0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Maža palata
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
  Po mergaitės žodžių, vaikinukas tik atsiduso ir pavartė akis.
- Taip, Elliw. Tai buvo paprasčiausi laiptai. Aš per dieną jais vaikščioju dešimt ir daugiau kartų ir nenusiridenu nuo jų. - Gražiai paaiškino Quentin ir atsirėmė į mažos palatėlės sieną nugara, kad stovėti ir stebėti Elliw būtų kiek patogiau.
- Elliw, nusiramink. Tu sužeista, nešokinėk. Gulėk rami. Surasiu aš tau tą teleskopą, o jeigu ne, atiduosiu tau savąjį. Tik prašau, nurimk bent minutei. - Užsierzinusiu balsu prakalbo grifas ir visą laiką žvelgė į švilpukę. Rodos, kad ši nepaisė jo patarimų, kadangi tuoj pat ši sugebėjo net sulaužyti lovą.
- Ir iš kur pas tave toks talentas? - Atsiduso, tyliai, tarsi pats savęs paklausdamas vaikinukas ir priėjo prie nelaimėlės. - Labai neišsigąsk. - Perspėjo ją, atsargiai paimdamas ant rankų ir pernešdamas vargšiukę į šalia esančią lovą.
- Pasistenk nesulaužyti bent šios lovos, gerai? Daugiau laisvų nebeliko. - Gražiai bekalbėdamas su švilpe, tarė Yann ir pažvelgė į seselę, kuri ką tik įžengė į palatą.       

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Maža palata
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
- Kodėl tu nuolat iš manęs tyčiojiesi? - nepatenkinta paklausė Elliw. Na ir kas, kad ji nukrito nuo laiptų? Juk bet kam gali pasitaikyti! Ar būtina nuolat šitaip prikišinėti? Švilpė pasijuto labai nelaiminga. Atrodo, toks neblogas berniukas, bet turi nuolat tyčiotis! Daugiau su juo nekalbėsiu nutarė velsietė. Bet kaip tik tada berniukas užsiminė apie teleskopą.
- Tikrai?! - garsiai paklausė ji. - Man reikia teleskopo!
Deja, daugiau nieko nebegalėjo pasakyti, nes sugebėjo sulaužyti lovą. Čia berniukas ir vėl parodė savo gerumą, mat teikėsi perkelti ją į tą, kuri vis dar buvo sveika. Deja, tada ir vėl pradėjo tyčiotis iš vargšės mergaitės.
- Nieko aš nelaužau! - vėl užriko ji. - Ta lova pati sulūžo!
Elliw pažvelgė į įėjusią seselę. Pasidarė nejauku - o jeigu ir ji apkaltins švilpę dėl sulaužytos lovos? Velsietė gulėjo kuo ramiau - kad tik daugiau nieko neatsitiktų. Galiausiai neištvėrusi užrėkė:
- Aš nieko nelaužau! Paklauskit Liucijos! Ji jums pasakys, kad aš gera mergaitė!
Rudaplaukė jautėsi labai nelaiminga: jos teleskopas kažkur dingo, o ji pati yra kaltinama visokiomis nesąmonėmis...
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Maža palata
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Po mergaitės žodžių, vaikinukas nepatenkintas rauktelėjo antakius ir sukryžiavo rankas po krūtine.
- Aš iš tavęs nesityčioju. Tik tau taip atrodo. - Prakalbo šis ir verstelėjo akis, dar vis įdėmiai žvelgdamas į Elliw. Kaip ir bebūtų keista, bet Quentin jaudinosi, kad ši maža nelaimelė ir vėl kažko sau nepasidarytų, nesusižeistų.
- Elliw, jeigu pažadėjau, tai reiškia teleskopą gausi. Nesvarbu ar teleskopas bus tavo ar aš tau padovanosiu saviškį, bet tu jį gausi. - Gražiai paaiškino dažytų plaukų savininkas, dėl atsargumo prieidamas arčiau švilpukės. Mergaitei pradėjus nervuotis, Yann daugiau nieko nesakė, o tik nepatenkintas verstelėjo akis. Pasirodžius seselei šis nežinojo ką turėtų sakyti, tad tiesiog atsiduso ir stovėjo.
- Čia mano kaltė. Aš sulaužiau lovą. Atsisėdau ant jos kampo ir ji sulūžo. Atleiskit. - Prisiėmė kaltę grifukas ir nuleido galvą, manydamas, kad gali turėti problemų, bet seselė tik linktelėjo galva ir paliko palatą. Quentin pakėlė nustebusį žvilgsnį į Elliw ir patenkintas nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Maža palata
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Elliw buvo sunku patikėti, kad berniukas iš jos nesityčioja: juk visą dieną daugiau nieko ir nedarė! O kur jos teleskopas?! Piktokai žiūrėjo į berniuką ir jautėsi vis labiau suirzusi. Visiškai nenorėjo būti šitoje kvailoje ligoninėje, kur lūžta lovos. Ne, jai reikėjo susirasti teleskopą. Ir galbūt Liuciją, kuri tą teleskopą sutaisys. Nepaisant to, kad neįsivaizdavo, kur didžiausia brangenybė yra, Elliw buvo visiškai tikra: jos žvaigždžių stebėjimo prietaisas yra sulūžęs. Vadinasi, jai reikės tos geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje pagalbos.
- Gausiu teleskopą?! - baisiausiai patenkinta sušuko švilpė ir galų gale nutarė, kad gal ir nereikia pykti ant šito berniuko. Juk, šiaip ar taip, jis tarsi bandė jai padėti. Jeigu tik atmintis neapgavo, žinoma. Tuo labiau, kad pagaliau prisipažino pats tą lovą sulaužęs! Galų gale velsietė patikėjo, kad jis galbūt nėra tos blogas kaip ji visą šitą laiką galvojo. Galbūt galima jam atleisti.
- Na gerai, - nei iš šio, nei iš to pratarė Elliw nebežinodama su kuo sutinka. - Tik nepamiršk teleskopo!
Staiga ji stryktelėjo iš lovos. Visai pamiršo, kad ką tik skaudėjo visą kūną. Pernelyg nusibodo būti šitoje patalpoje, kurioje ji jau tikrai yra buvusi. Atsisuko į berniuką ir dar kartą priminė:
- Teleskopas!
Daugiau nieko nepasakiusi ji pabandė išlėkti iš palatos. Žinoma, atsitrenkė į duris, tačiau to nepaisė, šiaip ne taip jas atidarė ir galiausiai paliko ligoninę.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

