[Tristan Cadogan]

  Pora mėnesių pralėkė beveik nepastebimai.
  Žiema tai tyčiojosi, puldama žmones žvarbiu drėgnu vėju, tai džiugino leisdama nulipdyti sniego senį.
  Šiandien buvo ta, pastaroji diena. Gruodžio vidurys, aplink daug sniego. Saulė kartais pasislepia už debesų, o vėjas vos pastebimai judina medžius, nuklotus baltu patalu.
  Tristanas vėl žingsniavo Uždraustojo Miško link. Nors buvo žiema, vaikinas buvo įsitikinęs, kad dabar pats tinkamiausias laikas supažindinti moksleivius su velykiniais gyvūnais. Kodėl? Pavasarį žalumos pilname miške lengvai atrasi baltapūkį gyvūnėlį ir pamoka bus veltui.
  - Sveiki, mokiniai. - Pasisveikino su atėjusiais. - Teorijai šiandien skirsiu labai mažai laiko, nes didžiąją dalį pamokos praleisite miške. Kas neturite noro dirbti, galite grįžti į pilį, jūsų čia neverčiu būti. Taigi, kokius žinote velykinius magiškuosius gyvūnus ir ką apie juos žinote?

[Teorija iki balandžio 9 dienos.
Gyvūnus galite išgalvoti, bet nepamirškite įterpti į savo atsakymą paaiškinimo kuo jie susiję su velykomis, kitaip atsakymas bus neteisingas.]

[Daniela Kravitz]

Daniela, iš prigimties nepakenčianti šalčio, pusę veido buvo apsimūturiavusi Klastūnyno spalvų šaliku, o pigiais aulinukais arė sniegą - link Uždraustojo miško. "Ar būtų sunku vieną vienutėlę pamoką pravesti kabinete? Bent jau tokiu metų laiku?" - piktai mastė klastuolė, susikišusi rankas į kišenes ir stebėdama pernelyg energingus pirmakursius, tolėliau žaidžiančius sniego gniūžtėmis.
Profesorius stovėjo tamsių medžių paunksmėje ir pradėjo pamoką apie velykinius gyvūnus. Gruodį. Nepatikliai papurčiusi galvą, tamsiaplaukė iškart sumąstė atsakymą, kuris, žinoma, buvo susijęs su žiobariškuoju Velykų simboliu - kiškiu. Sužvarbusi mergina neketino traukti rankos iš kišenės ir jos kelti, todėl skubiai išbėrė savo atsakymą, kol to nepadarė niekas kitas.
- Prancūziški triušeliai. Tai smulkūs balti triušiai, kartais išberti juodų dėmių. Jų ausys bent dvigubai didesnės už kūną. Su Velykomis jie susiję labiausiai dėl to, nes žiobarams triušiai tiesiog asocijuojasi su šia švente. Tačiau iš magiškos pusės jie geba keisti savo kailio tekstūrą ir/arba dėmių išsidėstymą, kad prisitaikytų prie aplinkos. Todėl jie gali priminti margučius.

[Cindy Grant]

  Sniegas. Štai kas pastarosiomis dienomis labiausiai džiugino vienuolikmetę mergaitę ir štai dėl kokios priežasties pastarosiomis dienomis pamatydavai ją su plačia šypsena veide. Atrodo, kad sniegas yra tiesiog paprastas reiškinys, kuris ištinka beveik kiekvieną žiemą, bet ir tokie menki dalykai gali džiuginti. O ypač Cindy, kadangi ji labai mėgo žiemą ir sniegą. Ji ją mėgo taip pat stipriai kaip ir vasarą.
  Besigrožėjimas baltomis, lengvesnėmis už pūkelį snaigėmis, kurios lengvai krito ant kito sniego ir sudarydavo dideles sniego krūvas, atvedė švilpukę į pamoką, kurią vedė jos koledžo vadovas, kurį mergaitė puikiai pažinojo. Susiradusi vietą, kurioje puikiai matytų mokytoją, mergaitė nusivalė apsnigusi savo žieminį apsiaustą ir pradėjo klausytis mokytojo, kadangi jis būtent tuo momentu pradējo kalbėti. Išklausiusi Tristan, vidutinio ūgio mergaitė susimąstė. Ji jau žadėjo kalbėti apie prancūziškuosius triušelius, bet apie juos pradėjo kalbėti kita mokinė. Kodėl būtent pasirinkai juos? Negalėjai palikti man? Kvailai pagalvojo mergaitė, nors ir žinojo, kad šių klausimų kita mokinė neišgirs. Jaunesnioji Grant vėlgi susimąstė. Staiga jai į galvą šovė pakalbėti apie vištą, tad ši taip ir padarė, prieš tai pakeldama ranką.
- Magiškasis velykinis gyvūnas, apie kurį norėčiau pakalbėti yra ugningoji višta. Tai višta, kuri yra normalaus dydžio ir būna geltonos, oranžinės arba raudonos spalvos. Turėdama menkos giminystės su drakonais, slibinais, ji menkai spjaudosi ugnimi. Ji yra susijusi su velykomis tuo, kad ji deda kiaušinius, kuriuos burtininkai numargina ir paverčia į margučius. Margučių marginimas taip pat yra būdingas ir žiobarams. - Pabaigė savo neilgą kalbą švilpukė, kaikuriuose vietuose šiek tiek nusikalbėdama ir pasakydama vieną kitą sakinį, kuris buvo visiškai ne į temą...

