0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #60 Prieš 2 metus »
  Katherine į Christin'os ir nepažįstamojo, kuris dedas jos tėvas nenorėjo kištis į diskusijas, kurios beveik girdėjosi per visą kavinukę, bet ir nebuvo mandagu pertraukti tarp dviejų žmonių dialogo, o ir dar tokio intensyvaus! Žydros akutės tik stebėjo dviejų asmenų pokalbį, kaip jie ant vieno kito burnojo ir akyse atsispindėjo neapykanta vienam kitam, bet tai leido mergaitei suprasti, kad galbūt viduje Christina jaučia tėvišką meilė, kad ir ką bepadarė tas žmogus buvęs jos gyvenime nuo jos pirmų žingsnių ir padėjo atsikelti nuo paauksuotų plytelių.
  Žydrų akučių savinkė suvokė, kad tai buvo eilinis šeimyninis barnis, kuris turėtų greitai išsispręsti, bet taip jau nebuvo lengva, kai CHristina Granger buvo bedotiriško ir įkyraus charakterio, o žmogus sėdintis ant kėdės buvo panašus su grife kaip du vandens lašai. Žinoma iš charakterio pusės, kurį spėjo pažvelgti baltaplaukė iš šono.
  Su alkūne šiek tiek debtelėjo į ''princesės'' ranką, lyg  norėdama sakyti, kad jau atėjo laikas vykti planui, bet ši iškart pradėjo kalbėtis su Silverstone. Gyvačių mylėtoja piktai žvilgetelėjo į rudaplaukę ir monotoniškų balsu tarstelėjo specialiai atsikosėjus:
   - Visų pirma aš nesu tavo tarnaitė, kuri vykdo tavo įsakymus, o antra nevaidink baltos nuskriaustos avelės. Tavo Tėvas juoda avis, tavo Motina yra balta, bet Tu esi pilka ir linkusi į juodą spalvą, tai yra į savo tėvą.
  Pasakius savo nuomuonę, leido susimąstyti Granger, kol pati ėjo prie abituriento ir kaip mažas vaikas patraukęs už jo rankoves sužnabždėjo:
   - Jau laikas. Laikas, kad prigirdytum tą vyriškį. - su pirštų parodė į Karalių, kad abiturientas suprastu, ką reikėtų girdyti. - Šis yra mano paskutinis noras.
  Abiturientas įsidėmėjo Katherine's žodžius ir priėjo prie Karaliaus. Jau matėsi, kaip maloniai jie kalbėjosi, o pati trečiakursė priėjo prie bendrakursės ir sukryžiavo rankas ir dešine ranka pastebimai padarė kumštį, kad sudaužtų kumščiais dvi ''draugės'', kaip laimėjimą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #61 Prieš 9 mėnesius »
Juzefas, Auris, Walgunas ir Erka ėjo Neapolio senamiesčiu. Tiesa, jie iš pradžių lankėsi visai kitur, bet nusigandęs, jog pažeidė burtininkų slaptumo statutą ir kad tuoj kas nors juos sučiups, Juzefas perkėlė oru visą ketveriukę į Neapolį.
Keliaujant oru plikšius jautėsi neramiai, mat jau seniai nebuvo perkėlęs tiek daug žmonių. Vyrukas jautė, kad jo įgūdžiai keliavimui oru ir nešyklių gaminimui darosi vis prastesni. Juk nekūrenama ugnis gęsta, mintyse pagalvojo. Tačiau grįžti į Ministeriją jis tikrai nenorėjo.
Laimei, kelionė pavyko sklandžiai. Tiesa, Juzefas net nežinojo, ar Erka kada nors keliavo oru. Todėl nebuvo tikras, jog merginai nepasidarė bloga. Juolab, kad ir prieš tai, atrodė, jai jau buvo kažkas ne taip. Walgunas su tėčiu yra keliavęs oru daug kartų, bet tai buvo labai seniai.
- Viskas gerai? - paklausė vaikų. - Kaip jaučiatės?
Auriui plikis nesakė nieko, tik tikėjosi, jog jis per daug Levinso neteis už tą neapgalvotą poelgį dėl kerų panaudojimo aikštėje ir šitokį persikėlimą oru.
