[Starkas Erikas Ramsay]

Tema: Galios augalai (Majaklio Umlonas).

 Pavasaris Škotijoje pasitaikė saulėtas, tačiau šlapias – bene visai kaip ištisi keleri metai. Pastaruoju metu lietus aplankydavo šį pasaulio kraštą itin dažnai, dar dažniau nei įprastai.
 Tačiau penktajame šiltnamyje, kur turėjo vykti šiandienos pamoka, buvo ne tik šilta (net kaitru), tačiau ir be proto sausa – taip sausa, kad po kelių valandų pasiruošimo Starko nosis nudžiuvo iki tokio lygio, kad darėsi neįmanoma kvėpuot. Aišku, mokiniai čia būsią mažiausiai perpus trumpiau, tačiau drėgmės trūkumas pasijaus ir jiems.
 – Laba, – trumpai pasisveikino, kai paskutinis varpo dūžis atsimušė aidu į stiklines šiltnamio sienas, – Kaip pastebėjote – ar greitu metu pastebėsite – šiandien šiltnamyje yra neįprastai sausa. Atrodytų, keista, kad egzistuoja augalų, kuriems drėgmė yra labai pavojinga, tačiau tokių tikrai esama. Apie juos šiandien ir pasikalbėsime. Tačiau iš pradžių trumpas klausimėlis jums: kokiems augalams vanduo yra gyvybiškai pavojingas? Be to, būtų neprošal, jeigu prie to ir pridurtumėte, kodėl jūsų pasirinktoms augalų grupės drėgmė taip kenkia. Nagi, laukiu.


---
Prašysiu, kad neminėtumėte dykumos augalų – būtų per paprasta.
Į pirmą klausimą atsakant užteks pasakyti, kokia augalų grupė labai nemėgsta vandens, antrajam klausime tiesiog paaiškinkite kodėl.
Teorijai laiko skiriama iki penktadienio vakaro.

[Dorotėja Hopes]

Dorotėjai įstryksėjus į šiltnamį vieną akimirką jai pasirodė, jog ji užmiršo kaip kvėpuoti. Oras buvo tiesiog nepakeliamai sausas ir karštas, todėl kaitros privengiančiai varniukei automatiškai užsirietė nosis. Kas čia visiems su tuo karščiu, niurzgėjo ji mintyse. Nepakanka to, kad pavasaris ir tuojau ir taip bus nepakeliamai karšta. Vis dėl to smalsumas nugalėjo kaitros fobiją ir ji atsidūrė šiltnamio viduje.
Praėjus ausų užgulimui nuo varpo, prie kurio pirmakursė niekaip negalėjo įprasti, ji išklausė profesoriaus klausimą. Nenorėdama būti ta įkyri pirmakursė kuri visada kelia ranką pirmoji ir vaidiną visažinę ji kiek palaukė. Kai atrodė, jog laikas kuriuo metu pakėlusi ranką ji pasirodytų įkyri praėjo, ji ramiai pakėlė ranką ir pradėjo kalbėti.
-Kažkada tėtis mamai pasakojo apie magiškus augalus kilusius iš Pietų Amerikos miškų. Jeigu gerai pamenu, iš vietinės kalbos pavadinimas sarkastiškai verčiamas į "Vandens maišeliai". Šie augalai ypatingai bijo vandens, nes visą gyvenimą praleidžia po sausos žemės sluoksniu ir tik žuvę išlenda į paviršių apsigobę tokiu plonu audiniu, kad nepraleistų vandens,- varnė akimirkai nutilo ir staiga prisiminė dar kai ką. -Mama norėjo keliauti jų ieškoti, bet tėtis sakė, jog neverta nes jų likę mažai, o ir išlikę yra ypač nuodingi ir nieko neprisileidžia.
Ji sklandžiai užbaigė kalbėti ir patenkinta savimi mintyse paspaudė sau ranką. Tai buvo jos pirma pamoka kur į klausimą atsakymą ji žinojo gerai ir nedvejojo. Kartais praverčia turėti mamą augalų mylėtoja ir tėtį laiką leidžiantį su nosimi įkišta į knygą.