[Tristan]

  Du atsakymai. Visai gyvūnais nesidomintys paaugliai.
  Tokiais momentais dingsta noras profesoriauti. Devyni mėnesiai dar nepraėjo. Mokslų pabaiga toli.
  Garbanius pažvelgė į klastuolę ir švilpę. Abiejų atsakymai buvo teisingi, tačiau nei viena nepaminėjo gyvūno, kurį šiandien turės sugauti. Rudos akys žvilgtelėjo į uždraustąjį mišką. Praktikos metas nenumaldomai artėjo. Atsakymų daugiau nebebuvo.
  - Panelės Kravitz ir Grant savo koledžams uždirba po du taškus. O dabar pradėsime praktiką. Jūsų užduotis savarankiškai arba poromis surasti miške pasislėpusį velykinį gyvūną. Pagrinde tai bus prancūziškų triušelių tolimi giminaičiai Reinaldo kiškiai, jie dvigubai didesni už žiobariškus kiškius, visus metus būna baltakailiai ir skirtingai nei kiti kiškinių šeimos gyvūnai, neša kiaušinius kaip vištos. Surastus gyvūnus pagaukite ir atneškite į šiuos narvus. - Mostelėjo lazdele ir netrukus prieš moksleivius atsirado narvai.

[Praktika iki balandžio 19 dienos vakaro.
Rašant poromis, iš vieno žmogaus užteks 2 pranešimų po 600 simbolių.
Vienas Reinaldo kiškis sveria apie 6-6,5 kg ir dydžiu prilygsta beveik suaugusiam meino meškėnui.]

[Liucija Andersson]

 Žiema. Nosį kutenantis šaltukas Liucijai patiko. Saulės spinduliai, atsispindėję nuo sniego, privertė viską mirguliuoti ir švilpė gailėjosi, kad nepasiėmė akinių nuo saulės. Apsauginiu kremu, kaip visada, buvo sąžiningai išsitepusi - žiemą vaikščioti nudegusiu raudonu veidu būtų buvę mažų mažiausiai keista. Pirštinėtomis rankomis pagriebusi sniego ir suminkiusi jį į tvirtą sniego gniūžtę, mergaitė stovėjo pamokoje.
 Apie velykinius gyvūnus žinojo... Nieko. Ji Velykų gyvenime nebuvo šventusi, tad ir visų tų tradicijų bei simbolių nežinojo. Todėl tylėjo. Profesorius atrodė nusivylęs atsakymų gausa, bet ką Liucija galėjo pasakyti, jeigu jai visi tie kiškiai ir vištos buvo naujiena?
 Galiausiai atėjo praktinės užduoties metas. Gaudyti gyvūnus ir kišti juos į narvus mergaitei atrodė labai nehumaniška. Kuo tie kiškučiai nusikalto mokytojui? Numetusi nereikalingą sniego gniūžtę ant žemės, baltaplaukė vis tiek patraukė miško link.

[Dorotėja Hopes]

Pirmakursė tyliai stovėjo pasislėpusi už kitų mokinių atsakinėjančių į klausimus. Pati nusprendė geriau patylėti negu pasirodyti nieko neišmananti pamokoje, kuri buvo įdomi, tačiau visiškai nauja Dorotėjai. Galiausiai mokiniai nustojo šnekėti ir profesorius paskyrė užduotį. Teks eiti į mišką. Nebuvo galima pasakyti, jog ji degė nori klampoti po sniegą gaudant kiškius, tačiau mergaitė visada tikėjo, jog profesoriai žino geriausiai ir užduotys nebūna beprasmės.
Profesorius paminėjo, jog darbą jie gali atlikti poromis, tačiau apsižvalgiusi ji suprato, jog susirasti porą gali būti kiek sunku. Pažįstamų veidų nesimatė, o eiti prisistatinėti naujiems žmonėms atrodė per daug jėgų reikalaujanti užduotis. Galiausiai ji nusprendė nebetampyti laiko ir nusekė kitą pirmakursę į mišką. Laukia velykiniai nuotykiai žiemą.