- Gal einam čia? - ranka pamojo į artimiausią piceriją, kuri stūksojo visai šalia.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #62 Prieš 9 mėnesius »
  Taip, tėtis tikrai padarė jiems bėdą. Nors Erkai ir pavyko bent kelis vaikus įtikinti, kad čia nieko magiško, tačiau buvo aišku, kad jei jie ten bus ilgiau atsiras dar daugiau klausimų. Laimei, tėtis sugalvojo juos oru perkelti kitur. taigi jie atsirado Neapolyje. Walgunas nežinojo kodėl tiksliai tėtis juos perkėlė būtent čia. Jis galvojo, kad jie tiesiog atsiras tame pačiame mieste, tačiau jie gerokai nukeliavo.
- Taip, viskas gerai, - pasakė grifas. - Beje, kodėl mus perkėlei būtent čia? - dar paklausė vaikinas. Vis dėlto čia nebuvo tiek daug žmonių, todėl Walgunui čia patiko labiau.
  Netrukus tėtis pasiūlė užeiti į kažkokią piceriją.
- Taip, taip! - lyg mažas vaikas nudžiugo grifas. Ką ką, tačiau picas jis mėgo labiau už viską ir jau seniai norėjo paragauti tikrų itališkų picų. Net nesulaukęs kitų atsakymo jis patraukė į picerijos vidų.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #63 Prieš 9 mėnesius »
Auris vilkosi jų būrelio gale. Jam trūko oroo, atrodė, kad uždus. Kūnas reikalavo atsisėsti ir pasėdėti ramiai. Juk viskas gerai, niekur neužstrigai. Tai net neįmanoma. Sakė sau. Ta kvaila ankštų patalpų baimė, kurią sukėlė vaikystės traumos neleido jam keliauti oru. Juk kelionės oru jausmas priminė spaudimą, lyg būtum siaurame vamzdyje. O tai jį taip siaubingai baugino, kad kažkada net nenuėjo laikyti keliavimo oru egzamino. Kažkada Juzefas jį perkėlė oru, bet tada jis buvo toks apsvaigęs nuo alkoholio, kad nebuvo skirtumo. O dabar kelionės oru net nesitikėjo. Atrodė vaikinas išblyškęs labiau nei visada. Bandė apraminti savo greitą kvėpavimą. Jis vis dar nenorėjo, kad Juzefas pamatytų koks yra išties. Juk paauglystėje, kai jį sutiko sudarė apie save tokį nusikaltėlišką įvaizdį ir negalėjo leisti Juzefui pamatyti savų baimių. Jau užteko ir to karto, kai išmestas iš dvaro atėjo pas jį vidury nakties visiškai girtas. Buvo siaubinga tai prisiminti. Gana, suimk save į rankas tuojau pat. Liepė. Bet vis dar reikėjo prisėsti. Kojos atrodė netvirtos. Galop priėjo prie Erkos.
- Ar tau viskas gerai? - Paklausė stengdamasis, kad jo balsas skambėtų normaliai. Pasiūlymas eiti į kavinę patiko. Ten galės atsisėsti ir nurimti.
- Einam. - Tepasakė.
- Erkai reikia vėsios vietos.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #64 Prieš 7 mėnesius »
   Jie persikėlė į senamiestį. Negalėjo pasakyti, kad ten bus daug geriau. Visgi tarp pastatų vėjui  buvo sunkiau pūsti, todėl atrodė dar karščiau. Ir vilkosi Erka grumdamasi su vėju mintyse. Deja, jis net gavęs įsakymą nesutiko pūsti. O taip gerai būtų... Pagalvojo violetinplaukė. Taip, šiandien buvo išties labai karšta.
  Netrukus jie priėjo kažkokią kavinę. O ji teikė vilties. Tokią karštą dieną ten turėjo vėdinti. Tuo labiau Erka jau norėjo pavalgyti. Ką ką, bet va valgyti Erka tikrai mėgo. Ir gal ne tiek valgyti kiek gerai pavalgyti.
- Viskas gerai, - atsakė Auriui. - Bet į kavinę užsukti būtų smagu, - dar nusijuokė. Išties, nors ir buvo karšta, tačiau Erka jautėsi geriau. Matyt svarbiausia buvo, kad nebešoko tuo nenormalaus greitumo žingsneliu.
