0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Kay net nenumanė, kad jos gyvenimas gali pasisukti tokia linkme. Tėvų žūtis buvo didelė našta keturiolikmetei mergaitei. Jos akys buvo ištinusios nuo nuolatinių ašarų, nors ji ir buvo stipri, tačiau šįkartą ji jautėsi bejėgė. Narsa, drąsa ir nuolatinė šypsena jos veide išėjo kartu su rudaplaukės tėvais. Dabar ji jautėsi kaip niekad vieniša. Nežinojo kur kreiptis ir kur eiti. Prisiminė tik tai, kad Meksikoje gyvena teta, kuri kaži ar gyva. O gal ji net nepažįsta jos ir nesiruošia priimti? Kiek Kay žinojo, tetulė buvo vargšė, nė šlamančio kišenėje neturėjo, o jei ir turėjo tai tik kelis.
Vos tik ji čia atvyko, pasimetė. Didelis miestas, alinantis karštis. Juk vasara.. O čia šiuo sezonu orai būna besąlygiškai tvankūs. Ir ką daryti nepilnametei mergužėliai atklidūsiai į svetimą šalį? Ji didžiavosi tik tuo, kad mokėjo ispanų kalbą, kitaip šiame mieste ji būtų prapuolusi tuo pačiu momentu, kai lėktuvas pasiekė asfalto dangą.
Ieškojo. Vaikščiojo. Klausinėjo ir nuolat braukė prakaitą, kuris vis dažniau užgriauždavo akis.
- Hola, - šuktelėjo Kay išvydusi jauną vaikinuką, tačiau šiam atsiliepus angliškai ji net nebesivargino.
- Kur galėčiau rasti šį adresą? - Bedė pirštu į rankoje laikytą mažą, nuo senumo pageltusį lapelį. Gavusi atsakymą ji nužingsniavo nurodyta kryptimi.
- Radau! - Atsidūso rudaakė. Tačiau džiaugsmas, kuris jau kaupėsi jos sielos viduje greit buvo priverstas išgaruoti. - Ji net manęs nepažino. Ką dabar daryti? - Liūdnai tarstelėjo mergina žingsniuodama į Šventos Liucijos parką. Žinojo tą vietą iš nuotraukų. Ir turėjo omenyje faktą, kad ten yra suoliukų ant kurių ji galės prisnusti.
Psiekusi baltą, niekuo nekaltą, iš medžio pagamintą suolelį apsidairė aplinkui. Matė lakstančius vaikus, vyrą su mergaite ir daug kitų laimingų šeimų. Tad ji nenorėdama į tai spoksoti, atsigulė ant suolo ir įsisteiblijus į dangų, pasinėrė į savo skausmo ir nelaimių kupiną pasaulį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Kaylie Mateo »
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Tai buvo pirmoji vasara, kurią Deoiridh pasitiko su džiaugsmu. Pagaliau nereikės galvoti, kur pavalgyti. Nereikės sukti galvos, kur praleisti ilgus mėnesius, kurie jos laukia iki naujųjų mokslo metų. Ir ši vasara, žinoma, bus daug geresnė už pernykštę: jai nebereikės bijoti, kad Matthew nori ją kažkaip išnaudoti. Ne, dabar herbologu jau buvo galima pasitikėti. Jis buvo tapęs mergaitės draugu. Dėl to nenuostabu, kad rudaplaukė su džiaugsmu laukė susitikimo, nors po to ir turėjo būti ilgas ir varginantis skrydis.
Deoiridh nežinojo, kodėl Matthew pasirinko Meksiką. Tiesą sakant, nė neįsivaizdavo, kur tokia yra. Tačiau ilgai jos įkalbinėti nereikėjo: jeigu draugas siūlo kažkur nukeliauti, ar ji gali praleisti tokią progą? Tuo labiau, kad, tenka pripažinti, ir valgyti gaus. Tiesa, Deoiridh jau seniai buvo atsikračiusi "jis man duoda valgyti" minčių, tačiau, šiaip ar taip, tai buvo svarbus faktorius.
Karštis, juodu pasitikęs Meksikoje, buvo neįprastas, tačiau grifiukei visai patiko. Nors suprato, kad jeigu taip tęstųsi ištisus metus, būtų labai nemalonu, trumpai kelionei tiks. Dabar tereikėjo sugalvoti, kaip tą laiką išnaudoti.
