0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #30 Prieš 4 mėnesius »
Hm, mergina tikrai buvo pasiruošusi, mergaitės pasakojimui. Dėl taurės vyno, pasidarė šiek tiek gėda. Ji juk nepilnametė, negali gerti, šio, alkoholinio, gėrimo. Bet nesvarbu. Jei sutaria su Veronica- reiškia sutars ir su alkoholiu. Taip pat ir su varlėmis. Atsigėrusi dar kartą gėrimo, pradėjo įdėmiai klausyti pašnekovės. Jos pasakojama istorija, tikrai sudomino vampyrę. Tai buvo labai keista, bet rimtai sudomino. Pamačiusi, jog mergaitė susiraukusi, pastebėjo, jog tikriausiai vynas nepatinka jai. Tikriausiai tekila labiau patiktų. Na, arba jai net vynas per stipru. Svarbu ne alus, alus galėtų per minutę, Veronicą užnuodyti. Per daug žiaurus kvapas ir per daug žiaurus pats skonis. Amsterdamo? Ar šis miestas Arabijoje? Ji iš Arabijos? Menininkė pakėlė antakį ir dar kartą nužvelgė Meghan. Ji tikrai nepanaši į arabę. Ach taip, Amsterdamas. Ji olandė. Įdomu.. Olandijoje niekada laivo kapitonė nėra buvusi, tačiau gal ir būtų visai įdomu tenai nuvykti. Kažkada. Kai bus pinigų. Tikrasis Meg vardas, vampyrei patiko. Toks įdomus.. olandiškas. Turbūt. Klausiusi pasakojimų, tamsiaplaukė vis užkando bulvytėmis. Jautėsi kiek persivalgiusi. Sužinojusi, jog jai patinka burti ir kerėti, net paspringo. Vaikystėje, ar paauglystėje, Veronicai baisiai nepatiko kerėjimas. Iš tikrųjų, merginai niekas nepatiko, nebent magiškųjų gyvūnų priežiūra su nuostabiu mokytoju, arba ateities būrimas. Apie magijos istoriją, net nesinorėdavo pagalvoti. Išgirdusi tai, jog Meg savo gyvenime nebeturi mamos, jau rimtai pasižiūrėjo ir nuleido akis į stalą. To, dar niekad neteko merginai patirti, tačiau ši jau numanė koks skausmas turėtų būti. Pati vampyrė savo mamos nemėgo, bet tikriausiai jei ji mirtų.. Spellman neišgyventų. Tas pats ir su tėčiu.
   - Aš labai apgailestauju, - Nuliūdusi, pažvelgė į Natali. Dieve.. dvejų tėvų neturėti, tai turėtų būti taip baisu. Na, gyvenimas nebuvo galbūt pas ją jau labai tragiškas, nes turėjo kas ją prižiūrėtų, nebuvo nutempta į vaikų namus, kuriuose negautų nei skanaus maisto, nei gražių drabužių. Tuo labiau- meilės. Bet sesuo.. ji ne pilnai sutiko prižiūrėti Meghan, nes net pabėgo. Veronica atsiduso, pajautė kažkokią keistą atsakomybę. Papasakota, atsiradimo čia, istorija, dar labiau nustebino menininkę. Nešyklė? Dar ir tokios šiais laikais būna. - Supratau. Įdomiai čia pas tave. Labai užjaučiu dėl sesers, tėvų.. nežinau koks tai turėtų būti jausmas, bet žinau, kad tikriausiai beprotiškai jų pasiilgai. Na, aš.. aš turiu tėvus, tačiau jie nemyli nei manęs, nei Sabrinos, - Papasakojo šiek tiek ir apie save, Veronika. Mergina dėbtelėjusi į vyno taurę, pamatė, jog ji vis dar pilna. Iš tiesų, alkoholis padeda. Ne visai, bet padeda. Su juo užmiršti bent dienai visus savo sunkumus ir ne blaiviai mąstydamas, bent kiek pasijauti laimingas.
 - Atsigerk, - nusišypsojo vampyrė ir parodė pirštu į pilną vyno taurę. Mielai būtų pasiėmusi ją prie savęs ir išgėrusi vietoj jos, nes pačios taurė buvo išgerta per dvi minutes, tačiau norėjo, jog ir Meghan pabandytų. - Žinau, kad skonis turbūt ne koks, bet patikėk, pasijusi gerai. - Pažadėjo Veronika. Staiga, į galvą šovė visai netikėta idėja. Nelabai įmanoma, bet įmanoma.