  Erka pasuko į kavinę. Lyg visi sutiko, o jei ir ne jai tai nerūpėjo. Valgyt ji norėjo ir viskas.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #65 Prieš 7 mėnesius »
- Nežinau, - gūžtelėdamas pečiais atsakė Walgunui. - Tiesiog šovė į galvą, - nusišypsojo.
Nuotaika iškart pagerėjo, nes Walgunas labai džiaugėsi dėl picerijos. Picos, kaip ir tėčiui, jam patiko labai.
Tačiau Levinso dėmesį atkreipė Auris. Jis kažkaip keistai atrodė.
- Kas yra? - sunerimęs paklausė draugo.
Po velnių, gal jiems koks virusas, pasakė sau mintyse galvodamas apie Erką ir Aurį. Galbūt jie kažkuo serga ir dabar apkrės mane su Walgunu ir mes visi mirsime?
Netrukus visi keturi jau sėdėjo ant patogių minkštasuolių kavinėje. Juzefas prieš paimdamas meniu užsakė du litrus stalo vandens. Dar nespėjus gerai išstudijuoti valgiaraščio padavė atnešė vandenį.
- Gerkite, - tiesiog paliepė Erkai ir Auriui. - Pasijusite geriau.
Nors gal jiems reikia vaistų, pamanė.
- Ir tu gerk, - pasakė Walgunui. - Ar gerai jautiesi?
Tikiuosi, Walgunas neperkaito galvos...
- Ką valgysite? - dabar jau kaip niekur nieko paklausė toliau vartydamas meniu.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #66 Prieš 7 mėnesius »
- Tai kaip tu profesoriumi dirbi, kad tokių dalykų nežinai? - pajuokavo, tačiau tik paskui susiprato, kad galėjo tėtį įžeisti. O taip jam, tiesą sakant, nutikdavo vos ėmus kalbėti. Greičiau nei geriausias pasaulio gaudytojas apskristų aplink vieną iš lankų. Taip, dėl to Walgunui buvo sunku susirasti draugų, tačiau pradėjus lankyti Hogvartsą situacija po truputį pradėjo taisytis. Visgi po kiekvieno net menko žodelio jis pradėdavo jaustis negerai. Kaip ir dabar.
  Jie nuėjo į kavinę. Ir tada Walgunas suprato, kad yra vienas žmogus, kuris vieną dalyką gali padaryti greičiau nei grifas ką nors leptels - tėtis užsakyti vandens. Tiesą sakant, Walgunas net negirdėjo kada tėtis jo užsakė ar kada jis buvo atneštas. Tik pastebėjo stovintį nemažą ąsotį. Gal man blogai su klausa? Pagalvojo jis, tačiau dabar tėčiui nieko nesakė. Žinojo kaip jis jaudinsis, todėl nusprendė apie tai pakalbėti po atostogų.
- kad jau liepi... - pasakė ir greitai įsipylė vandens į stiklinę, o paskui taip pat greitai ją išgėrė ir nusijuokė. Tada įsipylė dar. Bet jau nebegėrė taip, žinoma.
- Picą, - nusišypsojo.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #67 Prieš 7 mėnesius »
Auris sėdėjo ant minkštasuolio kraštelio prie pat jo pradžios. Dabar net sėdėjimas prie sienos atrodė klaikybė. Purtė nuo minties, kad iš vienos pusės sėdės kitas žmogus, o iš kitos bus siena. Tai jam atrodė kaip įkalinimas po šitos trumputėlės kelionėlės oru. Todėl skubiai užsiėmė vietą, iš kurios galėtų bet kada išeiti. Ir dar žmonių galybė. Kavinė buvo triukšminga, prisigrūdusi. Aš uždusiu čia. Pamanė vaikinas.
- Nieko. Viskas gerai. Pažiūrėčiau kaip pats atrodytum po tokio karo šokio. - Šyptelėjo jis. Bet kažin ar šypsena atrodė normali. Kojos degė noru pašokti ir išlėkti į lauko kavinės dalį. Bet visi susitaisė čia ir jis nepasakė, kad norėtų pasėdėti lauke. Ši kavinė turėjo ir staliukų viduje ir lauke.
