0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Agnė Šarauskytė

Katy Valdorf ir vėl žingsniavo į savo kabinetą tik šį kartą, tai buvo paskutinis kartas šį mokymosi sezoną. Profesorės nuotaika buvo subjurusi, nes naktį jos katė visą laiką miauksėjo arba raitėsi lovos krašte. Už kelių akimirkų Katy įžengė į savo kabinetą ir pirmas dalykas, kurį ji padarė, tai sustumdė suolus atgal į pradinę  padėtį t.y. suolai stovėjo po vieną. Kai suolai stovėjo savo vietose profesorė prisėdo prie savo stalo ir pasiėmusi daug lapelių ant kiekvieno užrašė po 3 eliksyro pavadinimus, jų išvaizdą, gaminimą ir naudą.
Po 20 minučių profesorė visus lapelius buvo surašiusi ir išdėliojusi ant kiekvieno suolo.
Netrukus pradėjo rinktis ir pirmieji mokiniai. Katy nutaisė netikrą šypseną ir pasitiko mokinius su ja.
Po keletos minučių klasėje jau sėdėjo visi mokiniai. Katy pakilo nuo savo kėdės ir pradėjo pamoką:
- Sveiki, mokiniai. Taigi šiandien yra paskutinė NiV pamoka, bet ji tikrai nebus lengva. Kaip matote, ant stalo jums yra padėti lapeliai su eliksyrais. Jūsų darbas išsirinkti vieną eliksyrą, kuris jums atrodo naudingas arba lengviausias. Pasirenkate patys. Ir jį turėsite pagaminti. Kambariuke, kuris yra šalia klasės, yra daug ingredientų. Turėsite susirasti jums reikiamus ir pasigaminti eliksyrą. Parašę ant lapelio kaip sekėsi pamoka, galėsit pasiimti eliksyrą ir keliauti. Sėkmės! Jei kas neaišku, ateikite paaiškinsiu.

[Susigalvojat eliksyrą, susirandat reikiamus dalykus, pagaminat eliksyrą. Aprašot kaip sekėsi pamoka ir viskas. Pamoka bus iki 05-14 vakaro. Jei kas neaišku, lauksiu žinučių.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Katy Valdorf »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Danielos mintis vis dar persekiojo praėjusi pamoka: klaidžioti po rūmus palikus įvairių dvokiančių marmalų gaminimą buvo tikras malonumas. Ji abejojo, kad ir šįkart lauks tokia nuodų ir vaistų valanda, tačiau vis vien mintyse meldė aukštesnių jėgų nuteikti profesorę dirbti ta linkme.
    Žinoma, atsisėdus į suolą ir pradėjus skaityti priešais paliktą pergamento lapą iškart buvo aišku, kad kelionės nelaukia. Dani permetė akimis sąrašą: raupus sukeliantys nuodai, besapnio miego eliksyras, vaistai nuo mantikoros įdrėskimo. Dieve šventas. Čia viską reikės pagaminti??
    Profesorė Valdorf išsklaidė klastuolės nuogąstavimus pasakydama, kad tereikės išsirinkti vieną, bet ir to buvo per daug. Trečiakursė darsyk murmėdama peržiūrėjo duotus receptus: kaip visada, reikalavimai buvo per aukšti tuo visiškai nesidomiančiai Danielai. Galų gale mergaitė tiesiog pasiėmė besapnio miego eliksyrą, mat šis teturėjo devynis punktus, o kiti du - po dešimt. Tiesiog genijaus mostas.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Dorotėja jautėsi visai neblogai. Nuotaika puiki, oras irgi visai nieko. O ir Nuodų ir Vaistų pamokas ji mėgo. Šioji buvo paskutinė šiais mokslo metais, taigi varniukė laukė nesulaukė progos pademonstruoti savo žinias iš visą vasarą kaltų eliksyrų knygų.
Aiškiai pavargusiai profesorei paskelbus užduotį Doros paširdžiuose kažkas krustelėjo. Kai kurie žmonės tą jausmą apibūdina kaip "širdies nusiritimą į kulnus", bet mergytei tai labiau priminė tarsi jai po širdimi būtų sėdėjęs kiškis, ir su nosytę būtų jai bakstelėjęs. Tai buvo pirma pamoka šiais metais kai kas nors jai leido prikišti rankas prie eliksyro gamybos. Žinoma ji nekantravo, tačiau tuo pačiu metu, prisiklausiusi tėčio istorijų apie traumas ir išsprogdintus katilus, ji nerimavo. Ypač, jog teks dirbti vienai pačiai. Bet tai jai labiausiai ir patiko NiV pamokose. Nuotykiai, kurių nepatirsi nei Magijos Istorijoje nei Ateities Būrime.
