[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw - išdidi pirmą kursą baigusi mokinė. Tiesa, mokyklos pavadinimo vis dar negalėjo prisiminti. Bet koks skirtumas? Visus egzaminus kažkaip išlaikė, tad dabar bus jau antrame kurse. Skamba gerai, ar ne?
Deja, tikriausiai ta proga brolis tą pačią akimirką, kai tik mergaitė grįžo namo, ir vėl nušniorijo jai plaukus. Ir, ko gero, trumpiau nei paprastai. O jai jau buvo pradėję patikti kiek ataugantys ir ją į mergaitę panašią darantys plaukai...
Su tokiomis - ne pačiomis smagiausiomis - mintimis Elliw trynėsi po Merter Tidvilį. Negalėjo nepripažinti: tikėjosi sutikti Bastiano. Juk jai reikia naujų prekių (sąrašas jau seniai buvo pamestas), be to, norėjosi pamatyti draugišką veidą. Juk ji dar nepasigyrė, kad mokysis jau antrame kurse!
Deja, Bastiano niekur nebuvo matyti. Elliw net nežinojo, ar italas šiuo metu yra Velse. Gal vėl kur šluotas taiso? Buvo kiek liūdna, kad jis nuolat dirba: ką tuo metu veikti jai? Tuo labiau, kad Liucija, geriausias žmogus visatoje, atostogas leido kitur... Kaip jai išgyventi ilgą vasarą?
Lyg tyčia tuo mometu prie jos kažkas priėjo. Tiesa, neatsitrenkė (ak, taip, juk Elliw tuo momentu nejudėjo, stovėjo ir mąstė). Ir kažką pasakė.
- Laba diena, - tarstelėjo velsietė. Nužvelgė žmogų. Pasirodo, tai buvo mergaitė. Už ją aukštesnė, tačiau, ko gero, nedaug vyresnė mergaitė. - Labas, - pasitaisė Elliw.
Kam jai reikia mano vardo? paklausė savęs išdidi pirmą kursą baigusi švilpė. Mergaitės vardas jau seniai išdulkėjo iš galvos. Elliw nutarė nepasitikėti nepažįstamąja, tad išrėžė:
- Tuoj ateis Bastiano, jis mane apgins!

[Florida]

  Lauke buvo tikrai nuostabus rugpjūčio oras, švietė saulė ir nebuvo nei vieno debesėlio. Ir tokiu puikiu oru būsima pirmakursė nesugebėjo pastebėti užkalbinusi visai ne berniuką, o mergaitę! Viduje jau degė iš gėdos. Ką apie ją dabar pagalvos? Garsi, nemandagi ir neišauklėta mergaitė! Ak, kaip negražu, kaip negražu.
  Vis tik juodaodė stengėsi susiimti. Nieko tokio. Tai tebuvo viena klaida. Gal iš šios pirmo įspūdžio nebus susidėta mintyse. Ji dar turi šansą pasitaisyti. Nuostabu, ar ne?
  Rudų, beveik juodų plaukų savininkė atidžiai nužvelgė naująją bičiulę. Žemesnė, lieknesnė, nuskabytais plaukais. Ačiū Dievui, nuo jos bent nedvokė ir rūbai buvo švarūs - reiškia turi namus ir neatsakingus tėvus arba globėjus. Taip plaukus nurėžti! Tai juk neatleistina, mergaitės privalo turėti ilgus ir gražius plaukus!
  Išgirdusi tą, ką pasakė priešais esanti švilpė, Allwyn žengė žingsnį atgal. Tikrai ne tokios pažinties pradžios tikėjosi. Tačiau netrukus nuoširdžiai nusišypsojo ir sukrizeno.
  - Atleisk, nežinau kas yra tas Pastiano, bet nieko blogo tau nežadu. Noriu su tavimi susidraugauti. - Tarė žvelgdama į Elliw. - Pasikartosiu, aš Allwyn. Gyvenu štai ten. - Parodė pirštu į namą netoliese, kuriame buvo Cadwallader'ų Rhydderch'ų butas. - O tu kuo vardu? - Pakartojo klausimą. Teliko dabar tikėtis, kad nauja draugė neims ir nepabėgs nuo jos. Tai būtų tikrai liūdna, mat vienuolikmetė visai neturėjo draugų.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Keistai tamsiai mergaitei žengtelėjus atgal Elliw sutriko. Nesitikėjo tokios reakcijos, tuo labiau, kad ji nebeprisiminė, ką sakė. Ar aš tokia baisi? paklausė savęs švilpė. Nenoromis vėl pagalvojo apie trumpus plaukus. Ak, jeigu tik Bastiano būtų buvęs šalia! Rudaplaukei staiga pasidarė liūdna. Ji pažvelgė ten, kur rodė A... koks ten jos vardas? Kaip jai žinoti, ar ji tikrai ten gyvena. Gyvenime neteko susitikti (arba, kas labai tikėtina, Elliw jos neprisiminė), tad gal šita keista mergaitė tik kažko siekia!
- Gerai, kad tu... - pradėjo sakinį velsietė, tačiau negalėjo jo pabaigti, nes pamiršo tamsiaodės mergaitės vardą. - Aš Gwawr.
Buvo be galo keista prisistatyti šiuo vardu. Jo niekad nenaudojo, kartais net pamiršdavo jį turinti (pala, o koks jos trečias vardas?..). Vis dėlto dar nesijautė labai drąsiai.
Elliw žengė keistos mergaitės link. Buvo smalsu, ar ji dar eis tolyn, ar jau nebebijos. Deja, ji užkliuvo už... Kažko ir vos neišsitiesė ant žemės. Kažkaip pavyko išsilaikyti ant kojų. Tad Elliw metė dar vieną žvilgsnį (ne)pažįstamosios link.
- Aš greit išvažiuosiu, - nežinodama, kodėl, pasakė Elliw. Galbūt tikėjosi atsikratyti šios keistos mergaitės? Galbūt. Vėl visiškai nejudėdama švilpė bandė susivokti, į kurią pusę jai reikia norint pasiekti namus.

