0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
[Tema: Egipto piramidėse naudojama magija]

 Pavasariški orai visus užklupo netikėtai. Per kelias savaites sniego likučiai, kurie slėpėsi pilies šešėliuose, dingo, nepalikdami nė žymės.
 Bet šio pasikeitimo Markas nematė. Tuo metu jo akys buvo pilnos smėlio, kaip ir burna bei visi kiti egzistuojantys plyšiai.
 Egipto saulė negailestingai net tris dienas svilino prie jos nepratusio profesoriaus odą. Dėl pamokos - bandė save įtikinti garbanius. Dėl tų popierių, kuriuos pildei dvi savaites - vėliau pasikeitė ir jo motyvacijos šaltinis.
 Bet visi geri kankinimai vieną dieną baigiasi.
 Lauke temperatūra buvo itin aukšta, kaip tokiam metui. Mokinių galvose bei darbuose siautė vasariškos nuotaikos, kas itin smarkiai sumažino visų produktyvumą.
 Mokiniai laukė atostogų. Markas irgi.
 Net ir grįžęs į pilį vaikinas galėjo prisiekti, kad vis dar randa savo arbatoje ir lovoje smėlio. Škotijos oras dabar jam atrodė irgi itin atšiaurus, tad vyriškis visur vaikščiojo su storuoju apsiaustu. Šiek tiek per tas tris dienas įdegęs, profesorius koridoriumi žingsniavo rankose laikydamas labai svarbią Dėžutę. Dėžutė buvo padaryta iš tamsaus, beveik juodo medžio, ją puošė egiptietiški hieroglifai ir ji šiek tiek barškėjo. Dar prieš pamoką susitvarkius klasę, Markui liko tik atsargiai padėti Dėžutę ant savo stalo.
 Vėl pasirodžiusių strazdanų papuoštame veide švietė šypsena. Gal čia buvo tų trumpų atostogų toks poveikis ar tiesiog naujai įgytų žinių.
 Bet mokiniai po truputį rinkosi į klasę ir jaunasis profesorius nebeturėjo laiko klajoti savo mintyse.
 Nuskambėjus varpui, nieko nelaukdamas, Markas, prieš klasę jau jausdamasis itin laisvai, pradėjo pamoką:
-Sveiki visi, pagaliau grįžau. Žinau, kad niekas manęs nepasiilgot, bet savarankišką darbą vis tiek prašysiu po pamokos palikti man ant stalo - jis bus vertinamas. Šiandien, vasariškiems orams siaučiant už lango, nusikelsim į Egiptą. Egiptas garsėja piramidžių apsaugine magija ir ne tik. Šiandien per daug nesismulkinsim ir kalbėsim apie visus užkeikimus, randamus faraonų poilsiavietėse. Taigi, mano klausimas būtų toks: kokie kerai naudojami, norint apsaugoti piramides Egipte? Jų yra įvairių - apsauginių, maskuojančių ir taip toliau, tad pasukit galveles. Nepamirškite paminėti kerų poveikio bei paskirties.
Kalbėdamas profesorius lėtai vaikščiojo priešais stalą, įdėmiai stebėdamas mokinius ir, galbūt, ieškodamas jo pamokose jau spėjusiųjų pasireikšti.

[Teorija iki 04-19 20:00
Atsakymų nekartokite, jie nebus vertinami.
Paminit vienerių kerų rūšį, poveikį ir paskirtį.]

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Dorotėja kurį laiką mindžiukavo prie apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto durų. Paprastai ši pamoka ir viskas susiję su ja, mergaitei patiko, tačiau šiandien ji tiesiog nesijautė gebanti išsėdėti visą pamoką kalbant apie visokias baidykles ir kaip nuo jų apsisaugoti. Vis dėl to, pirmakursė negalėjo leisti sau tokios prabangos ir praleidinėti pamokas, taigi kovodama su savo vidiniai demonais (ironiška?) ji įžengė į klasę.
Profesorius atrodė gerai nusvilęs saulėje, nors jo nebuvo tik kelias dienas. Turėtų skaudėti, pagalvojo varnė prisiminusi savo nuotykius Italijoje prieš kelis metus, kai pirmą kartą išvykusi iš gan vėsaus vidurio Europos klimato ji net nežinojo, jog toks dalykas kai kremas nuo saulės egzistuoja. Vieną kartą pagulėjusi saulėje paskui porą dienų negalėjo net šypsotis. Bet ir šypsotis nelabai buvo dėl ko, tą kelionę ji prisimena kaip nuolatinį tėvo ir močiutės šeimyninių ginčų rutiną. Ji net džiaugėsi, kai teko vykti namo ankščiau.
Profesorius paskelbė pamokos temą ir pirmą kartą Doros akys kiek prašviesėjo. Piramidės buvo daug geresnė tema negu apsisaugojimas nuo kaupų. Ypač dėl jas gaubiančių istorijų ir mitų. Ji gerai prisiminė skaičiusi, jog dauguma piramidžių buvo apsaugotos kerais, apie kuriuos žiobarų pasaulyje kalbėjo kaip apie prakeiksmus kurie ištinka kiekvieną įžengiantį vidun. O iš tiesų, bent jau mažesnės ir ne tokios reikšmingos piramidės buvo apsaugoma paprastais kerais. Ji nedvejodama pakėlė ranką.
