0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
  Žemaūgė minioje nesugaudė akimis savo berniuko, tačiau šis pats netrukus prisistatė. O ji tik kantriai laukė kol visi maišai bus sudėti į magiškąjį maišelį. Svarbiausia, kad pomidorai nesusispaustų, nors tada nereiktų namuose jų traiškyti, audiniams tai nepatiktų. Sunėrusi rankos pirštus su Marko, vėl teko pasistiebti.
- Puikiai žinai, ko noriu,- omeny turėdama ne tik kesadilijas, sumurmėjo mergina.- Eime.
  Kad ir kokia apsipirkimų maniakė buvo, net jai šio pasiplaukiojimo po prekystalius, pilnus įvairaus gėrio, užteko per akis. Galbūt prie jėgų trūkumo prisidėjo ir kavadarės naikinimas bei pomidorų spaudymas. Porelė išplaukė pro turgaus vartus, palikdama visus įvykius ten, bent jau Adelei nesinorėjo neštis to kavos incidento su savimi, pasiliko tik pomidorų pastos receptą. Trumpam stabtelėjusi pagaliau nusivalė nuo veido tų raudonų daržovių (uogų ar vaisiaus? nežinia, kas ten iš tikro per daiktas) likučius.
- Sužinojau pomidorų padažo bei pastos gaminimo paslaptėlių, tai kesadilijos gaus naminę pastą, tikiuosi, nenunuodysiu,- sukikenusi šiek tiek pasirėmė į garbanių ir nužingsniavo metro link.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Juan Martin de la Cruz

Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
  Jis vis dar buvo prakeiktajame mieste. Vis dar bandė taikytis su savo nuodėme, savo nuklydimu, savo puolimu žemiau plintuso prieš Dievo akis. Ir nesusitaikė. Išties, nebematė prasmės. O dar pats anksčiau galvodavo, kaip kiti puolę kunigai taip elgdavosi. Nepaisydavo įsakymų, mokymų. Siaubeli, dabar pradėjo suprasti. Per silpnas, negalintis atsispirti kūniškoms malonybėms. Pagundoms.
  Meksikietis įsisuko į turgaus maišalynę, akimis sugaudė kavos prekystalį. Ten ir nuplaukė, o gal labiau griuvinėdamas atšliaužė. Užsisakė paprastos juodos. Be jokių extra pribambasų. Vis dar jautė savo nuodėmės kaltininkę šalia, rodos, jį sekiojo tas nelemtas šešėlis, nebenorintis paleisti iš akių. O ir barista (kuri, beje, pasirodė esanti ta pati, kurios blondinė vos nesugrūdo į kavamalę) atrodė pernelyg draugiška, taip ir norėjosi numušti jos šypseną nuo snukio. Atsiprašome, veido.
  O vos apsisukus, susisuko ir smegenys. Ji. Ausyse suzvimbė, tas vakaras grįžo gana griausmingai visais Juano smegenų vingiais. Mulatas susimėtęs paleido kavos puodelį, akys įsmigo į moterį. Juodaplaukę, tiesa, neatrodė jau kaip skeletas, vargu, ar sugebėtų užkabinti jos kiekvieną šonkaulį. Ne, Juanai, nu, fui, baik, kas tau negerai!
  Ir jis liko išsižiojęs stovėti. Tas šešėlinis jausmas virto apčiuopiamu asmeniu, va, tuoj pirštu pasiekiamu. Nosimi užuodžiamu, nors gal ir ne, nes visi prieskoniai užtvindė visas įmanomas ertmes. Na, žodžiu, nesvarbu. Ta nelemta Mayra pernelyg ryškiai buvo matoma. Tad jau nedrįso abejoti savo regėjimu.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
 Mayra, ištaikiusi progą nuo darbo nusiplauti ankščiau, sukiojosi turguje. Galėjo prisiekti, kad visi tie popieriai apie židinius vedė ją iš proto. Turbūt jei dar kartą išgirs žodį kelionmilčiai, kam nors į gerklę sugrūs pomidorą.
 O jei jau kalbant apie maistą, mergina šioje žmonių jūroje sukiojosi ne šiaip sau - ruošėsi pasinaudoti savo neseniai patobulintais gaminimo įgūdžiais ir pasiruošti nuostabią vakarienę sau ir savo trylikai kačių. Ką jau padarysi, kai sužadėtinis sėdi Hogvartse, o ji vis migruoja kaip nevykusi medūzą į Londoną ir atgal. Bent jau stabilų ir normalų darbą turi.