[Florida]

Varlės, esančios Eirianedd rankinuke, neramiai kurkė nuo tokių staigių jų savininkės judesių. Net, atrodo, amžinai miegantis Navinas buvo pradėjęs kurkti. Tačiau Merter Tidvilio gyventoja į tai nekreipė dėmesio, net buvo pamiršusi, kad pasiėmė su savimi varles. Ją dabar buvo labiau sudominusi rudaplaukė. Žinoma, anksčiau nedažnai bendravo su žmonėmis, tačiau buvo beveik tikra, kad toks elgesys nėra būdingas kitiems. Gal tik ji netinkamą įspūdį spėjo susidaryti apie pašnekovę? Turbūt tik aukščiau esančios jėgos (Dievas ar kas ten) žinojo, kaip viskas buvo iš tiesų.
Tamsiaodė sutelkė savo žvilgsnį ties Elliw. Taip ir nesuprato, ką mergaitė norėjo pasakyti, bet bent prisistatė! - Malonu, Gwawr. - Nusišypsojo ir jau planavo pasiūlyti būsimajai antrakursei būti draugėmis. Deja, pati nesuvokusi kas įvyko, jau ruošėsi gaudyti šiek tiek žemesnę personą. Šiai, atrodo, grįžus į stabilų stovėjimą (o kaip kitaip tai pavadint?), greitai patraukė rankas.
- Kaip gaila. Man irgi reikės išvažiuoti. O kur važiuosi tu, jei ne paslaptis? - Paklausė. Kažkodėl pagalvojo apie Hogvartsą. Tačiau kol kas neišsiduos. Juk priešais gali būti nieko apie magijos pasaulį nežinanti. O pasakoti visko tikrai nesinorėjo.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Išgirdusi kurkimą Elliw nejaukiai pasimuistė: ar ji vėl atsidūrė kažkokioje pamokoje, kur ant stalo sėdi bent keletas varlių? Niekaip negalėjo suprasti, iš kur sklinda kurkimas, kol galiausiai nutarė jį ignoruoti.
Kai nepažįstama (na, jau pažįstama, bet pamirštu vardu) mergaitė priartėjo, Elliw pasijuto labai nejaukiai.
- Nieko neturiu! - klyktelėjo ji. Ir pačiai buvo keista, kad taip nepasitiki nieko blogo nepadariusia mergaite. Vis dėlto taip tikriausiai buvo dėl to, kad jau seniai nesimatė su Bastiano, kuris sugeba nuimti bet kokią įtampą. Taip, Elliw būtinai reikėjo susitikti su italu, bet kur jį rasti?
Iš kur ji žino, kad aš kažkur važiuosiu? persigando velsietė, išgirdusi klausimą. Ar šita mergaitė ją seka? Tai būtų daugiau nei nejauku! Elliw suirzo, tačiau neaiškiai sumurmėjo:
- Į mokyklą.
Apsižvalgė. Galbūt yra kur pabėgti? Deja, netoliese matėsi keli kiek vyresni paaugliai. Nors ją tikriausiai pažinojo visas kvartalas, nepraleisdavo progos prisikabinti. O kodėl ne, kai aišku, kad ji tuoj nugrius, ką nors nuvers ar dar kas atsitiks?
- Ar tau iš manęs kažko reikia? - vėl atsisukusi į tamsiaodę mergaitę paklausė Elliw. Žengė žingsnį tolyn. Darė tai labai atsargiai, kad tik nenusiverstų. Juk tai būtų paskatinę (ne)pažįstamąją ir vėl prieiti arčiau...

