0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
    Danielos akys nūriai sekė lekiančius iš klasės mokinius. Kai kurie iš jų buvo sukrėsti, akivaizdžiai pasiekė profesorės tikslą. Kitų veiduose spindėjo palengvėjimas. O štai klastuolės miną aiškiai bylojo visišką pasimetimą.
    Tiesą sakant, jai nelabai ir rūpėjo ateities būrimas. Bet Dani širdies gilumoje tikėjosi išgauti atsakymą į kokį klausimėlį (ji aiškiai žinojo, kuris ją domino). Mergaitė plunksna pabaksnojo į trečią sakinį, nesirūpindama, kad išteplios visą darbą. Kuris iš mano bukų žodelių tiktų šiam atvejui? Ji silpnai šyptelėjo vyšniniais dažais papuoštomis lūpomis. Na, Daniela, rinkis vieną - man patinka sausainiai arba ateities būrimas = nesąmonė. Klastūnyno globotinei labiau prie širdies lipo antrasis variantas, tačiau ką gali žinoti - gal atsakymas tėra paprasčiausi sausainiai.
    Dani juto, kaip mintys vis durnėja, todėl nusprendė nesikankinti ir atsakymo paieškoti pasiklydus Uždraustajame miške bebėgant nuo keisto gleivėto padaro. Ji teišraitė
Citata
Manau, į visus tris klausimus atsako mano išvada apie sausainius, nes sausainiai dažniausiai sprendžia visas problemas.
    ir rašaluotais pirštais numetė pergamentą ant profesorės Khannos stalo.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
- Tu turbūt juokauji, - nesusilaikęs garsiai ištarė Dafydd. O juk taip tikėjosi, kad niekam nereikės skaityti tų idiotiškų rašliavų, kurias jis čia prirašė! - Aš tikrai šito neskaitysiu. Nematau reikalo. Ir taip žinau, kad gyvenimas yra suknistas.
Klastuolis nutilo ir įsispoksojo į pergamentą, ant kurio buvo kažko prirašęs. Net ir pats nežinojo, ko ten yra. Dėl to buvo beveik smalsu perskaityti. Bet juk tai turėtų kaip ir atsakyti į klausimą, kurį jis uždavė anksčiau! Deja, velsietis nebuvo tikras, kad nori žinoti atsakymą.
Savo nuostabai, vaikinas pamatė, kad dauguma "teksto" buvo tik kažkokie brūkšniai. Atrodė, tarsi jis būtų rašęs ne raidėmis, o kažkokiais kitais ženklais. Ir vis dėlto netrukus rado kažką, kas jam itin nepatiko.
- BTT, - tyliai ištarė Dafydd, spoksodamas į pergamentą. Brūkšniai, nuo kurių vaikinas nenuleido akių, nebuvo tiksli tų trijų raidžių kopija, tačiau buvo pakankamai panašu, kad klastuolis išsigąstų. Dabar jis jau susikaupęs žiūrėjo į pergamentą. Netrukus rado užrašyta:

Citata
1 m. Darbaššš.

