ,kad vonia yra kambaryje, (Nu kambarys ,bet šalia durys į vonią). Nusiprausęs atsigulė į lovą ir galvojo apie Hogvartsą. Kad tik galėčiau grįžti į Hogvartsą. Bet mintys ilgai neužtruko ,nes buvęs Grifas prisiminė ,kad reikia rūbus išskalbti ir uniformą pasikabinti į spintą. Atlikęs visus šiuos dalykus ir apsirengęs žiobarų drabužius nusileido į apačią. Namai buvo niūrus ,nes juose nieko nebuvo. Gaila. Domantas išsitraukė lazdelę ir ją nukreipė į svetainės sieną.
-Colovaria.
Sienos iš niūrių mėlynų pasidarė raudonos. Smagu. Įsijungęs televizorių krito ant sofos ir žiūrėjo kažkokį žiobarišką filmą.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Buvo septinta vakaro. Pūtė šiltas vėjelis, karts nuo karto pravažiuodavo mašina ar motociklas. O aplikui į Esmeraldą žiūrėjo mūriniai namai. Godriko Grifo Dauba. Taip, čia gyveno ir Esmeralda. Apsimovusi juodais kedukais ir užsivilkusi ant džinsinio sarafano senelės megstą juodą megstuką su žvaigždučių formos sagutėmis, ji vaikščiojosi prie kapų. Ten buvo ir jos senelių kapai, Ela ir Teo. Mergaitė jų ilgėjosi. Norėjosi, kad bent kartą juos galėtų pamatyti dar kartą. Bet priešais save pamatė raudonų plytų namą. Dviejų aukštų namas priklausė Varnanagių šeimai. Domanto pavardė Varnanagis. Tai jai truputį praskaidrino nuotaiką. Kieme pamatė nedidelį gėlių darželį. Paprašys Domanto, gal leis paiimti vieną gėlę, tai nuneštų tėčiui. Galėtų ištirti ar padauginti... Žodžiu, Esmeralda lėtai dairydamasi po kiemą pagaliau priėjo duris ir pabeldė.

*

domutis

Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Begulint ant sofos ir žiūrint filmą į Domanto namų duris kažkas pasibeldė. Kas pas mane gali ateiti? Domantas atidarė duris.
-Esmeralda? Kaip tu galėjai mane rasti? Aš nesakiau ,kad gyvenu Godriko Dauboje ir būtent šiame name.
Buvęs Grifas stebėjo stabo ištiktas. Domantas priėjo arčiau mergaitės ir ją įstūmė į vidų.
-Atleisk tiesiog nenoriu ,kad kas pamatytų. Arbatos?
Varnanagių šeimos atstovas norėjo pasirodyti malonus. Domantas nuskubėjo į virtuvę.
-Jauskis kaip namie.
Buvęs Grifas užkūrė arbatinuką ir paruošė arbatą. Puodukus nunešė į svetainė ir įjungė animaciją.
-Manau norėsi animacijos.
Domanto namai buvo labai sušnerkšti. Grifas nuo stalo griebė lazdelę:
-Domum or casa.
Visi daiktai buvo savo vietuose ir atrodė kaip europinio tvarkymo.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Esmeralda šypsojosi. Paauglys įstūmė ją į kambarį. Atrodė pasimetęs, negi pas jį niekada niekas neateina į svečius? Domantas mokykloje toks nebūdavo. Jis skubėdamas užkaitė vandenį klausdamas ar ji nori arbatos. Grifiukė šypsodama linktelėjo.
- Na, aš čia irgi gyvenu. Godriko Dauboje. Ėjau aplankyti senelių kapus, o beeidama pamašiau, kad ant pašto dėžutės parašyta Varnanagiai. Be to, eidama pro kiemą link durų dar pamačiau, kad turi gana įdomų gėlių sodelį, o mano tėtis augalų ekspertas. Pagalvojau gal galėsi duoti žiedelį ar šaknų... - mergaitė atsistojo nuo sofutės ir apėjo svetainę. - Gražūs namai. Tu čia gyveni vienas? - paklausė mergaitė žiūrėdama pro svetainės langą.
- Kai pamatei mane, atrodei labai pasimetęs. Kodėl? Ar pas tave niekas neateina? - paklausė mergaitė.