mergaitė123

Ats: Maža palata
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Adelė kartu su Veronica buvo atgabentos į mažą palatą, kuri buvo Hogvarste. Tiesą sakant mergaitė išsisuko koją, to pasekoja jai reikėjo gulėti šioje palatoje kelias dienas. Adelei nebuvo smagu, tačiau prisiminusi jos su Veronica išgalvotos ,,Vištos žudikės" istoriją, mergaitei pakilo ūpas. Deja, slaugės dar nesimatė, o ir Veronica buvo kažkur prapuolusi, todėl mergaitė gulėjo lovoje ir nieko negalėjo padaryti, nes pastovėti neįstengė. Manau, kad man reikia užmerkti akis, o po valandėlės ar kelių tikrai kažkas pasirodys, na aš bent taip tikiuosi. Tikiuosi, kad ta Spellman išdrįs parodyti savo akis... Mergaitė, kaip tarė taip ir padarė. Mergaitė sapnavo viduramžių laikus, karietas, arklius ir to meto valgį. Taip pat ji sapnavo to meto žiobarus ir burtininkus. Po kelių valandėlių mergaitė pramerkė akis ir deja nieko nesimatė. Negi visi mane pamiršo? Ar aš niekam nerūpiu? Noriu valgyt!!! Duokit man valgyt ir vaistų nuo skausmo!!! Na ir kodėl man taip... Mergaitė taip savęs klausinėjo gal pusvalandį, o paskiau pradėjo kuistis po savo portfelį, kuriame rado kelis šokolado gabalėlius ir moliūgų sulčių. Nuostabu, jeigu niekas nepasirodys bent nemirsiu dar kelias dienas...

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Kai atkeliavo Adelė ir Veronika į Hogvartsą, jas tuoj pat nuvežė į ligoninę ir mažąją palatą. Veronika buvo prasimerkus ir jai visas vaizdas liejosi, bet matė išsigandusius mokinių žvilgsnius į jas lyg būtų pamatę kokį nors monstrą. Ar aš rimtai taip siaubingai atrodau? Po kelių valandų Veronika atsibudo palatoje ir prie jos staliuko buvo pridėta daug vaisių.
- Adele?
Nebuvo jokių burtininkų tik ji viena. Jai matėsi tik kažkokia moteris ir tai buvo Višta.
- Na, ar pasiilgai manęs? Nebijok, aš greit pasirodysiu, o dabar einu žudyti Adelės- pasakė Višta- pasivaideno mokinei Višta.
Mokinė labai išsigando ir pradėjo klykti. Jos riksmą išgirdo gydytoja ir nuvežė ją į mažesnę palatą. Ten taip pat ji pamatė Adelę.
- Adele, čia aš, kaip tu jautiesi? Turime blogų žinių, bet dabar nenoriu gadinti nuotaikos.
Veronika džiaugėsi, kad nebebuvo viena ir, kad toje pačioje palatoje buvo Adelė. Pabandysiu užmigti...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Veronica Spellman »