Keisčiausia tai, kad Dafydd tikrai neprisiminė, kad tai rašė! Žodis tikriausiai buvo "darbas", nors velsietis dėl to nebuvo tikras. Jis susimąstė. Vieneri metai darbe? Pirmi metai darbe? Vieneri metai be darbo? Iš kur jam, po galais žinoti?! Vaikinas dar kartą piktai pažvelgė į profesorę. Ir kodėl reikėjo sugalvoti tokią idiotišką pamoką? Juk akivaizdu, kad jis tiksliai nieko neatspės!
- Bereikalinga pamoka, - suburbėjo Dafydd, nė pats nesuprasdamas, ar tai padarė pusbalsiu, ar vis tik garsiai. Jis ir toliau spoksojo į pergamentą. Pasirodė, kad pačioje pabaigoje tris kartus iš eilės yra parašytas Mionos vardas. Tai visai sutrikdė velsietį.
- Tai man maždaug suprasti, kad kažkuo svarbus bus burtų trikovės turnyras. Nesąmonė. Juk nė vienas nedalyvaujame. Darbas? Iš kur man žinoti, kur dirbsiu?! Gal nedirbsiu artimiausioje ateityje, tad prie ko čia tai?
Vaikinas buvo piktas. Nepaisant to, kad užrašytas klausimas jį patį gerokai išgąsdino, dabar jau rūpėjo sužinoti tikslesnį atsakymą. Ji pati nieko negeba nuspėti, dėl to ir duoda tokias nesąmones pasipiktino velsietis ir dar vienu ne itin maloniu žvilgsniu apdovanojo Grifų Gūžtos vadovę. Raudonplaukis neteko kantrybės. Jis atsistojo ir garsiai pasakė:
- Visa šita pamoka yra laiko gaišimas. Jūs nei pati mokate ką nors nuspėti, nei tuo labiau galite ko nors išmokyti mus. Išvada iš šitos nesąmonės akivaizdi: viskas bus sumauta kaip visada. Ir kam man reikėjo čia sėdėti?
Dafydd griebė pergamentą ir plunksną. Nieko nelaukęs ir nė nežvilgtelėjęs į profesorę išsinešdino iš klasės. Puikiai žinojo: tas pergamentas keliaus į artimiausią židinį, kokį tik Dafydd ras.

