[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Aišku, profesorė nieko protingo nepasakė. Argi buvo galima tikėtis, kad ji sugalvos ką nors įdomesnio. Ir visai nesvarbu, kad ji buvo teisi. Na taip, čiaupas nebuvo Eion, bet jis čia atėjo pirmas. Ir tai jam suteikė teisę (na gerai, nesuteikė, bet koks skirtumas) tą čiaupą mesti. O kad kvaila galva pasitaikė jo kelyje, tai jau tikrai ne Eion problema. Būtent tai turbūt ir reikėjo priminti.
- Kai čiaupas išvyko į savo kelionę, tavo kvailos makaulės ten nebuvo, - rėžė berniukas nepaisydamas, kad gali tikrai stipriai nukentėti.
Atrodė, kad nukentės čia ir dabar: profesorė paėmė čiaupą ir, regis, ketino jį paleisti atgal. Aišku, neapsiėjo be savo kvailų pamokslų, kurie Eion rūpėjo mažiausiai. Argi jos reikalas, kaip klostosi eilinio mokinio gyvenimas?! Tikrai ne, tad nebuvo reikalo tęsti šitą kvailą pokalbį. O ji čiaupo tikrai nemes - dėl šito pirmakursis buvo tikras.
- Jeigu mesi čiaupą, aš pasiskųsiu direktorei, - drąsiai ir netgi akiplėšiškai ištarė berniukas nenuleisdamas akių nuo moteriškės. Ji jam nieko nepadarys. O jeigu vis dėlto sugalvos smurtauti, nukentės ir pati.
Eion labai jau draugiškai nusišypsojo.

[Roma Keit]

  Berniuko ištarti žodžiai profesorės nenustebino. Rodės, jam tai, kad norėjo mesti čiaupą į nieką atrodė gerai.
- Gal tau už tai dar medalį užkabinti? - paklausė Roma. - Beje, nemanyk, kad net jei manęs nebūtų buvę tu būtum nenukentėjęs. Toli gražu. Tu gadini mokyklą. Už čiaupo sugadinimą kas nors tikrai turės sumokėti. Nemanau, kad moki jį pataisyti, o aš kerų dėl tavęs nenaudosiu, todėl dabar pat eini pas direktorę ir viską papasakoj., - tarė tamsiaplaukė. - Tiesą, - pridėjo karčiu balsu. Taip, kerais sutaisyti čiaupą buvo juokų darbas, tačiau ji nenorėjo to daryti už jį. Manė, kad tokių kerų jis nemoka, todėl jam teliks susitaikyti su tiesa ir nueiti pas direktorę.
- Skųskis. Visų pirma - aš čiaupo dar nemečiau. Antra - manau, direktorė supras. Tu pats pradėjai. Nori, kad tavo tėvai gautų meilės raštelį apie tavo žygdarbius? Nemanau, kad jie bus labai laimingi net jei tavęs nemyli, - pasakė ji. Taip, ji praeitą jų pokalbį prisiminė. Tikėjosi, kad tai berniuką išgąsdins ir jo tas įžūlumas dings.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kodėl ji skiedžia tokias nesąmones? Kokie dar medaliai? Kaip galima sugalvoti tokį absurdą? Na, tik šita niekam tikusi profesorė ir gali tai pasiūlyti. Taigi jos žodžius Eion tiesiog ignoravo. Nematė reikalo ir toliau šnekėti su kažkokia pernelyg gerai apie save galvojančia višta.
- Niekur aš neisiu. Net nežinau, kur direktorės kabinetas, - atkirto Eion. Ir tai buvo visiška tiesa - profesorę Evenstar matydavo tik didžiojoje salėje ir pamokų metu. Kitu laiku ji atrodė tarsi išnykusi. - O jeigu matai reikalą jai sužinoti, pati ir papasakok.
Profesorei Keit pradėjus šnekėti apie tėvus Eion vos neleptelėjo jų neturįs. Vis dėlto spėjo laiku prikąsti liežuvį. Visai nereikėjo, kad ji sužinotų apie tai, kad berniukas gyvena vaikų namuose arba pas neaiškius žmones. Tai vis dėlto ne jos reikalas. Užtat pasidarė įdomu, ar ji turi vaikų. Tiesa, klausti neketino - savo iniciatyva šnekėtis su kitu žmogumi? Ne, dar to betrūko.
- Jie nenustebtų gavę laišką, - pamelavo Eion. Tiesą sakant, jeigu toks laiškas nueitų į vaikų namus, jam tikrai nebūtų saldu. Tikriausiai tektų sėdėti savo kambaryje ir dar kęsti kitų vaikų patyčias. Taigi tikėjosi, kad Keit to raštelio vis dėlto nesiųs. Nors kas ją ten žino? Akivaizdu, kad daugiau nieko nemoka, tik erzinti visus aplinkinius.
- Ar jau pasakei viską, ką norėjai? Gal malonėtumei pagaliau iš čia išsinešdinti? - po kiek laiko paklausė ir nusisuko. Priėjo prie vis dar čiaupą turinčios kriauklės ir pradėjo apžiūrinėti. Norint buvo galima pagalvoti, kad ieško būdo jį nulaužti.