Ant stalo atkeliavo vanduo ir jis pripylė stiklinę ir pastūmė ją Erkai.
- Išgerk. - Pasakė. Pats laikė rankose valgiaraštį, akys slydo eilutėmis nematydamos maisto pavadinimų.
- Aš ne alkanas. Pasiimsiu ledų. - Taip. Cukrus jam dabar pravers. Galbūt. Na nusiramink. Nusiramink. Juk gali bet kada atsistoti ir išeiti į lauką. Tai kavinė, ne tėvo sandėliukas. Ta kelionė oru jį visiškai pribaigė. Matyt todėl, kad buvo tokia netikėta ir Auris negalėjo tam pasiruošti.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #68 Prieš 7 mėnesius »
  Jie įėjo į kavinę. Greitai pasirodė valgiaraštis. Gerai, ne valgiaraštis, o padavėja su juo. O gal padavėjas? Erka gerai nepažiūrėjo, tačiau skirtumo nebuvo. Taip... Pica. Mm. Nuostabu! Pagalvojo violetinplaukė išsišiepusi. Labai norėjo valgyt, o pica buvo tiesiog nuostabus pasirinkimas. Ypač ta tikra itališka.
- Tikiuosi čia tikrai itališkos picos, - pajuokavo Erka ir gavo stiklinę vandens. - Čia nuodai, kad taip siūlot? - nusijuokė ir atsigėrė. - Vanduo kaip vanduo. Jokio itališko skonio.
   Greitai Erka išsirinko, todėl laukė kitų.
- Tikiuosi esat normalūs ir pasirinksit picas, - dar nusijuokė. Taip, Erka turėjo pripažinti, kad kavinėje buvo daug žmonių, todėl ne taip gerai kaip tikėjosi. Tačiau bent jau maistas turėjo būti skanus. Bent jau turėjo. Ką nors užmušiu jei bus neskanu. Pagalvojo ir nusijuokė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #69 Prieš 7 mėnesius »
- Negi manai, kad profesoriai turi viską žinoti? - kilstelėjo savo šviesų antakį plikis.
O tada Walgunas vos neleptelėjo, jog Juzefas liepia gerti vandenį. Kokia širšė jam šiandien įgėlė? Juzefas nebuvo sutikęs geresnio vaiko už savo sūnų. Bent jau su plikšiumi jis visuomet būdavo malonus ir taikus, nors buvusioji yra minėjusi, kad kartais sūnus pasielgia netaktiškai. Bet šituo Levinsas netikėjo. Norėjosi jai atkirsti, jog taip yra dėl to, kad per daug laiko praleidžia su ja.
Vaikas paklusniai gėrė vandenį. Aš sakau, kad jis geras.
- Puiku, o kokią? Tik su sūriu, su sūriu ir kumpiu, su sūriu ir saliamiu? - klausė atžalos vartydamas meniu.
Šnekant Auriui mėlynakis įtariai žiūrėjo į draugelį. Nebuvo panašu, jog jis šitaip jaustųsi tik dėl šokio. Gal tikrai kažkokia karštinė, gal dabar visi mirsime? O gal jie jau apkrėtė Walguną? Ką reikėjo dabar Juzefui daryti. Burtis kerais? Ieškoti medicininės žiobariškos kaukės? Vyrukas nelabai ir galėjo ką nors padaryti apart to, jog viduje panikavo, o išorėje privalėjo išlikti normalus.
Erka jau elgėsi visai įprastai. Neatrodė, kad sirgtų.
- Vandens karštą dieną organizmui reikia, - atsakė merginai ir pats atsigėrė parodydamas, jog tai tikrai ne nuodai. - Picos itališkos, nes esam Italijoje. Žinoma, ar bus skanu, aš nežinau. Nesu anksčiau čia buvęs.
Aš nesu normalus, bet imsiu picą, pagalvojo plikšius mintyse po Erkos pokšto.
- Tikriausiai ragausiu picą su Serrano kumpiu, brie sūriu ir rukola, - dabar jau garsiai tarė.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #70 Prieš 7 mėnesius »
  Nors ir buvo daug žmonių, tačiau vien picos kvapas viską atminusavo. Šioje kavinėje kvepėjo tiesiog dieviškai.
