0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai: 17
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #30 Prieš mėnesį »
Pily buvo aklinai tamsu. Zoey, nors šiek tiek ir bijodama tamsos, nusprendė išeiti pasivaikščioti po pilį. Šiandien naktis ją kažkodėl ne gąsdino, o žavėjo. Tad mergaitė pasiėmusi tik savo lazdelę išėjo iš Švilpynės mergaičių kambario. Buvo kiek baisu, kadangi nors šiandien naktis ir žavėjo, Hogvartso pilis buvo bauginanti. Nebuvo aišku kada koks vaiduoklis išnirs iš kažkur ir išgąsdins blondinukę, tad Zoey stengėsi būti labai atsargi. Žvalgėsi ar kur nors nėra kokių profesorių, kurie jai areštą paskirtų ar taškus atimtų už tai, kad ši naktį vaikšto Hogvartso pilies koridoriais.
 Staiga pasigirdo garsas. Richter pavardės savininkė persigando ir pradėjo bėgti. Bijojo, kad tą garsą skleidė koks nors profesorius. Po kelių akimirkų mergaitė pribėgo vieną iš tualetų. Deja, jis buvo bendras. Gal nors kiek apsisaugosiu pagalvojo ir atsidariusi duris įėjo į jį. Čia pamatė Liuciją stovinčią tarp nemažai nukirptų plaukų. Jos draugės plaukai buvo daug trumpesni, bet Liucijai tiko.
- Labas, - gana droviai tarė blondinukė, kadangi matyt, kad užklupo Liuciją labai keistoje vietoje. - Gal reikia pagalbos? - paklausė švilpynės koledžo atstovė taip pat droviai. Tada melsvai žalsvų akių savininkė priėjo kiek arčiau savo dabar jau trumpaplaukės draugės. Greitai nuskenavo ją savo akimis, nieko daugiau nebesakydama.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • IV kursas
  • *
  • 307
  • Taškai: 61
  • Saulės užtemimas vieną dieną baigsis
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #31 Prieš 1 savaitę »
 Liucija spoksojo į veidrodį. Mergina jame nebuvo panaši į ją. Atsargiai palietusi nelygiai nukirptas baltas sruogas, švilpė ištiesė ranką. Ledinis paviršius, susidūręs su jos pirštais, privertė baltaplaukės odą pašiurpti. Tas žvilgsnis. Tai nebuvo ji, bet tuo pačiu… Taip kaip ir ir buvo jo. Liucija Andersson. Mergaitė, išsiųsta į Angliją su vienu lagaminu ir viltimi kada nors vėl gyventi. Ta pati mergina, kuri pro ašaras matė, kaip iš jos buvo atimtas paskutinis brangus žmogus.
 Žirklės išslydo iš šaltų švilpės pirštų ir garsiai nukrito ant plytelių prie baltų kaip sniegas sruogų. Kad kažkas ateina Liucija pirmiau pajuto nei išgirdo - turbūt čia ir vėl pasireiškė jos po ilgo magiško miego bundantys gebėjimai. Tačiau balsas, nuaidėjęs per tualetą, privertė baltaplaukę krūptelėti.
-Zoey?-nenorėdama tikėti, kad prieš ją tikrai stovi jos draugė, sušnabždėjo Liucija,-Ką čia veiki?
 Merginai nepatiko tiriamas bendrakoledžės žvilgsnis. Žinoma, ji turėjo su tuo susitaikyti - rytoj ryte ne vienas persekios jos kreivą šleivą šukuoseną akimis. Vėl palietusi savo nelygiai nukirptus plaukus, švilpė nusuko akis į veidrodį. Taip, pagalba jai praverstų - nesinorėjo sulaukti pašaipų ar bandant pačiai ištaisyti klaidą nusikirpti plikai. Todėl Liucija paėmė žirkles nuo žemės, nupūtė nuo jų plaukus ir ištiesė Zoey.
-Gali palyginti? Na, kad neatrodytų kaip penkiamečio darbas,-paprašė baltaplaukė ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai: 17
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #32 Prieš 1 savaitę »
 Zoey stebėjo savo draugę. Ji su trumpais plaukais atrodė kiek keistai, bet kartu ir labai gražiai. Jai trumpi plaukai suteikė kažkokį dalyką, lyg kažką tokio kas, ko Zoey tiesiog nemokėjo apibūdinti. Geltonplaukė nuleido savo akis į nukirptus plaukus esančius ant žemės. Pagalvojo, kad toks įkyrus spoksojimas nėra labai malonus dalykas. Tai juk galėjo sunervinti ar suerzinti jos draugę, o Richter tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų. Švilpė tiesiog norėjo kaip nors padėti savo Liucijai, nes toks jos plaukų nusikirpimas atrodė kiek keistas, kadangi baltaplaukė rūpindavosi savo plaukais. Išgirdusi savo vardą tariamą kiek klausiamai pakėlė savo akis.
- Amm aš tiesiog vaikščiojau po pilį ir tada atrodo, kad išgirdau kažkokį garsą ir išsigandau. Tada atbėgau čia, - paaiškino situaciją, tyliai. Nenorėjo pasirodyti baili, nesvarbu, kad tokia ir buvo. Norėjo atrodyti drąsi ir padedanti, bei gera. Žinojo, kad matyt taip nėra, bet kartais svajonės virsta realybe.
- Oh, taip, - pasakė paimdama žirkles iš Andersson. Mėlynakė priėjo kiek arčiau merginos ir švelniai suėmė jos plaukus. Juos prieš tai pašukavo pirštais, o tada ėmėsi darbo. Šiek tiek pakirpo galiukus priekyje, o tada ėmėsi galo. Kadangi čia plaukai buvo nukirpti trumpiau juos ėmė lyginti taip, kad nenukirptų per daug.