[Cristal Daunt]

Nors Cristal buvo pamiršusi pirštines, bent jau džiaugėsi, kad buvo pakankamai šiltai apsirengusi. Brisdama per sniegą ji galvojo apie taip kaip stipriai laukia pavasario. Grifei pabodo atsikelti ryte drebant iš šalčio ir vaikščioti apsimūturiavusiai drabužiais sveriančiais daugiau nei ji pati. Pasiilgo ji ir paukščių čiulbėjimo ir iš debesų šydo po truputį lendančios saulės.
Atėjusi prie Uždraustojo miško Cristal stovėjo mokinių grupės pakrašty, kadangi nelabai turėjo nuotaikos šnekėtis su kitais. Pro ausis praleidusi mokinių atsakymus apie velykinius gyvūnus pirmakusė klausėsi profesoriaus dėstomos praktikos užduoties. Išgirdusi, kad reikės keliauti į Uždraustąjį mišką žaliaakė kiek pralinksmėjo.

[Daniela Kravitz]

Daniela išdidžiai šyptelėjo, uždirbusi koledžui du taškus, o po to dar ir sužinojusi, kad jos atsakymas giminiavosi su šiandienine tema. Profesorius nedelsė paskiriant užduotį - teko eiti į jos pamėgtą Uždraustąjį mišką ir ieškoti Reinaldo ar Ronaldo kiškių. Iš mokytojo apibūdinimo klastuolė suprato, kad sniego gausa pasižyminčiu metu surasti didelius baltus triušius nelengva. Kažin, ar jie greiti? Neketinu lakstyti paskui kažkokį skeltalūpį tokiu oru.
Kravitz neskubėdama paskui kitus mokinius patraukė link miško, tačiau nujautė, kad keli kiškiai vienoje vietoje nesibūriuos, todėl po kelių metrų atsiskyrė. Klastūnyno globotinė brido per purų sniegą jausdama, kaip šlampa kojų pirštai, ir keikė tokį metų laiką.
Trečiakursė net nepastebėjo, kaip priartėjo prie didžiulio ąžuolo, kur ji skaitydavo magijos istorijos knygas ar ant sausos žievės braižydavo nesąmoningus sakinius (herbologijos mokytojas tikrai nepagirtų). Daniela įtempė akis ir pradėjo stebėti akis rėžiantį baltą sniegą.

[Liucija Andersson]

 Miške sniegas siekė Liucijos kelius, tad klampoti per jį buvo beveik kaip kokia treniruotė. Ant medžių šakelių nugulęs sniegas bei jį ant galvos mergaitei mėtantys žiemojantys paukščiai, pagyvino įprastai šiurpią vietą. Kiškiai balti, sniegas baltas, kaip man jį rasti? Dėl visa ko išsitraukusi lazdelę, švilpė stengėsi judėti lėtai, kad neišgąsdintų savo ieškomo padaro. Puri balta danga garsiai traškėjo po Liucijos kojomis, o aplink medžiuose tupintys paukšteliai garsiai čiulbavo. Galbūt Fortūna šiandien švilpei šypsojosi ar padėjo kokie protėviai, bet ilgas, nors ir baltas, kiškio ausytes mergaitė pastebėjo iš tolo.
-Petrificus Totalus,-sumurmėjo baltaplaukė, ore lazdele brėždama figūrą. Kerai nepataikė į kiškį ir šį pabaidė. Pasikėlusi uniformos skvernus, Liucija pasileido bėgti paskui jį.

[Cindy Grant]

  Magiškų gyvūnų priežiūros profesoriui paskelbus, kad mergaitė gauna 2 taškus už atsakymą į teorinį klausimą, Cindy tikrai labai apsidžiaugė ir tai buvo galima matyti iš praplatėjusios šypsenos švilpukės veide. Ištiesų, pasakius savo atsakymą į klausimą vienuolikmetė mergaitė ir tikėjosi, kad gaus du taškus, kadangi manė, kad jos atsakymas buvo pakankamai tikslus ir teisingas. Neužilgo, nepraējus nei vienai minutei, Tristan paskelbė ir pamokos praktinę dalį. Išgirdusi ją oranžinių plaukų savininkė labai norėjo susirasti "porą" su kuria ieškotų ir bandytų pagauti kiškutį kartu. Apsižvalgiusi ši pastebėjo ryškius, violetinės spalvos plaukus ir iškart suprato kas jų savininkas. Nusišypsojusi vienuolikmetė prižygiavo prie Ryan ir pirštuku bakstelėjo jam į petį, nenorėdama jo labai išgasdinti.
- Labas, Ryan. Girdėjau, kad pamokos praktinę dalį galima atlikti ir poromis. Ką manai jeigu bandytumėme surasti ir pagauti kiškutį kartu? Žinoma jeigu dar neturi poros ir jeigu nori. - Linksmu balseliu prakalbo Cindy ir laukė švilpynės nario atsakymo. Ji tikėjosi, kad Ryan sutiks, kadangi mergaitė nelabai norėjo atlikti praktiką su kažkuo, ko nepažįsta arba atlikti ją viena, o taip pat Ryan jai patiko kaip draugas, žmogus ir asmenybė. Su juo jai visad būdavo linksma...