[Daniela Kravitz]

     Praėjus vos kelioms dienoms, Danielos vėl laukė nekenčiama herbologija. Kaip ir kiekvieną kartą žingsniuodama į šiltnamius, ir šį rytą mergina sau priminė faktą, kad jei nebūtų praktikos, būtų netgi smagu. Ji taip pat pasižymėjo mintyse kurią dieną pasiūlyti tai profesoriui - bet gal pasisaugoti tokį patarimą tai dienai, kai nesudaužys jokio vazono.
     Įžengus į šiltnamį, tą pačią sekundę į veidą tvoskė kaitra, iškart pasijuto deguonies trūkumas. Kaip tas profesorius atsėdi čia kiekvieną dieną? Turbūt varžteliai keli atsisukę. Su tokiomis mintimis Dani nenoriai nuslinko į savo suolą priekyje ir, nutaisiusi liūdnas akis, nusišypsojo profesoriui.
    Šis pradėjo porinti apie neįprasta atmosferą ir drėgmės trūkumą. Klastuolė be jokios energijos trūktelėjo pečiais. Jai šiandiena niekuo nesiskyrė nuo kitų valandų šiltnamyje, kai nuo mėšlo panyžta delnai, o troškulys kyla su kiekviena sekunde.
    Po mokytojo Ramsay klausimo, trečiakursės galvoje buvo tuščia. Visiškai nieko apie augalus, bijančius vandens, Dani nežinojo (o gal tiesiog nesidomėjo). Todėl pasiklausiusi, ką jau pažįstama varnanagė pasakoja apie kažkokius po žeme gyvenančius augalus, buvo susitaikiusi su mintimi, kad šią pamoką nieko, kas geriau nuteiktų profesorių prieš jos nuotykius praktikoje, nepasakys. Kai jos akys pagavo sakinį šalia su stovinčio mokinuko atverstoje knygoje. Primerkus akis ji greitai paskaitė reikiamą informaciją ir pakėlė galvą, parodydama dantis laukiančiam profesoriui.
   - Yra augalų grupė, vadinama Saraferitus... Ar Saerferitus, - Klastūnyno globotinė vos sulaikė pagundą žvilgtelėti į bendrakursio vadovėlį, kai atmintyje išbluko pavadinimas, - kuriai priklauso smulkūs žiediniai augalai, augantys Japonijos šiaurėje. Jie yra dekoratyviniai ir buvo išveisti tam, kad be priežiūros augtų toli atskirtuose rūmuose ar... Vienuolynuose. Per amžius augalai taip puikiai prisitaikė gyvuoti be vandens, kad dabar tokius palaisčius jie akimirksniu numirtų.

[Cristal Daunt]

Pagaliau į Hogvartsą atkeliavo taip Cristal laukiamas pavasaris. Nors švietė saulė, oras buvo žvarbus. Šiltnamyje sėdėdama grifukė klausėsi naujos temos teorijos apie požeminius augalus. Įžengus į šiltnamį brunetė manė jog su tokiu sausu oru galės susitvarkyti, tačiau ilgiau pabuvus jos nosis neprisitaikė prie drėgmės trūkumo ir mergaitei darėsi vis sunkiau kvėpuoti. Atidžiai klausytis mokytojo grifei nepavyko, todėl ji vartė vadovėlį ir kartais šmėstelėdavo akimis į kitus mokinius.
Mokytojui uždavus klausimą Cristal kiek atsipeikėjo ir nerangiai pasimuistė kėdėje laukdama kol kiti mokiniai atsakys į klausimą, į kurį ji pati net nenutuokė atsakymo. Kai varniukė ir klastuolė atsakė į klausimą grifė pasijuto visiška kvaiša, kas liečia herbologiją. Ar jos nieko kito nedaro, tik sėdi bibliotekoje ir skaito knygas apie augalus? Suvaldžiusi atėjusią pavydo bangą Cristal toliau sėdėjo ant kėdės, nutaisiusi nelaimingą miną, ir toliau duso nuo pernelyg karšto ir sauso šiltnamio oro.