 Mergina, jausdama nusipirktų produktų svorį kuprinėje, vaikščiojo turgumi vis kažko dairydamasi. Kažkodėl nenorėjo palikti šio skruzdėlyno, Mayra sustojo, sutrikdydama žmonių srovę. Ji juto kažką ją stebint, o tamsios akys netrukus sustojo ties tamsiais plaukais. Juanas. Prisiminimai apie kunigą ne vieną kartą buvo atklydę į juodaplaukės mintis vakarais, kai ji viena gulėdavo šaltoje lovoje. Mayros veidą papuošė vos matoma šypsena ir ji, vinguriuodama tarp žmonių, priėjo prie kunigo. Švelniai pirštais perbraukusi per žandikaulį, pasistiebė ir prispaudė savo lūpas prie jo, bet tik akimirkai. Beveik iškart atsišliejo, tarsi galėtum pamanyti, kad tas bučinys tebuvo iliuzija.
-Juanai,-mirktelėjusi akimis su neįprastu švelnumu balse tarė Mayra,-Kaip sekasi? Pasiilgau tavęs. Praeitą kartą taip negražiai pabėgai...

*

Juan Martin de la Cruz

Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
  Meksikietis jau norėjo dėt į kojas, tačiau nespėjo, toji būtybė jį susižvejojo kaip stambią lašišą. Juanas jautėsi supančiotas tinkle ant sauso kranto. Vis dar vaidenosi jam tos bikinai nuostabios lūpos. Nebegebėjo net suvaldyti rankų, jos pačios pakilo ties merginos skruostu, viena kažkur sužaidė ties liemeniu. Kokia nuostabi ji buvo, kokia traukianti jį į savo demonų vakarėlį.
- Kodėl taip elgiesi, Mayra?- paklausė lyg retoriškai, lyg nenorėdamas atsakymo. Galbūt ir pats žinojo.
  Nykščiu švelniai perbraukė per skruostikaulį. Martinas nemokėjo elgtis su merginomis, moterimis. Nežinojo, kas joms patinka, kaip, kur, kada. Niekada nesuprato. Emmanuela niekad ir nepasakojo apie tuos septynis moteriškosios lyties atstovės kūno taškus, kurie veikė jas kaip užprogramuotas. Ir jis žvelgė į ją savo tamsiomis akimis. Ne, ne kažkaip įsimylėjusiai, tik su didžiuliu susidomėjimu, dėmesingumu. Paliko vos juntamą lūpų prisilietimą ant kaktos.
- Nepabėgau, labiau išprotėjau,- nepridūrė to 'dėl tavęs', nes būtų skambėję taip, lyg tatuiruotasis beviltiškai įsimylėjo, pametė galvą. Ne. Jeigu būtų pridūręs tuos paskutiniuosius du žodžius, tai tik su intencija užgraužti ją, kas, matyt, vargiai pavyktų. Tokios moterys kaip Mayra niekad nepasižymėjo jautrumu, bent jau Juano akimis.- Kokia tu graži,- kovodamas su ta mintimis pagaliau pasidavė ir leido skausmui suėsti jį iš vidaus, gal net iš išorės.
  Ak, kad tik ji būtų išnykusi, vos jam prisilietus. Kad kad jam ištrintų visus tos nakties įvykius ir galvos. Dievaži, Martinas dar niekad nebuvo taip baisiai nusidėjęs, nors niekad ir nebuvo tapęs šventu. Ir užteko vienintelio to apsilankymo katedroje. Vienintelio.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
 Mayra mėgavosi Juano prisilietimais ir tik jai skiriamu dėmesiu. Kunigas Tamsos būtybių nebeveikiamai merginai nebeatrodė toks nuostabus čia, dienos šviesoje. Jei palygintų šį vyrą su tuo iš prisiminimų, turbūt pati nepatikėtų, kad tai tas pats žmogus. Ir kiek reiškia vien požiūris.
 Mayra tyrinėjo Juano veidą, bandydama atspėti, kokios mintys sukasi jo galvoje.
-Elgiuosi taip, nes galiu. Man niekas nedraudžia. Ir man patinka matyt kaip viduje kankiniesi, Juanai.