-Man atrodo yra toks faktas, jog kai kurios piramidės apsaugotos tokiais pačiais kerais kaip Hogvartsas. Jas aptikę žiobarai staiga prisimeną kažką užmiršę ir net neina artyn. Tie kerai taip pat neleidžia keliauti į vidų orų, taigi apskritai nedaug žmonių gali patekti vidun. Atsiprašau nepasakysi kerų pavadinimo, tiesiog kažkur skaičiau,- taip sklandžiai pradėjusi varniukė suabejojo. Dabar arba bus išjuokta prieš klasę arba pasirodys kaip baisi protinguolė. Nei vienas, nei kitas variantas nežavėjo, taigi ji tiesiog liepė sau užsičiaupti.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Daniela buvo išsiilgus šiltesnių orų. Miegamajame, netyčia pramigus pusvalanduku ilgiau, vis vien nepraleido progos įdomiau susirišti kaštoninių plaukų (nereikia net minėti, kad dar pusryčiaujant penkios sruogos neklusniai sukrito ant veido). O tada kaip tik su skambučiu įžengė į apsiginymo nuo juodosios magijos klasę ir atsisėdo prie pat lango - kad galėtų žiopsoti į saulės nušviestus žolynus ir prabundančius vabzdžius.
Saulė palietė ne tik gamtą Hogvartso kieme - profesorius taip pat buvo gerokai įrudęs, net apsvilęs. Tai klastuolei pasirodė truputį juokinga, tačiau pradėjus kalbėti apie Egipto magija, mergina iškart sukluso - ją nuo vaikystės žavėjo istorijos apie karališkus (ir mirtinus) skarabėjus.
Kadangi delnai ant stalo buvo maloniai šildomi skaisčios saulės, Dani pasistengė nesijudinti ir nekėlusi rankos prabilo antroji:
- Esu skaičiusi apie užkeikimo burtus. Na, kai senovėj (o kartais ir dabar) vietiniai gyventojai buvo įtikėję į nežemiškas jėgas, persekiojančias bet ką, kas drįstų įžengti į piramidę. Tai nebuvo vien išsigalvojimai, mat dauguma piramidžių buvo - tai yra vis dar yra apraizgytos burtų, apkeikiančių tenai apsilankiusius. Kaip pavyzdį galima imti ir garsiuosius skėrius, apsemiančius ištisus miestus dėl sulaužytos taisyklės nežengti į kapavietes. Arba ligos, kurias išnešioja tenai apsilankęs. Dabar žiobarų mokslininkai viską aiškina kaip gamtos veiksnius, tačiau piramidžių užkeikimai tikrai egzistuoja, juos sukūrė faraonų žyniai, siekiant ateityje apsaugoti valdovų kūnus bei turtus.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Jauni profesoriai buvo gana įdomūs. Jau vien dėl to, kad normalūs žmonės tiesiai iš mokyklinio suolo profesoriauti tikrai neis. Vadinasi, jauniausi profesoriai turi būti nenormalūs.
Tai buvo, ko gero, pagrindinė priežastis, dėl kurios Deoiridh keliavo apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto link. Ją kamavo smalsumas. Juk tas profesoriukas visai neseniai pats čia mokėsi. Kokio velnio jam dabar grįžti, kad tas pačias nesąmones kaltų į galvą kitiems? Reikia pasižiūrėti, kaip jis atrodo, nes per visus mokslo metus animagė šioje pamokoje dar nesilankė.
Prieš įeidama į kabinetą ji pasivertė varle - tikėjosi likti nepastebėta. Galės ramiai pratupėti visą pamoką. Smalsumas bus patenkintas, ji nebus užkabinta, tiesiog puiku.
Iš kur grįžai? nesuprato po vienu iš paskutinių suolų tupinti varlė. Savaime aišku, ji nežinojo, ar šis žmogus buvo kur nors išvykęs. O jeigu ir buvo, koks jai skirtumas? Bet kažkas jaunojo profesoriaus kalboje žaliaodę suerzino. Ir ji suprato, kad ramiai po suolu nebeištupės. Iš pradžių galvojo atvirsti į žmogų - juk klasėje staiga atsiradęs mokinys turėtų iššaukti kokią nors reakciją, ar ne? Vis dėlto netrukus į galvą atėjo kita - geresnė - mintis. Ji atsargiai užšoko ant savo stalo. Neskubėdama pradėjo šokliuoti link klasės priekio. Deja, nepavyko išvengti suolų, prie kurių sėdėjo mokiniai, nors juos gąsdinti šį kartą nebuvo Deoiridh tikslas. Ji keliavo link to paties žmogaus, dėl kurio atsidūrė čia - link jaunojo profesoriaus.
Galiausiai varlė tupėjo ant priekinio suolo, kuris, laimei, buvo pakankamai arti įdomios spalvos plaukais pasipuošusio žmogaus. Deoiridh išverstomis akimis paspoksojo į profesorių ir atsispyrė. Nusileido tiesiai ant veido. Dabar tereikėjo pasiekti burną - gal bent taip pavyks jį užčiaupti?
Deoiridh atsargiai leidosi profesoriaus Moore veidu žemyn.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Emerisė Devona Berker

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
  Pasigailėjo, kad išėjo iš mergaičių kambario, iš bendrojo kambario. Geriau būtų likusi ten. Viskas pažįstama. Niekas nebaugina. Kalbantys ir judantys paveikslai. Bet kuriuo momentu keičiantys kryptį laiptais. Aš net namie nuo paprastų nusiverčiu verkšlendama mąstė blondinukė. Keliasdešimt sykių suklupusi ant laiptų ir dar tiek pat ar daugiau ant kilimų koridoriuose, Devona pagaliau pasiekė apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Kiek pasimetusi, besišluostydama ašaras, pirmakursė atsisėdo į pirmą pasitaikiusį suolą. Jos laimei, ji atsisėdo klasės gale ir ant gretimo suolo daugiau niekas nesėdėjo (ak, kaip Risė klydo - juk jos stalo kaimynė tupėjo po savo suolu!) Švilpė nustebusi stebėjo kaip ant stalo atsirado varlė. Nusekė šią žvilgsniu. Tinkamai dar nepažinodama magijos pasaulio galvojo, kad čia bus kažkurio mokinio išdaiga, bet apsižvalgiusi nepastebėjo nei vieno buriant. Keistas pasaulis ir keistos taisyklės. Pačiai blondinei dar nei vieni kerai nesisekė, į profesoriaus klausimą atsakyti žinių nepakako. Įsiminusi buvo tik porą burtažodžių, kurie visai netiko šios pamokos temai.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
  Septintą kursą kartojanti mokinė atsidūrė Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete. Nežinojo, kodėl, kaip ir išvis kokiu būdu, tačiau šiandien ji nusitrenkė čia ir kažkuo nepatenkinta sėdėjo atokiausiame suole. Žiedais apipinti pirštai buvo suėmę plunksną, kurią vis pamirkydavo į rašalą ir ant pergamento braižė penklines, kuriose vėliau atsirado ir natos. Adelė buvo gavusi dar vieną laišką nuo savo globėjo, kurias buvo beveik kaip žvieglys, tik švelnesnės formos, jai pačiai reikėjo jį perskaityti bestaugiant, dėl šios priežasties dar ir kambariokės ant jos užklykė ir visas mergaičių miegamasis iš pat ryto buvo pripildytas psichiškai nesveikų merginų riksmais.