*

domutis

Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
-Žinosiu ,o dėl gėlių pasiimk ,kad ir visas jei tau reikia.,-Nusišypsojo.
Domantas išgirdo kitą sakinį ir klausimą prie to pačio.
-Ačiū. Ir kol kas gyvenu vienas.
Buvęs Grifas nuryjo gurkšnį arbatos ir užsimerkė.
-Taip, pas mane niekas ,net neužeina tik žiobarų paštas atneša siuntas.
Grifas sėdėjo ant sofos ir prisiminė savo taurę.
-Aš tau kai ką parodysiu ,bet tu niekam nesakyk gerai?
Pasiėmęs lazdelę nuėjo prie laiptų. Metalinė skrynia jau penkis metus stovėjo nepajudinta. Lazdele atrakinęs skrynia iš jos ištraukė blizgančią Helgos Švilpynės taurę. Domantas ją rado trečiaisiais mokslo metais prie basilisko griaučių. Ją teko nublizginti ir padaryti gražią ir blizgančią. Kerais nunešęs ją į svetainę padėjo ant stalo ir tarė:
-Ar žinai kas tai?

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Esmeralda išgirdo, kad Domanas jai nori kaž ką parodyti ir ji nusekė paskui jį. Berniukas ištraukė iš nedidelės, apdulkėjusios skrynelės žvilgančią taurę. Grifiukė išgirdo kaip jos paklausė ar ji žino kas tai yra, ji nesuprato kam to klausti ji žino! Tai tiesiog nuostabu.
- Tu dar klausi ar aš žinau kas tai. Žinoma, kad žinau! Tai juk Rovenos Varnanagės taurė. Tiesiog neįmanoma. - berniukas tylėjo. - O kaip tu ją radai? Kur tu ją radai? - įtariai paklausė mergaitė. Be to pavardė Varnanagis, tai irgi įdomu. - O tu jos giminaitis? Pf, nesamones šneku. - nusijuokė Esmeralda. - Negi kas nors galėtų būti išlikę iš Varnanagių, grynakraujų, tikrų Varnanagių? Juk pavardės kartojasi... - ji suprato, kad nereikia tiek daug aptarinėti Domanto pavardę, atrodo ne kaip. - Man tik įdomu, kaip galėjai rasti tokią taurę, tokią neįkainojamą vertybę ir kodėl pas tave niekas neužeina, ir kodėl tu buvai toks pasimetęs kai aš pas tave atėjau. Ar tu ką nors slepi? - ji taip sunkiai valdėsi, bet atrodo jau pasakė pakankamai, tad užsičiaupė ir toliau žiūrinėjo taurę...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

domutis

Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
-Helgos Švilpynė taurė ne Rovenos Varnanagės!,-Sukriokė Domantas.
Domantas greit taurę įkišo vidun ir užrakino skrynią. Kiek ji gali plepėti jau visa galva ūžia!
-Ne tavo reikalas iš kur aš ją gavau.
Buvęs Grifas nuėjo prie lango ir užtraukė užuolaidas. (Tai padarė prie visų pirmo aukšto langų). Sujungęs visas šviesas tarė:
-Ar tu gali užsičiaupti bent minutei?!,-Sukriokė Domantas.
-Koks tau skirtumas kodėl aš taip elgiuosi?!,-Sukriokė vėl.
Domantas alsavo iš pykčio. Nubėgęs prie lentynėlės virtuvėje ją atidarė ir pirštais vedžiojo ieškodamas tinkamo eleksyro. Miego eleksyras...Miego eleksyras....
-Radau.,-Tyliai pasakė.
Delne laikydamas mažą buteliuką su violetiniu skysčiu grįžo į svetainę ir kai mergaitė nematė negarbingas buvęs Grifų Gūžtos mokinys įlašino eleksyro į Esmeraldos arbatą. Aš nevertas Grifo vardo.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Domantas smarkiai pyko. Esmeralda suprato, kad peržengė ribą.
- Atleisk, aš per daug smalsi... Man tebuvo įdomu kaip tu ją radai ir kodėl buvai toks sutrikęs kai atėjau. Taip, tai ne mano reikalas. Tu juk žinai, kad aš be galo smalsi ir tikrai nesu kantri. Gal būt reikėtų tiesiog užsičiaupti ir daugiau klausyti kitų negu pačiai pliurpti. Ir atsiprašau, kad sumaišiau taurės savininkės vardą, dar atleisk, kad pradėjau per daug gilintis ir nagrinėti tavo pavardę, žinai kai pavardė tokia garsi tai įdomu. Reikia arbatą išgerti... - mergaitė nuliūdusi klestelėjo ant sofos ir pasiėmė savo puodelį. Saldžiai kvepėjo aviečių arbata, ji gurkštelėjo. Iš pradžių buvo skanu, bet po to kaž kas ne taip. Skonis pasidarė kartus. - Tu čia pipirų įdėjai ar ko? - apsvaigusi paklausė Esmeralda. Tada ji prisiminė, kad toks skonis yra migdomūjų. Seniau netyčia išgėrė mamos arbatą, nuo tada žino jų skonį. - Migdomieji! - sušuko mergaitė piktai žiūrėdama į Domantą ir nukrito ant sofutės giliai įmigdama. Galvoje pasirodė lyg ir vizija, tamsus rūkas, o priešais ją užsisukęs aukštas žmogysta prabilo:
- Galas, pabaiga, laisvė! - nuskardėjo žiaurus vyro juokas. - Šiaimininkas bus patenkintas... Tu! - žmogus atsisuko į Esmeraldą, bet veidą dengė gobtuvas. - Ateik pas mane jei nenori nukentėti.
- Ne, neisiu. - atatupsta traukėsi Esmeralda. Žmogus skriejo į ją ir nutrenkė į žemę, Esmeralda suspiegė, suskaudo šoną, viską užliejo tamsa, girdėjosi tik apsihiškas vyro kvatojimasis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