 Juodaplaukė sukikeno kunigo lūpoms švelniai palietus jos kaktą, o dėl komplimento tik pavartė akis - pati žinojo, kokią jis ją matė bažnyčioje. Nepalyginsi su užguita Ministerijos darbuotoja.
-Ak, Juanai,-juodaplaukė išsilaisvino iš kunigo glėbio švelniai jį stumtelėdama.-Ar tau negėda? Ar nesijauti kaltas, kad taip žiūri į susižadėjusią moterį? Pažiūrėk į save - niekingas, instinktų valdomas padaras. Ką apie tave pasakytų tavo Dievas? Kiti kunigai? Ak, jei tik jie žinotų, kas dedasi tavo galvoje vos pažvelgus į mane,-smerkiamai kalbėjo Mayra, paniekinančiu žvilgsniu žiūrėdama į vyrą. Tada jos veido išraiška sušvelnėjo ir ji, priėjusi prie Juano, apsikabino jį ir, švelniai priglaudusi lūpas prie jo žando, sušnabždėjo:
-Bet čia viskas normalu. Tave tokį sukūrė Dievas, kam neigti savo prigimtį? Tu trokšti, tau reikia moters prisilietimo, tu nori to malonumo. Juanai, ar geras Dievas lieptų eiti savo kūrinijai prieš jos prigimtį?

*

Juan Martin de la Cruz

Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
  Nepajėgė susitvarkyti su savomis smegenimis. Būtų kvaila prašyti jos pačios, kad ištrintų atmintį, vis tiek būtų likęs puolusiu. Kai ši vėl sugrįžo prie jo, apglėbė. Meksikietis neiškentė, nustūmė ją nuo savęs. Su ašaromis akyse stebėjo moterį, sugriovusią tikriausiai ne vienam gyvenimą, viltis, privertusią pulti Dievo akyse.
  Norėjo klykti, išrėkti, kad ji būtų prakeikta po visais savo demoniškais dalykėliais. Beprotė, nesveika. Juanas būtų užmušęs, jeigu nesijaustų tam per silpnas, būtų prakeikęs, jeigu tik mokėtų. Jeigu, jeigu, jeigu. Normalu? Tai šlykštu. Tai skauda. Degina. Rėžia per visas širdies gijas. Tai įkaitintais ašmenimis, jautėsi sugrūstas į tą aparatą, drožiantį medžius. O kad jo gabalus kas surinktų ir sudegintų.
- Atstok nuo manęs, pranyk,- dabar jau su neapykanta žvelgė į moterį. Priartėjęs dar paskutinįjį kartą pasivaideno prie jos lūpų, o tuomet pranyko minioje, dar vis besigrauždamas dėl pasidavimo.
  Dabar Martinui reikėjo tik susitikti su buvusia globotine. Adelė jį supras, juk privalo. Neprakeiks, niekada tokia nebuvo. Juk ji saulės spindulėlis. Ak, ir kaip gaila, jog šis žavusis meksikietis nežinojo apie savo globotinės mentalų žlugimą. Jie kartu itin mėgavosi tempiami bedugnėn. Nuostabus duetas.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
 Juanui ją atstūmus, Mayra susiraukė. Kažkaip nesitikėjo to iš kunigo, bet matyt visi galiausiai prieina tam tikrą ribą. Užtat mergina dabar kuo puikiausiai matė tą vidinę kovą atsispindint vyro akyse. Skausmo aura gaubė jį ir Mayra tiesiog mėgavosi svetima kančia. Juanas jai tebuvo tik dar vienas žmogus, kurio gyvenimą griovė, gražiai padėtas į kolekciją prie kitų. Sukryžiavusi rankas ant krūtinės, juodaplaukė, šiek tiek pakreipusi galvą į šoną, klausėsi pykčiu ir skausmu persmelktų kunigo žodžių, kurie visiškai jos nepaveikė. Tik Juanui priėjus arčiau šiek tiek įsitempė. Ji pasiilgs jo kūno šilumos ir tamsių akių, bet ką gi. Visko gyvenime negali turėti.
