[Morisas Banoveris]

Morisas iš lėto pėdino į Nuodų ir vaistų kabinetą džiaugdamasis, kad iki jo nereikia lipti ar leistis laiptais, o tiesiog gali eiti tiesiu koridoriumi. Įėjęs į klasę linktelėjo profesorei ir atsisėdęs į vieną iš keistai sudėliotų suolų ėmė laukti pamokos pradžios. Kadangi atėjo kai iki pradžios buvo likę vos keletas minučių to sulaukė lengvai. Dar viena gera žinia buvo ta, kad šį kartą nebuvo teorinės dalies ir jam nereikėjo kankintis mąstant ar tiesiog klausantis kažko kalbant, o ir praktinė dalis pasirodė esanti pakankamai lengva jeigu pažinojai pilį. Nors savo orientaciniais sugebėjimais ir galėjo neabejoti (kuo ir abejojo), bet su ieškojimu jam nesisekė kaip ir visokie dalykai kuriuose reikėjo galvoti, bet ne per daug, nes tuomet dažniausiai nuklysdavo į lankas ar dar į kokią žinomą ar nežinomą erdvę kurioje dar labiau pasiklysdavo arba jeigu būdavo laiminga diena rasdavo išėjimą. Išklausęs užduotį nuėjo į klasės galą pasiimti žemėlapio bei maišelio ir įsidėjęs juos į kišenę išėjo iš kabineto. Kai buvo nuėjęs kiek toliau ir dabar pro jį jau ėjo kiti mokiniai ieškoti eliksyrų butelaičių ar tiesiog kuriems nebuvo pamokos arba į kurią vėlavo, tik tuomet išsitraukė žemėlapį kuriame bent kaip jam atrodė artimiausia vieta buvo kažkoks kabinetas netoli Didžiosios salės pro kurį tikriausiai buvo praėjęs šimtus kartus, bet per tuos septynerius mokslo metus nesužinojo kas jis toks yra ir kam jis skirtas. Tad kiek sutraukęs žemėlapį, kad matytų tik tą vietą patraukė link salės kur tikėjosi rasti tą eliksyro buteliuką kuris nežinojo kam jam turėtų praversti ir kodėl iš viso profesorė sumanė, kad tai gera mintis išslapstyti kažką kas galėjo tose vietose pasilikti labai ilgai kol galų gale koks nors kitos kartos mokinys tai suradęs sakytų, kad šioje vietoje vyksta kokie eliksyrų vyrimai ir tada visi pultų galvoti kas čia taip daro. Vienu žodžiu gautųsi painus reikalas kuris tikriausiai būtų paliktas trūnyti kaip ir kiti tokios pat reikšmės reikalai.

[Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė]

Karen žingsniavo į Nuodų ir vaistų kabinetą. Kadangi tuo metu per pertrauką ji buvo nusidanginusi į biblioteką ir sugalvojo išeiti likus vos kelioms minutėms turėjo tekinomis bėgti visą tą kelią, nes kitaip būtų tikriausiai nespėjusi į pamoką, o rizikuoti kažkaip nelabai norėjosi. Jos laimei ji spėjo dar likus šiek tiek laiko prieš varpo dūžius visa uždususi tiesiogine to žodžio prasme krito į suolą vos nenusivartydama po stalu ant žemės, bet šiaip ne taip atsisėdusi susitvarkė pasišiaušusius plaukus ir ėmė klausytis profesorės. Kuri jos nuostabai iš karto perėjo prie praktinės dalies, na ir neveltui, bent jau mergina neįsivaizdavo kokį klausimą būtų galima sugalvoti susijusį su šia pamokai tokiai praktinei daliai. Kai profesorė baigė kalbėti ir buvo galima imtis darbų klastuolė iš lėto nuėjo pasiimti žemėlapio su maišeliu, kurie jau neužilgo gulėjo jos rankose, tad įsidėjusi maišelį į kišenę pasitraukė kiek į šoną ir pažvelgė į žemėlapį bandydama suprasti kur kas čia yra. Nors Hogvartse ji mokėsi tik pirmus metus, bet buvo spėjusi ištyrinėti beveik visus pasiekiamus koridorius, bet ne visada prisimindavo kuris yra kuris. Pirmasis taškas nuo kurio Karen nusprendė pradėti buvo virtuvė, tad išlindusi iš požemio patraukė jos link. Kelias buvo kiek painokas, nes nelabai tiksliai žinojo kur ji randasi, bet sekdama žemėlapį bandė pagal jį susigaudyti. Išvengusi keletos susidūrimų pagaliau pasiekė virtuvę kuri palyginus nebuvo didelė, bet joje knibždėte knibždėjo spintelių, durelių ir dar visokių dalykų į kuriuos buvo galima įkišti tą eliksyro butelaitį.