Jiedviems atėjus į Šventos Liucijos parką Meridos mieste Deoiridh nesustodama žvalgėsi. Nepaisant to, kad parkas neatrodė kažkuo ypatingas, mergaitė suprato nebesanti senoje geroje Didžiojoje Britanijoje. Jai viskas buvo įdomu: nuo menkiausio pastato iki nesuprantama kalba kalbantys ir visai kitaip atrodantys žmonės.
- Šilta, - į Matthew klausimą atsakė mergaitė. Netrukus ji atsisėdo šalia herbologo ir toliau žvalgėsi. Neilgai trukus į akis krito ant gretimo suoliuko įsitaisiusi mergina. Iš pradžių ji neatrodė kuo nors ypatinga, tačiau kai akys dar kartą užkliuvo už jos, Deoiridh suprato: ji kažkokia kitokia. Galiausiai į galvą atėjo mintis: ji visiškai neatrodo kaip vietinė. Nors veido gerai nematė, buvo aišku, kad ji gerokai šviesesnė, europietiškesnė. Gal netgi britiškesnė. Grifiukė susidomėjo. Ji mostelėjo ranka, kad atkreiptų Matthew dėmesį ir tyliai sumurmėjo:
- Matai ją?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith »
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Kažkokia keista palaima apėmė Matthew. Jiedu ramiai leido laiką Meksikoje, atrodė, galima niekuo nesirūpinti. Ateitis, žinoma, ir toliau visiškai neaiški, tačiau pirmą kartą per ilgoką laiką vyras dėl to nesirūpino. Tiesa, metai darbo Italijoje, žiobariškame biure, pakuždėjo vyrui, kad magijos jam visai nereikia, kad jis gali grįžti į Škotiją ir susirasti panašų darbą. Ateitis atrodė gana aiški.
Vis dėlto nuolatinis bendravimas su Deoiridh, ypač susitikimas, priminė Matthew, kur jis praleido septyneris paauglystės metus. Jaunąją ragainaitę domino įvairūs su magija susiję dalykai: lazdelės, sudėtingi kerai, magiški gyvūnai ir augalai... Vis dėlto jiedu abu turėjo savo paslapčių: Matthew vis dar nežinojo nieko apie mažylės šeimą, o štai mergaitė nežinojo, koks pats Matthew yra nevykėlis magijos srityje.
Pakeliui į Meksiką jiedu aptarė, atrodo, viską, kas yra susiję su magija. Tai privertė vyrą vėl susimąstyti, ar jis nenori grįžti į tą pasaulį. Vis dėlto dabar, sėdint Šventos Liucijos parke, tokie dalykai rūpėti tiesiog negalėjo.
Į Deoiridh pastabą, kad yra šilta, jis atsakė šypsena. Taip, gal atsakymas ir ne toks, kokios būtų galima tikėtis, bet mergaitė neabejotinai teisi.
Neilgai trukus ji gerokai labiau sudomino Matthew. Jis nesuprato, kodėl Deoiridh atkreipė dėmesį į netoliese ant suoliuko gulinčią mergaitę. Pats akies krašteliu buvo ją pastebėjęs, tačiau ji nepasirodė kuo ypatinga. Vis dėlto Deoiridh ilgokai į ją spoksojo ir galiausiai atkreipė jo paties dėmesį. Herbologas be žodžių linktelėjo ir pats įsistebeilijo į mergaitę. Niekaip negalėjo suprasti, kuo ji taip užkliuvo mažajai draugei, tačiau galiausiai nutarė, kad galbūt reikia paimti ir išsiaiškinti. Mostu parodęs nesijudinti nuo suolo Matthew paliko Deoiridh vietoje, o pats prisiartino prie nepažįstamosios. Palikęs poros žingsnių atstumą, kad labai neišgąsdintų, juodaplaukis angliškai ištarė:
- Tau viskas gerai?

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Juk aš žinojau, galėjau perspėti, padėti.. Ne, apart to aš laukiau ir tylėjau. Na ir kas dabar? Jie negyvi, o aš neturiu kur prisiglausti. Turiu kaip našlaitė gulėti ant šio balto, niuekuo nekalto suolelio, kuris taip spaudžia nugarą. - Mįslijo Kay įsisteiblijus į dangų.
Ji nemėgdavo būti viena. Ją Hogvartse nuolat supdavo draugai, kurie pripildydavo merginą teigiamų emocijų. Ji su jais jausdavosi saugiai. O dabar ją lydėjo tik kuprinė, kuri buvo papildyta tik keik šiltesniais drabužiais ir gertuve su vandeniu. Šie daiktai tikrai pravers, jei ji čia pasiliks ilgam. Pasisekė tik tuo, kad Meksikoje klimatas buvo tvankus, tai gelbėdavo nuo peršalimo, tačiau neapsaugodavo nuo perkaitimo.