 Kunigui dingus, Mayra nusišypsojo ir netrukus ta šypsena išaugo iki juoko. Ak, kaip gaila! Ji norėjo dar su juo pažaisti, bet viduje jautė, kad Likimas dar ne kartą privers jų gyvenimo kelius susikirsti. Šyptelėjusi keistu žvilgsniu ją stebinčiai pardavėjai, Mayra patraukė vieno iš išėjimų link.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Atostogų pabaiga. Rugsėjis buvo ant nosies, o Matthew vis dar nesijautė bent kiek geriau. Galų gale Deoiridh išprašė parvežti ją į Londoną, tad dabar jiedu buvo sostinėje. Tiesa, šį kartą Matthew paliko grifiukę paslampinėti vieną. Nepaisant to, kad per šią vasarą jiedu tikrai suartėjo, įvykiai Godriko Dauboje privertė abu ir vėl jaustis nejaukiai. Matthew vis dar buvo paveiktas šoko, o Deoiridh... Tikriausiai jautriai reagavo į vyriškio skausmą.
Herbologas ilgokai klaidžiojo po miestą nežinodamas ko nusitverti. Puikiai suprato, kad ir pats norėjo į Londoną: daugybė žmonių, šurmulys - tikrai nesunku negalvoti apie problemas. Deja, juodaplaukio problemos, matyt, buvo per didelės, kad aplinkui esantys žmonės padėtų užsimiršti. Kiekviena šviesiaplaukė mergina atrodė panaši į Daviną (kiekviena galiausiai pasirodydavo esanti ne tokia graži). Kas antras vyras pasirodydavo panašus į Klaudą, tad nuolat apimdavo pyktis.
Galų gale Matthew atsidūrė kažkokiame turguje. Nežinojo, nei kaip čia atsidūrė, nei kaip grįš į viešbutį. Vis dėlto dabar buvo proga pasižvalgyti čia parduodamų prekių, taip pat besilankančių žmonių. Juk čia, šiaip ar taip, Londonas. Miestas, vis dar žavintis herbologą. Kad ir kaip buvo sunku ir liūdna, sostinėje visada būdavo veiklos.
Nors nesijautė alkanas (neprisiminė, kada paskutinį kartą tai juto), Matthew patraukė prie kažkokio kioskelio, pardavinėjančio dešrainius. Nelabai ką suprasdamas nužvelgė meniu ir galiausiai kažką užsisakė. Kaip ir visada pastaruoju metu, iš karto pamiršo, ką. Stovėjo ir laukė užsakymo. Stengėsi negalvoti, bet sekėsi sunkiai: pardavėja buvo šviesi, tad nemaloniai priminė Daviną...

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
 Mayrai buvo sunku patikėti, kad jau beveik praėjo metai nuo jos įsidarbinimo ministerijoje. Laikas nesustodamas bėgo neįsivaizduojamu greičiu, viskas aplink keitėsi, išlįsdavo nauji ir seni žmonės, galiausiai juodaplaukė susiprato, kad jai seniai nebe septyniolika...
 Vasaros pabaiga buvo pakankamai nuobodi. Dauguma žmonių buvo taip užsiėmę savo mažaisiais parazitais, kad darbo sumažėjo perpus, vadovas su šeima išsinešdino į Egiptą ar kur ten, o Mayrai liko tik atsisėdus kabinete romanus skaityt gurkšnojant kavutę. Bandelių ėdikai - net ir užmigo. Nematyta!
 Beliko tik užsimest švarkelį, pasileisk plaukus ir dingt iš tos darbuotojų gyvybine energija ir sielomis varomos darbo mašinos.
 Rami kelionė metro, trumpas pasivaikščiojimas ir židinių fėja atsidūrė turguje. Iš bibliotekos pasiimtas romanas nusibodo, kai tapo aišku, kad pagrindinė veikėja liks su tuo karštu medkirčiu, o ne protingesniu (ir turtingesniu) jo priešininku, tad mergina ieškojo naujos pramogos. Žinoma, ji dabar labiausiai norėjo naujos suknelės, mat savo vienintelę juodą per praeitą šabašą iškruvino, bet skrandis reikalavo aukų, tad reikėjo patraukti maisto kampelio link.
 Kas ieško, tas randa. Šalia kažkokio nelabai viliojančio dešrainių kiosko stovėjo visai pusėtina sumuštinių darykla. Tarp siklių ir knutų susiradusi kelias svarų kupiūras, ji užsisakė sumuštinį, kurio pavadinimas labai jai priminė keptuves.