[Martin Grant]

Martin'as į kabinetą atėjo vos nepavėlavęs, nes buvo pamišęs apie nuodų ir vaistų pamoką, o ir veiklą prieš ateinant į kabinetą jam labai patiko, nes jis kaip visad skaitė knygą bei valgė savo pačio gamybos maistą, kuris išties jam patiko ir pakėlė nuotaika. Berniukas sėdėjo klasės viduryje, kaip visad vienas ir žvalgėsi ką gi daro kiti mokiniai bei laukė kol mokytoja pradės pamoką ir pasakys ką teks šį kartą veikti. Mhm, kodėl aš visada sėdžiu vienas ir liūdžiu?. Profesorė kaip nekeista pradėjo nuo praktikos, kas iš ties buvo gerai, nes Martin'as nenorėjo sukti savo galvos atsakant į klausimą ar klausimus. Ir pati praktika atrodė labai lengva, nepaprastai įdomi ir unikali, tokia apie kokią jis galėjo tik pasvajoti. Nuostabiai šį kart sumąstė mokytoja, bent eliksyrų nereiks gaminti, tik ieškoti.Puiku... Profesoriai baigus aiškinti ką reiks daryti, berniukas lėtais žingsniais, niekur neskubėdamas nuėjo į klasės galą ir pasiėmė Hogvartso žemėlapį su pažymėtomis vietomis, kur galima rasti eliksyrą bei maišelį surastiems eliksyrams dėti. Švilpis užduočiai buvo nusiteikęs pakankamai gerai, nes ėjo jau treti metai kaip jis Hogvartse, todėl visiškai nepergyveno, kad neras pažymėtų vietų, nebent paklius tokia vieta, kur nėra buvęs, nors tikimybė buvo labai maža. Pažvelgęs į žemėlapį jis jį gerai iš analizavo ir apžiūrėjo visus tris taškus, kurie rodė eliksyro vietą. Gan ilgai prastovėjęs klasėje ir vos nepaskutinis iš jos išėjo, tačiau jau numanė kur yra tos vietos, todėl patraukė link pirmo išsirinkto taško žemėlapyje, vedančio prie antrojo aukšto berniukų tualeto. Žingsnis po žingsnio ir jis buvo vietoje. Priėjęs prie berniukų tualeto įėjimo, ilgai žiaurėjęs jis pagaliau pamatė, kad pirmasis eliksyras yra padėtas ne prie pačio berniukų tualeto, o priešais jį esančios palanges kamputyje. Ji pasiėmęs ir gan daug laiko sugaišęs trečiakursis berniukas jį paėmė, įsidėjo į maišelį ir nesigilindamas kas tai per eliksyras patraukė link kitos vietos, kuri buvo pažymėta kažkur ligoninės sparne, vienoje palatoje, tačiau tiksli vieta nebuvo visiškai aiški. 

[Morisas Banoveris]