[Amira Martin]

  Herbologijos pamokose nesilankė jau gana ilgai. Net profesorius turbūt bus pamiršęs kartą pasirodžiusią mokinę. Nors teko pripažinti, penkiolikmetė savo išvaizda tikrai išsiskyrė iš kitų. Aukštesnė net už kai kuriuos suaugusius (gal net greit ir patį Starką peraugs, skirtumas nedidelis), ryžų plaukų ir dar su auskaru nosyje kaip bulius koks nors! Nepamirškime ir raudonų kaip rubinas akių.
  Šiltnamių zoną pasiekė šlapia. Kažkuriam iš mokinių šovė, kad Škotijoje nepakankamai šlapia! Einant koridoriumi pilies išėjimo link, vienas iš neatpažintų mokinių paleido vandens kerus gal į tris ar keturis bendramokslius, o labiausiai kliuvo Amirai. Įėjusi į šiltnamį net nustebo. Sausumos lygis čia buvo aukštesnis nei įprastai, net plaukai ir rūbai pradėjo džiūti nuo kaitros. Išgirdus pamokos temą tapo aišku kas vyks.
  - Magiškųjų augalų grupė Habaera terae. Ši augalų grupė sutinkama tik Australijoje ir ten yra itin saugomu objektu, tad mūsų žemyne apie juos galima sužinoti nebent iš knygų. Šios augalų grupės atstovai yra labai jautrūs drėgmei. Ore pakilus drėgmės lygiui daugelis grupės augalų pradeda leisti nuodingas medžiagas, nužudančias pačius augalus, tačiau yra ir tokių, kurie iškart nuvysta ir atgaivinti jų nebeįmanoma.

[Starkas Erikas Ramsay]

 Klausėsi mokinių atsakymų nekantriai, vis dirsčiodamas į laikrodį ant riešo. Karštis ir sausuma darėsi nepakeliami, jam netgi teko prasisegti kelias marškinių sagas, tačiau ir tai negelbėjo – plona lininė medžiaga jau spėjo visiškai prilipti prie odos, dar labiau didindama diskomfortą.
 Kol kas neatrodė, kad mokiniai kankintųsi taip labai, taip jis, bet Starkas to ir nesitikėjo. Visgi jis čia vienas plūšėjo bene nuo pat pirmųjų saulės spindulių. Turėjo daug darbo, taigi pats kaltas, kad viską pasiliko paskutinei dienai, vos kelioms dienoms prieš pamoką. Būtų protingesnis, būtų savo pareigas paskirstęs bent per kelias dienas, tada drėgmės trūkumas jam taip neįgrįstų.
 O dabar atrodė, kad tuoj visas kraujas išgaruos ir išdžiūs, visas vanduo iš jo organizmo pasišalins per poras ir jo vietoje liks sudykėjusi ir orkaitėje gerokai padžiovinta mėsa, aprengta baltais prasagstytais marškiniais.
 Su kiekvienu mokinių žodžiu šiltnamio temperatūra kilo ir paskutiniajam savanoriui baigus kalbėti, siekė jau arti keturiasdešimties laipsnių pagal Celsijų.
 Galbūt todėl lankininkas net nesiteikė komentuoti mokinių atsakymų, jų taisyti ar pildyti. Neturėjo tam jėgų.
 – Šiandien vis dėlto pakalbėsime ne apie jūsų minėtąsias grupes ir rūšis. Mus domina Majaklio Umlonas, magiškas augalas, augantis Sibire. Atrodytų keista, kad tokioje pasaulio šalyje augantis augalas yra alergiškas drėgmei, tačiau viskas yra logiškiau, negu atrodytų. Sibire yra šalta, taip, tačiau sausa. Jūros daugelyje vietų yra per toli, kad lygumas pasiektų daug drėgmės.
 – Tiesa, natūraliai augantis Umlonas mums neįdomus. Tai tėra paprastas augalas, dažnai naudojamas hilerių ir eliksyrininkų, kaip, beje, daugelis magiškų augalų.
 – Kas mus domina, tai yra laboratorijose podifikuotas Umlonas. Mokslininkai ištyrė, kad ypatingos šios augalo savybės pasireškia esant ypač dideliam karščiui bei visiškam drėgmės trūkumui. Sibire, kad ir sausa, tačiau nepakankamai – oro drėgmė neturi viršyti 5 procentų, o temperatūra negali būti žemesnė negu 35 laipsniai. Aišku, tokių vietų sutinkama ir natūraliai, tačiau daug paprasčiau tinkamas sąlygas sukurti laboratorijoje. Arba, kaip mūsų atveju, magiškai apdorotame šiltnamyje.
 Turėjo sustoti ir atsikvėpti, atsigerti.
 – Taigi, o dabar prie tos ypatingosios savybės. Majaklio Umlonas yra didžiulis galios šaltinis, iš kurios magai gali semtis jėgos. Ji bus laikina, tačiau tikrai stipri. Šiandien tą ir testuosite.
 – Iš pradžių turėsite pasisemti galios iš Umlono. Tam tiesiog susikaupkite ir ištarkite Amandla kuasa, šitie kerai padės sutelkti galią į jus. Gali tekti pakartoti ne vieną ir ne du kartus, kerai yra gana sudėtingi. Kai pajusite malonią vėsą, būsite pripildyti galios ir galėsite keliauti prie antros užduoties.
 – Taigi, kai augalo galia jau bus jumyse, išeikite laukan. Lysvėse auga mažyčiai sodinukai. Panaudokite jiems Herbivicus kerus, kad iškart suaugtų. Tačiau negalite naudotis nei burtų lazdelėmis, nei žodžiais – jei tinkamai pasisėmėte galios iš Umlono, jums nereikės jokios pagalbos.
 – Jei viskas aišku, tai prašom prie darbo.