[Roma Keit]

- Bus proga sužinot, - tarė Eion užsiminus, kad nežino kur direktorės kabinetas. - Galiu nuvesti pas profesorę Evenstar, tačiau tu tikrai turėsi papasakoti visišką tiesą. Nori to ar ne, - pasakė Roma.
  Paskui ji išgirdo, kad jo tėvai nenustebtų gavę laišką. Įdomu, ko šis vaikis dar sugebėjo prikrėsti. Suprantu, kad jis man to nepapasakos, bet reikės pasiklausinėti kolegų. Pagalvojo profesorė.
- Tikrai? Gal tada man dabar ir parašyt? Neabejoju, kad sulauksiu labai įdomaus atsakymo, - tarė ji. Iš pradžių tikrai neketino jo rašyti, tačiau dabar jau mąstė apie parašymą. Tikėjosi, kad tėvai ką nors darytų, tačiau išgirdusi, kad jie nenustebtų tuo tamsiaplaukė jau pradėjo abejoti.
- Kaip drįsti taip su manimi kalbėti?! Nori užsidirbti areštą? Patikėk tau jau nedaug trūksta ir aš pasirūpinsiu, kad užduotis nebūtų labai maloni. Jei to nenori tuoj pat atsiprašyk! - viską išdėstė piktu balsu. Va dabar jau tikrai supyko. Ir buvo tikra - jo tėvai dar šiandien gaus laiškelį apie jo žygdarbius.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

- Jeigu nuvesi, tai pati ir papasakok, - burbtelėjo, bet šį kartą tai padarė gerokai tyliau. Nenorėjo matyti čia šitos profesorės. Išeitis viena - tiesiog išeiti. Bėda ta, kad moteriškė stovėjo tarp jo ir durų. Maža ką sugalvos padaryti jam prisiartinus. Vadinasi, reikia ją nuvilioti ir kažkokiu būdu prasmukti. Galvoje ėmė suktis įvairios mintys, kaip tą geriausia padaryti.
- Rašyk, jeigu taip neturi ką veikti su savo gyvenimu, - dabar jau visu balsu atsakė berniukas. Kalbėjo nemandagiai? Taip, ir pats būtų tą pripažinęs. Bet šita Keit jį taip erzino! Vadinasi, reikėjo erzinti ir ją. Taip, tai buvo puiki mintis.
- Ir tu dar pradėsi su savo areštais! Abi jūs vienodos su ta kvaila kerėjimo profesore! Nieko daugiau nemokat pasakyti, tik švaistytis areštais! Tai kvaila!
Eion apsimetė esąs baisiausiai įsižeidęs. Nieko baisaus jis vis dėlto nepadarė. Kol kas. Na, tik nulaužė čiaupą, pataikė juo profesorei į galvą (pati kalta, kad ten pasipainiojo) ir dar ją apšaukė. Bet o kam nepasitaiko?
- Šita kriauklė sulūžusi, - nekaltu balsu pratarė Eion rodydamas į čiaupą, kurį įdėmiai apžiūrinėjo. Tikėjosi, kad profesorė Keit susipras prisiartinti, o tada bus galima nerti lauk ir pamiršti apie jos egzistavimą.