 - Na, nežinau ar tai būtų įmanoma. Bet... galiu tave pagloboti. Kiek tik reikės. Tu man labai patikai, Natali, ir manau, kad tavimi puikiai pasirūpinčiau. Gyvenu žinoma toli nuo Londono, Amerikoje. Bet manau sutiktum nemokamai nuskristi iki mano miestelio ir turėti kur gyventi, - Šyptelėjo Spellman. - Dėl Hogvartso gali nepergyventi, mielai tave iki jo nuvešiu. Hm, ką manai?- Klustelėjo ji ir laukė atsakymo ir reakcijos.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • III kursas
  • *
  • 208
  • Taškai: 111
  • Lytis: Moteris
  • How do you run from what's inside your head?
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #31 Prieš 4 mėnesius »
Meg sėdėjo pasirėmusi rankomis galvą ir klausėsi, ką kalba Veronica. Papasakojusi savo istoriją mergaitė jautėsi... keistai. Jai tuo pačiu ir palengvėjo pasipasakojus, tačiau tuo pat metu ji jautėsi taip, tarsi būtų atidavusį dalį savęs. Panašiai ir buvo. Niekas, be jos pačios, nežinojo pilnos mergaitės istorijos, tik jos nuotrupas. Todėl dabar, kai atsirado žmogus, kuris žino viską nuo pradžios iki galo... Pažiūrėsim, kur tai nuves.
Išgirdusi Veronicos žodžius ir siunčiamą užuojautą, rudaplaukė pajėgė tik linktelėti, nors laikant galvą tai padaryti buvo kėbloka. Mergina pastūmė švilpiukei taurę su vynu. Meghan dvejojo tik akimirką. Blogiau nebus. nusprendė mergaitė ir, pakėlusi taurę prie lūpų, nurijo gerą gurkšnį. Skonis buvo šlykščiai rūgštus ir rudaplaukė susiraukė. Tačiau taip pat pajuto, kad skystis padeda jai atsipalaiduoti. Po poros tylos minutėlių Meg pasijuto mieguista, todėl vėl paslėpė veidą delnuose. Švilpiukė spėjo užsimerkti, kai vėl prabilo Veronica. Neturėdama jėgų pasikelti, Meg klausėsi nežiūrėdama į merginą. Tačiau jau po pirmųjų žodžių rudaplaukė įsitempė. Negalėdama patikėti tuo ką girdi ji lėtai pakėlė galvą ir pažvelgė Veronicai į akis. Neatrodė, kad ji juokautų. Meghan viduje užvirė nuožmi kova. Viena jos pusė tvirtino, kad nereikėtų pasitikėti ką tik sutiktu žmogumi. Tačiau kita tam aršiai priešinosi - jei Veronica būtų norėjusi jai padaryti ką nors bloga, turėjo puikią galimybę skersgatvyje. Ten nebuvo nė gyvos dvasios. Tokia galimybė pasitaiko tik kartą. Tu su ja jau nuo pat pradžių gerai sutarei. Be to, iš vaikų namų pasiima iš vis nepažįstami žmonės, o su Veronica tu jau susipažinai.
Meg nusibraukė plaukus už nugaros ir pažvelgė Veronicai tiesiai į akis. Tada giliai įkvėpė ir išbėrė:
- Tu ką, rimtai? Pasakyk man, kad nejuokauji! - įsiaudrinusi rudaplaukė atsistojo. - Prašau, pasakyk, kad nejuokauji! - mergaitė net nepastebėjo, kad kitų žmonės, sėdintys prie kitų staliukų ėmė į ją gręžiotis. - Ar norėčiau? Ar norėčiau?! Aišku, kad norėčiau! Labiau už viską pasaulyje! - ji nutilo ir pribėgusi apkabino Veronicą. Tačiau staiga švilpiukė surimtėjo ir atsitraukė.