Ji atidžiai apžiūrėjo receptus lapeliuose. Vienas iš jų aiškiai buvo lengvesnis už kitus, tačiau varnė visai nenorėjo rinktis paprasčiausio kelio. Galiausiai ji apsisprendė dėl vidutinio sunkumo ir įdomiai atrodančio eliksyro. Dulcissimum votum, skamba žadančiai.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Citata
Ingredientai:
1) trys kapotos krabo kojelės
2) gramas sausojo gluosnio lapų
3) penkiolika migdančiosios pakalnutės žiedų
4) dvidešimt gramų Reinaldo kiškio plaukų
5) vaivorykštinio upėtakio žvynai
6) kilogramas Viktorijos krioklio uolų dulkių
    Daniela piktai atsiduso. Ji labai norėjo panaudoti Accio kerus šiai daliai, tačiau krūva, rodos, magija nemokančių naudotis mokinių brovėsi į sandėliuką, ir gabentis kažkokias dulkes oru iš ten buvo tolygu sprogimui. Todėl klastuolė atsistojo iš kėdės ir su pergamento gabalu nuslinko su bendraklasių srove.
    Maltis, ieškoti visų ingredientų buvo bene nuobodžiausia dalis - gal milijonas lentynėlių, stiklainių, maišelių badė akis, o ir užrašai buvo nusitrynę. Tai smagu. Kravitz mergaitei norėjosi kuo dažniau išlysti iš gausybės mokinių minios, todėl nešiojosi sudėtines dalis po dvi - taip užtruko ilgiausiai iš visos klasės vien rinkdamasi tarp kapotų ir smulkintų krabo kojų.
    Sugrįžusi į darbo vietą, užkaitė katilo vandenį ir įbedė akis į darbo eigą. Kol vanduo šyla, suberti krioklio uolų dulkes ir smarkiai maišyti prieš laikrodžio rodyklę, kol skystis įgaus žibančią pilką spalvą... Klastuolė nusprendė dirbti lygiai taip pat, kaip parašyta - jos maišomas vanduo taškėsi pro katilo šonus, pilkšvi lašai byrėjo ant kaimyninių stalų. Tuomet reikėjo smulkinti gluosnio lapus. "Tam sandėliuky yra smulkintos krabo kojos, bet ne lapai??" - niršiai mąstė Dani, milžinišku peiliu kapodama jos rankos ilgumo pluoštus. Po šių subėrimo eliksyras turėjo spindėti sidabriškai, tačiau pas rudaplaukę tesimatė tamsiai pilkas marmalas su plūduriuojančiomis lapų skaiutėmis. Kaip aš susimoviau pirmuose dviejuose žingsniuose?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Daniela Kravitz »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Klasėje visi dirbo itin susikaupę, tačiau Daniela leido įvairiausius garsus, taip trukdydama įvairiausių spalvų garais aptrauktą idilę: jos šaukštas garsiai brūžino katilo šonus, peilis skaldė jos darbu paženklintą pjaustymo lentą, tolimiausiame kamputyje esantis žmogus turėjo girdėti jos piktą šnopavimą. Priėjus prie dalies su kiškių kailiuku, besapnio miego eliksyras turėjo skleisti bruknių kvapą ir žibėti švelnia violetine spalva po ką tik mestų vaivorykštinių žvynų, tačiau kur tau - skystis priešais trečiakursę spindėjo balkšvai, kvepėjo lietumi. Dar vienas minusas: Dani taip ir nepavyko išgraibyti ilgesnių gluosnio lapų, todėl jie, nudažyti pilkai, tiesiog plaukiojo paviršiuje. Kažkas nužudykit mane...
    Deja, kadangi ant pergamento buvo suspausti trys receptai, nebuvo vietos įkišti ir "o kas, jeigu" skilčiai - Kravitzų mergina nežinojo, kur susimovė, ir kaip šitą jovalą sutaisyti. Todėl ji tiesiog dirbo toliau, tikėdamasi kuo neskausmingesnio rezultato.
    Atėjo eilė koralo atspalvio krabo kojoms: jas reikėjo pamažu šaukštu nuleisti į katilo dungną ir išspausti visas sultis, o tada išimti. Tą padaryti aš tikrai galiu. Dani įdėjo vieną iš kojelių į medinį šaukštą ir panardino jį į "eliksyrą"; išspaudusi sultis (ir girdėdama traškančią koją) ji jau ketino traukti organą atgal, bet jį pametė. Žinoma. Žinoma, šaunuolė, Daniela. Įsiutusi, dienos išvarginta klastuolė nusviedė už savęs kitas dvi kojas ir pradėjo įrankiu naršyti viralą. Kojelės niekur nesijautė. Karšti garai vertėsi į mergaitės veidą, išmuštą panikos dėmėmis. Kone iki alkūnės panardinusi ranką ji įnirtingai maišė šaukštą, tikėdamasi užkabinti koją, tačiau veltui.