[Florida]

  - Nerėk. - Paprašė gražiai. Vis dar negalėjo suprasti, kas su kaimyne (na, gyvena greičiausiai viena netoli kitos, tad kodėl nepavadinus jos kaimyne?) ne taip. Atrodo normalūs santykiai tik buvo pradėję megztis, o dabar vėl... Allwyn net pasijuto kažkuo nusikaltusi. Galbūt nereikėjo prie šios mergaitės prieiti ir atkreipti jos dėmesio į save? Tačiau, išskyrus tuos ką sutiko Skersiniame Skersgatvyje.. Na, Eirianedd tiesiog nebeturėjo su kuo bendrauti. Vietoj pelėdos įsigijusi varlių prarado proga rašinėtis su kitais laiškais. O jos tėvai pelėdos neturėjo. Jiems buvo neįdomu bendrauti su kitais magijos pasaulio atstovais tokiu būdu. Motinai pakako klientų, iš kurių gal devyniasdešimt procentų buvo žiobarai, o tėtis. Kaip jau buvo minėta, anas bala žino kur. Gal negyvas kokiam Tanzanijos griovy guli, nuspirtas nuo graniano nugaros. To velsietė jaunesnioji žinoti tiksliai negalėjo. - Aš tenoriu tau padėti. - Po visai trumpos pauzės pasakė. - Be to, aš irgi keliausiu į mokyklą! Ar gali būti, kad mudvi vyksime į tą pačią? - Išsakė savo mintis garsiai. Tačiau Hogvartso minėti nenorėjo. Jeigu priešais žiobarė, oi kiek problemų gali burtininkė turėti.
  Ne, su ja tikrai kažkas buvo blogai. Atrodo ši pamiršo kas ką tik vyko. - Aš Allwyn. Noriu su tavimi draugauti. Mes beveik kaimynės ir galbūt vyksime į tą pačią mokyklą. - Pakartojo gal tris kartus tą patį sakinį, kad Gwawr tikrai įsimintų. Liko stovėti savo vietoje, tikėdamasi, kad rudaplaukė nepabėgs.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw suirzo: juos nuomone, ji visiškai nekėlė balso, o čia jai pasakė, kad ji rėkia! Nesąmonė! Vis dėlto nutarė daugiau nieko nesakyti, vis tiek juk daugiau šitos mergaitės nesutiks. O net jeigu ir sutiks, paprasčiausiai neprisimins.
- Kodėl tu man nori padėti? Man nieko nereikia, - visai nieko nebesuprasdama atsiliepė velsietė. Ir kodėl šita tamsi mergaitė prie jos taip prisikabino? Išgirdusi, kad ir ji važiuos į kažkokią mokyklą, Elliw visiškai neapsidžiaugė. Ir kas iš to? Kažin ar šita gali važiuoti į tą pačią mokyklą (kad ir koks jos būtų pavadinimas), tad koks jai skirtumas?
Vis dėlto šita mergaitė nutarė įkalti į galvą, kad jos galbūt važiuos būtent į tą pačią mokyklą. Tas Elliw atrodė labai neįtikėtina. Labai jau ji nepanaši į raganą dėl nežinia kokios priežasties priėjo tokią išvadą švilpė. Tarsi pati būtum panaši pasišaipė iš savęs.
- Įdomu, kur ta tavo mokykla yra, - galiausiai pratarė ji. Tiesą sakant, nežinojo, kur tiksliai yra ta, į kurią važiuos pati. Berods kažkur Škotijoje. Kad ir kur tai būtų. Vis dėlto prisiminė, kad pirmiausia teks vykti į Londoną. - Aš važiuosiu į Londoną. Iš ten traukiniu kažkur. Į Škotiją.
Tiesą sakant, Elliw nežinojo, kodėl visa tai sako. Juk ši mergaitė tikrai nevažiuos ten pat.
- Tavo mokykla turbūt ne toliau nei Clwydyfagwyr, ar ne? - paklausė ji, tikėdamasi, kad ką tik sutikta persona nevyks į Hogvartsą.