- Bet jei juokauji, pasakyk dabar. Prašau, neleisk viltis tuščiai.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #32 Prieš 3 mėnesius »
Šiaip, gal tas atsakymas ir kiek gąsdino. Jeigu Meghan atsakys "ne" ar ką nors panašaus? Oh, nagi... Ko tu taip bijai? Jeigu ji neturi kur apsistoti, privalo pasakyti taip.. tuolabiau, nupirkau jai paėsti ir dar alkoholiuko. Pakėlusi savo juodas akėles į Meghan naują šeimos narę, išvydo tokį veidą ir reakciją kokį ir tikėjosi. Lengvai atsikvėpusi, vampyriukė nusišypsojo savo keista, bet gražia šypsenėle ir pamačiusi, kad žmonės jau žiūri į mergaitę kaip į psichę, pabandė atrodyti griežtesnė.
- Ššš.. - bandė užtildyti Veronica, Meg. Dabar suprantu, kad ji tikrai būtų žuvusi be mano pagalbos. - Juokavimas? Ech ne.. tai ne man, - Nusijuokė menininkė, norėdama pasakyti, kad ji visiškai rimtai. Panašu, kad švilpiukė baisiai džiaugėsi, naujoji motina taip pat. Buvo net sunku įsivaizduoti Veronicą su vaiku. Velnias.. reikės tikrai mažiau gerti.. Jei gersiu namuose ir dar milžiniškais kiekiais, manau, kad ne ji bus išspirta iš mano namų, o pati aš. Apkabinus rudaplaukei amerikietę, ši net paraudo. Dar niekad nesijautė tokia laiminga, kaip šią naktį. Norėjosi tiesiog tiek daug išgerti, arba surūkyti dvidešimt cigarečių.
 - Nejuokauju. Būsime kieta šeima.. gal kada nors ir jaunikis atsiras? Tau ir man, - Tyliai tarstelėjo tamsiaplaukė, šiek tiek nusijuokdama. Tikiuosi, kad Sabrina kažkada negrįš į tuos namus ir nesugriaus visko, su tuo savo gaidžiu vyru. Veronica dar kartą šyptelėjo Meghan, nuėjo iki bariuko ir paėmė šį kartą kai ko stipriau, degtinės, sumaišytos su citrina ir ledukais. Šis gėrimas Veronikai buvo gryniausias meh, juk tai ne tekila ir ne vynas, bet užtat.. alkoholis. Atnešusi keturias stiklines (dvi papildomos dėl sotumo), padėjo ant stalo ir savo gėrimą pamaišė šiaudeliu. - Šia proga, privalome atšvęsti!- Riktelėjo gal kiek per garsiai, laivo kapitonė ir pradėjo gurkšnoti tą degtinę iki dugno. - Tostas. Už tai, kad oficialiai tapai prisijungusi prie Spellman'ų šeimynėlės!- Ši griebė antrą stiklinę ir išgėrė ją lygiai tokiu pat greičiu, kaip pirmąją. Išgėrusi, paspaudė Meghan ranką. Veronika buvo baisiai ne blaivi. Dažniausiai vampyrei išeidavo išgerti penkis butelius, tačiau vos nuo šešių stiklinių, norėjosi kristi ant stalo ir kaip sakant, palūžti.
- Tikiuosi tavęs netrikdo tai, kad daug geriu, - Vos pramekleno ji. - Nagi, paimk šias dvi stiklines ,išgerk, ir kai būsi bent šiek tiek girta, aptarsime namų taisykles. - Šyptelėjo Spellman ir nė nepajautė kaip galva daužėsi į langą. Auč. Kodėl nėra pagalvės?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • III kursas
  • *
  • 208
  • Taškai: 111
  • Lytis: Moteris
  • How do you run from what's inside your head?
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Veronicai patvirtinus, kad nejuokauja ir tikrai nori tapti Meghan įmote, rudaplaukė norėjo rėkti iš džiaugsmo ir šokti. Tačiau susilaikė ir toliau sėdėjo ant kėdės, mat kiti užkandinės lankytojai jau ir taip žiūrėjo į ją kaip į beprotę, dėl praeito išsišokimo. Tačiau, nors realybėje ir nejudėjo, viduje mergaitė šoko, šaukė iš džiaugsmo ir dainavo. Pagaliau ji bus nebe viena! Pagaliau turės pas ką sugrįžti! Švilpiukė net neabejojo, kad šią akimirką ji būtų galėjusi išburti tobuliausią Gynėją, nors niekada to nebuvo bandžiusi.