Taip begulint, ją pasiekė keistas vyriškas balsas. Kodėl keistas? Kas Meksikoje kalba angliškai? Tai keista. Šiame parke retai lankydavosi užsieniečiai, tik šio miestelio gyventojai čia praleisdavo dieną su savo atžalomis arba draugais. 
Grifė iš gulimos pozos, susiraitė į savo mėgstamiausią lotoso pozą.
- O kodėl jums tai parūpo? - Atsikirto Kay. Ji bijojo, vyras neatrodė labai saugus. Jis gal net truputį gąsdino merginą, tačiau pasukus galvą ant kito suolelio išvydo keistą mergiotę, kuri nenuleido akių nuo josios. Ji atrodė matyta. Taip. Turbūt Hovratse ji matė tą, kuri dabar spoksojo į ją.
- Hm.. - sukrinkštė Kay, - spėsiu, jog jūs iš Hovartso arba jo apilinkių. Ar aš klystu? - Kiek niūrokai, tačiau mandagiau klaustelėjo Hogvartso mokinė. Galbūt tai vienintelė proga sulaukti pagalbos.

 
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Matthew žiūrėjo, kaip mergaitė atsisėda ant suoliuko. Jos reakcija privertė jį prisiminti vos metų senumo įvykius. Juk Deoiridh, sėdinti ant gretimo suoliuko, buvo lygiai tokia pati! Nulis pasitikėjimo, baimė, nenoras nieko sakyti... Kodėl reikėtų tikėtis, kad ši mergaitė kitokia. Tiesa, ji atrodė kiek vyresnė negu smulkutė Deoiridh. Vis dėlto buvo akivaizdu, kad jai ne daugiau penkiolikos.
Ką atsakyti į klausimą, juodaplaukis nežinojo. Išties, ko jis priėjo prie šitos mergaitės? Na, Deoiridh ją pastebėjo, tačiau juk nebuvo galima žinoti, ar ji nėra kokia vietinė, laukianti vaikino. Juk tokiame amžiuje paaugliukai jau susitikinėja, ar ne? Tokios mintys nuskraidino Matthew į Madridą. Teko labai susikaupti, kad negalvotų apie merginą, beveik tinkančią jam į dukras, tačiau užimančią tikrai per daug vietos vyriškio mintyse. Vis dėlto mergaitei pradėjus šnekėti herbologas sugebėjo nukreipti dėmesį į ją. Antrasis klausimas buvo daug keistesnis už pirmąjį. Na, galbūt reikėtų sakyti labiau netikėtas. Vis dėlto į jį atsakyti buvo daug paprasčiau.
- Galima sakyti ir taip, - maloniu balsu atsakė Matthew. - Prieš keletą metų dirbau profesoriumi. O štai Deoiridh, - jis mostelėjo į ant kito suoliuko sėdinčią mergaitę, - ten mokosi.
Buvęs profesorius nutilo. Karštligiškai svarstė, ką daryti. Ar galima ją taip paprastai pakviesti prisijungti prie jų? Nenoromis kilo mintis apie tai, kad jeigu ji neturi nei kur, nei iš ko gyventi, o Matthew jai padės, nemaža kelionės dalis nuplauks. Jam paprasčiausiai neužteks pinigų.
Vis dėlto kažkas kuždėjo, kad ši mergaitė yra kažkuo panaši į Deoiridh. Tiksliau, tuo, kad ir jai reikėjo pagalbos. Atidžiau nužvelgęs paauglę pastebėjo, kad ji tarsi ko liūdna. Kadangi Matthew nebuvo geras emocijų skaitovas, liūdesys turėjo iš tolo šviesti. Ką gi, pabandyti verta.
- Galbūt nori prisijungti prie mūsų? Pasėdėsime, paplepėsime, vėliau galėsime užkąsti.
Juodaplaukis atsisuko į savąjį suoliuką. Staiga, tarsi ką prisiminęs, vėl atsisuko į mergaitę.
- Beje, aš Matthew. Kuo tu vardu?