  Kad aš Meksikoje, nereiškia, kad turi sėdėt subinę prispaudus prie savo lovos ir neit į pamokas. Galvoje nuskambėjo kunigo žodžiai, buvę laiške. Net nežvilgtelėjo į atėjusį profesorių, nelabai domino. Tik pasigirdęs pažįstamas balsas privertė varnę suklusti, kilstelėti dažytą galvelę ir praverti burną. Ji žinojo, jog Markas profesorius, tačiau kad atsidurs jo pamokoje, nesitikėjo. Ranka automatiškai slydo su plunksna per pergamentą žemyn, net nepajautė kaip juodas rašalas jau braukė per josios šviesias linines kelnes. Į jo pateiktą teorinę užduotį neatsakinėjo, leido tik nusišypsoti ir pasimėgauti vaizdu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Markas su švelnia šypsena veide stebėjo mokinius. Dauguma jų jau buvo Egipte, vartomi vėjo smėlyje ir skrundantys saulutėje, bet tik mintimis. Kaip gerai, kad tai greitai pasikeis ir jie patys netrukus patirs smėlio kankinimus realybėj. Šiek tiek smegenis pakrutino vos dvi mokinės - Klastūnyno vadovas mintyse pasidžiaugė, kad viena iš jų buvo jo auklėtinė.
 Profesorius jau ruošėsi komentuoti gautus atsakymus, kai iš niekur nieko link jo veido pasileido mažas žalias kamuoliukas. O tiksliau, ant šiek tiek nudegusios marmūzės šleptelėjo šalta ir gliti varlė. Markas visai nešvelniai sučiupo padarą ir įmetęs į pirmą pasitaikiusį stiklainį (šiame dar matėsi arbatžolių likučiai) uždarė. Susitvarkys vėliau, o jei padaras užtrokš - mažiau rūpesčio.
 Rankove atsargiai nusivalęs veidą, lyg niekur nieko tęsė pamoką toliau:
-Puikus pastebėjimas, panele Hopes. Du taškai. Iš tiesų, dešimt iš dešimt piramidžių yra apkerėtos šiais burtais, nes jie yra visos jų apsaugos pagrindas. Žiobarai jų neranda, o ir joks burtininkas lengvai neįsmuks - jau senovėje visi žinojo, kokie smalsūs padarai esam. Panele Kravitz,-šyptelėjo auklėtinei.-Jūs taip esate teisi. Du taškai. Senovėje apsaugai buvo pasitelkiamos įvairios gamtos jėgos bei gyviai, pavyzdžiui, jūsų minėti skėriai. Burtų pagalba jie galėjo miegoti šimtus metų, bet vos tik užkeikimas pažeidžiamas - pasklisti po apylinkes ir naikinti viską savo kelyje. Įvairios ligos dažniausiai ir būdavo, tiesiog, ligos. Piramidžių vidus švara ir tvarka nepasižymi, patikrinau, o kur lavonai - ten mikrobai ir parazitai. Nors, kol kas vis dar ginčijimasi, ar to meto žiobarų aprašytos ligos galėjo būti magijos padariniai, tad apie tai per daug šiandien neišsiplėsim.
 Kalbėdamas, profesorius vaikščiojo pirmyn atgal, kartais mostelėdamas ranka ar pajudindamas kokį snaudžiantį mokinį. Kai jau ruošėsi paskelbti praktikos užduotį, Markas pakėlė akis į klasės galą ir sustingo. Adelė. Galvoje vėl pradėjo virti neaiški jausmų košė, kas, turbūt, sekundės dalį atsispindėjo ir mokytojo veide. Reikės pasilikti po pamokos. Aiškios priežasties neturėjo, sukelt kitiems įtarimo nenorėjo, o jei ir Starkas sužinotų, ką šis išdarinėja su jo auklėtine... Na, šiltnamiuose gyvenantys mėsėdžiai augalai turbūt būtų gerai tą vakarą pašerti.
 Bandydamas atsigauti, garbanius krenkštelėjo ir atidarė ant stalo buvusią juodą dėžutę. Iš jos išėmęs mažą,  nykščio dydžio piramidės švelniai rausvo smėlio spalvos kopiją, ant kurios buvo pribraižyta visokių ženklų, iškėlė, parodydamas klasei.
