0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

domutis

Pelėdyno stogas
« Prieš 3 metus »
Pelėdyno stogas - paprastas, šiek tiek status stogas, nuklotas rudomis čerpėmis, kurios vietomis apsamanojusios, bet užlipti ant jo nėra lengva, nes nėra laiptų - yra tik siauros girgždančios kopetėlės, nugrūstos į tolimiausią pelėdyno kampą, tad jas pastebėti labai sunku. Ant stogo geriausia būti naktį, o ypač vidurnaktį, nes tada ten vyksta stebuklai...

Vieną nuostabų vakarą Domantas atėjo į Pelėdyną išsiūsti laiško mamai. Staiga Domantas pamatė kopėtėlės. Kopetėlės buvo siauros ir labai girgždėjo. Tad Domantas jomis užlipo ir atsidūrė ant Pelėdyno stogo. Tikiuosi nenukrisiu nuo to stogo per savo smalsumą. Galvojo jaunasis Grifas. Buvo beveik vidurnaktis. Varpas išmušė vidurnaktį. Nors varpinė buvo labai toli nuo Pelėdyno stogo vistiek buvo galima girdėti jo gaudimą. Staiga čerpės pradėjo šokti. Domantas greitai gulėsi ant stogo ,kad nenukristų žemyn. Jei nukristum žemyn gyvas tikriausiai neliktum. Domantas buvo labai išsigandęs. Kaip Grifui tai buvo nebūdinga ir labai nepaprasta. Keista labai keista. Kaip aš neišsigandau pamokų užduočių ,o dabar čia išsigandau. Juk čia Hogvarstsas čia juk visada kažkas vyksta labai keisto. Domantas pasiryžo ir atsistojo ant stogo ir staiga išgirdo ,kad kažkas lipa kopetėlėmis.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Buvo naktis, šešiolika minučių iki vidurnakčio. Gerda išėjo iš bendrojo Vano Nago kambario ir pasuko pelėdyno link. Trečiakursė norėjo, tiesiog troško aplankyti savo rudąją pelėdą Nelę, kurios nematė jau ilgą laiką.
Likus dešimt minučių iki vidurnakčio, kaštonplaukė pasiekė savo tikslą ir glostė ant rankos tupinčią Nelę.
Keturios minutės iki vidurnakčio. Koks ten daiktas?  Žalsvai pilkos akys tamsiausiame kampe pastebėjo kažką, panašu į kopetėles.
- Tu skrisk, aš tuoj ateisiu, - sumurmėjo pelėdai Gerda ir pradėjo lipti siauromis kopetėlėmis, kurios, rodės, niekad nesibaigs.
Dvi minutės iki vidurnakčio. Švelnus vėjelis pakedeno ilgus Gerdos plaukus, o žalsvai pilkos akys pažvelgė į žvaigždėtą dangų. Rusvos pelėdos aplink nesimatė, tad jos savininkė nusprendė, jog Nelė bus išskridusi.
Minutė iki vidurnakčio. Varniukė nužvelgė statų apsamanėjusį stogą ir čerpes, kurios vos laikėsi.
Laikrodis sumušė vidurnaktį. Vienuolikmetės žvilgsnis sustojo ties kažkokiu vaikinuku, kurį ji jau buvo mačiusi.
- Tu - Domantas, tiesa? - pasitikslino pirmakursė, prisimindama matytą žmogų. - Ką čia veiki? 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

