[Auris Senkleris]

Viskas buvo šlapia. Rūbai, veidas. Vanduo telkšojo po kojomis. Tik atvyksti kažkur ir prasideda pamišimas. Sakė sau ir juokėsi mintyse.
- Tik žaidžiam gaudynių Erka, tai mane daro panašesnį į triušį. - Paskui jie šoko. Auris suko ir suko Erką vis greičiau. Jį apstoję vaikai darė tą patį. Sukosi ir juokėsi.
- Tai ką? Negaliu aš vienas visada dirbti. Dabar žinosi kaip sunku auklėti kitą žmogų. Tau jau nepavyks apsimesti, kad manęs nepažįsti. Ir kam to reikia? - Nuostabi diena. Tiesa Juzefas atrodė ne toks laimingas. Auris užsinorėjo įtraukti jį į bendrą šokio ratą, bet to kol kas nedarė.
- O tu įsivaizduok Erka, gal būtume susitikę kur nors koncerte ir dabar galėtume keliauti po gastroles. Nereiktų tupėti mokykloje. - Širdį sušildė jos pasipiktinimas. Buvo labai gera žinoti, kad tai, jog jie susitiko jai svarbu. Ne kartą jam buvo kilę dvejonių, kad viskas, ką daro yra veltui. Bet tos mintys sklaidėsi.
- Ei Juzefai, prisimeni kaip tada šokom kiauram katile? Prisimeni tą savo šokį ant scenos? - Šūktelėjo. Dabar vaizduotėje vėl regėjo tą vaizdelį, kaip ant žemės parvirtęs draugelis makalavo rankomis ir kojomis. Kaip seniai tai buvo. Pagalvojo. Tada nei nemanė, kad mokykla jį pririš taip ilgam. Kad šalia atsiras Erka. Kad gyvenimas pasikeis visiškai kardinaliai.

[Erka Forrm]

- Kiek kartų tau reikės kartoti? Tu ne triušis, o paršelis! - garsiai pasakė ji, tačiau per muziką ją gerai girdėti galėjo tik Auris.
  Muzika šėlo, o kartu su ja ir nemaža minia, kuri jau buvo spėjusi susikaupti prie muzikantų. Erka kartu su Auriu judėjo. Jautė, kad greitai gali pasidaryti bloga, tačiau kol taip nebuvo šoko toliau.
- Šiaip jau dirbti kol kas tavo darbas, - atsakė. - Na, kartais atrodo, kad žmogus, kuris bendrauja su keistuoliu taip pat yra keistas. Nenoriu, kad kas nors taip apie mane pamanytų, - atrėžė ji. Taip, negalėjo paneigti, kad šiuo metu Auris tikrai elgiasi keistai. Kaip koks paauglys.
- Auri, baik elgtis kaip paauglys, - pasakė violetinplaukė ir sustojo. - Man atrodo... Aš tuoj apsivemsiu, - vos pralemeno ir pasitraukė iš minios. Auris ją gerokai prisuko. Dabar violetinių plaukų savininkė norėjo tik pailsėti.
  Auris jau kalbėjo su Levinsu, todėl Erka tik atsisėdo ant žemės ir stebėjo šokančią minią. Pasirodė, kad italams tikrai patinka muzika ir šokiai, o tai klastuolę tikrai nustebino. Manė, kad tokie dalykai patinka tik tokiems kaip Auris ir Levinsas. Gal čia visi tokie? Pagalvojo ji.