*

Neprisijungęs Aaron Atkins

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • raudona
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Berniukas galėjo tik pasidžiaugti dėl to, kad sėdėti pamokoje reikėjo po vieną. Jokio kontakto su žmonėmis, tik jis ir jo mintys. Iš dalies tai nebuvo gerai, tačiau, jo manymu, tai buvo geriau nei sėdėti prie neaiškaus paauglio, kuris gali prsigalvoti įvairiausių nesąmonių, o blogiausių atvejų ir užkalbinti vaikinuką. Juokinga, bet jam tai atrodė per daug baisu. Jis nenorėjo sakyti nė žodžio ir ėmė svarstyti apie bendravimą netgi su profesoriais pergamentu. O kodėl gi ne? Bent jau nebus baimės, kad jis ištars kažkokį žodį neteisingai, ar kad kažkas įsižeis, nes rašant žodžiai apmąstomi kur kas daugiau nei sakant.
Vaikis paklausė ką turėtų daryt ir vos vos prunkštelėjo. Klausimų jis turėjo daug, tačiau kaip vėliau rašomi žodžiai gali padėti juos atsakyti? Aišku... Magija išliks magija.
Tik štai bėda. Ko vaikis turėtų klausti? Kada pasijaus pilnaverčiu vaiku, ar kada taps didis burtininkas? Jei tokiu taps...
Aaron nužvelgė dar tuščią pergamento lapą neturėdamas žalio suvokimo, ką į jį rašyti. Klausimai išnyko jam iš galvos ir paliko visišką tuštumą, kuri kėlė baimę. Berniukas norėjo leisti savo rankai tiesiog parašyti klausimą, tačiau ši nekilo ir nežadėjo judėti.
-Kodėl...-tyliai burbtelėjęs jis įsistebeilijo į savo ranką. Šioji iš lėto pajudėjo. Plunksna ėmė palikinėti rašalo pėdsakus ant pergamento, Aaron rašė savo vieną vienintelį klausimą, kuris turėjo tiek daug reikšmių ir tiek daug atsakymų...
Kodėl.
Paprasčiausias žodis atsidūręs ant pergamento sukėlė tiek daug emocijų, kad jis panoro suplėšyti tai, ką parašė ir pradėti iš naujo. Bet praktika atlikti reikėjo, tad jis kiek tik galėdamas bandė priversti save atsipalaiduoti. Ir kuo daugiau stengėsi tuo labiau įsitempė. Viskas atrodė taip komplikuota, tačiau vaikis nežadėjo pasiduoti. Juk tik pradėjo darbą.
Giliai įkvėpęs Aaron leido savo mintis lauk. Pergamento lapas pilnėjo neaiškiomis frazėmis, ar keliais pasitaikiusiais žodžiais. Berniukas jautė, kaip kiekviena mintis tekėjo į lapą su maišeliu emocijų.
Citata
Tamsa. Noras. Tikrovė. Blanki šviesa. Noriu miego. Kepsnys ant griliaus. Maratonas. Laikas nevaldo pasaulio. Reikia daryti. Turiu keistis. Privalau. Noriu dainuot. O gal rašyt? Pabaiga. Tuštuma. Daug deguonies.
Berniukas pakėlė ranką nuo pergamento ir žvelgė į jį lyg jame būtų jo visos paslaptys, kurias nešėsi savo trumpą gyvenimą. Lyg viskas, ką Aaron parašė ant lapo, buvo jo vidinis skausmas, kuris prašėsi dingti iš šio kūno, nes jame nebebuvo ką veikti. Vis dėl to, dalykai juda iš vietos, kur jų yra daug į vietą, kur jų yra mažiau.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Muistydamasi savo kėdėje Cristal galvojo visus įmanomus variantus kaip galėtų išsinešdinti iš šios pamokos. Kvailų klausimų rašymas ant pergamento ir tikėjimasis, kad klausimų atsakymai atsiskleis per pavienių žodžių braukymą, buvo tikrai ne ta veikla, kurios grifiukė laukė ateities būrimo pamokoje. Šioje pamokoje reikėjo daug susikaupimo ir nors Cristal į tai visiškai nežiūrėjo rimtai, nenorėjo gauti prasto įvertinimo.
Todėl mokytojai paskelbus, kad galima penkias minutėles atsipūsti, žaliaakė nieko nelaukdama padėjo galvą ant rankos ir užmerkusi akeles snaudė. Dabar tai tikrai apsivalysiu savo mintis. Deja, Cristal iš savo poilsio valandėlės nieko nepešė, nes aplinkui mokiniai kažkodėl krebždino pergamentą arba negalėdami išsėdėti ramiai savo suoluose keldavo triukšmą, kuris neleido grifiukei atsipalaiduoti. Vietoj toliau bandydama nusnausti, mergaitė atsitiesusi kėdėje pamirkė plunksną į rašalą ir pradėjo daryti tai, ką nuo pat pamokos pradžios norėjo. Rašyti niekalus.
Labai greitai, ant Cristal pergamento atsirado įvairiausių dainų žodžiai, kažkur girdėti burtažodžiai, (nors kai kuriuos jų grifė užrašė neteisingai) mėgstamiausi jos valgiai ir visiškai vienas su kitu nesusiję žodžių junginiai.
Matydama, kaip kiti mokiniai kažką labai įnirtingai brauko savo pergamentuose kėlė Cristal juoką. Ar aš vienintelė čia netikiu šitom nesąmonėm? Tačiau prisiminusi mažo įvertinimo grėsmę mergaitė nusprendė paklusti mokytojos reikalavimams ir  per daug negalvodama pabraukė vieną ką tik užrašytą žodį, kurį išrinko iš anksčiau rašytų niekalų. Neturėti. Pabraukusi žodį Cristal galvojo, kokią išvadą galėtų parašyti su tuo žodžiu.
Citata
Taigi, mano išvada tokia: kadangi mano pasirinktas žodis sako apie kažko neturėjimą, ateityje aš pinigų turbūt nebeturėsiu, dėl to nebus kam išleisti santaupas. O po dešimties metų turbūt būsiu vos galą su galu suduriantis žmogus, nes vėl gi neturėsiu pinigų.
Tokia išvada išgąsdintų Cristal, jeigu tai žaliaakei būtų pasakęs koks artimas žmogus, tačiau toks atmestinai padarytas darbas mergaitės veide kėlė tik šypseną. Kiek pagalvojusi, kad gal pamokoje elgiasi įžūliai, brunetė nusprendė, kad mokytoja tokiais paistalais vis tiek patikės, todėl dėl nieko nesijaudindama susikrovė mantą ir nešė savo pamokos darbą mokytojai.
my morning face:

*

Morisas Banoveris

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Profesorei vėl ėmus kažką kalbėti Morisas įtempė ausis (jei tai iš viso buvo galima padaryti) ir ėmė klausytis bent jau kas antro žodžio, nors stengėsi išgirsti visus iki vieno. Kalbai pasisukus link egzaminų vaikinas vėl ėmė nuobodžiauti, nes bent kiek jam per tuos septynerius metus teko patirti jais būdavo tik gąsdinama, kad jie bus sunkūs ar dar ką ir reikia dėl to mokytis labiau ir domėtis pamokose dėstoma tema daug labiau. Bet dažniausiai viskas pasirodydavo, kad būdavo atvirkščiai. Kadangi darbas nebuvo jo geriausias draugas, nors praktika ir nereikalavo labai didelių pastangų, bet klastuolio nuomone reikėjo šiek tiek pailsėti prieš darant darbą ar bet kokias kitas užduotis. Laikas slinko pakankamai lėtai, Morisas lamdė pergamento kraštus, jį kiek įplėšė, bet dirbti vis nesiruošė. O kam, vis vien jam nesisekė daryti išvadų, tad tiesiog galėjo dabar pasidaryti ką sakė ir išvadas tik tada kada turės laiko arba velniškai nebus ką veikti. Gerai, dabar reikia perskaityti klausimus, o tuomet pabraukti žodžius kurie tikrų atsakymams. Eh... sunkesnis darbas nei įsivaizdavau, bet praktiką bent šiek tiek atlikti vis vien reikia. Skaitydamas klausimus jis mąstė apie jų atsakymus kurie kaip sakė profesorė gludi kiek žemiau jo pergamento - po klausimais, tik juos reikia pasibraukti ir padaryti išvadą, o ši dalis jam labiausiai nepatiko. Kalbant tiesiai šviesiai tai ir buvo vienintelė dalis kuri jam nepatik, bet anksčiau ar vėliau ją vistiek reikėjo atlikti. Klausimams išsekus kas nutiko greitai, nes jų buvo tiktais du vaikinas perėjo prie įvairiausių žodžių ir ėmė juos skaityti ir pamatęs kokį nors kuris galbūt turėjo atsakyti į klausimus pasibraukdavo.
Citata
Višta, sūris su jautiena, salotainis, mėsainis, namas, dešrainis be vištos, krūtinėlė, mėgstu valgyti vakarinės dalies klausimą, kunigas, langinės į lauką.
Į pirmąjį klausimą buvo pabraukti trys žodžiai, bet nei vieno iš antrojo. Galbūt tai nebuvo tas klausimas į kurį reikėjo atsakymo, tad pasiėmęs rašymo priemonę apsibraukė tuos žodžius kurie ant pergamento atsidūrė pirmieji ir po jais užrašė tuos kuriuos pasibraukė.
Citata
Višta, namas, langinės į lauką.
Nors kaip buvo minėta kiek aukščiau jam nesisekė daryti išvadų, bet šį kartą jis nusprendė jas padaryti. Vis tiek sėdėti kabinete ir laukti kol baigsis pamoka buvo kiek nuobodoka. Višta tikriausiai reiškia gyvūnus, namą dabar paliekam ramybėje, galbūt tai išaiškės kiek vėliau, na o langinės į lauką tai galbūt susiję kaip nors su namu. Visą tai galėtų reikšti, kad aš nebūsiu jau labai atskirtas su gyvūnais, bet tie gebėjimai ar kas ten bebūtų. Ar jie išnyks po tam tikro laiko... o galbūt jie mane persekios kaip koks virusas. Kadangi ir šį kartą jo išvadą nebuvo tokia kokios jis tikėjosi, nusprendė įsidėti lapelį į kišenę ir kada nors visą tai pakartoti dar kartą.