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Negi gali taip nutikti, kad Kay tą pačią dieną patirs nesėkmę ir sėkmę, kuri, galbūt, pakeis rudaakės likimą. Ji nebuvo vaikas, kuriam reikėjo meilės. Jai tereikėjo prieglobsčio, ji bijojo likti viena tarp svetimų be pinigų ir maisto. O ir vandens užtektų tik kelioms dienoms.
- Profesoriumi? - Klausiamai nužvelgė vyrą. Buvo gėda jai kažką sakyti, nes jis jai neatrodė matytas. Na ne paslaptis, kad rudaplaukė nelankydavo pamokų. Problemos šeimoje ją buvo panardinusios iki kaklo. - Gal ir teko matyti jus einantį koridoriumi.. - Ganėtinai tyliai tarstelėjo Kay. - Be to, taip.. Tą merginą kažkur akies krašteliu ir mačiau.
Mateo nežinojo kaip elgtis. Nors ir keistos išvaizdos inividas atrodė patikimas, tačiau ji abejojo ar tai jis galėtų jai padėti. Be to ji nenorėjo atskleisti savo paslapčių ką tik sutiktam suaugusiąjam, tačiau, mąstė, kad galbūt reiktų jam papasakoti.
Prisijungti? - Sau mintyse atkartojo vyro ištartą žodį. Sudvejojo. Nesijautė saugi, tačiau ant šio suolelio naktį, turbūt, būtų dar baugiau.
- Na, iš dalies, kodėl gi ne.. Vistiek neturiu kur eiti.. - Su aiškiai girdimu liūdesiu balso tone burbtelėjo ispanė. Vos tik jis nusuko savo žvilgsnį į šalimais sėdinčia merginą vėl greit atsigręžė, kiek išgąsdinsdamas šešiolikmetę.
- Aš Kaylie, - tarstelėjo garbanė.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Merginos nuostaba šiek tiek nustebino. Matthew nuomone, jis dirbo Hogvartse nepakankamai seniai, kad ji būtų per jauna pas jį mokytis. Juodaplaukis kelias akimirkas pamąstė, kol suprato, kad ir ji jam lyg ir nematyta. Ką gi, Hogvartse visaip būna. Mokiniai ištisais mėnesiais guli ligoninėje, nelanko pamokų ir taip toliau. Gal geriau kol kas neklausinėti.
- Taip. Netgi bandžiau kelis dalykus, bet ilgiausiai dirbau šiltnamiuose, - paaiškino Matthew. Vis dėlto bent jau Deoiridh vyresniajai paauglei buvo matyta, tad bent tiek buvo gerai.
Užsitęsusi tyla labai priminė Sieną. Lygiai taip pat buvo pernai, tik mergaitė buvo kiek jaunesnė. Ta pati mergaitė, kuri sėdi visai netoli, ant gretimo suoliuko. Matthew nori padėti, tačiau juo nėra pasitikima. Žinoma, tai pernelyg nestebino, vyras kaip tik džiaugėsi, kad paauglės nepuola pasitikėti bet kuo. Vis dėlto kartu buvo ir šiek tiek apmaudu, nes noras padėti buvo nuoširdus.
Kita vertus, sutikimas buvo kiek kitoks. Deoiridh tikrai nebūtų taip atvirai pasisakiusi, kad neturi, kur eiti. Nenoromis herbologas pagalvojo apie finansus, tačiau apsisprendė: jeigu mergaitė priims pagalbą, jis stengsis elgtis su jomis lygiai. Nesvarbu, kad Deoiridh pažįsta jau gerokai seniau.
- Eime, Kaylie, - draugiškai nusišypsojo buvęs profesorius ir galiausiai grįžo prie savo suoliuko. Įtarė, kad Deoiridh gali būti tarsi ženklas, kad juo, Matthew, galima pasitikėti. Ypač jeigu mergaitės po kiek laiko pradės kalbėtis. Ko gero, tai galėjo būti ypatingai naudinga. Tuo labiau, kad Kaylie liūdesio neslėpė, o Deoiridh, nors ir bandė to neparodyti, dažnai taip pat jautėsi liūdna. Ar bent jau jausdavosi, kai tik jiedu susipažino.