 Žmonių minia plaukė, aplenkdama ją ir prie dešrainių kioskelio stovintį vyrą. Mayra ilgai spoksojo į nepažįstamąjį, mat jis atrodė kažkur matytas, kai galiausiai, vedama į beprotybę varančio nuobodulio, atsiduso ir labai neteatrališkai nugriuvo vyriškiui po kojomis, apsimesdama, kad nualpo.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Matthew stovėjo nusisukęs nuo dešraininės darbuotojos - nebegalėjo žiūrėti į jos šviesius plaukus. Šalimais kažkokia mergina, ko gero, irgi pirko maistą. Matthew pasirodė, kad ji į jį spokso, tad nusisuko. Ko jau ko, o bendravimo dabar tikrai nereikėjo. Geriau ramiai palauks dešrainio, o tada pasielgs priešingai nei ketino - pasislėps kur nors, kur galės būti vienas.
Deja, tokioms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Nespėjus sulaukti užsakymo, mergina, į kurią atkreipė dėmesį Matthew, nugriuvo jam po kojomis. Herbologas persigando. Nežinojo, ką daryti. Lyg tyčia aplinkui esantys žmonės kažkur labai skubėjo, tad pagalbos tikėtis nebuvo verta.
- Jums viskas gerai? - kaip visiškas kvailys paklausė Matthew. Galiausiai nutarė pasilenkti prie jos - teliko tikėtis, kad ji gyva. Paėmęs kairę ranką bandė užčiuopti pulsą. Lengviau atsiduso. Tik tada pažiūrėjęs į veidą juodaplaukis suprato, kad ji tarsi matyta. Ir buvo visai jauna. Davinos amžiaus? visiškai nereikalinga mintis atėjo į galvą. Tai pakišo idėją, kad ji gali būti buvusi mokinė. Atpažino? pasvarstė Matthew tarsi pamiršęs, kad ji nualpo jam po kojomis. O juk kol jis čia švaistė laiką mąstydamas, merginai reikėjo pagalbos! Deja, juodaplaukis nežinojo, kaip tą pagalbą suteikti. Jis švelniai patapšnojo merginai per veidą. Tikėjosi, kad ji atsigaus.
Išsitiesęs apsižvalgė. Gavo savo užsakymą, tačiau dešrainių pardavėja, atrodo, nusprendė nematyti, kas čia darosi. Matthew sunkiai atsiduso ir atsikando dešrainio. Įtemptai mąstė.
- Ir ką man dabar su tavimi daryti? - paklausė jis vėl pažvelgdamas į merginą. Ir sugebėk tu įkliūti į tokias situacijas...

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
 Kaip tikra aktorė nukritusi ant purvinų turgaus grindų, Mayra nesusižeidė, tiesiog nebuvo labai patogu visais nugaros kaulais remtis į kažkokį kietą paviršių. Todėl turbūt ji miega tik savo minkštoje lovoje...
 Juodaplaukė vos susilaikė nešyptelėjusi iš vyriškio klausimo. Ne, asile, man viskas gerai, šiaip nutariau prigulti ant grindų, kol laukiu savo užsakymo. Suprantat, darbas kartais labai išvargina ir sunku pastovėti. Nepažįstamajam paėmus jos kairę ranką, židinių tinklo reguliuotoja prisiminė, kad šiandien visu gražumu matosi randai, mat ji planavo visą dieną praleisti su švarkeliu. Laimei, ,,gelbėtojas" arba jų nepastebėjo, arba niekaip nesureagavo. Galiausiai, plekšnojimas Mayrą įžeidė. Ak, tikras asilai jai papuolė. Dabar mergina visiškai nenorėjo ,,atsibusti", tegul anas išsigąsta, ieško pagalbos ar daro ką kita, už ką gautų tik nemokamą kastraciją. Ji net pirštelio nepajudins.
 Taip toliau ramiai ir beveik nekvėpuodama gulėjo Mayra ant purvinų turgaus grindų, o ir jos pulsas pamažu lėtėjo, mat gyvenimo iškankinta širdelė nusprendė, kad jai laikas šiek tiek aprimti.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
Mergina ir toliau gulėjo ant šaligatvio. Matthew ir toliau nežinojo, ką daryti. Tik šiuo momentu jis dar ir valgė. Kadangi nesugalvojo, kaip padėti juodaplaukei, nutarė nešvaistyti maisto - dešrainis tikrai nebus toks skanus, kai atšals. Herbologas net nepastebėjo, kaip nemaža dalis karšto kečupo užtiško tiesiai merginai ant veido.