---
Prašysiu bent trijų įdomių ir taisyklingų postų.
Turite lygiai savaitę.

[Dorotėja Hopes]

Dorotėja jautė kaip kakta varva šalto prakaito lašai ir tik išsiskyrę įkaista iki aplinkos temperatūros. Mergaitei svaigo galva ir prie karščio prisidėjęs faktas, jog apsikrovusi darbais jau trečią dieną nebuvo normaliai valgiusi vertė ją tikėtis, kad tik nenualptų. Ji stovėjo tvirtai įsikibusi, tačiau tai nepadėjo kojoms, kurios kas akimirką taikėsi sulinkti. Susikoncentravusi į faktą, jog tuoj išgrius iš batų visos klasės akivaizdoje ji praklausė didžiąją dalį mokytojo dėstomos teorijos ir nugirdo tik kelis žodžius. Jos ausis pasiekė burtažodis kurį ištreniruotos smegenys iškart įrašė kažkur pasąmonės gale ir žodis "vėsa". Atrodo tai kažkaip susiję su augalu pastatytu mokiniams prieš nosis. Ar ji turi jį užburti? Nors ir kaip Dora nepasitikėjo savo jėgomis dirbant su lazdele, neliko kito pasirinkimo tik pamėginti kažką daryti, nes dar pora minučių praleistų prakaituojant šiame šiltnamyje bus pražūtingos.
Ji tyliai išsitraukė apsiausto vidinėje kišenėje laikomą lazdelę, nukreipė ją į augalą ir po nosimi suburbėjo:
-Amandla kuasa.