- Tai tavo bendramokslė. Kaylie, - pristatė vyresniąją merginą Matthew. Žvilgsniu prašė Deoiridh elgtis kuo draugiškiau, tačiau kartu ir natūraliau. Dabar reikėjo tikėtis, kad mažoji draugė visko nesugadins. Tokiu atveju ji siaubingai nuviltų herbologą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Deoiridh iš tolo stebėjo, kaip Matthew priėjo prie merginos ir pradėjo su ja kalbėtis. Ar tyčia, ar ne, tačiau juodaplaukis kalbėjo pakankamai tyliai, kad mergaitė nieko negirdėtų. Tai buvo kiek apmaudu, tačiau ji suprato. Netruko ilgai, kol pradėjo lyginti save pernai su ta, kuri ant gretimo suoliuko sėdi dabar. Tikriausiai ir Matthew jautėsi panašiai. Tik tiek, kad dabar jis turėjo ramstį - ją, Deoiridh. Visų pirma, matydama su suaugusiu vyru ir mergaitę, ta kita gali jaustis ramiau. Jeigu jai reikia pagalbos, animagė galės pasakyti, kad herbologas yra vertas pasitikėjimo. O net jeigu ji ir nenorės pagalbos (arba, žinoma, jeigu jai jos net nereikia), Matthew vis tiek nesijaus toks vienišas. Juk jis jau turi Deoiridh.
Tokia mintis buvo tokia maloni, kad rudaplaukė tiesiog sėdėjo ir mėgavosi. Pagaliau galėjo jaustis kažkam reikalinga. O juk gali būti, kad reikalinga bus abiems. Ji pažvelgė į rudaplaukę. Jai atsisėdus galėjo įžiūrėti veidą. Nebuvo tikra, bet atrodė, kad ji yra matyta Hogvartse. Argi taip jau lengva visur sutikti burtininkų? nustebo Deoiridh, iki tol maniusi, kad pasaulyje beveik vieni žiobarai.
Grifiukė žiūrėjo į besišnekančius Matthew ir merginą. Ji, atrodo, kažką jam atsakė. Rudaplaukė, žinoma, negirdėjo, ką, tačiau kol kas atrodė viskas gerai.
Galiausiai herbologas pristatė vyresniąją merginą. Deoiridh atidžiau ją nužvelgė. Tai, matyta mokyklos koridoriuje, bet kalbėtis, ko gero, nėra tekę.
- Labas, aš Deoiridh, - draugiškai pratarė ji. Jautėsi labai keistai, nes Kaylie atrodė keistai susikausčiusi, o štai ji pati pagaliau pradėjo prie Matthew jaustis visiškai laisvai. Na, gal ne tiek, kad pasakotų apie gyvenimą iki jiedviems susipažįstant, tačiau buvo gerokai pažengusi į priekį jų bendravime.
Kelias akimirkas Deoiridh galvojo, ką čia pasakius. Mergina atrodė kažkokia liūdna ar įsitempusi. Galbūt išsigandusi.
- Gal nori ledų? - galiausiai paklausė. Matthew buvo davęs jai kelias meksikietiškas monetas, tad grifiukė nutarė, kad toks jų panaudojimas herbologui bus tikrai prie širdies.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Kay buvo pasimetusi ir kiek sutrikusi. Ji negalėjo patikėti, kad čia, Meksikoje, kur gyvena vien meksikiečiai ji sutiks žmonių iš Hogvartso. Tai šiek tiek gąsdino, nes prieinama išvada, jog burtininkų yra visur. Nesvarbu kur būsi. Na tiesa ta, kad pavojų kupinas pasaulis ir tai - neišvengiama.
Matthew jai pasirodė labai keistas. Jei jis nebūtų su mergaite, turbūt, kad šešiolikmetė liktų čia viena, niekam nereikalinga, nors ir buvo drąsi, tačiau pas pedofilus pakliūti nenorėjo (na vaikinas taip neatrodė, tačiau dabar išvaizda apgaulinga).
Vos tik Hogvartso buvęs profesorius pasiūlė rudaakei žengti kelis žingsnius link šalimais esančio dar vieno baltai nudažyto suoliuko, ji tik greit striktelėjo nuo suolo, užsidėjo kuprinę ant pečių ir nutrepsėjo paskui nepažįstamajį.
- Sveika, - linktelėjo priešais stovinčiai mergaičiukei, tačiau prie pasisveikinimo Deo vardo nepridėjo, jis atrodė labai sudėtingas. Bijojo nesusimauti. Juk galbūt šie žmonės dabar jos vienintelė paguoda.
Išgirdusi ledų pasiūlymą ji tik papurtė galvą. Visu pirma ji neturi pinigų, o antra neleis išlaidauti ką tik sutiktiems individams dėl josios.