    Daniela pamatė, kad eliksyras pamažu pradeda kunkuliuoti žibirkštimis. O ne... Ji išsitraukė lazdelę ir nukreipė į gėrimą: surikusi Accio ji kita ranka žaibiškai pagavo iš katilo išlekiantį rausvą objektą, nuo jo varvėjo lietingomis dienomis atsiduodantis skystis, tuoj pat pradėjęs tekėti ir Klastūnyno globotinės ranka.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Eliksyro virimo nurodymai reikalavo bent dvidešimties minučių kaitinimo ant karštos ugnies taigi nieko nelaukdama varnė nuskubėjo į profesorės nurodytą sandėlį ir dar kartą perskaitė receptą.
Citata
Dulcissimum votum
Ingredientai:
  • 5 lakštingalų kojų nageliai
  • 3 ml. saldžiakalbės pelargonijos syvų
  • geras šaukštas cukraus
  • 19 g. ožkos pieno nuosėdų
Mergytė iškart suskubo raustis tarp lentynų. Cukrų rado gana greitai, ji buvo padėtas prieš pat nosį. Nesuvargo ir su pelargonijos syvais bei pieno nuosėdomis, tačiau smarkiai pavargo su lakštingalos nagais. Geras dešimt minučių knisosi tarp įvairiausių medžiagų kol galiausiai rado indelį su varganais šešiais nageliais. Ką gi, jokių perdarymų...
Viską susišlavusi į glėbį mergytė grįžo prie suolo ir atsargiai išdėliojo radinius ant stalo pagal eilės tvarką kuria jie buvo surašyti recepte.
Citata
  • Įmeskite cukrų į grūstuvę ir susmulkinkite iki miltelių.
  • Į miltelius supilkite pelargonijos syvus ir maišykite kol pavirs į klampią masę.
Kol kas gan aišku, pamanė ji ir patraukė link savęs grūstuvę. Pamatavusi šaukštą cukraus Dora užgulė grūstuvėlį ir visa jėga ėmė smulkinti ir taip smulkius kristalėlius. Kai nebeliko nei vieno stambesnio gabaliuko ji paėmė sietelį ir dėl viso pikto dar kartą persijojo miltelius berdama juos į katilą. Žinojo, jog tai šiokia tokia savivalė, bet, juk be improvizacijos niekada nepasieksi tobulybės. Visiems milteliams atsidūrus katile ji atmatavo lygiai tris mililitrus pelargonijos syvų ir supylė juos iš paskos cukrui. Skystis ir taip buvo tąsus taigi mišinį padaryti klampiu neturėtų užtrukti ilgai. Dorotėja pakratė nuo grūdimo paskaudusius riešus ir kibo į darbą. Kaip ir spėjo mišinys ėmė kietėti gana sparčiai, tačiau kiek nustebo jam pakeitus spalvą. Nors milteliai buvo baltos spalvos, o syvai šviesiai violetinės, mišinys sparčiai tamsėjo ir virto žalsvai mėlynu. Tasmsiaplaukė užmetė akį į receptą, tačiau ten nieko panašaus nebuvo paminėta. Galiausiai ji truktelėjo pečiais. Greičiausiai taip ir turi būti, nustok dėl visko pergyventi, subarė ji save.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Daniela, šlaputėliais pirštais spausdama krabo koją, giliai atsiduso. Numetusi ją į šalį, skubiai grįžo prie darbo: pamokos tebuvo likę gal dešimt minučių. Reikėjo kelių akimirkų prisiminti, kur dingo kitos dvi kojelės, ir pagriebusi jas nuo šaltos žemės suprato, kad vargu ar gautų gerą įvertinimą dėdama šiuos nehigieniškai apdorotus ingredientus. Todėl, jos kaktai dar giliau besiraukiant, išmetė koralų atspalvio objektus ir perėjo prie kito punkto: pakalnučių žiedų įmaišymo.
    Rodos, tuos melsvutėlius žiedlapius įmesti turėjo būti lengviausia dalis. Bet ne: receptas aiškiai sakė, kad šįkart jos užduotis yra po vieną žiedą palikti plūduriuoti ant "alyvinio" paviršiaus, neleisti susiliesti ar nuskęsti. Kiek dar laiko sudelsiu?