Artėdamas prie pirmosios savo lokacijos kažkokio neaiškaus kabineto Morisas užuodė kvapus sklindančius iš salės, tad pasinaudodamas ta proga nuėjęs pasigriebė keletą bandelių ir toliau tęsė tą kelionę kuri tuoj turėjo baigtis. Priėjęs prie kabineto durų paklibino rankeną bandydamas jas atverti, bet kai jos nenorėjo atsiverti išsitraukė lazdelę ir nukreipė į durų spyną.
 -Alohomora, -spynai girgžtelėjus durys atsivėrė ir vaikinas įžengė į tamsą kurią apšvietė pro atdaras duris sklindantį šviesa, tad nusprendė panaudoti Lumos Maxima burtažodį.
Lazdelei ėmus skaisčiai šviesti klastuolis apsidairė po kabinetą. Kai kuriose vietose dar stovėjo dar vis griūvantys stalai ar suolai, bet didžioji dalis vargiai tiko atlikti savo praeitą funkciją. Viduryje gulėjo raudonas, apvalus ir be kitą ko skylėtas kilimas. Pirmiausia pradėjo ieškoti aplinkui ten kur ankščiau pagal viską sėdėjo mokiniai, bet tenai nieko neradęs perėjo į priekį kur ir po keleto minučių ieškojimo irgi nieko nebuvo, pašvietęs ir pažvelgęs į lubas tenai taipogi nieko nerado, tad ėmė dairytis į sienas kur galbūt manė esant eliksyro buteliuką. Bet nei ant lubų, nei ant sienų, nei dar kur, nei ant žemės. Jam svarstant kur gali būti iš niekur atėjo mintis tiesiog kol yra čia išlupti kelias lentas ir ant jų uždėti kilimą, kad kažkas eidamas į šį kabinetą įkristų į skylę. Įsidėjęs lazdelę ir naudodamasis tiktais šviesa sklindančią iš už durų ėmė rauti lentas ir mesti jas kiek toliau į kabinetą. Vienintelis pliusas, kad nuo drėgmės lentos buvo supuvusios, tad traukėsi lengvai. Kai jau buvo pakankamo dydžio skylė Morisas norėjo ant viršaus dėti kilimą, bet tenais pamatė kažką kas nelabai turėtų būti, tad pasilenkęs paėmė jį ir tenai buvo pirmasis eliksyro buteliukas, tad palikęs tą skylę žiojėti tenai išėjo iš kabineto ir užvėręs duris įsigilino į žemėlapį. Dabar artimiausias buteliukas buvo ten kur savo dienas leido Filčo konfiskuoti daiktai, tad patraukęs į tą pusę užkandžiaudamas bandelėmis greitai pasiekė tą vietą. Kadangi buteliukas buvo tenai įėjęs į vidų iš karto ėmė kraustyti dėžes ieškodamas tojo butelaičio, neilgai trukus taip bekraustydamas nuvertė vazą kuriai sudužus rado eliksyrą, tad greitai aptvarkęs palikdamas kiek mažesnę betvarkę išėjo iš tenais ir atsisėdęs ant palangės įsigilino į žemėlapį. Kitas ir pats paskutinis eliksyro buteliukas turėjo būti Pelėdyne, tad tikėdamasis, kad jam neteks lipti ir gaudyti pelėdos prie kurios kojos bus prikabintas jis. Priartėjęs prie tosios vietos sušlamštė savo paskutinę bandelę ir įėjo vidun. Kiek galėjo matyti nei prie vienos pelėdos nebuvo prikabintas koks nors buteliukas, bet tai vienoj, tai kitoj vietoj buvo nedidelės krūvelės kuriose galbūt galėjo būti tasai buteliukas, tad išsitraukęs pirštines kurioms jau buvo tekę krauti kažkokią ežero pakrantėj susikaupusią masę ėmė knistis po kiekvieną krūvelę, bet neatrodė, kad jose galėtų būti kas nors. Po jau galbūt dvidešimtos krūvelės (skaičių jau buvo pametęs nors iš pradžių dar bandė skaičiuoti) pagaliau užčiuopė kažką kieto, tad ištraukė, nuvalė ir pamatė, kad tenai buvo paskutinis buteliukas. Pasigriebęs jį įdėjo prie kitų į maišelį ir viską saugiai susidėjęs į kišenę iš lėto patraukė į kabineto pusę kuriame po keletos minučių jau sėdėjo ir rašė ant lapelio.

Pirmasis eliksyras - jį buvo rasti sunkiausia vien dėlto, nes jis pasirodė esantis po grindimis kur retas beieškotų;
Antrasis eliksyras - rasti buvo nelabai lengva, bet manasis neatsargumas šį kartą padėjo ir jis taipogi po nelabai ilgo laiko buvo rastas ir atsidūrė maišelyje;
Trečiasis eliksyras - nors ir nebuvo labai malonus knistis po pelėdų išmatas, bet po kažkelintos krūvelės jį taipogi radau. Taip pat ši užduotis buvo palyginus lengva lyginant su kitomis.
Morisas Banoveris, VII kursas, Klastūnynas.

Baigęs rašyti nepaminėjęs, kad kai kurias vietas jis paliko ne taip kaip rado grąžino profesorei žemėlapį bei padavė lapelį ir išėjo iš kabineto į tualetą nusiplauti smirdančių pirštinių.

[Martin Grant]