- Nea, dėkoju. - Stengėsi būti maloni, tad kilstelėjo savo lupų kampučius kiek į viršų. Save nužvelgė iš viršaus. Nežinojo kaip bendrauti su ką tik sutiktais Matthew ir Deoiridh.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Matthew jautėsi be galo keistai. Jausmas nebuvo nemalonus, vyras tiesiog nežinojo, kaip į viską reaguoti. Prie fakto, kad jis neoficialiai pradėjo globoti neaiškią Deoiridh, jis jau spėjo priprasti. Bet štai - vos tik jiedu pirmą kartą susitiko specialiai ir planuotai, atsirado dar viena neaiški mergaitė! Negi Hogvartse nėra vaikų, turinčių normalias šeimas? nenoromis paklausė savęs juodaplaukis.
Jis beveik negirdėjo, ką mergaitės tarpusavyje kalbėjo, tačiau, kiek suprato, Kaylie atsisakė ledų. Tai, žinoma, sukėlė daugybę klausimų. Tiesa, vyresnioji mergaitė lyg ir nusišypsojo, ar bent jau bandė tai padaryti, tačiau juodaplaukis ilgokai svarstė, kaip jam reikėtų elgtis toliau. Jeigu Kaylie nebus nusiteikusi prisileisti judviejų artyn, bendravimas gali būti itin sudėtingas.
Galiausiai herbologas atsisėdo ant suoliuko ir pamojo mergaitėms prisėsti šalia. Galvoje sukosi mintys apie tai, kaip reikėtų tęsti pokalbį. Ar, tiksliau, koks būtų geriausias būdas jį pradėti. Juodaplaukis prisiminė visą vargą, kurį turėjo prieš metus Italijoje, kai pirmą kartą susidūrė su Deoiridh. Tam tikra prasme buvo netgi apmaudu, kad susidūrė su kita vieniša keistoje vietoje atsidūrusia Hogvartso mokine. Juk viskas šią vasarą turėjo būti taip paprasta! O štai tau ir nauja paauglė su savomis problemomis ir, tikriausiai, ne itin dideliu noru bendrauti.
- Kaylie, ką veiki Meksikoje? - galiausiai paklausė Matthew, nors ir spėjo, kad toks klausimas nebus iš tų, kuriuos diskutuoti norės mergaitė. Ką gi, pokalbį nuo kažko reikia pradėti.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Rudaplaukė nežinojo kaip elgtis. Ar bėgti iš čia ten kur kojos neša, ar pasilikti kartu su šiais naujais nepažįstamaisiais. Ji ilgai dvejojo. Netgi bendraudama ji puikiai įvaldė aktorinius sugebėjimus, kuriuos galbūt panaudos baigus Hogvartsą, nes šis jai kėlė tik blogas emocijas. Čia Kay negali pasijusti laisva, negali įgyvendinti savo svajonių sietinų su menu, o po tėvų mirties tai tapo dar labiau komplikuota.
Buvusiam Hogvartso profesoriui pasiūlius prisėsti, rudaakė pasiliko ant žemės. Suoliukas buvo pakankamai trumpas, o sėdėti susispaudus irgi būtų nepatogu. Tad mergina trepsėjo kojomis vietoje, nes ramus būdas netiko apibūdinti šiai grifei.
Išgirdusi klausimą ji kiek suglumo. Koja paspyrė niekuo nekaltą akmenį ir po kelių sekundžių, sunėrusi rankas pažvelgė į ant suoliuko įsitaisiusį herbologą.
- Atvažiavau pas gimines, pas kuriuos turėjau pasilikti, tačiau... - dustelėjo, - tačiau jie ir taip turi problemų, todėl nesinori apkrauti jų pečių, - kilstelėjo lupų kampučius auksčiau, bandydama išlikti rami ir neapsižliumbusi. Ką galima pasakyti, jai puikiai sekėsi. Ji išties prašalaičiui pasirodė gan rami. Aktorė! Ji pati viduje kiek nustebo. Ir nuo tos minties, rodos, jos akyse suspindėjo keli laimės žiburiukai.
- Be to.. - reziume vistiek sužinos. - Neseniai sužinojau apie tėvų nužudymą, tad dabar ieškau kur prisiglausti pas gimines, tačiau viskas labai painu.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
Kai Kaylie atsisakė ledų, Deoiridh tik gūžtelėjo. Ne tai ne, tokiu atveju ji pati galės nusipirkti daugiau. Kada nors, man nutarė, kad viena niekur neis.