- Tai kodėl žinai per daug? - atsakė klausimu į tėčio klausimą ir nusijuokė. Walgunui atrodė, kad tėtis yra labai protingas ir žino tikrai daugiau nei reikėtų profesoriui.
  Netrukus kalba vėl ėjo apie picas ir tai privertė net protą pamiršti viską kitą.
- Tik su sūriu. Nereikia per daug prikrauti picos pado. Paskui tas neatlaikys, - juokėsi, bet visgi ne tik dėlto pasirinko picą tik su sūriu. Walgunas ir šiaip mėgo valgyti picas su mažiau ingredientų. Jam taip buvo skaniau. O ir valgyti daug lengviau. Juk kai kurių picų ir nulaikyti neišeina. Ką ką, tačiau mažiau vargti Walgunas kartais irgi mėgo. Tėtis pasakė kokią picą išsirinko. Tiesą sakant, tačiau Walgunas nežinojo kas ta rukola. Bijojo tai pripažinti. Žinojo, jog tai kažkokia žolė. Kažkaip taip skambėjo jos kitas pavadinimas. Tačiau prie kitų žmonių jis bijojo prisipažinti, kad tokių dalykų nežino.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #71 Prieš 6 mėnesius »
Visi kalbėjo apie maistą, o jam net mintis apie tai, kad ką nors teks valgyti kėlė šleikštulį. Auriui dabar reikėjo laisvės, o ne maisto.
Erka ėmė reikštis, o tai rodė, kad jaučiasi kuo puikiausiai. Auris nieko neatsakė, nors kitu atveju irgi būtų ką nors leptelėjęs.
- Einu parūkyt į lauką. Užsakyk man ledų jei ką. - Pasakė Juzefui. O tada greitai atsistojo ir kone prasibrovę pro žmones į lauką.
Rūkyti nei neketino. Tik šiaip ramiai pradėjo sukti ratuką aplink kavinę. Giliai kvėpavo ir vaikščiojo. Kol kaustęs siaubas ir šleikštulys po truputį pradėjo slūgti. Tai truko gal penkias minutes. Kol pasijuto normaliai. Ir dargi baisiausiai alkanas. Dabar jau galėjo ramiai įžengti į pastatą. Ką ir padarė. Grįžo prie jų stalo kur kas geriau nusiteikęs ir įsitaisė ant minkštasuolio.
- Ar jau buvo padavėja? - Paklausė. Tada pasiėmė valgiaraštį ir dabar jau tikrai pradėjo jį skaityti. Maisto kvapas dar labiau sužadino apetitą. Susiradęs kažkokią skaniai atrodančią picą nutarė ją užsisakyti.
- Tai bent įkliuvom. - Nusikvatojo Senkleris.
- Gerai, kad ten tik vaikai užklupo tave su lazdele Juzi. Kaip sakot, ar jie patikėjo ta mūsų istorija? - Turbūt atrodė kaip iš numirusių prisikėlęs. JO elgesys matyt pasirodė gana keistas. Bet Auris neėmė į galvą.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #72 Prieš 6 mėnesius »
  Taip, šiandien išties buvo puiki diena. ir nesvarbu, kad jai buvo pasidarę bloga, kad vos neįkliuvo pyplių būriui. Ne, šiandien vis tiek buvo puiku ir maistas turėjo tik prisidėti prie to.
  Juzefas pradėjo savo nesąmones, kad karštą dieną vandens organizmui reikia. Jo reikia ne organizmui, o tam, kad tavo protelis dar kažkiek dirbtų. Nors panašu, kad ir taip nedirba, Levinsėli. Pagalvojo, tačiau garsiai šių žodžių pasakyti nespėjo - Levinsas sugalvojo dar vieną nesąmonę. Pasirodo picos tikrai bus itališkos, nes jie Italijoje. Erka pavartė akis. Ne, tokių nesąmonių ji dar nebuvo girdėjusi. O jei ir girdėjau tai neprisimenu. Pagalvojo ir mintyse šmėstelėjo Elliw veidas.