*

mergaitė123

Ats: Maža palata
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Adelė atsibudusi išvydo Veronicos veidą, na ir puiku, pasirodo po trijų valandų, ot kokia draugė atsirado.
- Kur tu, Spellman, buvai? Tu nesupranti, kad man tavęs reikia? Ar tu rimtai, dabar man neatsakysi, ir kas ten per klyksmai??? -klausinėjo Adelė.
Na ir tegul nemano čia man atsikalbinėti, netokia maža dar... Adelė pasivertė ant šono ir laukė ateinančios panelės Pomfri, o kai ta atėjo jai davė kažkokių vaistų ir pasakė burtažodį, kuris nuėmė skausmą ir sutvarkė koją, tačiau Mokslinčei lovoje gulėti reikėjo dar bent savaitę. Manau, kad man reiks iš čia pabėgti. nes nežadu čia savaitę be maisto ir patogios lovos tūnoti. Po tokių pamastymų ji išvydo saugę, kuri buvo nešina kažkokia moliūgų sriuba, kuri tiesą sakant smirdėjo labai. Žanos sesuo suprato, kad jei tokios nevalgys - mirs iš bado, tai paėmė šaukštą į burną ir vos nenualpo iš baisiaus skonio. Baisesnio daigto gyvenime nevalgiau, moliūgų riuba tikrai nemano skonio...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Veronika miegodama išgirdo Adelės kalbėjimą. Nu gi leisk tu man pamiegoti... Atsibusdama Veronika gulėjo lovoje visa vaitodama ir valgė gydytojos pagamintą baisiai neskanią moliūgų sriubą. Vos pavalgiusi ji išgirdo keistus žingsnius ( panelė Pomfri buvo išėjusi).
Kas gi čia dabar? O ji pamatė keistą storą vyrą kuris tikriausiai atėjo aplankyti Adelės ( ji taip galvojo). Gal čia koks Adelės tėtis, bet neatrodo.. Tas storas vyras priėjo prie mergaičių lovų ir pradėjo kalbėti.
- Sveikos, aš esu Artūras, nors jums neturėtų rūpėti mano vardas. Noriu jums pasakyti, kad jus užsikrėtėte baisia liga, ši liga tęsiasi ne dvi dieneles ir mes turėsime bendrauti. Iš tiesų aš labai moku pralinksminti vaikus ir su manim jums nebus liūdna.
Veronika išgirdusi, kad jos susirgo kažkokia sunkia liga pradėjo verkti.
- O Dieve, tai ką mums daryti? Kokia dar liga? - verkdama klausinėjo Veronika.
Vyras nesiklausęs Veronikos klausimų atsisėdo ant kažkokio kito ligonio lovos ir ji sulūžo. Toks storas, kad net lova sulūžo.. Galvojo ne linksmai Veronika. Mes įveiksime šią ligą.

- O, Artūrai kokia liga mes sergame?- paklausė Veronika.
- O mergaites, tai yra burtininkų liga per kurią visi kosėja, negali burti, bet patikėkite jus pasveiksite duodu jums šimtą procentų.

*

mergaitė123

Ats: Maža palata
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Adelė linksmai pažvelgė į Artūra, nes tikėjosi, kad čia tik nepavykęs juokelis, tačiau taip nebuvo. Adelė susinervino, tačiau palaukė, kol Artūras išeis ir tarė:
 - Veronica, mums jokios ligos nėra, aš įsitikinusi šimtu procentų. Jis tik gąsdinti čia mūsų atvyko, geriau paglulėkime lovose kelias dienas ir viskas, nes aš išsisukau koją, o tau kas atsitiko?
Mokslinčė ramiai pasisuko į Veronicą ir pastebėjo vaisių dubenį, prie kurio ji prilėkė ir pasiėmė vynuogių, kurios buvo ten, nors ir yra uogos, o ne vaisius. Na, kaip supratau burtininkai neskiria uogų nuo vaisių ir daržovių... Staiga iš kažkur išlindo Adelės katytė, vardu Snaigė.
- Snaige, ką tu čia veiki? Ar gi nesakiau mano sesei Žanai Mokslinčei tavęs pasaugoti? Pala ką? -sumišo Adelė. Ji greitai pagriebė savo katytę ir užsidėjo ant kelių, na ir keista čia, kaip jis čia atsidūrė? Ji pradėjo padarėlį glostyti ir davė jam vandens, gal ji jo ir nemaitino? Na ir sesė atsirado...