[Florida]

  Gal Gwawr šiandien pasitaikė bloga diena? Sprendžiant iš šukuosenos, mergaitė galbūt buvo kirpykloje, jos prašymo nesuprato ir bet kaip apkirpo? Allwyn nei karto neteko lankytis kirpyklose, tačiau apie šias jau susidarė blogą nuomonę.
  - Tu ką tik vos nenugriuvai. Nenorėjau, kad susižeistum. - Tarė Eirianedd. Jau norėjo grįžti namo. Gal ne pati geriausia mintis buvo pabandyti susidraugauti su miestiečiais. Deja, namo grįžti negalėtų dar bent valandą laiko - tik tada mamos draugas išeis iš namų ir juodaodė galės grįžti į savo kambarį.
  - Na, mano mokykla... - Padarė pauzė. Norėjo pagalvoti kaip jai pasakyti neišsiduodant, be to ji atrodo irgi kažką norėjo pasakyti. Į Londoną, tada traukiniu į Škotiją? Ar tai ne kelias į Hogvartsą?! nustebo mintyse Delyth. Pasirodo mergaitė priešais tikrai buvo burtininkė.
  - Mano mokykla irgi Škotijoje. - Džiugiai tarė, nusišypsodama. - Ar tu lankai Hogvartsą? - Tyliau paklausė, apsižvalgydama. Žiobarai neturėjo išgirsti mokyklos, į kurią jos abi greičiausiai vyks, pavadinimą. Juk tada aniems kiltų klausimų. Problemų turėtų ne tik Gwawr, bet ir Allwyn tėvai. Ir bent jau Allwyn tikrai gautų namų arešto ir negalėtų keliauti į mokyklą.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Tiesą sakant kad ji "vos nenugriuvo", buvo labai tikėtina. Tad Elliw nutarė šį kartą pasitikėti ką tik sutikta mergaite ir daugiau nieko nesakyti. O ar ji norėjo padėti, čia jau kitas klausimas. Vis dėlto ir tokios tikimybės atmesti nebuvo galima.
Išgirdusi, kad ir naujosios pažįstamos (jeigu galima pažįstamu laikyti žmogų, kurio vardo neprisimeni) mokykla irgi Škotijoje, Elliw atsiduso. Vis dar vylėsi, kad jų mokykla nebus ta pati. Deja, kai tamsiaodė mergaitė paminėjo pavadinimą, Goff suprato, kad tai yra ta pati mokykla. Nepaisant to, kad vis dar nesugebėjo įsiminti pavadinimo, kai jį pasakydavo kas kitas, jau atskirdavo. Ir ką gi. Ši mergaitė taip pat lankys Hogvartsą...
- Na taip, - tarstelėjo Elliw ir įdėmiau nužvelgė mergaitę. Galbūt ji pasirodys esanti matyta? O gal ji sakė, kad eis tik į pirmą kursą? Šito velsietė neprisiminė. Kaip ir to, kad jau buvo prisistačiusi. - Aš Elliw. Iš... Švilpynės.
Apsidairė aplinkui. Netoliese esantys paaugliai, rodos, nesidomėjo dviem mažomis mergaitėmis. Toks variantas Elliw visiškai tiko. Apmaudu buvo tas, kad niekur nesimatė Bastiano. Teks kažkaip su šita mergaite tvarkytis pačiai. Tiesą sakant, velsietė jau norėjo, kad ji keliautų sau. Net jeigu ir mokysis kartu, nereiškia, kad gali būti draugės. Ši mergaitė - ne Liucija.