- Jei dabar būtume Anglijoje tikrai negalėtume nusipirkti itališkos picos, nes būtume Anglijoje.
  Erka išgirdo, kad Auris ėjo parūkyti į lauką, o tai suerzino. Gerą pavyzdį vaikui rodo. Aš dar dar, bet tas grifas? O jei jis rūko tai ir aš galiu, ar ne? Pagalvojo, o netrukus tas tipelis ir sugrįžo.
- Ei, Auri, o jei tu rūkai tai ir aš galiu, ar ne? - paerzino, tačiau rūkyti tikrai neketino, žinoma. Jau kartą bandė, tačiau buvo pakankamai šlykštu, kad ji prižadėtų sau daugiau to nedaryti. Bet Auružį paerzinti juk reikia!
- Bent mažiausi tikrai patikėjo, o dėl vyresnių man dzin. Kuo mažesnis pyplys tuo labiau nepalieka ramybėje, - atsakė. Taip, matėsi, kad kai kurie dar netikėjo, tačiau mažiausi, kurių Erkai labiausiai ir nemėgo, tikrai buvo patiklūs.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #73 Prieš 6 mėnesius »
Juzefas nusišypsojo Walgunui.
- Gerai yra būti apsišvietusiam, - atsakė.
Bet iš tikrųjų Juzefas šiuo metu buvo apsišvietęs tik apie žiobarus. Kartais toji mergaitė, Gruodė, paklausdavo ko nors apie magiją. Kažko, apie ką Levinsas nei nepagalvojo gyvenime. Ir tada jis net nežinodavo, ką atsakyti.
Erkai pajuokavus apie Angliją, Juzefas nusijuokė. Turėjo pripažinti, kad ši panelė jau kai skelia, tai skelia. Bet kai Erka pradėjo kalbėti apie rūkymą... Vyrukas pažvelgė į savo sūnų, gal net kiek piktai. Jis tikrai nenorėjo, jog Walgunas pabandytų šito brudo. Bet juk jis geras vaikas. Jis nebandys. Niekada.
Auris išėjo į lauką. Paprašė Juzefo užsakyt jam ledų. Plikio širdis stipriai daužėsi, žinoma, veide, kaip visada, jis to neparodė. Nors sunkiai susilaikė nepradėjęs nervingai krutinti kojos. Juk Auris serga. Tai akivaizdu.
Jis grįžo, bet padavėja dar nebuvo spėjusi prieiti. Ir štai, draugelis parėjo visai kitokios nuotaikos. O rūkalų kvapo nesijautė. Turbūt išgėrė kokio nors eliksyro. Bet to eliksyro reikėtų duoti ir Walgunui, ir Erkai, o galiausiai net man. Ką jis sau mano vienas besigydydamas, kalbėjosi su savimi mintyse.
Kai priėjo padavėja, Juzefas užsakė picą su sūriu Walgunui ir jau prieš tai išsirinktą picą sau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #74 Prieš 6 mėnesius »
- Tiesa, tačiau ne per daug. Žiobarai sako, kad jei per daug žinosi greičiau numirsi. Ar kažkaip panašiai. Juk neapsimoka žinoti dalykus, kurių tau nereikia, ar ne? - pradėjo diskutuoti. Suprato, kad tikrai nusišnekėjo, tačiau koks jam buvo skirtumas? Dabar jis tenorėjo linksmai pabendrauti, o pagalvoti ar kalba normalius dalykus juk galės ir vėliau.
   Walgunas klausėsi Erkos priekaištų Senkleriui. Jie kada nors normaliai bendrauja? Dar nė karto to negirdėjau, tačiau juk gyvena kartu. Tai turėjo kaip nors susibendrauti, ar ne? Pagalvojo tamsiaplaukis. Norėjo to paklausti, tačiau nedrįso. Visgi papildomų konfiltų jis nenorėjo, o Hogvartse Walgunas vien dėl klausimų tokių prisidaryti tikrai mokėjo. Tam jis buvo neįtikėtinai gabus.
  Po kiek laiko padavėja vis dėlto priėjo. Tėtis jam užsakė picą, todėl Walgunui beliko tylėti. Nieko daugiau jis nenorėjo.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.