domutis

Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Kai eleksyras suveikė ir Esmeralda pradėjo kažką kalbėti Domas tik vaipėsi ir šaipėsi. Susipratęs ką ji plepa tarė sau:
-Na ją ir vežą. Manęs taip nevežė.
Domantas tik džiaugėsi ,kad ta mažą bjaurybė pavyko užtildyti. Atnešęs pleduką užkolojo mergaitę ,kad nesušaltu. Buvęs Grifas nuėjo prie lentynėlės ir paėmė visus ten esančius eleksyrus. Nuodai ir Vaistai man sekasi gerai tad bandysiu išvirti ką nors naujo. Viską nunešęs į savo katilą pradėjo darbą. Maišė eleksyrus tokius kaip veritaserum,multisultis ir daug kitų visokio plauko marmalų. Bet iš viso šito jam pavyko tik apgadinti kambarį. Čia skaitos aš moku Nuodus ir Vaistus. Atsistojęs nuo kedės nusprendę ,kad viską sutvarkys vėliau ir nusileido laiptais žemyn ,kad pažiūrėtų kaip sekasi mažai bjaurybei.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Varnanagių šeimos namas
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Mergaitė pabudo iš košmaro. Pamatė, kad vis dar yra Domanto namuose.
- Būtų gerai, kad pabusčiau ir iš antro košmaro. - susiraukus kalbėjau sau panosėje Esmeralda. Mergaitė pamatė, kad atėjo Domantas, truputį prasmirdęs viralais. - Tu man pakišai migdomūjų! Negarbingas grife tu, jai tu nori, kad eičiau, tai ir sakyk, kad eičiau! - mergaitė staigiai atsistojo, bet klestelėjo atgal, jos veido mina visiškai paikeitė. Dabar nebebuvo pikta, o nustebusi ir išsigandusi, dar sutrikusi. Sapne ją nutrenkė ir ji krito ant asvalto, tą šoną ant kurio krito labai skaudėjo. Ji drebančiomis rankomis nusiklojo anklodėlę ir net krūptelėjo pamačius kas įvyko. Jos džinsinis sarafanas buvo purvinas, peršlapęs ir suplyšęs. Per skylę matėsi didelis nurėžimas, bėgo kraujas. Ji griebė nuo stalo servetėlę ir pradėjo sausinti srūvantį be sustojimo kraują.
- Tai juk buvo sapnas! - panikavo grifiukė. - Kam aš pas tave ėjau, priberti migdomūjų, kai galima paprašyti išeiti, nes pavizdžiui tuiu reikalų! Ką man pasakys mama? - ji sunkiai atsistojo ir dejuodama nuėjo durų link. - ATĘ! Manau kitiems taip nedarysi! - ji pabandė atidaryti duris. - Ir atrkink duris. - užsisukusi dar paprašė ji Domo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