-Čia, akivaizdu, yra piramidė. Šiandien, magijos pagalba, nusikelsite į jos vidų ir savo kailiu išbandysite apsauginius kerus. Šie modeliai sukurti pagal tikras piramides, bet čia,-profesorius pakratė piramidę. Joje kažkas barškėjo.-Yra tik viena kliūtis. Dauguma piramidžių yra su įprastai mirtinais, bet jums šiandien ne, galvosūkiais. Juos sprendžiant teks pasinaudoti lazdele ir smegenine. Galite papulti į kambarį su žvėrimi. Tuomet iš piramidės ištrūksite tik jį nugalėję. Yra kelios piramidės, kuriose galėsite pasitikrinti herbologijos ir nuodų ir vaistų pamokų žinias. Galėsite iškeliauti tik išsprendę galvosūkį ir pasirinkę tinkamą sprendimą. Kitu atveju, grįšite į ten, kur pradėjote. Pirmo ir antro kurso mokiniai gali imti tik mažąsias piramides. Iš vyresnių tikiuosi adekvataus savo gebėjimų vertinimo, tad iškart pasakau - nuo piramidės dydžio priklauso ir joje slypinčios užduoties pavojingumas ir sudėtingumas, tad rinkitės atsakingai. Ant piramidės pagrindo yra parašytas burtažodis. Jį tardami palieskite modelio viršūnę ir būsite perkelti į jo vidų. Iškilus pavojui arba jeigu manote, kad užduoties neišspręsite, panaudokite Vermillious kerus - ateisiu į pagalbą. Sėkmės.
 Profesorius padėjo piramidę atgal prie kitų, geltonesnių, jos seserų. Trumpai žvilgtelėjęs į Adelę, prisiminė jos švelnų aviečių kvapą ir kaip gera jam buvo su ja. Bet ne čia ir ne dabar tokioms mintims buvo laikas. Nužvelgęs žalią padarą stiklainyje, garbanius paėmė indą ir šiek tiek pakratė - tikrino, ar varlė dar gyva. Galvoje užgimus genialiai minčiai, vyrukas atsidarė stalčių, kuriame mėtėsi keli eliksyrų pilni buteliukai, ir ieškojo migdomųjų. Jis niekada nebuvo prapjovęs gyvo padaro ir šiandien, galbūt, pasitaikys tokia proga.

Pasiimate piramidę. Ant jos pagrindo parašytas burtažodis. Jį tardami, lazdele paliečiate piramidės viršūnę ir persikeliate į jos vidų.
Ten jūsų laukia galvosūkis - gali būti dėlionė, įtartinos grindys, spygliai - jūsų fantazijos reikalas, bet nepamirškite, kokio amžiaus jūsų mokinys.
I-II kurso mokiniai sprendžia galvosūkius, vyresni gali susikauti su kokiu nors žvėrimi (nebūtinai magišku) arba atsidurti kambaryje su eliksyrais/augalais ir mįsle (prisiminkite Harį Poterį).
Jeigu jau veikėjui labai blogai - naudokite Vermillious ir Markas išgelbės jūsų sėdynę. Už tai taškų mažiau negausite.
Atkreipsiu dėmesį į logiškumą - ar jūsų mokiniai nėra per daug galingi, kaip jie susidoroja su užduotimi ir kokia yra jūsų sugalvota užduotis.
3 įrašai po 600 simbolių arba 2 po 1200+.
Praktika iki 04-24.
Sėkmės. Jeigu kas neaišku, laukiu až.
Papildymas: jūsų veikėjui grįžus iš piramidės, visi sužeidimai, nešvarumai ir kita dings, nes visa tai tėra kerais sukurta iliuzija.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Dorotėja jautė kaip vis labiau stingsta širdis krūtinėje klausantis profesoriaus skelbiamos užduoties. Jam pabaigus kojos jau spėjo pavirsti į žele, o smegenyse kovojo tiek prieštaringų minčių, jog atrodė galva tuoj sprogs. Pasakyti kad ji išsigando buvo per silpna - ji mirtinai persigando. Pradedant nuo to, jog varniukė siaubingai nekentė karščio ir baigiant tuo, jog būdama maišyto kraujo pirmakursė, augusi visiškai žiobariškoje aplinkoje ji vis dar kartais supainiodavo savo lazdelės galus, ši užduotis buvo toli nuo lengvai įgyvendinamos. Nenuramino netgi tai, jog jauniesiems mokiniams bus skirtos lengvesnės užduotys.
Galiausiai ją į priekį pastūmė jos įgimtas perfekcionizmas ir didžiulė baimė susikirsti. Nors ir jautėsi pakylėta, jog savo atsakymų į teorijos klausimą profesoriui įtiko,  Dora negalėjo sau leisti supykdyti jo atsisakant naujos užduoties. Ji pakelė sėdimąją nuo suolo ir nuėjo pasiimti piramidės. Pačiupo vieną iš mažesniųjų ir taip pat greitai grįžo suolan. Ant piramidės gražia rašysena buvo išraitytas pirmą kart matomas burtažodis ir akimirkai ji pagalvojo kokia bus gėda kai burtažodis jai nesuveiks. Vis dėl to pasiduoti reiškia net nemėginti ir ji išsitraukė kišenėje laikoma guobos lazdelę. Stengdamasi kalbėti kuo tyliau ji prilietė lazdele piramidės viršūnę ir sumurmėjo burtažodį. Vieną sekundę ji vis dar sėdėjo suole, o kitą ją tarsi už plaukų kas tempė per siaurą vamzdį. Per kūną ėjo šilumos bangos, ji tai šalo tai kaito. Po poros įtampos pilnų sekundžių ji pajuto savo kūną prisiplojant prie žemės. Esu tikra šito buvo galima išvengti,suirzusi pamanė ji. Mergaitė atsistojo, nusipurtė dalį visą kūną apkibusio smėlio, apsižvalgė ir išsižiojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
  Riebūs keiksmažodžiai tyliai paliko merginos lūpas, susivokusi patraukė rašaluotą plunksną nuo juoduojančios dėmės kelnės. Padėjo rašymo reikmenis ant stalo, alkūnėmis pasirėmė, tarp delnų įtaisė savo blyškų veidelį, kurį, ne paslaptis, kad Markas dievino ir su miela, kiek pašaipia šypsena stebėjo baklažaninį vaikinuką. Staiga atsirado ir noras pasiimti didžiausią piramidę ir jau kviestis profesorių pagalbon, tačiau susitvardė, nei sau, nei Markui problemų sukelti netroško, tad tik labai demonstratyviai atsistojo iš savo sėdimosios vietos. Priartėjusi prie įmanomo mini piramidžių pasirinkimo, specialiai, tačiau ne per daug, taip, kad garbanius bent kiek susierzintų, tačiau nesukeltų ir kitiems jokių minčių, pasilenkė ir apsimetė labai įdėmiai žvelgdama į piramides, nors jau buvo išsirinkusi į kurią keliaus, smulkiais pirštais sugriebė nei per mažą, nei per didelį jos akimis miniatiūrinį vieną iš septinių pasaulio stebuklų. O tuomet atsilenkusi jau grįžinėjo savo vieton, gal tyčia, o gal ir ne, šiek tiek labiau nei įprasta septyniolikmetė eidama pakraipė savo subinę, kurią šiek tiek dengė beveik peršviečiamos baltos kelnės ir Marko marškinėliai, kuriuos pasigrobė antrojo apsilankymo jo spintoje, tačiau galiausiai paliko vyruką ramybėj su ta žaliąja varlioke ir skrodimo įrankiais.