[Juzefas Levinsas]

Juzefas jautėsi labai sutrikęs. Nes Walgunas paklausė, ar jam nusiimti kepurę. Ir štai, dabar juk plikis buvo visapusiškai atsakingas už sūnų ir tik nuo jo priklausė, ką daryti su kepure. O jis nežinojo, ką daryti.
- Žinai, gal padarysime šitaip, - tyliai tarė.
Priėjęs prie pat sūnaus vyrukas vis tik išsitraukė burtų lazdelę. Labai tikėjosi, kad niekas nepastebės. Regis, visi žmonės linksminosi, tad kas atkreips dėmesį, ar ne? Juk niekas. Taigi, Levinsas ėmė ir išdžiovino kerais Walguno kepurę. Juk jis nenorėjo rizikuoti sūnaus sveikata.
- Taip turbūt geriau, - šyptelėjo sūnui.
Tada Walgunas pasakė, kad mėgsta šokti, kai nėra daug žmonių, bet netrukus ėmė šokti ir tarp jų. Juzefas šypsojosi ir stebėjo savo vaiką. Buvo taip smagu keliauti kartu! Jam grįžus ir paklausus, ar pats Juzefas mėgsta šokti, beplaukis nelabai žinojo, ką atsakyti. Juk negalėjo vaikui pasakyti, kad šoka tik priliuobęs, ar ne?
- Kartais, - tarė Juzefas. - Kartais mėgstu šokti. Pamenu, pamenu, - atsakė Auriui.
Nors tai prisiminti buvo labai gėda. O dar tai, kokias nesąmones jis šaukė kažkokiai merginai. Elgiausi kaip kvailys, pasakė sau mintyse. Tačiau turėjo pripažinti, jog buvo linksma.

[Auris Senkleris]

Jie turbūt galėjo ilgai dar ginčytis kas yra kas. Todėl Auris nutarė baigti tai daryti ir tiesiog toliau šokti. Tai darydamas stebėjo vaikus. Kur jų tėvai? Susimąstė staiga. Kodėl jie neprieina išsiaiškinti kas čia dedasi? Jis pagalvojo, kad galbūt tai gatvės vaikai. Kurių pilna visokiuose miestuose. Vaikigaliai atrodė gerai nusiteikę. Klegėjo ir stengėsi tiksliai atkartoti jo judesius. Jie šypsojosi.
- Ne. Aš dabar atostogauju. - Pasakė Erkai.
- Nesu aš jau toks keistuolis. Tik kartais. Rimtuolė mat atsirado. - Juzefas prisiminė tą savo besivartantį šokį kiaurame katile. Auris bandė prisiminti kaip paskui viskas baigėsi ir kada jis parsivilko namo. Bet taip ir neprisiminė.
Erkai prisėdus ant žemės paklausė.
- Ar viskas gerai? Gal nori atsigerti vandens? - Buvo karšta. Aišku jie peršlapo dėl to fontano. Bet juk jau kurį laiką šoko tą pasiutusį suktinį.
- Man atrodo jau išsilaksčiau. - Pasakė Juzefui. Vaikai kažką jam sakė, gal ragino sugrįžti atgal ir toliau tęsti šokį. Bet kol kas jis neketino to daryti.

[Walgunas]

  Walgunas išgirdo, kad jie padarys štai taip. Kaip tas taip jis neįsivaizdavo ir jau norėjo klausti, tačiau tėtis priėjo prie jo, todėl berniukas nieko nepasakė. Po akimirkos suprato - jis išsitraukė lazdelę. Buvo aišku, kad tėtis žada panaudoti kerus.
- Tėti, ne čia, - tyliai jam sušnabždėjo, tačiau per vėlai. Netrukus kepurė jau buvo išdžiovinta.
- Ačiū, - pasakė, nors tuo ir nebuvo labai patenkintas, o tada pasitraukė nuo tėčio.
  Walgunas pradėjo šokti. Buvo labai smagu. Jis klausėsi draugų pokalbių.
- Ką ten pameni? Koks tas šokis? - įkyriai paklausė Walgunas išgirdęs jų žodžius bei nusijuokė. Ši diena išties buvo nuostabi.
  Tačiau po kiek laiko jis pastebėjo, kad Erka atsisėdo ant žemės, todėl berniukas patraukė prie jos.
- Ar tau viskas gerai? - paklausė jis, nors taip ir neatrodė. Vis dėlto kažką daryti nežinant jis rgi nenorėjo, todėl nusprendė pasiklausti.