domutis

Ats: Domanto Varnanagio dvaras
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
-Tu pamatei ant savo šono netikrą kraują ,bet tai gali tapti realybe.
Domantas išgirdo prašymą:
-Ne, neatrakinsiu. Nori mirti?
Domantas nukreipė lazdelę į merginą:
-Tergeo.
Kraujas sulindo į buvusio Grifo lazdelę.
-Matai aš net negalėčiau išvaryti žmogaus man lengviau jam migdomūjų arklišką dozę į arbatą įdėt.
Pridūrė:
-Tamsos jėgos nori mano taurės bet aš jiems neduosiu. Nebijok namas apsaugotas nieko neatsitiks ir todėl durų neatrakinsiu ,o dabar eik į rūsį ir neišlįsk kol neleisiu.
Domantas lazdele parodė kur rūsys ir atidarė duris.
-Aš eisiu kartu tegul jie daro ką nori su tuo namu juk atstatyti galima.
Buvęs Grifas griebė mergaitę už rankovės ir nutempė iki rūsio pats į jį įeidamas.
-Colloportus maxima.
-Kerai turėtų veikti stipriau nei įprasti.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Domanto Varnanagio dvaras
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Esmeralda tupėjo susiraukusi Domo rūsįje. Tai dabar dar ir tupėti su juo reikės. Jam arklišką dozę migdomūjų lengviau suduot negu paprašyti, kad žmogus išeitų...
- Koki dar blogiukai, ar tamsiosios jėgos. Tu pamatei netikrą kraują. - pamėgdžiojo Domanto žodžius mergaitė. O jei vis dar skaudėjo žaizdą. - Tu verčiau baik slebizavot nesamones ir parodykman išėjimą iš tavo migdomūjų rūmų. - pamiršusi viską kas susiją su mandagumu burbėjo Esmeralda. - Žinai, jai tau pasakyčiau, kad mačiau blogiuką savo sapne kuris tėškė mane į asvaltą ar patikėtum? Ne, tad aš tavimi irgi netikiu. - ji išlindo iš rūsio ir nubėgo pie durų. Pro akutę žvilgtelėjo kas ten ir vos negavo šoko pamačiusi tą patį pamišėlį kuris buvo ir jos sapne. - Tu! - ji grįžo į rūsį ir uždariusi duris suklupo. - Tikiu, tikiu. Atsiprašau, kad netikėjau, bet ten tas pats apsichinis vyras kuris liepė man eiti kartu su juo sapne. - mergaitei dar labiau pradėjo dilgčioti tą žaizdą. - Man atrodo, kad jiems nebūtinai reikia tavo taurės... gal...manęs? Tik negalvok, kad aš išprotėjusi. O gal aš dar miegu? - nudiegė žaizdą. - Ne, žaizdą vis dėl to skauda. Tu moki persikelti į kitą vietą ar ne? Ar šičia kaip Hogvartse? Nors, jei galima būtų keliuti oru blogiukai jau seniai būtų buvę čia. - ją nukrėtė šiurpas. - Gerai, tai ką darom baigęs Hogvartsą migdomūjų karaliau?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

domutis

Ats: Domanto Varnanagio dvaras
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Domantui daužėsi širdis krutinėje iš baimės. Koks aš Grifas jei bijau? Esmeralda nuėjo prie durų ,bet greit grįžo.
-Ką gi aš sakiau? Melavęs esu gal tik du kartus. Ir bėja tas kuris stovi prie durų yra pabegęs iš Azkabano satanistų kunigas ir dar nesveiko proto. Jam nuo satanismo protas pasimaišė ir jis dabar ieško ką pagauti ir nužudyti...
Domantas atsakė į kvailą Grifiukės klausimą.
-Reiktų susitiprinti apsaugą ir siūsti laišką į azkabaną ,bet reiktų jį surakinti virvėmis ir išsekinti.
Domantas atsisuko į Esmeralda:
-Būk čia aš susitvarkysiu.
Buvęs Grifas tyliai nuėjo prie durų:
-Alohomora.
Durys atsidarė ir psihopatui nespėjus sureguoti vaikinukas mintyse tarė: Incarcerous Virvės surakino beginklį žmogų. Kaip man jį išvarginti?

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Domanto Varnanagio dvaras
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Mergaitė susigūžė.
- Dieve, tas velnio garbintojas nori žudyti dėl malonumo? - sustresavo Esmeralda. - Ir dar iš Azkabano sugebėjo pabėgti... Gerai, - išklausiusi dar kelis Domanto sakinius. - Surišk jį ar ką tu ten nori padaryti, tik greičiau. O aš tau padėsiu, kad ir nenori. kokia aš grifė jei leidžiu draugui kautis vienam? Žinau, dabar pagalvosi, kad būtų geriau jeigu dar vis snūduriuočiau paveikta... migdomūjų. - išspaudė paskutinį žodį su trupučiu pagiežos Domui. - Be to, tas psichopatas man padarė štai ką. - ji parodė savo žaizdą. - tad nori nenori, eisiu kartu. - užsispyrusi pareiškė Esmeralda.