Daug laiko praradęs ieškodamas lengvai matomo pirmo eliksyro į ligoninės sparną jis nuskuodė kai vėjas, nes laikas ėjo be galo greit, o ir eliksyrai sunkiai matomi. Tačiau priėjęs palatas, jis neskubėjo eiti į jas, nes puikiai žinojo, kad būtų kvaila slėpti eliksyrą pačiose palatose, kur yra pacientai ir begale kitų eliksyrų. Kaip nekeista Martin'o mintys ir sumanumas iš ties pasitvirtino, nes eliksyro buteliukas buvo aiškiai matomoje vietoje, prie vieno įėjimo į palatą, padėtas ant grindų. Prie to prisidėjo ir jo ryški raudona spalva, kuri išties išsiskyrė iš Hogvartso sienų, tačiau nors laimikis buvo rastas greitai, laikas nesustabdomai ėjo, todėl įsidėjęs antrą eliksyrą į maišelį, jis pažvelgė į žemėlapį, o tada prisiminęs, kokioje vietoje yra paskutinis eliksyras patraukė tos vietos link. Tai buvo vieta, kažkur prie didžiosios salės, tačiau ne pačioje salėje. Gal vėl prie durų bus, reikia paskubėti. Tačiau atėjęs ir apžiūrėjęs įėjimą į salę nieko nerado, apart voratinklių ir dulkių, o į pačią salę nėjo, nes taškas buvo kažkur šalia jos, bet kur rudų plaukų savininkui buvo visiškai neaišku. Ilgai vaikščiojęs, apžiūrinėjęs kiekvieną vietą dideliu spinduliu nuo salės įdėjimo, jis pamatė, kad blankios spalvos eliksyras yra įdėtas į statulos rankas. Pasistiebęs jis paėmę statulai iš rankų eliksyrą, įsidėjo
 jį į maišelį ir patraukė link rūsio, kur buvo nuodų ir vaistų kabinetas. Nuovargis vaikščiojant nuo vieno Hogvartso galo iki kito darė savo, tačiau darbą reikėjo pabaigt, todėl grįžęs į klasę švilpis atsisėdo ir supratęs, kad liko mažai laiko iki skambučio pasiėmė pergamento lapuką, ant kurio užrašė:

Darbą atlikti sekėsi pakankamai gerai, buvo sunkumų ieškant pačių pasislėpusių eliksyrų, tačiau pamoka be galo patiko ir tikrai neatsisakyčiau sudalyvauti joje dar syki.
Pirmą eliksyrą radau priešais antrojo aukšto berniukų tualeto duris, ant palangės.
Antrą radau lengviausiai, jis buvo ligonines sparne prie vienos palotos durų, be to ieškojimą palengvino eliksyro ryški raudona spalva.
Trečią radau prie didžiosios salės, statulos rankose, kurį pamatyti užtrukau ilgiausiai.
Martin Grant, III kursas, švilpynė.

Viską parašęs berniukas dar sykį permetė darbą akimis, o tada laukė pamokos galo, kad galėtų nunešti darbą mokytojai.

[Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė]