[Roma Keit]

- Panorėsi ir praeis, - tarė Roma. Puikiai žinojo, kad jis nebaigs savo nesąmonių, todėl teks žaisti dar pikčiau. Tas profesorės nedžiugino. Ji tik norėjo ramiai su juo pasikalbėti, tačiau žinojo, kad tai tiesiog neįmanoma.
- O tu turi? Jei nepastebėjai aš tikrai turiu ką veikti, tačiau per tave turiu gaišti laiką. Šiuo metu galėčiau ruoštis pamokoms, bet per tave turiu čia būti. O tu? Ką naudingo galėtum veikti tu? Toliau mėtytis čiaupu? - paklausė ji, o tada pastebėjo, kad čiaupas vis dar buvo jos rankoje, todėl tyliai šį padėjo ant žemės. Ne, nemetė. Triukšmo šiandien jai jau užteko.
- Neįžeidinėk kerėjimo profesorės! Ir manęs! Negi tau atrodo, kad ji ir aš areštus skiriame už nieką? Jei elgtumeisi gražiai, stengtumeisi per pamokas ne tik, kad negautum areštų, bet ir papildomų taškų gautum, tačiau ką tu darai? Stengiesi su visais susipykti, o paskui aiškini, kad mes tiesiog kvailai už nieką skiriame areštus? Nemanai, kad dabar tavo veiksmai kvaili? - paklausė profesorė.
  Paskui ji išgirdo, kad nieko kalta kriauklė sulūžusi.
- Tai pataisyk ją! Lazdelę juk turi, - pasakė tamsiaplaukė. - Beje, sulūžusi ne ši kriauklė, o ta, kurios čiaupą tu nulaužei. Nereikia net prieiti, kad tą suprastum.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Eion jau visai neteko kantrybės. Kodėl šita profesorė turi jį specialiai erzinti? Akivaizdu, akd daugiau neturi ką veikti, kad ir kiek bandytų aiškinti priešingai.
- Jeigu tu eitum ruoštis savo kvailoms pamokoms, mums nereikėtų kalbėtis tokioje kvailoje vietoje. Aš norėjau pabūti vienas, o tu viską sutrukdei! Ir tikrai galėčiau nuveikti ką nors naudingesnio! Pavyzdžiui, padaryti namų darbus, o tenka kalbėtis su tavimi!
Eion buvo baisiai piktas. Kodėl visiems atrodo, kad visos nesąmonės atsitinka tik per jį? Nebūtų šita profesorė nelaiku atėjusi į tualetą, jis jau tikriausiai būtų grįžęs į savo miegamąjį. Galbūt primušęs tą erzinantį bendrakoledžį, bet bent jau nediskutuotų apie sulūžusius čiaupus.
- Kaip aš galiu stengtis per pamokas, jeigu man visi trukdo?! - dabar jau visai supyko berniukas. Žinoma, su jo susikaupimo lygiu trukdytų visiškai bet kas, bet dabar jis to nepaisė. Geriau jau kaltinti visus iš eilės. O labiausiai šitą profesorę. - Jūs visi areštus skiriat už nieką.
Dabar piktai spoksojo į kriauklę, tačiau netrukus paaiškėjo, kad Keit nė neketina atlaisvinti praėjimo durų link. Eion vos nenusikeikė, bet bent jau šį kartą susilaikė.
- Jeigu taip paprasta ją sutaisyti, kodėl tiesiog nesutaisai ano čiaupo? - paklausė rodydamas į vietą, kur dar ne taip seniai buvo čiaupas. Vis dėlto į profesorę neatsisuko - dabar visai nenorėjo jos matyti.

[Roma Keit]

- O tu nenori pagalvoti kodėl mes kalbamės tokioje kvailoje vietoje? Gal tuo pačiu norėtum man paaiškinti kodėl į mane sviedei čiaupą? Negi manai, kad aš tiesiog tau už tai paplosiu ir paliksiu tave ramybėje? Galvok iš naujo, - pasakė Roma. Ji nesuprato ar pirmakursis iš tiesų nesuvokė, kad elgiasi blogai, ar tiesiog vaidino, kad nesuvokia. Negi jo sąžinės balsas nebylus? Pagalvojo profesorė. Taip, tai buvo visai realu. Ypač pagalvojus apie visas jo nesąmones, kurias jis krėtė visiškai ramiai. Rodės, jam visiškai nerūpėjo, kad kažkas dėl to gali nukentėti ar jam pačiam gali kilti nemalonumų.
- Lyg labai norėtum mokytis, - prunkštelėjo. - Už nieką? Tai gal nori, kad areštą skirčiau už šitą tavo nesąmonę? Patikėk man dar skauda. Dar vienas įžeidžiantis žodis ir areštas tau bus garantuotas, - piktai tarė tamsiaplaukė. Taip, ne itin norėjo kentėti dar vieną areštą su juo. Visgi ir jai tas buvo nesmagu. Tačiau puikiai matė, kad į kitką jis nekreipia dėmesio.
- Aš jį sulaužiau? Įrodyk, kad moki ne tik jį sugadinti, bet ir sutaisyti. Ar per sunku? - pasakė ji per sukąstus dantis. Taip, ji taip kalbėtis su juo tikrai nenorėjo.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