[Florida]

  Jeigu pasitvirtins, kad Gwawr mokosi arba mokysis Hogvartse! Tai bus labai puiki žinia. Arba ne. Deja, vos pažįstama mergaite dar pilnai pasitikėti negalėjo. Allwyn dar nežinojo, kad Elliw ir pati ja nepasitiki ((jeigu neklystu)). O kas jeigu mergaitė tėra kokia nors žiobarė ir mokosi specialioje mokykloje, esančioje Škotijoje? Ak, kaip tada Allwyn turės pasiaiškinti kas tas Hogvartsas. Atodūsis, ar bent panašus garsas pasiekė Eirianedd ausis. Neabejotinai tas garsas buvo nepasitenkinimo ženklas. Na, juodaodė nekalta, kad pasitaikė kitai burtininkei ant kelio!
  - Dar kartą malonu susipažinti, Gwawr arba Elliw. Aš Allwyn. - Pati irgi buvo pamiršusi, kad savo vardą minėjo jau ne kartą. - Aš dar tik būsiu pirmakurse. - Pasistengė nuoširdžiai nusišypsoti. - Atleisk, jeigu pasirodžiau tau įtartina. Tiesiog labai noriu susirasti draugų! Mano tėvams aš visiškai nerūpiu. - Nežinia kodėl atsivėrė mažai pažįstamai švilpei. - O gal galėtum man papasakoti daugiau apie tą Hogvartsą? - Iškart nukreipė temą. Gėda buvo būnant grynakrauje nieko nežinoti apie Hogvartsą. Tačiau tokia jau jų šeimynėlė. Gal bent iš Elliw sužinos ką nors įdomaus.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Dar kartą? O mes jau susipažinome? nustebo Elliw. Tiesa, dar labiau ją nustebino tai, kad keistoji mergaitė (All... Kokia ten?) pavadino ją dviem vardais. Iš kur ji žino? net išsigando mergaitė.
- Kodėl nerūpi? - spėjo paklausti velsietė, tačiau tamsiaodė mergaitė spėjo paklausti dar kažko. Tarsi žinodama, kad Elliw netrukus pamirš apie Allwyn tėvus. O štai ką pasakoti apie Hogvartsą rudaplaukė visai nežinojo. Nelabai ką prisiminė.
- Na... - galiausiai pradėjo ji. - Ten yra toks profesorius. Kaip jis ten... Ak, taip. Koore. Jis mėgsta daužyti teleskopais mokiniams per galvas. Dar yra Liucija. Ji labai gera mergaitė. Visada padeda. Ir sutaiso teleskopą, jeigu jis sulūžta.
Elliw nutilo. Įtarė, kad pasakojimas nėra labai įdomus. Bandė prisiminti, kuo dar galėtų sudominti būsimą mokyklos mokinę. Galvojo taip ilgai, kad pamiršo, koks buvo klausimas. Tad tik pridūrė:
- Reikia saugoti savo teleskopą, nes jį gali iš tavęs kas nors atimti.
Elliw gūžtelėjo pečiais. Ką daugiau pasakyti? Pamokų visai neprisiminė. Vis dar nesuprato, kaip išlaikė egzaminus. Ne, geriau pakalbėti apie kažką kito. Tik kažin apie ką? Kad ją sudomino naujosios pažįstamos tėvai, Elliw jau seniai buvo pamiršusi. Tad tik stovėjo ir tylėjo. Jeigu šiai mergaitei kas nors įdomu, galės pati paklausti...

[Florida]