Tiesą sakant, grifiukė susidūrė su tam tikra problema. Ji jautėsi gerokai pavargusi po skrydžio ir labai norėjo nueiti į viešbutį pasnausti. Vis dėlto nesinorėjo dabar palikti Matthew vieno su šita mergina. O ir ką Kaylie pagalvos, jeigu vos tik jai priėjus Deoiridh sprunka? Atrodytų įtartinai, jeigu vyras su mergaite pasiūlo pasišnekėti, bet vos tik sutinki, ta mergaitė sprunka... Tačiau sėdėti ant to suoliuko parke ir knapsėti irgi neatrodė labai viliojantis variantas.
Tad Deoiridh ilgokai svarstė, ką gi jai dabar daryti, kai išgirdo Kaylie šnekant apie savo šeimą. Negalėdama patikėti savo ausimis rudaplaukė įsmeigė akis į vyresnę merginą. Ji čia ir dabar šneka apie tokius dalykus nepažįstamiems žmonėms! O juk Matthew vis dar nežino, kokia yra Deoiridh situacija su šeima, nors jiedu susipažino palyginus jau labai seniai! Iš kur toks pasitikėjimas žmonėmis? su nuostaba paklausė savęs grifiukė. Pajuto kylančią pagarbą Kaylie. Pati nepasitikėdama niekuo Deoiridh negalėjo suprasti, kaip gali būti kitaip.
- Užjaučiu tave, - galiausiai pratarė ji, nes įtarė, kad dabar tylėti būtų paprasčiausiai labai nemandagu. Buvo šiek tiek nemalonu, nes jautėsi besielgianti veidmainiškai, tačiau kartais geriau tai negu iš viso tylėti... Vis dėlto iš karto po to Deoiridh vėl pasinėrė į savo mintis, kol galiausiai suprato nebegalinti čia likti: jeigu ne lovoj, tai užmigs čia. Jau geriau neapsijuokti prieš mokslo draugę, o tiesiog kaip nors mandagiai išeiti.
- Kaylie... Tikiuosi nesupyksi, bet aš jaučiuosi labai pavargusi, - galiausiai pratarė ji. - Tiesą sakant, norėčiau eiti į viešbutį ir gerai išsimiegoti.
Deoiridh pasijuto nejaukiai. Kaylie yra reikalinga pagalba. Matthew galbūt gali ją suteikti, tačiau ar herbologas dabar staiga nepraras pasitikėjimo? Kita vertus, ar užmigusi mergaitė būtų pajėgi to pasitikėjimo pridėti? Ne, viskas pernelyg sudėtinga nutarė grifiukė ir atsistojo. Pasirąžiusi nusišypsojo Kaylie ir Matthew ir patraukė viešbučio link.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Matthew klausiamai žvilgtelėjo į Kaylie, kai ši neatsisėdo, tačiau nieko nesakė. Gal toks nenoras būti pernelyg arti yra suprantamas. Juk vis dėlto ji tik paauglė, netyčia susidūrusi su dviem burtininkais, iš kurių vienas dar ir suaugęs. Ir galimai matytas profesoriaus kėdėje. Ne, geriau jau nieko neklausinėti, palikti galimybę mergaitei pasisakyti pačiai, jeigu tik ji norės.
Kay vyresnė mergaitė kalbėjo apie savo šeimą, Matthew apėmė dvejopi ar, tiksliau, netgi trejopi jausmai. Visų pirma, jis pajuto nuoširdžią užuojautą Kaylie. Visko netekti tokiame jauname amžiuje? Ne, Matthew to nelinkėtų niekam, tuo labiau, kad vis dar puikiai sutarė su savo vyresniais broliais dvyniais. Kitas dalykas buvo geroka nuostaba. Pro vyro akis nepraslydo akylas Deoiridh žvilgsnis, įsmeigtas į vyresnę mergaitę. Animagė tikriausiai tuo itin stebėjosi, nuostaba neaplenkė ir Matthew. Žinoma, jis neketino klausti, kodėl Kaylie taip atvirai pasisako, kas ją čia atvedė. Tikriausiai turi daug daugiau priežasčių pasitikėti žmonėmis nei Deoiridh nutarė Matthew ir pajuto tam tikrą liūdesį, sumušusį su apmaudu. Jis Deoiridh pažįsta jau visus metus, jiedu netgi kartu atskrido į Meksiką, tačiau ji vis dar nepasitiki juo pakankamai, kad pasipasakotų, kas slegia!
- Ak, Kaylie... - sumurmėjo Matthew, išgirdęs Deoiridh žodžius ir nutaręs, kad reikia kažkaip reaguoti. - Labai skaudu tai girdėti...