Karen nuėjo į virtuvės galą ir ėmė nuo tos pusės atidarinėti spinteles, puodus ar dar kokius nors kitus atidaromus daiktus. Vos ne kiekvienoje spintelėje buvo po kelis kokius nors daiktus kuriuos jai tekdavo atidaryti. Nors nuo tokio darbo nelabai galėjai pavargti, bet mergina pavargo, nes kai ką nors ištraukdavo turėjo įdėti atgal, o norėdama palaikyti tvarką turėjo daug kartų kilnoti ranką kas truputį vargino, tad vis dar sėdėdama ji tęsė savo kelionę aplink virtuvę atidarinėdama viską ką tik gali. Kai jau beveik visa virtuvė buvo tiesiogine prasme atidaryta ir mergina nieko nerado ji ant stalo pastebėjo kažkokį keistos formos gaminį kuris pagal išvaizdą buvo panašus, bet pagal formą tikrai neatrodė, kad tai būtų jis. Atrodė, kad ji būtų daręs mažas vaikas, masė buvo dėta visur lyg viduje būtų kažkas buvę ką reikėjo nuo kažko paslėpti, o kadangi vienintelis dalykas kurį ji žinojo, kad čia gali būti paslėptas buvo eliksyro buteliukas, tad priėjusi prie torto po truputį ėmė nuiminėti masę ir krauti ant kitos lėkštelės. Ir taip, tenai buvo tasai buteliukas dėl kurio ji atidarė didžiąją dalį virtuvėj buvusių daiktų. Kadangi masė vis dar buvo klastuolė pabandė kažką padaryti iš jos, bet gavosi kažkas panašaus kas ir buvo prieš tai. Įsidėjusi buteliuką į maišelį, o jį į kišenę ant stalo pasidėjo žemėlapį ir ėmė žiūrėti kuris taškas būtų artimesni arba prie kurio eiti pirmiau, kad netektų labai daug vaikščioti. Visus tuos kriterijus atitiko bokštas kuriuo reikėdavo kopti į Ateities būrimo pamoką. Norėdama greičiau grįžti mergina šiek tiek pabėgėjo, o po to uždususi sustojo ir pradėjo ramiai eiti, nes kažkaip dar nesinorėjo mirti. Priėjusi bokštą pradėjo lipti laiptais aukštyn dairydamasi kažko kur galbūt galėtų būti padėtas tasai buteliukas, nes vienintelis žinomas dalykas buvo, kad jo nėra ir negali būti kabinete, tad teko lipant dairytis į šonus, apačią ir viršų, bet buteliuko niekur nesimatė. Pasiekusi patį viršų kur turėjo sustoti pailsėti kiek nusivylė savimi, nes per tą lipimą nesurado buteliuko, o ir nematė kokių nors vietų kur jį būtų buvę galima nukišti, tad dar kiek apsižvalgsiu ėmė lipti žemyn tikėdamasi rasti tą butelaitį. Jos nuostabai jau nueidama toliau žemyn pastebėjo kažką kitokio kas neatitiko plytų ir akmenų apibūdinimo, tad grįžtelėjusi atgal pastebėjo, kad tenai ir yra tasai buteliukas, tad jį irgi įsidėjusi į maišelį baigė lipti žemyn ir pritūpusi ant grindų pasidėjo žemėlapį ir ėmė žiūrėti kurioje vietoje yra paskutinysis eliksyro buteliukas. Nors ir neprisiminė kas tame koridoriuje yra ar bent kas yra arti jo, tad bandydama sekti žemėlapį dar kartą patraukė į savo trumpąją kelionę. Atsitrenkusi į keletą šarvų iš kurių vienas subyrėjo, tad sukrovusi jo liekanas į krūvelę patraukė tolyn. Po dar keletos minučių ėjimo ji jau stovėjo prieš kažkokias duris pro kurias jai nelabai ir reikėjo eiti, bet netoli jų turėjo būti paskutinis buteliukas kurį buvo galima paslėpti vos keliose vietose nebent klastuolė kažką pražiopsojo. Nors jai ir nesisekė ieškoti daiktų, bet kartais tai pavykdavo padaryti, tad ir dabar ieškojo nors ir nemanė rasianti. Kai jau buvo po dešimties minučių buvo bepasiduodanti atsirėmė į sieną, bet kiek svirstelėjo į šoną ir neišlaikusiu pusiausvyros griuvo ant šarvų taip juos paversdama dar viena krūvele, tad greitai atsistojusi ėmė dėti juos į vieną krūvelę kai tarp likučių rado eliksyro buteliuką, o tuomet įsidėjusi jį į maišelį patraukė atgal į Nuodų ir vaistų kabinetą kurį pasiekė jau po keletos minučių. Atsisėdusi į vietą nuo kurios ir pradėjo pamoką ėmė rašyti ant lapelio.

Pirmasis buteliukas - rasti būtų buvę lengvą jeigu prieš pradėdama viską atidarinėti būčiau apsidairiusi aplink ir atkreipusi dėmesį į labai keistos formos tortą;
Antrasis buteliukas - tiktais lipdama žemyn pastebėjau jį nors ir dairiausi į visas puses;
Trečiasis buteliukas - jeigu ne mano neatsargumas jo tenai tikriausiai niekada ir nebūčiau radusi.
Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė, I kursas, Klastūnynas

.
Nunešusi lapelį padavė jį profesorei, o tuomet dar grąžinusi lapelį sulaukė kol nuskambės varpas ir dingo iš kabineto.

[Agnė Šarauskytė]

Katy visą pamoką prasėdėjo skaitydama kažkokią knygą apie burtininkų ir žiobarų pasaulį. Profesorė turėjo visą pamoką, nes mokiniai buvo išsilakstę po pilį ieškoti paslėptų eliksyrų. Katy perskaičius pusę knygos ji pakilo nuo stalo ir nuėjo į klasės galą prie likusių žemėlapių. Profesorė pakėlė vieną žemėlapį ir pradėjo jį nagrinėti. Net neprisimenu, kad būčiau slėpus šiose vietose. Ak, dabar prisiminiau! Taigi ateities būrimo bokšte paslėpiau melo eliksyrą, prie Grifų Gūžtos bendrojo kambario paslėpiau multisulčių eliksyrą, o netoli uždraustojo miško paslėpiau tiesos eliksyrą... Išnagrinėjusi vieną likusį žemėlapį Katy grįžo prie savo stalo ir už 5 minučių grįžo pirmasis mokinys. Neilgai trukus susirinko ir visi kiti. Visi ant profesorės stalo palikę pamokos ataskaitas išėjo iš klasės, o Katy prisėdo ir perskaičiusi ataskaitas pradėjo skirti taškus.