  Ši (hm, o buvo kita?) Elliw neabejotinai buvo keista. Allwyn suprato, kad greičiausia ji iš pradžių buvo prisistačiusi antru vardu. Tačiau kokia to prasmė, kai vėliau pasakomas ir pirmas? Tokių dalykų vienuolikmetė visiškai nesuprato.
  - Nežinau, kodėl nerūpiu tėvams. - Atsakė trumpai. Kažkodėl sunku buvo kažką negražaus sakyti apie tėvus svetimiems žmonėms. Gal tą paveikė psichologinis smurtas, patirtas vaikystėje? Tėvai tada apie visus negražiai kalbėjo ir juodaodė įsiminė, kad geriau nieko išsamaus nepasakoti, kitaip iš pačios pasityčios. Ak, ta vaikiška logika. Būtent dėl jos velsietė vis dar gyvena su tėvais, o galėtų turėti normalią (nors ir netikrą) šeimą.
  - Profesorius Goore? Blogas. Gerai, įsiminsiu. - Palinksėjo galvą. Kokį kartą būtinai tam profesoriui Goore žebtels kerais į užpakalį! - Liucija? Gera. Įsiminsiu. - Reikės būtinai susipažinti su šita (hm, o yra kita?) Liucija! Rudos akys stebėjo švilpę laukdamos dar ko nors.
  - Ten yra teleskopai? - Buvo ir pati užmiršusi, kad tokį nusipirko. Allwyn teleskopas gulėjo sudėtame lagamine.
  - Sakei tu iš Žvilpynės. O kokios dar klasės yra? - Nežinojo kaip apibūdinti kitaip koledžus, tad sulygino tai su žiobariška mokykla. Apie pastarąsias labai daug pasakojama per televizorių - toks daiktas, stovintis Allwyn tėvų namuose, buvo įjungtas kasdien.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Ji nerūpi tėvams? nustebusi pagalvojo Elliw, jau visai pamiršusi, kad kaip tik tai naujoji pažįstama (pažįstama?!) pasakė vos prieš kelias akimirkas. Nutarusi nebesigilinti Elliw tiesiog susimąstė. Ir pati nežinojo, apie ką, kai nauji žodžiai, sklindantys iš juodaodės lūpų, privertė vėl klausytis.
- Koore, kvaiša tu! - užriko velsietė, kai jaunesnioji mergaitė pavadino blogąjį profesorių kažkaip ne taip. O štai kad šita mergaitė ketino įsiminti ir Liuciją, kėlė įtarimą. Jeigu šita keistuolė, nesugebanti net tinkamai išgirsti Koore pavardės, bus labai negerai. Jeigu geriausia ir protingiausia pasaulyje mergaitė pradės gelbėti ir šitą, ar ji ras laiko gelbėti Elliw? Tai buvo labai rizikinga. Rudaplaukė jau pasigailėjo, kad paminėjo draugės vardą. Tiesa, tai padaryti reikėjo, mat per vasarą nė karto neužsiminusi tikriausiai pamirštų - net ir Liuciją.
- Teleskopai? - sutrikusi pasitikslino Elliw ir suvokė, kad neturi savojo su savimi. - Ar tu paėmei mano teleskopą?!
Ji buvo be galo persigandusi. Pradėjo žvalgytis, kelis kartus sparčiu žingsniu apėjo juodaodę mergaitę, kokius tris kartus į ją atsitrenkė. Vis dėlto teleskopo nepamatė.
- Kur mano teleskopas?!
Velsietė buvo labai suirzusi. Tarsi to būtų maža, ana tikrai kažkokia kurčia!
- ŠŠŠŠŠvilpynė! - vėl užriko ji. Nebeprisiminė, koks buvo klausimas, tačiau puikiai žinojo, kad kita mergaitė ir vėl susimovė jos klausydama. Bet dabar tai nebuvo labai svarbu - Elliw turėjo rasti savo teleskopą, kurį tikriausiai jau spėjo nušvilpti šita mergiūkštė.

[Sabrina von Sjuard]