domutis

Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Domantas išgirdo merginos klausimą ir su lazdele rankose atsisuko į merginą. Ta mergina buvo Gerda Marqeen su kuria prieš dvi savaites Domantas pykosi prie suoliuko.
-Tavęs galėčiau paklausti to paties ,o aš atėjau pasigrožėti nuostabiuoju vidurnakčiu. Mergina buvo pasikeitusi ne be tokia graži kaip prie suoliuko buvo. Daug vyresnė.
-Jei tu man ką darysi aš ginsiuos nemanyk jei esu pirmakursis nemoku kitokių kerų nemoku. Domantas nubuvo nusiteikęs svaidytis kerais su trečiakurse. Juk ji vistiek daug vyresnė ir kerų moka daugiau nei Domantas. Grifas lazdelę nuleido ,bet į apsiaustą jos neįsidėjo. Ir paklausė:
-Ar tu prieš mane panaudosi kerus? Ar tu nori man pakenkti? Jei taip paleisiu kerus kurie tau nesisapnavo ir tu jų greičiausiai nesapnuosi ,o jei nieko nedarysi tada labas.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Keistai staigus Domanto pasisukimas ir lazdelė mostas privertė Gerdą pasijusti neramiai. Geriau jau nebandytumėm kerų ant tokio stataus stogo.
- Tau neturėtų rūpėti, kodėl aš čia atėjau. Be to, ar nematei praskrendančios rudosios pelėdos? - atsainiai mestelėjo žodžius kaštonplaukė.
Ramiai išklausiusi tuščias pirmakursio pagyras, varniukė pakėlė akis į nuostabų dangų. Ten spindėjo akinanti mėnulio pilnatis.
- Labas ir tau, - žalsvai pilkos akys nužvelgė nuleistą, bet vis dar iš grifo rankos neišsprūdusią lazdelę. - Neketinu nieko daryti, nebent tu pats kažką nuveiksi, nors nelabai tikiu, jog kažką gali, - piktdžiugiškai šyptelėjo trylikametė. - O jei kažką ir sugebi, tau nutiks kaip jai, - paspyrė vieną iš daugelio slidžių čerpių ir pažvelgė žemyn domėdamasi, kur ji nukrito. - Ir aš nė kiek nejuokauju, - draugiškai šyptelėjo trečiakursė.
Gerda ramiai prisėdo ant stogo ir nužvelgė visas žvaigždes, kurių buvo nesuskaičiuojama galybė.
I'm more than a man, I'm a god

*

domutis

Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Mergaitė buvo labai nemaloni tokia pat kaip ir praeitą kartą prie suoliuko. Domantas įsidėjo lazdelę į apsiaustą ir nurimo.
-Pelėdos nemačiau.
Atsakė Domantas su pykčiu savyje.
Tu nežinai kokių kerų aš moku. Didžiavosi savimi Grifas. Mergina atsisėdo ant stogo ir pradėjo stebėti žvaigždes. Kvailas dalykas tas žvaigždės. Mintyse galvojo Grifas ir nuėjo prisėsti prie merginos.
-Galėtum ne taip ir piktai atsakyti ir aš atsiprašau ,kas tada atsitiko prie suoliuko aš tik buvau labai įniršęs. -Ramiu balsu pasakė Domantas.
Nors ir žvaigždės Domantui nepatiko ,bet vistiek gėrėjosi nuostabiu žvaigždynu.
-Ir aš atėjau čia pasmalsauti jei toks tau didelis skirtumas. -Atsakė Grifas.
Mėnulis pradėjo dar labiau spindėti ,bet pirmakursis nekreipė dėmėsio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Žalsvai pilkos akys nulydėjo Domanto burtų lazdelę, dedamą į apsiaustą. Pagaliau bus ramu. Arba ne.
- Gaila, - neslėpdama apmaudo giliai įkvėpė Gerda. - Pranešk, jei pamatysi, - susivokusi, jog galimai per daug prikalbėjo, kietai sučiaupė rausvas lūpas.
Kaštonplaukė stengėsi klausytis pirmakursio, bet nieko negirdėjo. Ji liūdėjo, nes tikėjosi pamatyti Nelę - šioji būtų labai padėjusi varniukei, nes tupėdama ant peties siurbtų visą baimę, kurią ji jautė. Vis dar tikėdamasi, kad nenuslys nuo stogo, trečiakursė stengėsi patogiau įsitaisyti ir klausytis grifo žodžių. Kas kelias akimirkas žalsvai pilkų akių savininkė pasitikrindavo, ar vis dar vidinėje apsiausto kišenėje turi savo lazdelę.
- O, krentanti žvaigždė! - sušuko Gerda. - Kokį norą sugalvojai? - staiga trylikametė susivokė, kad pati nesugalvojo noro. Jos galvoje sukosi tiek minčių, kad jei kas nors būtų pažvelgęs į jas, dabar stovėtų išpūtęs akis.
- Aš taip pagalvojau, - pradėjo garsiai reikšti mintį Varno Nago mokinė, - dabar būtų nuostabu vilkėti žiobariškus drabužius. Na, gal ne nuostabu, bet tikrai patogiau nei šitie apsiaustai. Ką manai? 
I'm more than a man, I'm a god