Veronica atsinešė dar daugiau alkoholio nuo baro ir, nieko nelaukdama, išgėrė. Meghan stebėjo ją vos nesijuokdama garsiai, nes girtos Veronicos vaizdas buvo labai juokingas. Švilpiukė pamatė, kad naujoji jos globėja jau yra girta kaip tašė, tai net nebandė su ja kalbėtis. Vis tiek žinojo, kad vėliau Veronica to neprisimins, o ir atsakyti negalės, nes buvo tokia apgirtusi, kad liežuvis neapsiverstų. Rudaplaukė ramiai nuėjo prie baro ir užsisakė didelį puodą arbatos. Grįžusi atsisėdo ir stebėjo Veronicą laukdama, kol ši bent kiek prasiblaivys, kad galėtų pargabenti mergaitę į Hogvartsą. Švilpiukė pažvelgė pro langą į lėtai krentančias snaiges, kurios tik dar labiau pranašavo ateinančias Kalėdas. Mintyse pasidžiaugusi atostogomis ir tuo, kad gali neskubėti grįžti į pilį, Meg įsmeigė akis į savo naujosios šeimos narę svajodama apie naują gyvenimo etapą. 
Some things never change.


*

Neprisijungęs Anya Rue Russell

  • Menininkė
  • ***
  • 26
  • Lytis: Moteris
  • „Kaip man rasti save šiame pasaulyje?“
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #34 Prieš 2 savaites »
  Vėlyvas vakaras, mėnulis ryškiai matėsi tamsiame, žvaigždžių prišiktame danguje. Daugelis kavinukių ir parduotuvių Vestminsteryje pabaigusios darbą išsijungdavo šviesas ir dingdavo nakties juodume. Vienintelė greito maisto užkandinė neskubėjo gesinti elektrą ėdančių lempučių. Žmonių joje beveik nebuvo, tad vienintelis aukščiausiasis težinojo kokio velnio bevardė kavinukė vis dar dirba. Kažkur kamputyje meiliai apsikabinusi bučiavosi paauglių porelė, visiškai nekreipdama dėmesio į tą, kas vyksta aplink. O aplink dar nieko įdomaus nevyko. Darbštūs vyručiai tvarkėsi virtuvėje tikėdamiesi, kad ateis dar kas nors. Juk buvo beveik Naujieji metai, iki kurių liko tik diena. Reikėjo maksimaliai padidinti esamą apyvartą ir gauti daugiau pinigėlių.
  Arletė praleido Kalėdas ir praleis naujuosius pas senelius, o Anya laiką leido Londone. Nežinojo, ką duktė jaučia būdama atskirta nuo motinos net atostogų metų. Neprisiminė net kada paskutinį kartą jos bendravo. Vasarą? O varge, kiek laiko praėjo. Mažylė jos gal net matyti nebenorės. Russell apie tai kažkodėl šiuo metu nesusimąstė. Jai į galvą nebūtų atėjusi mintis jos palikti. Tačiau tėvų spaudimas buvo stipresnis ir Anya tikėjosi, kad Arletė supras. Keletas metų. Tik keletas metų ir viskas stos vėl į savas vėžias. Arletė išlaikys VML ir grįš į Čelmsfordą, savo namus.
  Apsirengusi šiek tiek per lengvai snieguotam ir vėjuotam orui, Rue ėjo Londono gatvėmis mąstydama. Į laikinus namus grįžti noro nebuvo. Keturios baltos sienos, nudažytos it tai būtų ligoninė, spaudė psichologiškai. Žibintų šviesa kaskart atsispindėdavo mėlynose akyse, žingsnis po žingsnio ir moteriškė pasiekė Beiker strytą. Tikslo neturėjo, tiesiog ėjo kur matė akys ir stengėsi nemąstyti. Pastebėjusi šviesas languose, įėjo vidun ir užsisakė brangiausių užkandžių. Juk galėjo sau leisti.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 70
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #35 Prieš 2 savaites »
Jau Naujų metų, kurie tiesiog privalėjo būti geresni nei buvę, Bretas tikrai nešvęs Sautende. Klausytis mažių plepalų, motinos verksmų ir tėvo nepasitenkinimo? Tai jau ne. Geriau nukeliaus į Londoną, susiras kokį nemokamą vakarėlį su daugybe gražių merginų ir atšvęs taip. Kišenėje gulėjo aptriušęs dvidešimties svarų banknotas, nudžiautas iš sesers. Nori sėdėti namie - prašom, bet tam pinigų tikrai nereikia.