Deja, tarsi to būtų maža, jaunesnė mergaitė sugalvojo užkrauti dar vieną rūpestį! Gal ir nenuostabu, kad jautėsi pavargusi, tačiau negi ji išties dabar taip ims ir išeis? Ir paliks jį vieną? Nepaisant to, kad Matthew buvo suaugęs žmogus, o mergaitės - viso labo paauglės, juodaplaukis tikriausiai jautėsi labiau sutrikęs nei jos. Dėl tos priežasties herbologas metė žvilgsnį į Deoiridh su viltimi, kad ji susipras pasilikti. Kur ten! Ji tiesiog paėmė ir išėjo.
- Matai, mes ką tik atskridome, nenuostabu, kad ji pavargusi, - bandė pateisinti tokį keistą Deoiridh poelgį buvęs profesorius. Staiga pasijuto be galo kvailai.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Gailestis. Kay jo nekentė. Tai jai kėlė diskomfortą. Nemėgo būti auka, o po tėvų mirties ji tokia tapo. Kur bepasisuks visur užuojautos linkintys kvaili žmonių veideliai. O tai užknisa! Dar ir kaip.
- Nuo likimo nepabėgsi.. - Bandydama išvengti tų visų gailesčio ir liūdesio fazių, ji tiesiog šmestelėjo vieną iš nevykusių savo frazių. Kuri iš tiesų buvo teisinga, jos požiūriu. Juk kiekvienas mirsime ir tai nutiks anksčiau ar vėliau. Nėra nemirtingų, išskyrus vampyrus, nors ir šie yra vaikštantys gyvi numirėliai.
Deo išeina. Kaylie kiek pasimetė, suaugęs vyras ir ji. Vieni du. Kažkiek nejauku, gal kiek ir nesmagu, tačiau nieko blogiau nebenutiks, nes kas galėjo įvyko su kaupu.
- Viskas gerai, - linktelėjo galva, - juk ji tik paauglė, kuriai reikia poilsio ir ramybės. - Bandė pateisinti merginą dėl kurios, akivaizdu, profesorius sutriko. - Jūs ją globojat? - Vien tik vedama smalsumo klaustelėjo Matthew. - Aš prisėsiu.. - žvilgtelėjusi į suoliuką žengtelėjo arčiau jo.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šventos Liucijos parkas (Merida, Meksika)
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Kaylie mestelėta frazė tarsi pakišo mintį, kad ji nenori apie tai kalbėti. Arba buvo pernelyg skaudu, arba ji nenorėjo užuojautos. Tačiau ką jam daryti? Juk suaugęs žmogus negali neužjausti staiga šeimą praradusios paauglės.
Vis dėlto jos reakcija į Deoiridh pasišalinimą privertė herbologą sudvejoti, ar ji išties tėra paauglė. Reagavo visiškai ramiai. Atrodė, kad neišsigando. Ir dargi pateisino jaunesnę mergaitę. Atrodė, kad Kaylie normaliau priima situaciją nei jis, Matthew, kuris kaip ir yra suaugęs... Herbologas tik linktelėjo ir nusišypsojo. Išgirdęs klausimą ir vėl sutriko. Atrodo, klausimas visiškai natūralus. Tačiau Matthew ir pats jį nuolat sau užduodavo. Tikriausiai dėl to dabar ir sutriko.
- Sunku paaiškinti, - galiausiai pratarė jis. Nebuvo tikras, ar verta visas smulkmenas pasakoti šitai merginai. Kiek patylėjęs Matthew pridūrė: - Manau, kad galima sakyti taip.
Kai Kaylie žengtelėjo žingsnį artyn herbologas pajuto keistą džiaugsmą. Galbūt ši mergaitė bus lengviau perprantama nei Deoiridh? Tiesa, juodaplaukis jau žinojo daugiau apie jos šeimą nei apie tos, su kuria susipažino Italijoje. Per visus pažinties metus Deoiridh taip nieko ir nepasakė.
Matthew ilgokai mąstė, ką dar pasakyti. Kaip paguosti šitą mergaitę jos dar labiau nenuliūdinant? Jeigu ji išties nenori užuojautos, reikia daryti kažką kita. Deja, Matthew visai nežinojo, ką. Galiausiai nutarė pabandyti visai kitokį metodą: prieiti prie jos paprasčiausiu draugiškumu.
- Ar tikrai nenori ledų? - paklausė jis.