  Pirštų pagalvėlėmis perbraukė per piramidės šonus, briaunas, pavertė, pamatydama ant pagrindo užrašytą burtažodį. Lazdele prilietė statinio viršūnę ir sumurmėjo burtažodį. Netrukus, žalių plaukų kupeta buvo perkelta į vidų, tamsa apgaubė merginą, reikėjo kelių mostų, kad deglai, pritvirtinti prie sienų, užsidegtų. Siauras praėjimas šiek tiek spaudė, ne fiziškai, bet psichologiškai, tad su tuo pirmiausia ir turėjo susitvarkyti Adelė, nes jau pačią pirmąją akimirką nenorėjo prarasti savikontrolės ir likti mini piramidėje amžiams, o, žinant, Marko apsėdimą ja, tai tas dar ir apsidžiaugtų galėdamas ją nešiotis palto kišenėje.
  Delnu perbraukė per sieną, pirštai pasidengė neaiškia biria medžiaga, žengtelėjo priekin, girdėjo traškant smulkų žvyrą po kojomis. Apie piramides Adelė žinojo keletą dalykų, pavyzdžiui, jog Cheopsas vibruoja ir išleidžia garsą, sudarytą iš keturių natų, o tos sudaro fa diez mažor akordą. Tai sužinojo besimokydama muzikos istorijos. Ir, deja, tokie faktai dabar visai nežavėjo, tik vertė sudrebėti. Ne, paprastai Adelė nebuvo visiška bailė, bet šįkart neliko patenkinta savo išgaravusiu pasitikėjimu savimi ir drąsa. Dar kartą perbraukė per sieną, užkabindama įdubusią vietą, o ir nebūtų ji smalsi, jeigu su jėga nepastumtų tos vietos ir neįdribtų į niekuo nežavinčią skylę. Kostelėjusi nuo sukilusio smėlio, vėl mostelėjo lazdele, uždegdama deglus, viršuje pasislinkęs blokas užvėrė jos ankstesniąją buvimo vietą. Mėlynakė apsižvalgė, atsistojo, persibraukė per susivėlusius plaukus, hieroglifai ant sienų atrodė panašūs į kažkokių augalų lapelius ar stiebelius, nebuvo nei gera herbologė, nei hieroglifų žinovė, tai būtent čia ir susimėtė. Kitas objektas buvo lyg ir atidarytas sarkofagas, dangčio nebuvo matyti, o dvokas, sklindantis iš jo, vertė jau dabar žiaukčioti. Priėjusi pažvelgė vidun. Vaizdas tuo labiau nebuvo viliojantis, jam buvo lavonas, kuriuo niekas, panašu, nebuvo pasirūpinęs. Vidaus organai buvo išversti ir, rodos, kažko prigrūsti. Iš burnos ištraukė kūno skysčiais suvilgytą popiergalį. Atvyniojo, sunkiai susiprato, kas jame parašyta, senieji raštai tikrai nebuvo varnės stiprioji pusė. Suprato tik, kad turi ribotą laiko tarpą išimti iš negyvėlio žoleles ir jas sudėlioti pagal tam tikrą tvarką, o jas traukti iš to lavonėlio turėjo pagal hieroglifais užrašytą seką. Susiraukė, nesigaudė žmogaus anatomijoje, kažką nusimanė, tačiau buvo visiškai žalia. O už kiekvieną augalą, ištrauką ne iš to organo, grėsė kažkoks laiko sutrumpinimas.
  Ginger, susvyravusi, prisėdo prie sarkofago, bandė racionaliai susidaryti planą, užsikabinti už ko turėtų pradėti ir galiausiai pradėti vykdyti užduotį, tačiau susikaupti sekėsi sunkiai. Paskutinė mintis tą akimirką perskrodusi jos galvą buvo skirta prakeiti Markui, kad per jį turės kišti rankas į lavono vidurius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
    Daniela, išgirdusi, kad gavo du taškus, nepamiršo išdidžiai nusišypsoti. Tada, klausydama profesoriaus, nenoriai sudejavo. Šiandienos užduotis skambėjo tobulai, tačiau šilta atmosfera kabinete apsunkino merginos smegenis - ji tenorėjo padėti galvą ant stalo ir saldžiai numigti. Kai klastuolė stojosi pasiimti piramidės, rodės, net kojos jos neklausė.
    Atsistojusi priešais eilę mažyčių piramidžų, ji neilgai galvojusi paėmė mažiausią iš didesnių, skirtų vyresniems. Dani pasitikėjo savo jėgomis ir protu, tačiau kai mokytojas tokią migdančią dieną leidžia pasirinkti užduoties sudėtingumą, ji nedvejodama renkasi kuo paprastesnę. Ne profesoriams ar aplinkiniams ji ketino įrodinėti savo jėgą.