Atitranzavęs į Londoną vyrukas pavogė iš vairuotojo dar šiek tiek pinigų, tad norėdamas galės netgi pernakvoti viešbutyje. Kad nebūtų liūdna, tiesiog privalėjo susirasti kompaniją. Kur ją rasti, nebuvo aišku, o artėjantis vakaras vertė kiek nerimauti.
Beklaidžiodamas miesto centre pastebėjo degančias šviesas, kas leido spėti, kad ta vieta vis dar dirba. Priėjęs arčiau įsitikino, kad tai ne kas kita, o kažkokia kiek nusususi, tačiau maisto galinti pasiūlyti užkandinė. Vyrukas yra jutęs ir didesnį alkį, tačiau prastumti šiek tiek laiko buvo ne taip jau ir blogai. Atidaręs duris nužvelgė patalpą ir pirmiausia atkreipė dėmesį į kažkokią vaikų porelę. Šyptelėjo ir įžengė vidun. Čia buvo pakankamai šilta, kad būtų galima pamiršti visiškai suplyšusį šaliką, kurį Bretas skubiai nusitraukė ir sugrūdo į kišenę, kuri, tiesa, taip pat buvo skylėta, bet šito, laimei, taip akivaizdžiai nesimatė.
Kurį laiką spoksojęs į meniu niekaip negalėjo išsirinkti. Per daug išleisti nesinorėjo, bet negi valgysi visišką šlamštą? Laimei, netoliese pamatė visai žavią moterį ar panelę. Galvoje tarsi lemputė užsižiebė. Paprašyti rekomendacijos buvo vienas iš būdų prieiti, nors jo Bretas nesiimdavo itin dažnai. Po to tereikės mesti reikšmingą žvilgsnį į romantiškąją porelę, ir visi neaiškumai bus išspręsti.
Apsimestinai droviai žengęs moters link stabtelėjo ir dar kartą pažvelgė į meniu. Ilgokai svarstė, kaip čia reikėtų užvesti pokalbį. Galbūt verta pamėgti neiti taip tiesiai šviesiai, kaip jis buvo pripratęs? Ko gero, taip, tuo labiau, kad panelė, ko gero, buvo šiek tiek už jį vyresnė. Ne sena, žinoma.
- Gal ką parekomenduotumėte? - paklausė jis “droviai” nusišypsodamas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Brett OConnor »
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Anya Rue Russell

  • Menininkė
  • ***
  • 26
  • Lytis: Moteris
  • „Kaip man rasti save šiame pasaulyje?“
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #36 Prieš 1 savaitę »
  Mėlynos akys stebėjo besidarbuojančius virtuvėje. Šie žiobarai šiek tiek priminė Hogvartso virtuvėje gaminančius elfus - jų buvo tiek pat daug ir jie puikiai sinchronizavo darbą. Anya suprato pasiilgusi Hogvartso. Nerūpestinga vaikystė, kai siaubingiausias dalykas buvo areštas Uždraustajame miške su mokyklos ūkvedžiu. Net juokinga pasidaro prisiminus, kad kažkada (kaip ir daugelis vaikų), ji nemėgo pilies ir pamokų. Hogvartse praėjo geriausi jos gyvenimo metai ir nesvarbu, kad jai nulemta nugyventi dar du kart tiek, kiek jai šiuo metu. Kartais net šimtas metu yra per trumpas laiko tarpas tam, kad laimingai nugyventum savo gyvenimą. Belaukdama maisto, kurį užsisakė, Russell mąstė apie mirtį. Tiek amžių egzistuojanti magija nesugebėjo pakeisti to, ką Dievas sukūrė per septynias dienas. Žmogus yra pirmas pasaulio stebuklas, o ne kažkokios piramidės ar kažkas ten. Istorija nesidomintis žmogus vargu ar pasakytų daug apie istoriją, o Anya būtent iš tokių.