    Klastuolė jau tirtančiais pirštais išdėliojo gėlių galvutes, paskubomis ir nuplėšdama kelis žiedlapius. Dabar, pasak teksto priešais Dani, eliksyras turėjo įgauti melsvai rausvą, žaižaruojančią spalvą, vis dar tebekvepėti bruknėmis. Šioks toks reikalingas aromatas lyg ir atsirado, tačiau atspalvis teliko balkšvas (puoštas varganais mėlynais žiedas, apsuptais neišvaizdžių lapų skiaučių).
    Dabar Daniela visiškai pasidavė. Likusias užduotėlė minėjo, kad ant itin karštos ugnies gėrimą reikia maišyti dvidešimt minučių, tačiau mergaitė to neturėjo - skambutis garsiai nutraukė pamoką. Ji išsitraukė pergamentą ir netvarkingai supylė sakinius apie savo nesėkmingą patirtį.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Citata
  • Į jau turimą mišinį suberti lakštingalos nagelius ir maišyti kol pasikeis spalva.
  • Galiausiai supilti ožkos pieno nuosėdas ir maišyti septynis kartus prieš laikrodžio rodyklę.
  • Palikti ant pastovios ugnies dvidešimčiai minučių ir supilti į stiklinį buteliuka. Pabaigus skystis turi būti šviesiai rausvos spalvos ir gan klampios konsistencijos
Doros ranka virpėjo virš katilo laikant pirmą lakštingalos nagą. Nuo šio taško kelio atgal nebebus, kadangi daugiau nagų nėra. Lemiamas momentas.
Ar ji turėtų mesti juos visus iš karto ar po vieną? Varnę visad erzino eliksyrų receptų netikslumas. Jei būtų buvę jos valia kiekviena gaminimo sekundė būtų detaliai aprašyta. Vis dėl to dabar ji turėjo pasikliauti savo nuomone, o nuomonė sakė mesti visus nagus vienu metu. Kaip tarė taip padarė. Vos nageliams pasiekus eliksyrą jis ėmė keisti spalvą ir smarkiai pašviesėjo. Po poros minučių prieš tai buvusios mėlynos nebeliko nei kvapo, išryškėjo oranžiniai raudona spalva. Šis punktas buvo paminėtas sąraše taigi pilkaakė kiek nusiramino ir čiupo nuosėdas. Jau daug nebemąstydama ir norėdama greičiau baigti terliones ji supylė nuosėdas ir pareguliavo ugnį. Palikusi ją pastovią per dvidešimt minučių pasistengė apsitvarkyti aplink save - išplovė grūstuvę, nušluostė stalą. Mergytė nekentė netvarkos, o tuo labiau netvarkos dirbant.
Galiausiai praėjus dvidešimt minučių ji nukėlė katilą nuo ugnies ir atsargiai perpylė raudoną skystį į stiklinį buteliuką. Eliksyras tekėjo kaip medus ir užpildė buteliuką lygiai iki kaklelio. Mergytė greit užkimšo baigtą eliksyrą ir pastatė jį prieš savo įdėmiai žiūrėdama. Pamažu prieš jos akis skystis už stiklo ėmė šviesėti ir galiausiai nusitovėjo ties švelnia raudona. Spalvai dar buvo toli iki šviesiai rausvos, tačiau vis geriau nei būtų palikusi žalia ar mėlyna. Dorotėjos akyse užsidegė pasididžiavimo savimi žiburiukai ir ji su pergalingu šypsniu pažvelgė į profesorę laukdama pranešimo, kad jau gali eiti.

*

Agnė Šarauskytė

Katy visą pamoką nuobodžiai sedėjo ir vėl skaitė kažkokią knygą. Taip visas pamokos laikas ir prabėjo nuobodžiai. Nuskambėjus skambučiui profesorė ištarė:
- Viso gero. Sėkmės egzaminuose!
Visi mokiniai išėjo, o profesorė tingiai peržvelgė visus lapelius ir paskyrus taškus atsitojo. Nušluostė suolus, apterštus eliksyrais, nuvalė dulkes nuo knygų lentynų, savo daiktus nuo stalo susidėjo į dėžę, pataisė visus suolus, kad stovėtų lygiai ir atsiduso.
- Pamokos čia buvo įdomios, bet nieko nėra amžino. Ne išimtis ir profesoriavimas nuodų ir vaistų kabinete, kur kadaise profesoriavo Severas Sneipas. Iki, kabinete!
Puiku Katy! Pasišnekėjai su kabinetu, o gal dabar eisi iš savo pašnekovo? Profesorė nusijuokė iš savęs ir iškeliavo iš klasės su savo daiktais.