[Daniela Kravitz]

    Daniela klausėsi profesoriaus žodžių šiek tiek prisimerkusi. Augalas, kuris suteikia galią be lazdelės naudoti magiją? Klastuolė svarstė, kiek toks turėtų kainuoti ir kodėl kiekvienas nelaiko jo namuose. Taip, mokytojas sakė, kad poveikis laikinas... Tačiau vis dėl to...
    Plačiau išplėsti šias mintis nebuvo nei laiko, nei nuotaikos - drėgmės trūkumas iš tikro mušė per galvą. Po truputį oda po apsiaustu įkaito netgi labiau nei eilinę herbologijos pamoką. Dabar trečiakursę veikti skatino tik mintis įgavus "galių" išsmukti į gaivuma viliojantį lauką. Ir, žinoma, įsirėžė profesoriaus minėta detalė apie vėsumos gūsį.
    Dani prisistūmė prie savęs sunkų vazoną su milžinišku žiedu per vidurį. Mergina nebuvo tikra, ar gėlė bent turi stiebą - vidurėlis ir žiedlapiai buvo prisiploję prie žemių. Šis augalas turėjo šviesiai, skaisčiai oranžinę spalvą, iš po žiedlapių kyšojo dar ryškesni žali taurėlapiai, nesijautė jokio kvapo. Bet gal čia tik jaučiamo dusulio padarinys. Gal, išėjus laukan, iškart pajusčiau stiprų kvapą...

[Cristal Daunt]

Cristal nebepajėgė įdėmiai klausytis profesoriaus. Nuo drėgmės trūkumo mergaitė jautė kaip su lyg kiekiena sekunde artėja prie nualpimo. Tokiomis sąlygomis galvoti mergaitei nepadėjo ir visiškas karščio bei sauso oro netoleravimas. Vos supratusi ką reikės šią pamoką daryti, grifiukė nerodė jokio entuziazmo. Nelabai ji ko tikėjosi ir iš ypatingojo burtažodžio, kuris turėjo leisti jai geriau kvėpuoti ir mąstyti skaidriau. Dėl deguonies trūkumo Cristal sunkiai sekėsi net išsitraukti burtų lazdelę iš apsiausto kišenės. Kuo arčiau priėjusi prie vazono, su milžiniškus žiedus turinčia gėle, žaliaakė nukreipusi lazdelę į augalą vangiai ištarė:
- Amandla kuasa.
Cristal nejautė jokio pasikeitimo nei savo viduje nei aplink ją. Matyt bus per silpnai pasakiusi.
- Amandla kuasa.
Garsiau, ištarė grifiukė ir pajautė kaip jos kūną aplanko išsvajotasis šaltis ir šiek tiek energijos. Po truputį drėgmę atgavo ir sudžiūvęs pirmakursės liežuvis.

[Amira Martin]

  Galbūt herbologija penktakursei sekėsi šiek tiek geriau, nei manė pati. Nors, kas ten galėjo žinoti. Greičiausiai tik detalus herbologijos testas galėtų parodyti tikrus Eliadės gebėjimus. Tiesa, tik teorine prasme. Per herbologijos pamokas dažnai sugebėdavo numarinti augalus. Kaip? Nežinojo.
  Majaklio umlonas? Teko Durmštrange bandyti šį užauginti, tačiau numarino šiam spėjus tik stiebą išleisti. Oi kaip pyko mokyklos seselė. Juk mokiniai turėjo šį augalą užauginti jai. Kam ši naudos tokį drėgmės nemėgstantį daiktą, nesakė.
   - Amandla kuasa. - Mostelėjo lazdelę į vieną iš augalų. Kerai pavyko iš pirmo karto. Ne veltui ji turi puikius kerėjimo gebėjimus. Pajutusi žadėtą galią, vampyrė išėjo laukan ir apsižvalgė.

[Dorotėja Hopes]