- Nesviedžiau aš į tave to čiaupo! - dar labiau supyko Eion. Tai buvo tiesa - kai jis paleido čiaupą, profesorės snukio ten nebuvo. Pati kalta, kad lenda kur nereikia! Norėjo taip ir pasakyti, bet vis dėlto apsigalvojo. Tik toli gražu ne todėl, kad nutarė elgtis nors kiek mandagiau. Ne, tiesiog nusprendė, kad šita erzinanti moteriškė yra per daug užsispyrusi ir vis tiek kartos tą patį per tą patį.
- Tu man net nesuteiki galimybės mokytis, - burbtelėjo nepatenkintas. Visa šita situacija buvo daugiau nei kvaila. Jis vis dėlto atėjo į šitą tualetą tam, kad pasislėptų nuo žmonių. O čia būtinai turėjo įlįsti šita ir viską sugadinti. Berniukas vis labiau širdo.
Daiktų taisymo burtažodį jis buvo girdėjęs - bent keli kambariokai jį jau buvo bandę, dažniausiai pakankamai sėkmingai. Vis dėlto pačiam niekada neteko ko nors taisyti, o prieš profesorę Keit apsikvailinti tikrai neketino.
- Aš nesu bandęs to burtažodžio, - neslėpė. Dabar kalbėjo pakankamai ramiai ir galbūt netgi mandagiai. - Galbūt galite parodyti, kaip jis veikia?
Tai buvo visiškai normalus klausimas, ar ne? Normali profesorė padėtų ko nors išmokti. Tiesa, ar šitai žodis "normali" yra tinkamas, Eion labai abejojo, bet, jeigu ką, galės visą likusį gyvenimą jai tą prikaišioti. Viduje jis tebebuvo piktas, bet veide atsirado šypsena.

[Roma Keit]

- Ar tikrai? O kodėl tada man skauda? Gal Akilanda jį sviedė? - paklausė ji. Dabar jau pradėjo nervuotis, nes suprato, kad nieko nebus, tačiau to nerodė. Kalbėjo visiškai ramiai, o ir veidas buvo ramus. Stengėsi kiek įmanoma labiau paslėpti tą emociją. Nenorėjo, kad Eion ir toliau šaipytųsi, nors tai, tiesą sakant, greičiausiai buvo neįmanoma. Atrodė, kad jis niekada nebaigs šaipytis ar elgtis blogai ir niekada nesupras, kad tai yra blogai.
- Ir ką aš blogo darau, kad nesuteikiu? Pykstu, kad į žemę ar į mane trenki krištolo rutulį? - paklausė nustebusi. Dabar iš tiesų buvo nustebusi, nes nesitikėjo to išgirsti. Taip, jis kalbėjo daug nesąmonių, bet bent jau paaiškindavo kodėl tą sako. Na, arba Roma suprasdavo kodėl, tačiau taip tikrai nebuvo šįkart. Dabar ji tikrai nesuprato kodėl ji neleidžia jam mokytis.
  Paskui ji išgirdo, kad jis nebuvo bandęs to burtažodžio. To, žinoma, ir reikėjo tikėtis.
- Patį burtažodį žinai? Tai pabandyk jį dabar, - pasakė. - Aš galiu nebent pasakyti burtažodį, bet spėju, kad tu jį žinai.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ar ji tikrai tokia kvaila, ar kažką vaidina? Eion pavartė akis.
- Aš nesakau, kad jo nemečiau, kvėša! - suriko ir per vėlai suprato pavartojęs tikrai nelabai tinkamą žodį kreipiantis į profesorę. - Aš jo nemečiau į tave, - išrėžė pabrėždamas paskutinius du žodžius. Viskas buvo tiesiog beviltiška. Ir ar ji gali pagaliau pasitraukti nuo tų durų?! Atrodė, kad supranta berniuko kėslus tiesiog iš čia dingti? O gal ji skaito mintis? Jeigu taip, tegul žino, kaip aš jos nekenčiu. Ir kad sugadinsiu kiekvieną likusią pamoką mintyse kalbėjo su savimi pirmakursis.
- Aš nesuprantu ateities būrimo, - burbtelėjo Eion. - O tu sakai iš karto kažką daryti. Kodėl nepasakai, kam tas dalykas reikalingas? Mano tėvai nėra burtininkai, iš kur man žinoti tokius dalykus?! Turbūt esi iš tų, kurie nekenčia žiobarų vaikų.
Taip, ko gero, taip ir buvo. Profesorė Keit, ko gero, suprato, iš kokios šeimos kilęs Eion (o tai būtų daugiau nei suprato pats berniukas, mat jis to nė neįsivaizdavo), dėl to ir juto jam tokią neapykantą.
- Be to, persekioji mane, kad tik galėtum nubausti. Nemanau, kad esu blogiausias šitos mokyklos mokinys. - O burtažodį žinau, - nepatenkintas pridūrė. Labai jau gudriai ji čia sugalvojo ar ne. Bet ir Eion nebuvo kvailas. Priėjo prie dar vienos kriauklės ir pradėjo tampyti čiaupą tol, kol jis pradėjo klibėti. Visai nenulūžo, bet kol kas to užteko.
- Dabar turime du sulūžusius čiaupius. Kodėl neparodai man su šituo, kad aš pabandyčiau su tuo, kuris nulūžo visai? - pasiūlė Eion jausdamasis labai jau protingas.