  It elektra nukratė moters kūną Breto balsas. Mažiausiai tikėjosi, kad šiuo paros metu prie jos kas nors prieis ir dar pradės šnekėtis. Greitu žvilgsniu permetė vos pora centimetrų aukštesnį vyruką ir įsistebelijo į anojo akis. Tas perkaręs odos ir kaulų kratinys tikrai ruošiasi čia vakarieniauti? Jei tokio paros meto valgymą galima pavadinti vakariene. Labiau panašėjo į ankstyvuosius pusryčius. Nusukusi žvilgsnį, moteriškė pasižiūrėjo į beveik surinktą jos užsakymą. Tai buvo dvigubas mėsainis su sūriu ir šonine, cezario salotos, didelė porcija gruzdintų bulvyčių ir coca cola zero. Seilės varvėjo pagalvojus apie tai kaip tai bus skanu.
  Vyriškio šypsena atrodė siaubingai. Gal Russell tik pasirodė, tačiau tai toli gražu nebuvo nuoširdi šypsena. - Nemanau, kad kažką galiu parekomenduoti jums, ponaiti, - pratarė. Tikėjosi, kad šis pats supras neturįs pinigų tokioms užkandinėms. Nuojauta kuždėjo, kad tas rudaplaukis ruošėsi paprašyti kažką iš Anyos porcijos, deja, šiandien ji dosnumu nepasižymėjo. Tokia keista diena pasitaikydavo labai retai, Rue įprastai pagelbėdavo žmonėms, esantiems bado ir skurdo ribose, kokiu ir buvo (ar atrodė, kad buvo) šis pašnekovas.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 70
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #37 Prieš 1 savaitę »
Moteris nužvelgė Bretą. Tai, žinoma, reiškė jos susidomėjimą tuo žaviu jaunuoliu, kuris suteikė tokią garbę ir užkalbino. Argi galėjo būti kitaip? Vyrukas pasijuto patenkintas. Panašu, kad šį vakarą bus lengviau nei paprastai. Tereikėjo nepaleisti šio gardaus kąsnelio iš rankų. Bretas žengė dar arčiau ir pažvelgė į nuostabias moters akis. Nesvarbu, kad ji buvo šiek tiek vyresnė. Tokios dažniausiai turi daugiau patirties, kas leidžia tikėtis, kad žavaus jaunuolio susidomėjimas pernelyg neišgąsdins.
- O kodėl ne? - draugišku tonu tarstelėjo Bretas beveik visai prilipęs prie moters. Ji akivaizdžiai laukė savo užsakymo, kodėl tuomet negalėjo ko nors pasiūlyti jaunam ir dailiam vyrukui? Tai šiek tiek įžeidė, bet kampe vis dar besiglaustanti porelė priminė, ko jis iš viso čia atėjo. Prisistatyti? Ko gero, ne, nors vardas merginoms dažnai būna keistai svarbus. Vis dėlto anglui buvo nei šilta, nei šalta, kuo šiandieninė kompanionė vardu, tad ir savojo kol kas neatskleidė. Apsimestinai kukliai paėmė ją už rankos ir priglaudė prie lūpų. Nė neketindamas paleisti švelnių pirštų vėl pažvelgė moteriai į akis ir dar kartą nusišypsojo. Kol kas viskas sekėsi tikrai neblogai. Ji tikrai negalėjo apsimesti: žvilgsnis, kuriuo prieš tai nužvelgė Bretą, spinduliavo kuo nuoširdžiausią susidomėjimą. Dėl šito vyrukas buvo daugiau nei tikras.
Kai moters užsakymas buvo paruoštas, Bretas užbėgo moteriai už akių ir skubiai jį paėmęs grįžo į vietą. Visko buvo gana nemažai, tad laikyti nebuvo patogu, bet vyrukas nė neketino taip apsunkinti dailios panelės. Atkakliai laikė viską rankose ir alkanu žvilgsniu nužvelgė... ne, ne maistą, o tą maistą užsakiusią moterį.
- Taigi kur norėtum prisėsti? - pasiteiravo rudaplaukis. Nužvelgė užkandinę žvilgsniu parodydamas į tą pačią porelę. Tikėjosi moters supratingumo: buvo tikras, kad vos po kelių minučių jiedu darys lygiai tą patį.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Anya Rue Russell

  • Menininkė
  • ***
  • 26
  • Lytis: Moteris
  • „Kaip man rasti save šiame pasaulyje?“
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #38 Prieš 2 dienas »
  Ar jis vis dar stovėjo šalia? Ugh, sunku matyt tokiems atsiknisti nuo pasiturinčių žmonių. Nors, prisiminė girdėjusi, kad turtingieji vyrukai apsimeta elgetomis, ieškodami tikros meilės. Anyai nereikėjo vyro ilgesniems santykiams. Po susitikimo su Juzefu moteris suprato, kad ilgalaikiai santykiai jos nedomina.
