0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 431
Ats: Maža palata
« Atsakymas #45 Prieš 4 mėnesius »
Tos kelios valandos tiesiog siaubingai prailgo. Bet pagaliau laukimas pasibaigė ir pro duris  įžengė hilerė ir atnešė stipresnius vaistus. Auris tikėjosi, kad dabar jau viskas susitvarkys. Hilerė davusi Erkai buteliuką to priešnuodžio atrodė užtikrinta, kad viskas dabar jai bus gerai. raudonplaukis nutarė palaukti tas penkiolika minučių ir išeiti kartu su savo mokine. Tada jau bus pilnai įsitikinęs, kad ji pasveiko.
Erka iš vaikų namų. Šito jis nežinojo. Tikriausiai ji vieniša. Galbūt gyvenimo nelepinta ir pasidarė tokia atšiauri. Galvojo jis. Pagaliau praėjo tos penkiolika laukimo minučių.
- Na, kaip tu? Ar galėsi išeiti? - Pasiteiravo vaikinas. Reikės pasakyti ūkvedžiui, kad nušienautų tuos šabakštynus. Arba pats to imsiuosi. Kad išnyktų tie ugniauodegiai. Galvojo Senkleris.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • IV kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 177
Ats: Maža palata
« Atsakymas #46 Prieš 4 mėnesius »
  Kai pagaliau praėjo tos penkiolika minučių dar šiek tiek skaudėjo, bet daug daug kartų mažiau. Kodėl jos buvo tokios ilgos? Juk galėjo iškart praeiti ir būtų buvę ramu. Tikrai būtų buvę ramiau. Galvojo Erka. Tad Erka to skausmo nesureikšmino. Nes tas laikas vis dėlto praėjo. Kai Auris paklausė ar galės paeiti jai beveik nebeskaudėjo.
- Taip, atsakė Erka atsisukusi į jį.
  Bet kai atsistojo pajuto stipresnį skausmą, bet dar tikrai pakenčiamą.
- Ačiū, - tarė ji atsisukusi į hilerę, o paskui atsisuko ir į Aurį. - Ir tau labai ačiū.
  Tai tarusi Erka pasisuko prie durų. Greitai eiti negalėjo. Bet tikrai ėjo kaip tik pajėgė greičiau. Tik išėjusi pamatė, kad savo žaislą pamiršo. Tad grįžo, pasiėmė jį ir movė iš ten kaip tik galėdama greičiau. Skubėjo. Kad ir per visus skausmus.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 431
Ats: Maža palata
« Atsakymas #47 Prieš 4 mėnesius »
Jį užplūdo palengvėjimas. Viskas atrodo susitvarkė. Jokių vėmimų ar alpimų daugiau nebebuvo.
- Jūs puiki gydytoja. - Pasakė nusišypsodamas mokyklos hilerei. Tada išėjo kartu su Erka. Ji dar ėjo sunkokai, bet jau pati. Ir kaip jis suprato viskas mergaitei turėtų greitai praeiti. Jie išėjo iš tos mažos palatos. Perėjo per Hilerės kabinetą ir atsidūrė koridoriuje.
- Iki Erka. Susitiksime per pamokas. Jei kartais greit nepraeitų ateik vėl čia. Ir šiaip jei kas kreipkis, aš tau padėsiu. - Tai pasakęs išėjo iš ligoninės ir patraukė į savo kabinetą. Jautėsi pavargęs. Bet žinojo, kad neužmigs. Visgi į savo kabinetą nutarė nebeiti. Jis nukeliavo ieškoti ūkvedžio,  kad jie galėtų sutvarkyti tuos šabakštynus, plytinčius už kvidičo stadiono. Kad daugiau niekam taip nebenutiktų.