[Roma Keit]

- O į ką? Bet kuriuo atveju tu iš viso jį metei! Manai galima taip mėtyti mokyklos čiaupus? Dar džiaukis, kad neprašau, jog sumokėtum už jį, - pasakė ji. Taip, iš šito pokalbio akivaizdžiai nebuvo jokios naudos, tačiau profesorė vis tiek jį tęsė. Tikėjosi, kad Eion bent šiek tiek supras ką daro.
- Tai kodėl tu tiesiog neprieini ir ne paklausi kam tai? Ir šiaip ar neakivaizdu, kad tai reikalinga tam, jog išsiburtum ateitį? Negi nenori sužinoti bent dalelės savo ateities? Suprantu, kad gal tai patinka ne visiems, tačiau negi tiesiog rašyti mano diktuojamą būrimą yra geriau nei jį išbandyti? - tarė. - Ir kodėl manai, kad nekenčiu žiobarų vaikų? Taip, žiobarai man nėra visiška gyvenimo meilė, tačiau vaikai kas kita. Mielai mokyčiau ir žiobarus vaikus. Kodėl tu kažką apie mane sakai manęs nepažinodamas? - pasakė bei atsiduso. Taip, Roma ne itin mėgo žiobarus, tačiau vaikai buvo kas kita. Ji mylėjo visus vaikus. Tiek burtininkus, tiek žiobarus.
- Aš nesakau, kad esi blogiausias mokinys mokykloje, tačiau smurtas nėra gerai, - pasakė jau praradusi viltį.
  O paskui išgirdo, kad galėtų jam parodyti kaip veikia kerai, nors burtažodį jis žinojo.
- Gerai, - pasakė ir nuėjo prie čiaupo. Tada bežodžiais kerais jį sutaisė. Bet bežodžiais. Nenorėjo, kad Eion teliktų viską pakartoti. Tegul parodo, kad žino burtažodį. Pagalvojo profesorė. Čiaupas jau ramiai stovėjo sutaisytas.
- Na, kerėk, - tarė tamsiaplaukė. - Ir neišeisi iš čia kol aš neleisiu, - pagąsdino, nes manė, kad jo tikslas tik išeiti.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Koks vis dėlto skirtumas, į ką jis metė tą čiaupą? Tikrai ne į tą kvailą makaulę, kuri labai patogiai pasipainiojo jo kelyje.
- Tavo žiniai, mečiau jį į sieną, - teikėsi atsakyti į klausimą. Mintis, kad jam "pasisekė", nes nereikėjo sumokėti, prajuokino. Pradėjo kikenti ir šiaip ne taip sugebėjo pridurti: - Aš neturiu pinigų.
Eion nekentė moralų. Visų blogiausia būdavo tada, kai jie buvo skirti jam. O būtent tokiomis nesąmonėmis dabar užsiėmė profesorė Keit. Neatsakė į jos kvailus klausimus, nes jų beveik ir negirdėjo. Norėjo pagaliau išeiti iš čia. Net ir prakeiktas bendrakoledžis būtų geriau nei šita.
Profesorė lyg ir sutiko sutaisyti čiaupą. Tai prieš Eion valią nustebino. Jis žiojosi kažką sakyti, bet netrukus viskas paaiškėjo - Keit pasinaudojo bežodžiais kerais. Tiesą sakant, berniukas nežinojo, kad tokie iš viso egzistuoja, tačiau atkakliai slėpė nuostabą.
Jis krustelėjo, bet profesorė turbūt atspėjo kėslus pasprukti.
- Tai dabar man reikia leidimo, kad išeičiau iš tualeto? - pasitikslino jis kilstelėdamas antakius. Viskas buvo tiesiog siaubingai kvaila. Išsitraukė lazdelę ir atsisuko į čiaupą. Tiksliau, tai, kas anksčiau buvo čiaupas. Tikrasis tebegulėjo ant grindų. Klastuolis patraukė jo paimti. Gal sprukti? pasvarstė, bet į galvą atėjo geresnė mintis. Paėmęs čiaupą grįžo prie kriauklės ir pastatė jį į ankstesnę vietą. Dabar reikėjo kerėti. Kadangi profesorė nieko nesakė, Eion apsimetė suprantantis, kad nieko sakyti ir nereikia. Taigi išsitraukė lazdelę ir kurį laiką tiesiog spoksojo į čiaupą. Aišku, nieko nenutiko.
- Man nepavyksta, - ramiai pratarė berniukas atsisukdamas į profesorę.