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Profesorei ėmus aiškinti ką po viso to reikia daryti toliau Karen šį kartą jau atmestinai klausėsi ką šioji aiškino, bet informacija vistiek keliavo į galvą, tad bent tiek buvo gerai. Bandydama viską atsiminti, nors ten ir nelabai buvo ką kartojo galvoje tuos žodžius kurie kaip ir turėjo apsakyti ką po ko reikia daryti. Kadangi jos protas kartais sustodavo kaip nutiko ir šį kartą jai neatėjo link galvos mintis tai užsirašyti ant pergamento lapo. Vis vien jo pasiėmė daug, o išnaudojo nelabai daug, tad jame galėjo ir užsirašyti ką reikia daryti, jeigu jau planavo pamiršti, o ne kalti mintinai viską. Pirma klausimai, tuomet pasibraukti ir galų gale išvada. Ir kaip atrodo viskas. Na gerai, galima imtis šio darbo, gal jis nebus per daug sunkus. Skaitydama savo klausimus mergina rimtai mąstė apie mirtį, kokia ji yra ir kokia bus josios mirtis. Pasibaigus klausimams merginai dar kiek pasėdėjo ir tik tuomet ėmėsi braukyti linijas po žodžiais kurie lyg ir turėjo atsakyti į jos klausimus.
Citata
Kraujas, kryžius, gėlių darželis, paveikslas, peilis, šakutė, skausmas, daug skausmo, medžių viršūnės.
  Kiek aukščiau minėta idėja (jeigu nepamenate ji buvo tokia: užsirašyti ant pergamento ką ir kokia eilės tvarka reikia daryti) jos galvą pasiekė kiek vėliau negu turėjo pasiekti, nes šiuo metu ji jau buvo atlikusi daugiau negu pusę darbų ir jau norėjo galvoti bei rašyti išvadą. Nusivylusi, kad apie tai nepagalvojo anksčiau dar pasėdėjo kelias minutes nieko neveikdama, tiktais atlikdama veiksmus reikalingus jos gyvybei palaikyti. Tie žodžiai sukosi jos galvoje. Ratu ir ratu... Kuo toliau tuo greičiau, bet po truputį iš to dėliojosi ir išvada, ji nemirs greita mirtimi. Tai bus lėta skausminga mirtis. Galbūt dūris į nugarą, arba pjautinė žaizda, bet vienaip ar kitaip su tuo bus susijęs peilis. Medžių viršūnės tai tikriausiai bus miške ar kur nors netoli jo, o galbūt prie kelių pavienių medžių. Mąstydama mergina po truputį susidėliojo išvadą kurią neužilgo planavo užrašyti ant pergamento, o ką su juo daryti toliau? Sudeginti? Atiduoti profesorei? Ne šio ji nedarys, kas jau kas, bet ji tikrai nenori, kad kažkoks pašalietis imtu rūpintis ja ir jos reikalais.
Citata
Mirtis tikriausiai bus įvykdyta miške;
Mirties priežastis dūris arba didelis kraujo netekimas;
Laukiant mirties teks patirti skausmą, o kalbant tiksliau daug skausmo.
Kadangi išvada buvo parašyta, apsitvarkė darbo vietą ir sulaukusi varpo dūžių skambesio vis dar su mintimis apie mirtį dingo iš kabineto. Galbūt jau paskutinį kartą per savo gyvenimą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
 Ko tik nebuvo šioje pamokoje: kalbėjimosi su savimi, ašarų, kitokių keistų reakcijų, bet turbūt nereikėjo stebėtis, mat ateities būrimo klasė buvo pati keisčiausia. Pakėlusi akis nuo pergamentų, prie kurių prisėdo, karts nuo karto apžvelgdavo klasę. Ignoravo Dafydd - turbūt buvo vienintelis būdas kovoje prieš jį.
 Netrukus į jos rankas buvo įgrūstas lapelis. Ką galvoti apie Mayrą nežinojo. Kiek prisibijojo jos po pokalbio kabinete, tačiau bent jos pamokose elgėsi labai pavyzdingai, dar atsiprašė. Nusekė išeinančią klastuolę žvilgsniu ir išlankstė popierėlį. Perskaitė bent tris kartus. Ar tai ji ką tik nesuvokdama parašė? Skaitydama dar kelis kartus, mėgino suprasti to reikšmę. Turbūt vis dar reikia pagalbos?
Įsidėjo juostelę į stalčių, juk ir taip keistai atrodė mokiniams. Jau norėjo klausti varniukės ar viskas gerai, mat ašaros nebuvo pats jaukiausias dalykas kabinete, tačiau nuskambėjo varpas.
- Tegu Likimas jūsų nenuvilia,- sumurmėjo mokiniams išeinant iš klasės ir atsidusus dar sykį išsitraukė popieriaus juostelę, kad perskaitytų tą sakinį.
Buvo susiklosčiusi tikrai keista situacija.

[Ačiū už dalyvavimą pamokoje, taškus surašysiu greitu metu.]
It’s only a matter of time.