   Jautėsi vieniša ir ne tik todėl, jog ką tik atsidūrė nepažįstamoje gatvėje, kuri geros reputacijos nebuvo spėjusi užsitarnauti, tačiau ir dėl to, kad nebuvo tikra, jog tikrai pataikė ten, kur turėjo. Elliw laikė savo drauge ir pažadą, kaip ir Deoiridh, tesėjo, tačiau abejonių kėlė daugybė dalykų. Ji norėjo pasitikėti mergaite ir tikėti, kad viskas bus gerai, mat, kiek žinojo, klastuolei padėjo jos globėjas parašyti laišką, visgi Sabrina puikiai žinojo, ką sugeba mergaitė ir kaip sugeba. Kita vertus, su ja visuomet jaunajai von Sjuard būdavo linksma. Klastuolė turėjo kažką, kas rudaplaukę prie jos traukė ir vertė žavėtis.
   Kiek susigūžusi ir nepatikliai dairydamasi po vakaro apgaubtą gatvę, pabandė nusiraminti. Artėjanti naktis, nors laikrodis mušė vos ketvirtą valandą dienos, nieko gero nežadėjo. Žiemos metas temdė dangų ir tai kiek erzino buvusią varnę. Visgi - nėra to blogo, kas ne išeitų į gerą. Ji su didžiausiu malonu galės parodyti draugei, kam iš tiesų yra naudojami teleskopai. Vylėsi, kad dar kartą į galvą į to sunkaus ir kieot daikto negaus. Nors ir vampyrė, bet skaudėjo velniškai.
   Įsidrąsinusi ir kelis kartus giliai įkvėpusi pasuko atokesnės vietos link, kur ir buvo susitarta susitikti. Vėjo, kaip bebūtų keista, nebuvo. Vakaras nusimatė ramus, dangaus taip pat netemdė jokie tamsūs debesys. Galbūt nebuvo viskas taip jau ir blogai.
   Atsargiai žingsniuodama ir atidžiai klausydamasi aplinkinių garsų, mat buvo spėjusi išsiaiškinti apie gatvę ir jos pavojus, žvalgėsi Elliw. Vylėsi, kad mergaitė nenusisuks sprando eidama į susitikimą su vyresne. Neįsivaizdavo, kaip reaguotų sužinojusi tokią naujieną. Visgi gatvėje stūksojo jos namai, tad per tiek laiko ji turėjo išsiaiškinti, už kur galima užkliūti ir kur įmanoma nusisukti sprandą, tad didelės nelaimės tikėtis nebuvo verta. Na, nebent tai, kad klastuolė galėjo pamiršti apie susitikimą ir Sabrinai teks stoviniuoti vienai gerą pusvalandį. Taip pat - pamirš teleskopą, o tuomet Goff liks neišsiaiškinusi, kam iš tiesų jie skirti.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw su teleskopu rankose kažkur skubėjo. Ak taip, namo. Žiemos atostogos buvo tik prasidėjusios, bet mergaitė jau kelis kartus spėjo pasiklysti Merter Tidvilio miestelyje. Šiandien ir vėl tai nutiko, tad mergaitė savo gatvėje atsidūrė gerokai vėliau nei planuota. Buvo šiek tiek neramu, kad Bastiano išsigąs, tačiau nieko negalėjo padaryti: globėjas jos šį kartą nelydėjo, tad negalėjo pasirūpinti, kad mergaitė sėkmingai parsirastų namo. Kadangi veikti teko savomis jėgomis, natūralu, kad sėkmingai to atlikti nepavyko.
Vis dėlto dabar ji jau buvo Guelodigarto gatvėje, tad galėjo tikėtis pagaliau pasiekti namus ir galbūt netgi gauti ko nors užkąsti. Mokykloje, kurios pavadinimo trylikametė vis dar nežinojo, maistas buvo labai skanus, ir ji jo pasiilgdavo. Vis dėlto ir globėjas mokėjo palepinti mergaitę, tad ji patenkinta žingsniavo namo. Laimei, pasiklydusi sugebėjo bent jau teleskopo nesudaužyti. Lyg ir. Taigi rudaplaukė beveik bėgte skubėjo pas Bastiano, kai staiga į kažką atsitrenkė. Vos išsilaikė nenugriuvusi, tačiau pirmiausia, žinoma, apžiūrėjo, ar didžiausia brangenybė tebėra sveika. Laimei, taip ir buvo. Dabar tereikėjo išsiaiškinti, į ką čia buvo atsitrenkta: šiuo momentu Elliw dar nebuvo tikra, ar reikės tą žmogų apšaukti, ar ne.
Žengtelėjusi žingsnį atgal mergaitė už kažko užkliuvo ir galiausiai nutiko tai, ko buvo galima laukti: ji išsitiesė ant žemės. Teleskopas sugebėjo išgyventi netgi šitai, o Elliw žvilgsnis susikoncentravo ties netikėtai po kojomis pasimaišiusia kliūtimi. Rudaplaukė žmogų atpažino. Tai buvo taip netikėta, kad ji pamiršo gulinti ant šaligatvio ir kelias akimirkas tiesiog spoksojo.
- Sabrina! - galiausiai patenkinta šūktelėjo ji. - Ką čia veiki?!