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
- Net nežinau, o jeigu jis tiesą sako? Ai ir be to užjaučiu dėl kojos, aš pirštą susilaužiau. - Liūdnai tarė Veronika.
Ji pastebėjo, kad Adelė pasiėmė iš jos dubenėlio vynuogių. Ne nu, kodėl būtent iš manęs? Veronika su užbintuotu pirštu metė vynuogę į Adelę.
- Gal jau nebe imsi iš manęs? Aš ir taip alkana! - suriko Veronika.
Po kelių minučių atėjo tas pats senis vyras tik šį kartą nežinojo kodėl, bet su klouno nosimi ir kaip kokio klouno kostiumu. Mergaitė norėjo pailsėti ir, kad jo nebūtų palatoje, bet tas vis tiek sugebėjo atnešti blogą nuotaiką su savo nejuokingais kostiumais ir išgalvotomis ligomis. Tas vyras priėjo ir pradėjo sakyti visiškai nejuokingus bajerius.
- Sveiki, aš mikimauzas Šmikis, esu klounas ir gydau su savo juoku vaikus! Atnešiau Adelytei princesytei sriubos ir Veronikutei kavos. Ha ha aš klounas aš klounas!
Veronika spoksojo į jį kaip į kokį durnelį ir norėjo, kad jis dingtų. Kaži paklaust dėl tos ligos ar mes tikrai ja sergame ar ne?

*

mergaitė123

Ats: Maža palata
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
- Spellman, tu jų visą kalną turi!!! Ot kokia draugė atsirado, nes maistu pasidalint negali, na ir pasiimk tuos vaisius, daržoves ir uogas! Parašysiu sesei ir ta man ir saldumynų atneš, -supyko Mokslinčė. Na ir draugė, - galvojo Adelė.
Ji išsitraukė pargamento ir rašė:
Citata
Miela Žana,
kai turėsi laiko atnešk man vaisių, uogų ar kitų skanumynų. Taip pat išvirk sriubos, nes deja ligoninės maistas tiesiog šlykštus neskanus. Taip pat ateik iki manęs ir paimk Snaigę, nes jeigu kas pamatys man nuims taškų, jog prašiau tavęs pasaugoti. Prisimeni?
Lauksiu tavęs, tavo sesuo Adelė Mokslinčė
Ji kažkokiu stebuklingu būdu nusiuntė laiškelį savo sesei Mokslinčei ir patogiau įsitaisė ant lovos. Na, lauksiu Veronicos atsakymo ir atsiprašymo, o jei tokio nebus, su ja nekalbėsiu kiek tik reikės, - galvojo pirmakursė.
Taip pat Mokslinčė pamačiusi vyrą, persirengusį klouno kostiumu tarė:
- Jau gali nešdintis iš čia? Nusibodai!!! Nereikia man čia jokių kvailysčių ir taip pat tavęs, kloune. 
Na ir nesąmonės čia, net pailsėti neleidžia...

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
- Palauk, palauk saldumynų? Ko tu man iškart nesakiai? Vaišinkis kiek nori!
Atsakiusi Veronika tikėjosi jog atleis jai už savanaudišką prašymą ir kai ateis jos sesuo pavaišins ją saldumynais. Tas vyras vis dar stovėjo šalia jų su klouno apsiaustu ir išgirdęs Adelės piktus žodžius, kaip koks psichopatas pradėjo į ją smūgiuotis kumščiais ir dar su savo kokiais dešimt kilogramų antsvorio šokinėti ant jos lovos.
- Ką jus darote? Jus gal išprotėjote?!
Veronika nežinojo ką daryti ir pasiėmė vazą ir vožė tiesiai į tą vyrą.
- Adele, tikiuosi viskas gerai?
Tas klounas gulėjo šalia lovos vos gyvas ir dar kraujavo. Ne nu baisu.. Reikia kažkaip stotis ir pakviesti gydytoją.. Mokinė atsistojusi nubėgo pas gydytoją ir paprašė, kad sutvarkytų visą šį reikalą. Atėjus gydytoja tarė kelis žodžius.
- Aš esu Gabrielė Geranorė, jūsų naujoji gydytoja, taip tuoj pat išvešiu šį ligonį iš jūsų palatos.
Pala, pala Geranorė?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Veronica Spellman »