  - Neatrodo, kad jūs turite daugiau nei penkis svarus savo kišenėse, - vyptelėjo vyrukui, kuris jai atrodė esąs žiobaru. Nors jis elgėsi gražiai, bet ar nuoširdžiai? Russell įprato nepasitikėti žmonėmis, kurių statuso neįmanoma įžvelgti akyse. O šio jaunuolio akys nesakė jai nieko. Tas kažkodėl itin sudomino pačią moterį. - Nors žinot, gal visai ir galėčiau apmokėti jūsų vakarienę, - kilstelėjo vieną antakį. Dosnumas pabudo lyg po tūkstanties metų miego.
  Už prekystalio stovintis žmogysta pakvietė Anyą atsiimti užsakymo, deja moteris nespėjo nei žingsnio padaryti. Stebėdama Bretą, mąstė. Ar nebus tai namų elfas, panaudojęs kiek per daug transfigūracijos magijos? Vaikinukas buvo labai panašus į elfą, tiesą sakant.
  - Ačiū, - tarė, kai gavo užsakymą, - manau ten,  - parodė į kitą kampą ir nužingsniavusi link jo, atsisėdo. Apsimetė nepastebėjusi, kad dar neprisistatęs bičiulis meta užuominas apie tą porelę, sėdinčią kampe. Anya ne laisvo skrydžio drugelis, tegul dar pakovoja dėl jos dėmesio, jei trokšta.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 70
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Greito maisto užkandinė Beiker stryte
« Atsakymas #39 Prieš 1 dieną »
Daili panelė neišsigando ir nepabėgo. Ji elgėsi maloniai, kaip ir dera elgtis su geidžiamiausiu Britanijos bomžiu vaikinu. Pasitikėjimas savimi tiesiog tryško į visas puses, ir Bretas nusišypsojo. Vakaras nusimatė tiesiog nuostabus.
Vis dėlto merginos pasakymas, kad atrodo kaip turintis ne daugiau nei penkis svarus, įžeidė. Šiaip ar taip, jo kišenėje dabar buvo ne tiek jau ir mažai pinigų! Plykstelėjo pyktis, tačiau tuo metu gražuolė pasakė galinti sumokėti už vakarienę, tad pavyko aprimti. Nebuvo ko pykti, reikėjo naudotis šia nuostabia proga. Bretas apdovanojo panelę dar viena "žavia" šypsena ir netrukus jau buvo prie stalo. Nepasakė, ko norįs: staiga pasijuto esąs visai nealkanas. Maisto.
Leido gražuolei atsisėsti, o pats pasiėmęs kėdę pastatė ją šalia ir netruko patogiai įsitaisyti. Nė akimirkai nenuleido akių nuo tos žavios panelės. Dailiosios lyties atstovės mėgo būti keistai ir perdėtai kuklios. Galbūt ir ši buvo tokia pati, tad, ko gero, skubėti nebuvo verta. Tik ką daryti, kad norisi greičiau imtis veiksmų? Metęs dar vieną reikšmingą žvilgsnį į kitame užeigos kampe besiglaustančią porelę Bretas trūktelėjo kėdę dar arčiau savo kompanionės, tad dabar jiedu sėdėjo praktiškai susiglaudę.
- Ar turi planų šiam vakarui? - pagaliau išsižiojo vyrukas ir paėmė bulvytę. Nė neketino jos valgyti pats, tad tiesiog pakėlė ranką gražuolės burnos link. Jeigu ji sutiks būti pamaitinta, tikrai nebus sudėtinga apsimesti staiga pajutus siaubingą alkį ir suglausti lūpas, kad "paragautų bulvės". Tai būtų pirmas žingsnis tolimesnės pergalės link. Dabar reikėjo, kad ši daili panelė neišsigąstų tokio "nekuklaus" vyruko poelgio. Vis tik Bretas stengėsi neparodyti tolimesnių kėslų, tad tikėjosi, kad mergina patikės jo gerais norais. Tokių, žinoma, čia nebuvo nė kvapo, bet kol kas to žinoti niekam nebuvo būtina.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):