    Grįžusi į savo vietą, ji perskaitė žodį ant rausvo pagrindo. Heciotrocus. Kadangi trečiakursė neprisiminė girdėjus apie tai, kaip patekti piramidės vidun, ji tiesiog pasukiojo galvą ir stebėjo mokinius tarsi kokioje sektoje unisonu sakančius skirtingus žodžius ir liečiančius miniatiūrinio statinio viršūnę. Vaizdas buvo itin juokingas, tačiau Kravizt skubiai susiėmė ir išbandė jų metodą: garsiai ištarė Heciotrocus, švelniai paliesdama smailią virūnę. Staiga jai pritrūko oro, kai nematoma jėga įtraukė klastuolę ir po kelių sekundžių išmetė ant kieto, smėlėto grindinio. Danielos oda akimirksniu pajuto troškumą, karštį ir drėgnumą. Tai buvo visai kas kita nei klasėje juntamas šylis, ir mergina panoro kuo greičiau ištrūkti iš šitos vietos.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Dafydd plačiai nusižiovavo. Jis ir vėl atsidūrė apsigynimo nuo juodosios magijos klasėje, tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, pamoka nebuvo įdomesnė negu kada nors anksčiau. O ko galima tikėtis iš šito idioto jauniklio? Kurį laiką velsiečio galvoje sukosi mintis ir vėl pasinaudoti colovaria kerais ir dar kartą perdažyti Marko Moore plaukus. Tiesą sakant, klastuolis, atėjęs į klasę, gerokai nustebo: pasirodo mielasis koledžo vadovas pasiliko spalvą, kuria jį apdovanojo ne kas kitas, o Dafydd Carwyn Llewellyn! Klastuolis jautėsi tam tikra prasme pagerbtas. Juk jeigu kas nors profesoriūkščio paklaustų, kodėl tokia spalva, jam tektų prisipažinti, kad taip plaukus nudažė vienas iš mokinių.
Šios mintys pradėjo ramiai išsėdėti visą teorinę dalį, kuri buvo tragiškai neįdomi. Kita vertus, raudonplaukis net nežinojo, apie ką ji. Buvo aišku viena: tai yra siaubingai neįdomu.
Ar praktinė dalis bus įdomesnė? Kas žino. Svarbiausia, kad nereikėtų dirbti poromis - tokios pamokos Dafydd erzino labiausiai. Jis prisiminė, kad būtent taip susipažino su Miona. Vis dėlto tai nereiškė, kad vaikinas norėtų ir vėl su kažkuo dirbti. Geriausia dirbti vienam. Tiesiog taip yra paprasčiausia nieko nedaryti. O tai paimsi ir pateksi į komandą su kokiu darbščiu vaikigaliu, kuris norės viską atlikti "normaliai" ir pasidalinti darbą...
Išgirdęs praktinę užduotį Dafydd tik nusivaipė. Buvo aišku, kad jis ims didžiausią piramidę. Žinoma, jeigu iš viso ims. Tiesą sakant, tai būtų gal net ir visai logiška, mat velsiečiui galios tikrai netrūko. Ko jis stokojo, buvo praktika. Į galvą atėjo prisiminimai apie burtų pamokas, kurias jam asmeniškai vedė ne kas kitas, o... Miona Hera. Kodėl viskas asocijuojasi su ja? piktai paklausė savęs vaikinas, nors atsakymą į šį klausimą tikriausiai žinojo, tik nenorėjo jo pripažinti.
Galiausiai velsietis pasivargino atsikelti iš suolo ir pasiimti piramidę. Žvilgtelėjo į užrašytą burtažodį. Žinojo, kad į kažkokį ten Egiptą jis tikrai nekeliaus. Dar to betrūko... Telieka sugalvoti, ką veikti.
Klastuolis stebėjo profesorių. Panašu, kad jis buvo nusiteikęs nuveikti su vargše varle kažką įdomaus. Dafydd turėjo įtarimą, kokia tai varlė, nors nebuvo tuo tikras. Vis dėlto normalios varlės į pamokas tikriausiai nevaikšto. Tad jeigu čia yra ta mokinė... Dafydd išsišiepė. Ne, jis neleis, kad profesoriūkštis skriaustų vargšę varlytę. Raudonplaukis paėmė piramidę į dešinę ranką ir nusitaikė. Paleido ją tiesiai Markui Moore į nosį.
Tada išsitraukė pergamento lapą ir plunksną. Netrukus jis jau įnirtingai rašė laišką, apie kurį mąstė jau seniai. Jeigu ką, jis su skraidančiomis piramidėmis visiškai nėra susijęs.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
  Toje duobėje su lavonu praslinko nežinia kiek laiko, tačiau neturėjo ir tiek daug, mat, jeigu jau pamoka būtų pasibaigusi, ją Markas būtų ištraukęs iš čia, nors, kita vertus, gal ir ne. Adelė buvo užsiėmusi piešiniais ant sienų - augalais, iš lavono traukti žolių dar nesiruošė, nes tik tuomet turėjo būti pradedamas skaičiuoti laikas. Ir netikėtai jai į galvą šovė suvokimas, kad pirmiausia ji turėjo pagal tam tikrą tvarką vis dėlto ištraukti tas žoles ir tik tada jai bus žinoma, į kokius piešinukus atkreipti dėmesį. Mergina pažvelgė į lavoną.