*

domutis

Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Domantas pamatė krentančia žvaigždę. Mergina iš kart paklausė kokį norą Domantas sugalvojo.
-Jog tapsiu Hogvartso profesoriumi.,-atsakė Domantas.
Netrukus mergaitė vėl paklausė.
-Taip gerai būtų dabar vilkėti ne mokyklos uniformą ,o žiobarų drabužius atleisk negaliu padaryti ,kad būtume su žiobarų rūbais nors ir norėčiau. Domantas šalia savęs jautė keistą jausmą ,bet tai buvo ne mergaitės pusejė. Šalia Domanto sedėjo jo pelėda su laišku sapne. Domantas tuo nustebo juk dabar vidurnaktis ,kas gali rašyti laiškus vidury nakties.
-Žiūrėk laišką gavau.,-Su didele nuostabą pasakė Domantas.
Ant laiško buvo tik du žodžiai ''Domantui Varnanagiui'' ir nieko kito. Domantas atplėšė laišką ir ištraukė tekstą. Tekste buvo parašytas tik du žodžiai ''Grifų Gūžta'' ir nieko daugiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
- O, didūs norai, - nusišypsojo Gerda savo šaltu žalsvai pilkų akių žvilgsniu perliedama Domantą ir sustodama prie jo šviesiai mėlynų akių. - Kokio mokomojo dalyko mokytoju nori tapti?
- Visai neseniai, prieš kelias minutes, grasinai paleisti kerus, kokių nesu sapnavusi, o dabar gailiesi, kad nemoki kerų, kurie galėtų pakeisti tavo aprangą, - šaipydamasi nusijuokė varniukė. Jos juokas nuaidėjo per visą dangų, pripildytą mažų ir didesnių žvaigždučių. Aukštai aukštai virš Uždraustojo miško glaudėsi debesys, bet jie buvo tokie maži ir reti, kad mintis, jog iš jų gali lyti, buvo mažų mažiausiai kvaila.
- O, geras, - apsidžiaugė kaštonplaukė. - Kas jame parašyta? - paklausė trečiakursė ir pasilenkė pažiūrėti į laiško turinį, nes pabijojo atrodyti itin nemadagiai išplėšiant laišką iš grifo rankų, bet pilkaakė nepabūgo žvilgtelėti į laišką, kuris galėjo būti asmeniškas. - Grifų Gūžta? Gal žinai, ką tai reiškia? Kaip manai, ar tai sveikinimas patekus į Grifo Gūžtą? Ir nuo ko šis laiškas? - pasipylė klausimai iš rausvų Gerdos lūpų. - Be to, ši pelėda labai miela. Ar ji tavo? - nesusilaikė nepaklaususi dar vieno klausimo.
I'm more than a man, I'm a god

*

domutis

Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
-Norėčiau dėstyti Kerėjimą.,-Į pirmą klausimą atsakė Grifas.
Netrukus išgirdo ir kitą klausimą.
-Nesišaipyk moku tuos kerus tik dabar neturiu ką apsirengti.,-Atsakė į klausimą.
Mergina ir vėl paklausė. Tikra pleputė.
-Nemanau ar tai sveikinimas juk senai jau esu Grifų Gūžtoje ir čia neparašyta kas parašė tą laišką man ir taip tai mano pelėda Narciza.,-Atsakė Domantas.
Domantui kilo nerimas dėl šio laiško. Ką tai galėtų reikšti? Savęs klausė Domantas.
-Sugalvojau.,-Džiaugsmingai pasakė Domantas. Tad nukreipė lazdelę į laišką ir tarė.
-Atskleisk savo paslaptis.,-Tarė Grifas.
Ant pergamento kur buvo parašyta Grifų Gūžta atsirado ir dar keli sakiniai. Tie sakiniai buvo tokie: Rytoj 3 valandą nakties ateik į Grifų Gūžtos bendarjį kambarį ,Senelis.
-Tai laiškas nuo senelio.,-Tarė Domantas.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
- Kerėjimas labai rimta tema. Esi įsitikinęs, kad pavyks? - nutaisiusi kvailą rūpinimosi miną kalbėjo Gerda.
- Oi, tik nereikia, - prunkšelėjo varniukė. - Moksliukų niekas nemėgsta, tad nemeluok, - jos žalsvai pilkos akys spėjo pagauti išsiplėtusius tamsokų Domanto akių vyzdžius, tad arba jis melavo, arba tai buvo tik tamsios, vėsios nakties apgaulė.
- Gražus vardas, - negalvodama leptelėjo trečiakursė. Negi sakysiu kad vardas šlykštus? - Na, tu teisus - tai tikrai nėra sveikinimas.
Kaštonplaukei nespėjus nė mirktelėti grifas kažką pabūrė ir ant pergamento atsirado daugiau žodžių. Bet tada trečiakursė jau nebesusivaldė: išplėšė laišką iš Grifų Gūžtos mokinio rankų ir pradėjo skaityti.
- Domantai... Galiu eiti kartu? - nesuprasdama rizikos ir galimos ne itin gražios pirmakursio reakcijos (arba net pykčio priepuolio) nedrąsiai, bet garsiai sušnabždėjo Gerda.
I'm more than a man, I'm a god