[Juzefas Levinsas]

Neatrodė, kad Walgunas labai džiaugtųsi Juzefo poelgiu dėl kepurės išdžiovinimo, tačiau vaiko sveikata buvo svarbiausia. Plikšius nenorėjo, kad jis patirtų saulės smūgį.
- Ai, - murmtelėjo, kai sūnus paklausė apie šokį. - Kvailiojom kaip vaikai, - gūžtelėjo pečiais.
Dabar, kai Walgunas ir vėl pradėjo šokti, išdrįso prisijungti ir Juzefas. Kodėl jis girtas klubuose šoka, o leisdamas laiką su savo atžala - ne? Juk tai neteisinga sūnaus atžvilgiu.
Bet šokis ilgai netruko, mat Walgunas nuėjo prie Erkos ir paklausė, ar jai viskas gerai. Tik dabar Levinsas pastebėjo, jog mergina sėdi ant žemės. Po galais, greičiausiai saulės smūgis, iškart pagalvojo Juzefas. Gerai, kad ne Walgunui ir ne man, ėmė lįsti savanaudiškos mintys.
- Ar pykina? - paklausė Erkos taip pat prie jos priėjęs.
O po akimirkos...
- Va šitas! - suriko vienas berniukas, vesdamasis kitą beplaukio link. - Va šitas su pagaliuku išdžiovino šito, - parodė į Walguną, - kepurę! Dėde, parodykit, kaip!
Juzefas tik pažiūrėjo į Aurį žvilgsniu prašydamas pagalbos.

[Erka Forrm]

  Erkai nebuvo labai gerai. Taip, šokis tikrai nebuvo pati geriausia mintis, todėl pasėdėti reikėjo. Laimei, viskas greit susitvarkė, todėl Erka atsistojo, tačiau prie šokio grįžti neketino.
- Ne, ačiū, - atsakė jiems abiems. Ir po kiek laiko prisistatė ir Levinsas. Erka tik papurtė galvą. Jau jautėsi geriau, tačiau vis tiek buvo be proto karšta.
- Gal eikim susirasti kokį pavėsį? Čia labai jau karšta.
  Tiesa, nelaimė viena nevaikšto. Erka jau seniai buvo tuo įsitikinusi, tačiau dabar tik dar kartą suprato, kad ji spėjo teisingai. Nesisekti tik viename dalyke negali. O išgirdusi, kad Levinsas panaudojo kerus tik piktai pažvelgė į jį.
- Ai, čia toks naujas fenas. Jis skirtas plaukams džiovinti. Paskolinau jam, tačiau jis sugebėjo juo net kepurę džiovinti, nors jis tikrai tam neskirtas, - pasakė Erka, tačiau matė, kad dauguma vaikų nesupranta. Ją suprato vos keli, kurie žodžius išvertė kitiems.
- Kur tokį daiktą nusipirkti? - pasigirdo klausimas iš vaikų minios.
- Nežinau, gavau dovanų, - gūžtelėjo pečiais. Erka meluoti tikrai mokėjo. Ji pamatė, kad pasakius, jog nežino kelių vaikų veiduose pasirodė liūdesys. Tai Erkai leido spėti, kad jos melas įtikino bent kelis vaikus, o tai jau buvo daug.

[Auris Senkleris]