  Vyrukas, panašu, buvo visai šviežiai nudaigotas, tikrai nenatūraliai mirė dėl perrėžtos gerklės. Susivaldė neišvertus savojo turinio, nežinojo nuo ko pradėt, bandė išmąstyti pagal kokią logišką seką jai reikia traukti organų turinį. Pagal virškinimo kelią? Pagal abėcėlės raides? Gal išvis pagal dydį? Paskutinė idėja pasirodė viena iš logiškesnių, tad jau lazdelės pagalba norėjo griebti ilgiausias žarnas, kai niekas nesuveikė, jokie kerai, mostai, niekas nepaveikė organo. Čia Adelė ir pradėjo panikuoti, kad jai teks  grūsti savo rankas į lavonieną. Sudrebėjusi pirštu pabaksnojo į išsivertusią žarną, akių kampučius jau graužė sūrios ašaros, rankomis užčiuopė organą, stengdamasi nepratrūkti iškėlė iš sarkofago. Patalpoje niekas nepasikeitė. Pataikiau. Vienintelė mintis nuskambėjo jos peroksido išgraužtoje galvoje. Išspaudė iš žarnų gleivėtas žoles, padėjo jas šalimais. Ir jau susitaikiusi su šios pamokos likimu, griebėsi kepenų. Patalpa grėsmingai sudrebėjo, sienomis nubyrėjo akmenukai, o grindinys pasislinko maždaug apie metrą žemyn. Išpūstomis akimis varnė išmetė kepenis iš savo rankų, atsitraukė nuo numirėlio. Dabar dar sužinojo ir ką reiškia tas laiko limitas, kiek suklysi kartų - tiek kartų slinksies žemyn, kitais kartais tave pakels. Nedavė tik ramybės tai, jog po ištrauktų žarnų ji vis dėlto nepakilo viršun.
  Jausdama baimę ir paniką, nusiritusius per visą kūną, septyniolikmetė susigriebė už plaukų, silpnai timptelėjo, norėdama nusiraminti. Plaučiuose pradėjo trūkti oro, o ore sklaidančios smėlio dulkelės irgi nebuvo į gerą.
- Ne, Adele, ramiai, svarbiausia lavonas ir teisinga tvarka,-kalbėjo su savimi.- Juk išgyvensiu,- sužiaukčiojo ir viskas išsivertė iš skrandžio.
  Drebančia ranka persibraukė per lūpas. Mergina čia buvo viena su lavono kompanija, vimdančiu dvoku ir pati jau išsitepus viduriais ir krauju, o šalia palikusi irgi nemalonų turinį. Norėjo kviestis į pagalbą kviestis profesorių, tačiau principai ėmė viršų ir ji susivaldė nepakėlusi lazdelės ir neištarus burtažodžio, kuris dar ir vargu ar veiktų, nors su deglais suveikė priešinosi tik organai.
  Melsvom akim pažvelgė į tą velnio neštą sarkofagą. Pripildyta pykčio atsistojo, nuslinko iki jo. Dar kartą atidžiau apžiūrėjo kiekvieną organą. Spalvos. Kiekvienas jų buvo dažytas skirtingomis spalvomis, trūko tik violetinės, kuri, matyt, dominavo žarnose. Gleivėta ranka trinktelėjo sau per kaktą, keikdama save už tokį neatidumą. Sukišo rankas į vėl į vidurius, ištraukė mėlynos spalvos inkstus. Grindinys vėl sujudėjo, sienos suriaumojo ir ji pakilo tiek, kiek buvo nusileidusi. Lengvumo banga nusirito jos kūnu.
- Man grįžus, Markas, deja, turės atsisakyti savo marškinėlių,- nuleidusi galvą pamatė visiškai kraujuose, sultyse, gleivėse, seilėse ir vėmaluose paskandintus baklažaninio berniuko marškinėlius.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Pirmakursę supo sienos kurių dydžiui neprilygo net Hogvartsas, o jausmas buvo toks lyg kažkas ją sumažino ir įmetė į piramidės formos dėžutę. Ji lėtai prižingsniavo prie sienos saugodamasi įtartinai iškilusių plytelių (taip ir žinojo, jog valandos praleistos žiūrint žiobariškus nuotykių filmus kada nors pravers) ir palietė ją. Jeigu čia tik simuliacija tai ji labai įtikinama, nusistebėjo varnė. Sienos atrodė tikrų tikriausios ir ledinės. Bent tas buvo gerai, jog piramidės viduje nesijautė to kankinamo karščio kurio ji taip bijojo. Apšviesta buvo tik ta vieta kur ji nusileido, o kampus gaubė tamsa. Kas dabar? Ar aš turėčiau kažko laukti ar eiti ieškoti užduo...
Doros mintis nutraukė garsus grūmėjimas. Žemė ant kurios ji stovėjo drebėjo ir slinkosi į šonus, ji vos spėjo šokinėti ant plytelių. Galiausiai drebėjimas nustojo ir mergaitė galėjo apžvelgti pasikeitusią aplinką. Viduryje piramidės iškilo pjedestalis ant kurio kažkas bolavo. Varniukė priėjo arčiau ir prieš jos akis visu gražumu gulėjo mumija, iš kvapo sprendžiant - ne pirmos jaunystės. Mergaitė suraukė nosį. Ką ji turėtų daryti su šia fosilija? Staiga tarsi išgirdusi jos mintis mumija atgniaužė ranką ir iš suspausto kumščio iškrito lapelis su žodžiais. Ne bet kokiais žodžiais, pastebėjo Dorotėja. Tai mįslė!
Citata
Tas kuris pagamina, parduoda. Tas kuris nuperka, niekada nenaudoja. Tas, kuris naudoja, nežino, kad šį daiktą naudoja. Kas tai?

Pilkaakė susiraukė. Ji buvo tikra, jog mįslė girdėta, ir ne kartą, tačiau atsakymas strakaliojo kažkur smegenų gale ir net nesiruošė lįsti laukan. Ji sukrito ant žemės. Galėtų tiesiog pasiduoti, iškviesti mokytoja, pasirodyti esanti visiška kvailė ir netinkanti Varno Nago vardui, bet užtat išvengtų visos šios kankynės. Ji dar kartą atidžiai pažvelgė į mumiją. Kas gi galėtų būti tas atsakymas tinkantis prie visos Egiptas - piramidė - mumija temos... Nagi, Dora, mąstyk. Ji pabandė garsiai ištarti žodžius kaip "mumija", "faraonas", "Ra' ir "skarabėjas", tačiau neatrodė, kad kas vyktų. Ji buvo įkalinta šitame vėsiame amžių amžius gyvuojančiame karste, palaidota po kas žino kiek tonų smėlio. -Pala. Karstas! Taip, atsakymas yra "karstas"!- ji vos nepradėjo šokinėti iš laimės. Negalėjo patikėti, jog prisiminė. Pjedestalis prasivėrė į save nurydamas mumiją ir pavirsdamas sarkofagu. Tokiu pačiu principu kaip ir pakilo, sarkofagas grūmėdamas sulindo atgal į žemę ir grindys užsivėrė.