*

domutis

Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
-Žinok, tai labai nemandagu išplėšti laišką iš rankų. Ir tu esi Varno Nago mokinė į Grifų Gūžtos bokštą tavęs nepriims.,-Tarė Grifas.
Pagalvojęs dar tarė:
-Jei turėtum nematomajį apsiaustą tuomet prasmuktum į bokštą ,bet esu beveik įsitikinęs ,kad tu jo neturi.
Domantas atsistojo ant šlapio stogo. Ir vos nenuslydo. Širdis gavo nemažai adrenalino. Čia maždaug 20-30 metrų aukštis. Grifas nejuokais išsigando ,nes mirti šiąnakt nenorėjo.
-Pąžysti Harold Namber? Jis mokyklos vaiduoklis, mano pusbrolis ir kvailys.,Tarė nusiminęs Domantas. Man jis beveik artimiausias žmogus įskaitant močiutę. Per atostogas reiks skristi pas ją ir parvežti į Godriko Daubą. Mastė Grifas ,nes jis jautėsi labai vienišas ,o tuos kuriuos sutikdavo mokykloje geriau nešnekėti.

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Domanto pastaba apie nemandagumą išmušė Gerdą iš vėžių.
- Apie nemandagumą prakalbo tas pats žmogus, kuris visai neseniai taip įkyriai ir neetiškai grasino kerais, kurių galimai net nemoka, - varniukė pavartė akis, nemaloniai nusišypsojo ir grąžino laišką grifui. - Na, žinau, kad nepateksiu taip paprastai, bet galvojau, gal tau pavyktų mane kažkaip ten įleisti, - ji greitai pamerkė kairę akį. - Beveik įsitikinęs? - natūraliai nusišypsojo. - Na, kad ir kaip gaila, neturiu aš tokio daikto, - kaštonplaukė nubraukė netikrą ašarą ir išsišiepė.
Stikliniuose Grifų Gūžtos mokinio akinių lęšiuose atsispindėjo mėnesiena. Rūkas, susimaišęs su tokiais išretėjusiais, kad beveik nematomais debesimis, sklendė tarp aukštų medžių viršūnių ir kėsinosi paslėpti rasotą pievą bei mišką. Trečiakursė nusisukusi nuo pašnekovo, tuščiu žalsvai pilkų akių žvilgsniu tyliai žvelgė į pasakiškai nuostabų reginį virš miško ir stengėsi išlaikyti galvą virš savo minčių, kuriose skendo. Ji buvo tarsi kitoje planetoje, mat net nepastebėjo, kaip vaikinukas šalia jos atsistojo. 
- Nepažįstu, - trumpai atsakė neatsisukdama. - Vaiduokliai manęs nedomina, - toliau skęsdama leptelėjo.
Keistą apmąstymų ritualą nutraukė pažįstamas pelėdos ūbavimas. Nelė. Rudoji pelėda ramiai nutūpė ant ištiestos Gerdos rankos. Mergina nusižiovavo. Jai aiškiai trūko miego.
- Labanakt, Domantai, - atsistojusi švelniai nusišypsojo. - Aš jau eisiu, - tyliai sušnabždėjo pelėdai.
Nusileidusi siauromis, girgždančiomis kopetėlėmis, varnė pasuko bendrojo kambario link. Šiąnakt nuotykių užteks.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Vakaras. Lauke kvepia dūmais. Vegard lipo bokšto laiptais, lipo labai greitai kol pasiekė pelėdyną. Palipęs jau pavargusiomis metalinėmis kopėtėlėmis kurios vedė ant gana stataus pelėdyno stogo. Danguje jau spėjo įsiropšti mėnulis kuris skleidė ramią ,bet menką šviesą. Danguje šokinėjo žvaigždės. Oro temperatūra buvo gana aukšta ,kad galėtum atsigulti ant čerpių ir įsipatoginti žvaigždžių stebėjimui ,bet klastūnyno mokinį traukė ne poilsis ,o adrenalinas. Berniukas lėtai priėjo prie stogo krašto ir pažiūrėjo žemyn. Nušokus liktų tik šlapia vieta. Iš tikrūjų aukštis buvo nenormalus. Vaikinukas visgi atsigulė ant nuo samanų suminkštėjusio stogo ir pažvelgė į milijonus žvaigždžių...