Auris kiek nerimavo dėl Erkos ir dabar jau norėjo traukti ieškoti kokios nors vėsios vietos. Bet juos sulaikė. Kam vardan dievo meilės žmonių pilnoje aikštėje jis naudojo tuos kerus? Erka pradėjo kažką malti apie naujovišką džiovintuvą. Auris neabejojo, kad jeigu kas nors pamatytų plonytę lazdelę, paprastą medinį pagaliuką tai nepatikėtų tokiu dalyku. Bet kai kurie vaikai regis tikėjo.
- Mes turim naujovišką plaukų džiovintuvą įkraunamą saulės baterijomis.  Tai mini technologija suprantat? Juo tą kepurę pavyko kažkiek išdžiovinti. Tas berniukas, kurio buvo kepurė labai norėjo išbandyti tokį naujovišką daiktą. Mes jį visai neseniai gavome dovanų. Aš dirbu viename centre, kuriame kuriamos tokios mini technologijos. Taigi ir pavyko gauti tokį naujovišką prietaisą. - Labai rimtu tonu pasakė vaikams.
- Bet dabar mes turime eiti. Ir skubiai. Mano dukteriai pasidarė bloga. - Šį sakinį jau ištarė balsu sklidinu nerimo. O ką, juk Erka ką tik sėdėjo ant žemės ir tai buvo tik pusiau melas. Pavadino ją dukterimi nes norėjo, kad viskas atrodytų kuo rimčiau.
Priėjęs prie jos apkabino, kad atrodytų, jog nori padėti jai išsilaikyti ant kojų. Dabar buvo arti. Todėl visai tyliai, kad tik ji girdėtų ištarė.
- Apsimesk, kad tau negera. - O tada jau garsiai tarė. - Juzefai, Walgunai einam gerai? Noriu palydėti Erką kur vėsiau. Kad galėtų ramiai pasėdėti. - Toje istorijoje buvo visa virtinė neatitikimų, bet Auris manė, kad vaikams ta istorija tiks. Pats būtų sakęs ką kitą. Bet, kadangi Erka pradėjo pasakoti apie džiovintuvą liko prie tos versijos.

[Walgunas]

  Taip, tėtis tikrai privirė košės... Tuo labiau Erka pradėjo meluoti, tačiau taip, kad buvo galima suprasti, jog tai tikrai nėra tiesa. Ir Walgunas labai nustebo pamatęs, kad dauguma vaikų tuo patikėjo ir nusiminė, kad jiems nepavyks to kvailo daikto išbandyti.
- Greičiau einam, - pasakė berniukas ir žengtelėjo atgal. Tikrai nenorėjo daugiau klausytis šios pasakos, o buvo panašu, kad vaikai jau norėjo dar kažko klausti. Grifui vis dar mistika atrodė tai, kad pavyko toks kvailas melas, tačiau buvo panašu, kad žiobarai visgi labai mažai subrendę. Dabar pirmą kartą gyvenime tamsiaplaukis pamanė, kad jie tikrai yra tokie kvaili kaip dauguma ir sako. Taip, jis turėjo žiobariškojo kraujo, tačiau vsigi buvo burtininkas...
  Walgunas kartu su kitais nuėjo nuo vaikų. Jų buvo visai nemažai. Paaiškėjo, kad visgi šokti pradėjo daug daugiau žiobarų nei Walgunas manė.

[Juzefas Levinsas]

Juzefas nežinojo, kas sugadino linksmybes - Erka ar jis. Ar jie visi dar būtų linksminęsi, jeigu ne keistas draugelio globotinės elgesys? Po galais, tikiuosi, jai tikrai ne saulės smūgis. Sugadins mums atostogas, galvojo.
Tačiau paauglė, regis, išsuko juos visus iš situacijos. Ji ėmė kalbėti apie visišką nesąmonę - naujovišką plaukų džiovintuvą. Tai tikrai nebuvo įmanoma. Bet vaikai yra vaikai. Ir jie patikėjo. O jeigu kas nors nepatikėjo, tai viskas, ką reikėjo daryti, buvo kuo greitesnis mielių nešimas iš čia.
Tarsi perskaitęs Juzefo mintis Auris pakvietė visus išeiti. Levinsas pamojo Walgunui eiti ir jie keturi patraukė iš aikštės. Beplaukis ėmė galvoti apie tai, jog būtų neblogai eiti prisėsti į kokią nors kavinę. Jie visi pailsėtų, o Erka atsigautų. Juzefas, Auris, Walgunas ir Erka paliko aikštę.