[Roma Keit]

- Kažkaip maniau, kad aš žmogus, o ne siena, - nuisjuokė ji. Nusprendė pabandyti su juo bendrauti kiek kitaip, tačiau atrodė, kad ir tai nepadės. Atrodė, kad nieko pakeisti jau neįmanoma. Rodės, jie susipyko visam gyvenimui dėl to, kad ji neleido jam daryti nesąmonių. O kas leistų? Pagalvojo ji.
- Na, leidimo mesti čiaupo į mane nereikėjo, bet turėjo reikėti. Kitą kartą apsižvalgyk, kad vėl nepasitaikyčiau, - pasakė. Taip, tai, kad jis norėjo mesti čiaupą į sieną buvo reali versija, bet tamsiaplaukė tuo netikėjo. Per gerai pažinojo Eion, kad galėtų tuo patikėti.
  Ji stebėjo kaip pirmakursis tiesiog laikė iškėlęs lazdelę. Paskui išgirdo, kad jam nieko nepavyko. Tai, žinoma, buvo akivaizdu.
- Na, kad pavyktų reikia kerėti, o ne tiesiog bergždžiai spoksoti į čiaupą. Neprašiau, kad naudotum bežodžius kerus. Nors tų jų nenaudoji, - pasakė. Ir ne šiaip nesąmones, o tiesą. Ji tikrai neprašė, kad jis naudotų bežodžius kerus, bet jis tikrai jų nenaudojo. Na, palauksiu. Pagalvojo ji stovėdama ir daugiau nieko nedarydama.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

- Geriau jau būtum siena, - suburbėjo Eion. Ar galima nustumti šitą erzinančią moteriškę į šalį ir pagaliau eiti sau? Kiek jau laiko čia per ją iššvaistė? Buvo siaubingai nepatenkintas.
- Kitą kartą pasistengsiu pataikyti į burną. Gal bent tada užsičiaupsi, - nepatenkintas pratarė. Kodėl jis amžinai lieka kaltas? Jeigu šita nebūtų nelaiku įėjusi į tualetą, viskas būtų visai kitaip. O dabar jį kaltina mėtant čiaupus į kitus žmones. Jis to visai nedarė.
Netrukus paaiškėjo, kad jis ir vėl neįtiko. Dar labiau suirzo.
- Kas jūs per mokytoja?! - riktelėjo. - Paprašiau parodyti, kaip panaudoti kerus, o jūs net tiek nesugebate! Jeigu man nereikia naudoti bežodžių kerų, kodėl būtent taip rodote? Akivaizdžiai norite, kad man nepasisektų. Mokytojo tikslas turėtų būti, kad jo mokiniai kažką išmoktų, o ne liktų kvailio vietoje. Esi blogiausia mokytoja pasaulyje. Burtažodis yra reparo, - maloningai pranešė, tačiau nuotaika buvo visiškai subjurusi. - Bet prie jūsų aš jo nenaudosiu.
Eion tiesiog nusisuko nuo čiaupo ir tos prakeiktos ir labai nusibodusios profesorės ir patraukė durų link. Jeigu ji dar turės tiek įžūlumo priekaištauti, jis tiesiog paspruks.