Dora po nosimi tyliai burbėjo pirmakursei mergytei visai nepriderančius žodžius. Ji žinojo, jog su lazdele nuveikti gali nedaug, bet nesitikėjo, jog nesiseks šitaip. Ji mažų mažiausiai penktą kartą bedė į augalą vos ne rėkdama žodžius, bet nieko neįvyko. Dar labiau siutino aplink esantys mokiniai kuriems atrodė sakėsi iš pirmo karto. Kad jie prasmegtų, siuto ji. Varniukė susitaikydavo su pralaimėjimu sunkiai, nemokėjo pasiduoti. Greičiausiai jeigu pamoka neturėtų pabaigos sėdėtų čia iki vidurnakčio kartodama tuos pačius žodžius.
Ji pavargusi klestelėjo ant žemės. Žinojo, jog tai nehigieniška ir būdama namuose greičiausiai gautų barti iš tėčio apsėsto švara, tačiau dabar ji buvo įsiutusi, prakaitavo ir jautė, jog tuoj nualps.
Vis dėl to ryžtas nugalėjo pykinimą ir ji atsistojo pasiryžusi pabandyti dar sykį.
-Amandla kuasa.
Pagaliau kažkas įvyko ir ji vos nesušuko iš dėkingumo. Nuo kojų pirštų aukštyn pradėjo bėgti šiurpuliukai, tarsi šalto vandens užpilta, ir ji pajuto kaip pamažu praeina pykinimas. Geresnio jausmo pasaulyje niekas nebūtų sugalvojęs. Ačiū Merlinui, padėkojo ji, jau daug energingiau išbėgdama į lauką vykdyti antros praktikos dalies.

[Daniela Kravitz]

    Danielos mintys vis nuklysdavo kitur - ar į patiekalais apkrautą menę, ar į saulutės šildomą (ir vėjelio lankomą) suoliuką netoli miško. Tačiau smegenys niekaip neapsiprato su mintimi, kad jai reikia semtis magiškų galių iš augalo. O ir troškumas visai nepadėjo - galva tiesiog sukosi, prie valgių bei poilsio minčių pridurdama ir vandens troškimą.
    Klastuolės lazdelė, rodos, taip pat nesuprato, ko iš jos norima - nors mergina ir labai įtaigiai baksnojo augalą bei aiškiai kartojo burtažodį, joks galių protrūkis neaplankė. O keli mokiniai jau lėkė į lauką, praverdami šiltnamio duris ir praleisdami kelias sekundes juntamą gaivą.
 - Amandla kuasa, - nežinia kelintą sykį pakartojo rudaplaukė. Liežuvis jau pynėsi. Gal aš išvis blogai kartoju tą kvailą burtažodį? - Amandla kuasa!
    Staiga prakaituota ranka krūptelėjo - į pirštų galiukus persismelkė vėsa. Tai tetruko akimirką, ir Dani pagalvojo, kad jai tik pasivaideno. Mergaitė vėl iškėlė eglės lazdelę ir spėjo ištarti pirmuosius kerų skiemenis, kai visą kūną užpildė keistas jausmas. Tai tikrai buvo... Galia, kad ir kaip banaliai skamba. Daniela pajuto, tarsi švelni vėjo banga apsėmė kūną, ir staiga suprato galinti padaryti bet ką. Jos minčių nesudrumstė nė vienas neigiamas sakinukas, o apsiblaususios akys prašviesėjo. Viskas atrodė taip... Gera?
    Nelaukdama, kol poveikis pasibaigs, ir apimta euforijos Dani skriste nuskrido iki šiltnamio išėjimo.

[Amira Martin]

Gan greit susirado dar nepaliestus sodinukus ir priėjo prie šių. Gerai, kad į juos tereikia nukreipti kerus. Jeigu tektų prižiūrėti augaliukus, jau visas šiltnamis numarintų būtų ir neaišku ar Ramsay pavyktų šiuos prikelt. Rankose vis dar laikė burtų lazdelę. Paskutinio profesoriaus sakinio negirdėjo. Tiesą pasakius, antro burtažodžio net tinkamai neišgirdo. O ką? Nugirs iš kitų mokinukų - moksliukų. Problema mat atsirado. Kaip ir tikėjosi, greit išgirdo kažką sakant burtažodį. Herbicivus. Nukreipė savo lazdelę į sodinukus ir mostelėjo šia aiškiai tardama burtažodį:
 - Herbicivus, - deja, nieko neįvyko. Pakartojo dar kartą. Sutriko. Tai buvo pirmas kartas kai jai nesisekė kerai ir penktakursė nežinojo kodėl. O juk dvi raides tereikėjo vietomis sukeisti ir bus tas, teisingas burtažodis.