Dora užsimerkė ir tą pačią akimirką vėl pasijuto lyg tempiama per vamzdį. Visa susitaršiusi ir smėlina ji atsimerkė savo suole. Tamsiaplaukė pamarkstė akis nesuprasdama kas ką tik įvyko.

*

narvalas

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
  Praktika. Ar išvis buvo žodis apibūdinti tokio dalyko bijojimą? Jeigu net sugirgždėjusi lova šalia gali ne juokais išgąsdinti šią perdėtai bailią mergaitę, tai ką galima būtų kalbėti apie darbą pamokoje. O šis dar net ne visai klasėje. Nusikelti į piramidę. Išspręsti ten slypintį galvosūkį. Tik tada ji grįš į klasę. Šiuo metu Emerisė labiau už pačioje piramidėje slypintį pavojų bijojo Marko. Tiksliau to, kad jis supyks ir atims iš jos koledžo taškus. O tada seks ir visa velnių išrašymo ceremonija. Iš pradžių prefektai (Devona net nesugebėjo per tiek laiko suvokti, kas yra jos koledžo prefektai, net šią sąvoką tik prieš porą dienų išgirdo ir bibliotekoje pasitikslino reikšmę iš knygos), o tada jau profesorius Kadoganas. Kojoms drebant šviesiaplaukė priėjo prie piramidžių ir paėmė pačią mažiausią iš likusių. Grįžo prie savo stalo. Akimirkai pažiūrėjo į varlę. Būtinai šią pabandyt išgelbėti pamokai pasibaigus. Išsitraukė savo bugienio lazdelę. Padarė kaip buvo minėjęs profesorius. Nieko neįvyko. Ji liko ten kur ir stovėjo. Pabandė dar kartą. Gal ir buvo baili, bet kantrybės irgi turėjo. Vėl nepavyko. Iš jos tikrai išaugs nevykusi burtininkė. Trečias kartas nemeluoja? Deja, ir šis buvo nesėkmingas. Burtai pavyko iš ketvirto karto. Mėlynakė pagaliau atsidūrė piramidės viduje. Norėdama greičiau pabaigti šį darbą ir grįžti į saugią lovą Švilpynės mergaičių miegamajame, Devona patraukė reikiama kryptimi. Kojos ir rankos drebėjo. Rankose gniaužė niekuo nepadėsiančią lazdelę. Nugarą buvo nusėję šiurpuliukai.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
    Po kelių minučių tysojimo ant karščiu alsuojančios žemės, Daniela nenoriai atsistojo. Tik čia atsidūrusi, ji suprato, kad užduotis neįtraukė jokio mirtino gyvūno, todėl leido sau pagulėti ir atsigauti po tokios netikėtos šilumos bangos. Dabar, per staigiai atsistojus, karštis mušė ir į galvą, akyse pradėjo šokti juodi ir raudoni taškiukai. Ji mintyse paliepė nieko aplinkui neliesti (dar atsivers žemė po kojomis ar strėlė persmeigs galvą) ir delnais įsirėmė į kelius. Klastuolė žinojo, kad tokiu atveju kaip tik reikia išsitiesti, įkvėpti kuo daugiau oro, tačiau šiuo metu jai buvo vienodai.
    Dani pagaliau susitaikė su mintimi, kad iš čia nedings gailiai stovėdama ir neįveikus paslaptingosios užduoties, todėl sunkiai pakėlė galvą ir apsidairė. Ji stovėjo didžiuliame kambaryje, kurio kiekvienas paviršius buvo nuklotas smėlio ir dulkių mišinio. Tikiuosi, čia ne ta piramidė, kurioje knibžda ligų. Ant trupančios sienos dešinėje degė vienui vienas deglas, šiurpiai šešėliais apmesdamas erdvę. Ši patalpa buvo ta, kuri saugojo sarkofagą, o taip pat - kalnus auksinių papuošalų ir rubinų. Jie visi buvo apsinešę dulkėmis ir seniai nebeblizgėjo, tačiau Kravizt įtarė, kad viena tokia relikvija jos saugyklą Gringotse akimirksniu užpildytų. Taip, čia buvo tik simuliacija... Tačiau jei kažką parsineštum į kabinetą, kas nutiktų?
    Staiga tokias merginos mintis nutraukė keistas šnypštimas. Daniela akimirksniu pašoko ir apmetė akimis kambarį. Trečiakursės smegenys pradėjo piešti ilgą ploną gyvatę, jau pasislėpusią tarp apsiausto klosčių, ir ši net nusipurtė, kartu negalėdama pajudinti kojų. Siaubas trumpam užvaldė klastuolę, kai negalėjo kišenėje rasti lazdelės; pasirodo, ji iškrito merginai plojantis ant žemės ir dabar vieniša gulėjo prie pat ankščiau spalvingo, odabar tiesiog pilko sarkofago. Dani prišoko prie lazdelės ir jau norėjo ją stverti, kai vienas didelių molinių ąsočių, raižytų hieroglifais, pradėjo purtytis, o tada nuvirto ir suskilo. Iš jo pradėjo rangytis... Gyvatės?
    Keliolika liesų gyvačiukių pradėjo vikriai šliaužti rudaplaukės link, ir ši vos užgniaužė klyksmą. Stvėrusi lazdelę drebančiais pirštais, atsistojo, o kartu persirėžė blauzdą į karsto kraštą. Nors deginantis skausmas perverė josios koją, dabar svarbu buvo tik šiurpūs ropliai.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”