- Po galais, - sumurmėjo Matthew. Dar labiau sutriko: mergina buvo ne tik apalpusi, bet dar ir išterliota kečupu. Atsitūpęs paėmė servetėlę ir pradėjo šluostyti jai veidą. Sekėsi nelabai kaip, nes dalis kečupo sutekėjo jai į plaukus. Herbologas pirmą kartą gyvenime nusikeikė. Atrodo, tenorėjo ramiai pabūti ir nustumti liūdesį, o čia va...
Herbologas skubiai padėjo dešrainį merginai ant pilvo (ar ji vis dar kvėpuoja?!) ir atsistojo. Pradėjo raustis rankinėje. Rado popierius, patvirtinančius jo grįžimą į Hogvartsą profesoriauti. Nors dėl šito fakto jis buvo patenkintas, dabar tai rūpėjo mažiausiai. Reikėjo kažkaip išspręsti problemą, jaunos merginos pavidalu besivoliojančią jam po kojomis. Juk ji gyva, gali paimti ir nueiti pabandė įtikinti save buvęs grifas, tačiau suprato, kad tikrai to nepadarys. Galiausiai rado rankinėje vandens buteliuką. Nutarė pabandyti tiesiog ją apipilti: jeigu neatsibus gal bent kečupą pavyks nuplauti? Sunkiai atsukęs dangtelį, mat rankos pradėjo šiek tiek drebėti, vėl atsitūpė. Paėmęs dešrainį į ranką, mat nenorėjo jo aplaistyti vandeniu, pradėjo atsargiai pilti vandenį merginai ant veido.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
 Mayra ir toliau gulėjo ant purvinų ir nepatogių turgaus grindų. Tiesą pasakius, tas gulėjimas jai jau buvo pradėjęs atsibosti, mat kažkieno iš kerų išlaisvintas princas, kuris asilo formoje praleido beveik visą savo gyvenimą, niekaip nesugalvojo, ką su ja daryti. Ar šiais laikais žmones moko pirmosios pagalbos?
 Tada kažkas karšto ir glitaus tekštelėjo ant jos veido. Ministerijos darbuotoja šiek tiek susiraukė, mat pajuto, kaip vien jai įsivaizduojant, kas tai galėtų būti, pradeda pykinti. O ir tas atgrubnagis, bevalydamas itin nemalonią košę nuo jos veido, tik nustūmė ją į plaukus. Ačiū, šūdaranki, šiandien ryte išsimaudžiau ir nekantrauju vėl skandintis karšto vandens jūroje.
 Gal jau būtų Mayra pamažu ir pradėjusi ,,atsibusti", bet tada pajuto... Kad jai kažką padėjo ant pilvo? Ties šia mintimi juodaplaukės smegenys pastrigo, nebegalėdamos apdoroti tokio nusivylimo žmonija ir jos demonstruojamu kvailumu.
 Pajutusi vandenį ant veido, židinių tinklo reguliuotoja atsimerkė, čiupo nepažįstamojo rankoje laikomą butelį ir visą jo turinį išpylė jam ant galvos. Pamačiusi rankoje laikomus dešrainio likučius, atsargiai juos paėmė ir tėškė vyrukui į veidą.
-Už tave gal ir smegenis surast? Aiškiai kažkur pametei!-piktai surikusi, Mayra pamažu stojosi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Atrodė, kad mergina į nieką nereaguoja, tad Matthew pradėjo rimtai baimintis. Niekaip negalėjo suprasti, kas gi jai čia atsitiko, kad dabar nejudėdama guli. Vis dėlto bepilant vandenį ji staiga atsimerkė. Herbologas spėjo apsidžiaugti. Deja, labai per anksti, mat netrukus butelyje dar buvęs vanduo atsidūrė jam ant galvos. Nespėjo jis nieko daugiau padaryti, kai dešrainis išnyko iš rankos. Deja, jo egzistencija persikėlė ne kur kitur, o tiesiai Matthew ant veido. Jis susinervino.