[Morisas Banoveris]

Morisas keliavo į Herbologijos pamoką. Kadangi praeitą pamoką buvo palyginus įdomi tad tikėjosi, kad ir šiąja neteks nusivilti. Įėjęs į vieną iš šiltnamių kur jau buriavosi mokiniai atsistojo į galą ir iš pradžių ėmė klausytis teorinės užduoties, o po to jau teko ir mokinių atsakymų kurie tikrai nepasirodė įdomūs, na išskyrus pirmą ir antrą. Daugiau jie jau buvo atsibodę, nes nors ir kalbėdavo apie skirtingus augalus informaciją gaudavo vos ne tą pačią. Vos tik buvo išdalinti taškai ir buvo pradėta kalbėti apie praktinę dalį vaikinas pagaliau jau normaliai ėmė klausytis, o dar labiau nesigailėjo, kad praleido teorinę dalį pasinėręs į sausą orą sklandantį ore. Kadangi kažkas kas buvo susiję su galia jį domino (nors tai buvo ir laikinas poveikis) vos tik buvo pasakytas burtažodis klastuolis išsitraukė lazdelę ir priėjęs prie vieno iš tųjų augalų nukreipė ją į jį ir ištarė tą neseniai pačio profesoriaus sakytą burtažodį.

[Daniela Kravitz]

    Daniela pravėrė šiltnamio duris ir nurijo gaivaus oro gurkšnį. Tiesą sakant, nebuvo taip nuostabu, kaip manė pirmąsias dvidešimt minučių slogiame šiltnamyje - Umlono galia tikrai padėjo dar patalpoje. Nieko nelaukusi, klastuolė pripuolė prie žemėtos erdvės, kurios nebuvo apstoję tą patį burtažodį kartojantys bendraklasiai. Priešais mergaitę iš juodos žemės matėsi išdygę lapeliai su plonyčiu, gal centimetro aukščio stiebeliu.
    Dani stipriai užsimerkė ir sumišusi ištiesė ranką. Jautėsi kaip iš kokio žiobariško fantastinio filmo. Ji įkvėpė ir ištarė Herbivicus burtažodį. Jokia galios, kerų banga neplūstelėjo iš atsukto trečiakursės delno, todėl ji pramerkė vieną akį. Nieko - sodinukų matmenys vis dar buvo nykštukiniai.
    Ji vėl įtempė ranką, tačiau šįkart liko atsimerkus ir, kartodama Herbivicus, pamėgino deginančiu žvilgnsiu priversti augalėlius stiebtis į viršų. Jeigu šitie augaliūkščiai greitai nepradės augti, iš šitos... Šitos galios teliks šnipštas. Tada Klastūnyno globotinė išbandė kitą taktiką: pritūpė prie stiebelių ir ranka grubiai prilietė viduriniojo lapelį.
 - Herbivicus, - griežčiau pasakė. Greičiau. Kadangi eilinį kartą nieko naujo neįvyko, ji, tarsi kokia žiniuonė, pabandė visą gautą galią nukreipti į savo pirštus. Daniela taip stipriai užsimerkė, kad suraukta kakta suskaudo. Mergina pasistengė atpalaiduoti visą kūną, tik ne dešiniąją ranką. - Herbivicus...
    Staiga Kravitz pajuto delnu vinguriuojančią šaltą srovelę, kuri pradėjo sukti ratus ant pirštu pagalvėlių. Iš nuostabos klastuolė vos neatitraukė rankos, tačiau susiėmė ir tik atsargiai pramerkė akį. Jos riešas viršutinė delno dalis buvo nusėtą auksinių judančių gyslelių, tekančių link sodinuko. O šitas pradėjo atsargiai judinti lapelius. Lėtai lėtai stiebas ištyso, lapai supilnėjo, susiformavo alyvų atspalvio žiedelis. Po kelių minučių Dani atitraukė ranką. Augalas tesiekė vidurį blauzdos, tačiau vis vien atrodė įspūdingai. Merginos veidą užliejo išdidi šypsena, ir ji pasilenkė pabaigti darbo su gėlės kaimynais.