-Sakoma ,kad čia vyksta stebuklai.,- Tyliai sau tarė Vegard ir užsimerkė.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Tylus, ramus vakaras. Tai buvo puiki proga Voverei užsukti į pelėdyną, nes ji buvo šimtu procentu tikrą, kad jau gavo laišką iš mamos. O ji visada laiškus ir siuntinius {kas būdavo kitiems keistą} atsiimdavo pelėdynę ir dažniausiai vakarę. Kai nėra jokių durnelių ar šeip žmonių kurie vaikšto po pelėdyną.Tad ji kaip visada užsidėjo apsiaustą. Ir išėjo iš kambario. Eiti tikrai buvo tolokai, bet mergaitė buvo pripratusi prie tokių ir didesnių atstumų. Ir dvylikametė gal per septynias minutes jau buvo pelėdyne.Iškarto į jį įėjusi ėmė dairytis savo pelėdos. Bet deja jos niekur nebuvo.O kaip gaila be reikalo sugaišau tiek laiko . Ir ji jau norėjo eiti, bet išgirdo kažkokį garsą virš jos.Gal mano pelėda pasimetė ar pasiklydo per tokia tamsą. Mintyse su viltimi pagalvojo varniukė. Ir beveik bėgdama pradėjo ieškoti laiptų. Bet deja jų nerado. Ir antrakursė paskutinį kartą apsidairė ir tik šį kartą pastebėjo siauras ir šiek tiek aplūžusias  kopetėlės. Ir mergaitė labai atsargiai pradėjo jomis lipti. Ji lipo labai lėtai ir atsargiai, kad niekur nenugriūtų ir nesusižeistu. Ir taip lipdama pasiekė viršų.Kai jau buvo ten ji pastebėjo, kad kažkas ten gulėjo.Deja tikrai ne mano pelėda. Ir Vovere prislėgtu balsu prabilo:
-Kas tu, ir ką čia tu veiki ?
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Pelėdyno stogas
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Nuostabi naktis, tokia šilta ir rami tikiuosi dar keletos naktibaldų nesutiksiu arba koks nukvakęs profesorius neužklys ir nepradės kaukti kaip vilkolakis ,kad aš ne lovoje. Tik po šios minties Vegardas išgirdo kopėčių girgždėsi jei profesorius, prefektas ar Markas Moore man kapai,bet ne vietoj profesoriaus arba prefekto pamokslų Vegardas išgirdo švelnų merginos balsą. Ji paklausė: -Kas tu, ir ką čia tu veiki? Vegard nenorėjo atsakyti ,bet vis dėl to ramiai ,kad nenukristų nuo stogo atsistojo ir tarė:
-Aš esu Vegard Saeterhaug iš Klastūnyno ,o tu kas tokia?,- Su įtarimu paklausė juodaplaukis vaikinukas ir vėl prigulė. Dar viena naktibalda per vieną vienintelę naktį?! Iš kur jos lenda? Po šios minties Klastuolis gulėdamas pažvelgė į mergaitę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Vegard Saeterhaug »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)