*

mergaitė123

Ats: Maža palata
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Adelė sužiuro ir pamačiusi naują gydytoją pagalvojo ar čia tik ne Lunos Geranorės anūkė ar dukra? Ji apsidairė ir pasisveikino ir palaukė, kol tą psichą išves iš palatos, o po kelių minučių gydytoja jau stovėjo prie durų ir tarė:
- Mergaitės, jums jau viskas gerai, jei norite galite bėgti į pamokas, nes tas gulėjimas jau nebe į naudą. Tuoj jus išrašysiu ir galėsit bėgti, tik nenusiridenkite nuo laiptų, o aš eisiu papietauti ir tikiuosi, kad ten bus pudingo.
Adelė atsistojo ir pasijuto geriau, ji jau ne be stresavo ar reiks ilgai būti ligoninės sparne ar ne, nes tiesą jau žinojo, todėl po dešimties minučių jau buvo susirinkusi daiktus ir tarė:
- Viso, Veronica, buvo puiki dienelė ir tikiuosi, kad dar susitiksime ir linksmai praleisime laiką.
Žanos dukra pravėrė duris ir išžingsniavo į klastūnyno bendrąjį kambarį, kuris buvo požemiuose ir ten atsigulė į minkštą lovą ir užmigo, kokios tos ligoninės lovos nepatogios...

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Maža palata
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Išgirdusi daktarės vardą, Veronika tikrai šiek tiek nustebo. Bet buvo labai gera naujiena jog jas jau paleidžia. Veronika pradėjo krautis visus savo daiktus į savo kuprinę ir jau ruošėsi eiti kartu į bendrąjį klastūnyno kambarį. Iš tiesų buvo kiek liūdna atsisveikinti su Adele po visų baisiai linksmų nuotykių, na, bet vis tiek dar jos susitiks pamokose ar kur kitur. Įsidėjusi visus daiktus į kuprinę dar norėjo paklausti gydytojos ar pažįsta Luną Geranorę todėl sušuko:
- Palaukite, palaukite! Ar jus pažįstate Luną Geranorę?
Bet daktarė jau buvo išėjusi tikriausiai valgyti pudingo. Mokinė jau taip pat nenorėjo gaišinti laiko ir kuo greičiau grįžti į bendrąjį kambarį išsimiegoti. Susikrovus visus daiktus ir išeidama sušaukė:
- Viso, Adele! Labai su tavimi smagu buvo patirti tiek daug nuotykių.
Išėjusi Veronika bėgo kuo greičiau, kad tik būtų toliau nuo ligoninės.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Maža palata
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Vegard su dideliu nerimu nešė Elizabet į ligoninė. Kvaila senė, jei Von Chang mirs, aš tai senei nurausiu galvą. Netrukus berniukas su Elizabet jau stovėjo ligoninės sparne. Berniukas nunešė merginą į lovą ir paguldė, netrukus prisistatė ir eglišakių karalienė - Panelė Pomfri. Ši klausiamai pasisuko į berniuką:
-Mes buvome kiauliasodyje, užeigoje ir ten moteris jai pradėjo spausti kaklą ir ši nualpo, tikiuosi nemirė ,nes kai nešiau ji dar kvėpavo...,-Išdėstė ir atsiduso.
Saeterhaug nesuprato ką slaugė daro. Moteris netrukus išėjo ir tarė:
-Prižiūrėk ją, jei kas šauk einu atnešiu vaistų.,-Tarė Pomfri.
Pirmakursis sutiko linktelėdamas. Klastuolis priėjo šalia ir prisėdo ant šalimais stovinčios lovos. Berniukas atsargiai paėmė mergaitės ranką ir nykščiu pradėjo glostyti jos šaltą ranką. Mergaitė pradėjo leisti keistokus garsus, Vegard nusišypsojo.
-Panele Pomfri! Panele Pomfri! Panele Pomfri! Ji leidžia keistus garsus!,-Šaukė berniukas.
Moteriškė atlėkė greitai su lazdele rankoje ir paleido vandens čiurkšlę. Vampyrė budinosi. Ačiū dievui! Klastuolis dar labiau išsišiepė, Pomfri veide taipat pasirodė šypsena, tai reiškė tik vieną - Elizabet viskas gerai ir ji netrukus atsibus. Prie lovos, ant spintelės stovėjo stiklinė.
-Katinausius!
Stiklinėje atsirado sultys. Manau ,kai ji prabus norės gerti.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)