- Manau, galėčiau tą patį pasakyti apie panelytės mandagumą, - suirzęs suburbėjo herbologas. Žiūrėdamas, kaip juodaplaukė stojasi, susimąstė: ar iš tiesų jai buvo taip blogai? Jeigu tai buvo tik vaidyba, eilinį kartą apsijuokei... liūdnai suprato būsimas (buvęs?) profesorius. Jis išsitiesė ir pradėjo atsargiai valyti nešvarumus nuo veido. Buvo labai nemalonu. O ką dar kalbėti apie nuo plaukų vis dar varvantį vandenį... Labiausiai norėjo išsitraukti lazdelę ir, nepaisant visų saugumo reikalavimų, trinktelėti gerais kerais. Deja, herbologas puikiai žinojo, kad magija nėra jo stiprioji pusė. Ką gi, reikėjo sugalvoti kažkokią kitą išeitį. Atidžiai nužvelgė merginą. Vis dar neprisiminė, ar ji matyta, o ir atrodė tarsi dešrainiuota. Vis dėlto Matthew suprato, kad taip atrodo tik dėl akyse tebesančių dešrainio likučių. Sunkiai atsiduso ir pratarė:
- Mandagumo šiais laikais niekas nebemoko, ar ne?
Tuo metu sumuštinių pardavėja pranešė, kad merginos užsakymas yra paruoštas. Matthew pripuolė prie kiosko ir paėmė jį. Neįsivaizdavo, ką daryti, tad kurį laiką stovėjo sustingęs, tik žiūrėjo į įžūliąją personą. Galiausiai atsikando sumuštinio - jis nebuvo skanus. Kaip tik tokiai sunkiai atsiduso buvęs grifas. Ilgiau nebemąstęs paleido sumuštinį merginos link. Labai tikėjosi, kad ji vikrumu nepasižymi.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Grinvičo turgus
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
 Mayra buvo... Pikta? Turbūt pikta, nes dabar jaučiama emocija nebuvo panaši į jokią kitą, o kaip ją mokė psichologė ligoninėje - išskaidyk jausmus į paprastesnius ir lengviau apibrėžiamus, tada juos palygink tarpusavyje ir... Na, šitoje vietoje merginos smegenys atsijungdavo ir ji tarsi išplaukdavo iš savo kūno bespoksodama į sieną su kvailais plakatais apie tai, ką sakyti žmonėms ir apie tai, kas juos skaudina, tad taip ir neišmoko identifikuoti savo jausmų. O gal to ir nereikia.
 Dezinfekcine servetėlę besivalydama plaukus ir veidą, ministerijos darbuotoja nepatenkinta spoksojo į vyriškį. Prunkštelėjo, kai šis pradėjo kažką vapėti apie mandagumą, tarsi tai būtų svarbiausias gyvenime dalykas. Dar ko? Jei jis negerbia savęs rydamas keistus ir pigius dešrainius, tai kodėl jį turėtų gerbti ir ji? Net ir to pačio sušikto mandagumo reikia nusipelnyti!
-Tokie kaip tu nusipelno tik nulaižyti purvą nuo mano batų, o ne mandagumo,-metė atgal vyresniam vyriškiui. O tada stebėjo, kaip maistas, kurio jau ar taip, ar taip nebūtų ji valgiusi, atsiduria senelio rankose. Įsižeidusi, Mayra stebėjo, ką šis darys toliau. Na, bet kai priešais stovintis žmogus nepasižymi aukštu intelektu, jo veiksmai tampa pakankamai lengvai nuspėjami.
 Pernelyg nuspėjami. Išvengusi keletą svarų kainavusios maisto bombos, židinių tinklo reguliuotoja pasiėmė rankinuką, kuriame buvo ne tik tas storas, šleikščiai saldus romanas apie karantiną su medkirčiu, bet ir storas bei psichologiškai slegiantis aplankas su Ministerijos popieriais. Ir dabar visas šis gyvenimą ir smegenis naikinančių daiktų ryšulys skriejo į vyriškį. Deja, taip bekeliaujant oru, iš rankinuko išsilydo lapas su labai dideliu ir aiškiu Ministerijos ženklu viršuje ir labai nedailiai nusileido ant purvinų turgaus grindų, tiesiai tamsiaplaukiui po kojomis. Iš siaubo Mayros akys išsiplėtė. Na ir kas, kad viršininkas atostogauja, bet jei ji pradės švaistytis pusiau slaptais popieriais žiobarams po akimis, skris lauk greičiau nei pasakys savo lygio pavadinimą!