[Liucija Andersson]

 Kaip kokia močiutė iš senųjų filmukų, Liucija, pasikėlusi uniformos kraštus, striksėjo paskui kiškį. Viens, du, viens, du. Garsiai šnopšdama, švilpė vaikėsi ilgaausį, kol pailso. Iš burnos virto garų kamuoliai ir net matėsi, kaip nuo drėgnos, prakaituotos odos garuoja šiluma. Ot rupūžė, lengvai nepagausi. Pritūpusi už krūmo taip, kad matėsi tik jos balti, su sniegu susiliejantys, plaukai, mergaitė stebėjo savo ilgaausį taikinį. Prisimindama ilgai praktikuotą šmaukšt ir pliaukšt judesį, Liucija atsargiai nukreipė lazdelę į kiškį ir tarė:
-Wingardium Leviosa.
Baltapūkis, nesuprasdamas, kas vyksta, pamažu kilo į orą. Pavyko! Šypsodamasi, mergaitė priėjo prie gyvūnėlio ir atsargiai paėmė į rankas, nutraukdama kerus.
 Kelią atgal rasti buvo nesudėtinga - Liucija nenuėjo toli nuo savo pradinės vietos. Rankose laikydama kažkaip nenatūraliai ramų triušį, švilpė priėjo prie profesoriaus ir tiesiai šviesiai paklausė:
-Ką su jais darysit?
Kiškučio ji nenorėjo atiduoti tol, kol neįsitikins, kad jis nebus skriaudžiamas. O ir vardą jau sugalvojo - Abas.

[Dorotėja Hopes]

Miške buvo neįtikėtinai šviesu. Baltas ir purus sniegas beveik akino, o kiek išgirdo iš profesoriaus aiškinimo šie gyvūnai tokiu metų laiku būna visiškai balti. Varnanagė vos susilaikė nepuolusi į neviltį. Miškas didžiulis, o kerų galinčių padėti jai susekti tokį specifinį gyvūnėlį ji dar nemokėjo. Kurį laiką ji tiesiog klampojo kur akys veda, tačiau galiausiai prisiminė tėčio dažnai kartotą frazę - "Dirbk sumaniai, o ne sunkiai"- ir nesusilaikė nešyptelėjusi pati sau. Juk triušiai, ar magiški, ar ne, yra baikštūs. Taigi Dorotėja pasielgė taip, kaip nesitikėjo, jog kada nors teks elgtis. Ji ėmė bėgti giliau į mišką, spardyti sniegą ir suktis ratu. Kai jau buvo gan toli nuo starto dar pridėjo klykavimą ir garsų dainavimą. Iš tiesų net pati nepastebėjo kaip jai palengvėjo. Būtent tokios pamokos jai ir reikėjo. Galiausiai po dešimties minučių šokinėjimo ir rėkavimo šaltame ore, kai atrodė tuoj tuoj ir mergina pasigaus kokį plaučių uždegimą, akies krašteliu ji pastebėjo judesį. Prie pat medžio sujudėjo uodegytė. Reinaldo kiškis! Pats tikriausias! Kiek galėdama tyliau ir ramiau ji ėmė žingsniuoti link balto padarėlio iš jo nugaros. Galiausiai kai atsidūrė už pusės metro ir suprato, jog arčiau prieiti nepavyks, rudaplaukė vienu staigiu žingsniu liuoktelėjo ant gyvūno, čiupo ji abiem rankomis ir laikė visomis jėgomis. Iš ties jis buvo lengvesnis ir mažesnis negu ji tikėjosi. Galiausiai su savo laimikiu ji patraukė atgal į pamoką. Varnės skruostai buvo įraudę, o veidą puošė pasididžiavimas savimi. Be didelių nuotykių ji pristatė pamokos laimikį profesoriui.

[Daniela Kravitz]

Danielos galūnės stiro, plaukai pamažu bangavosi, o kojų pirštai visiškai nušalo. Mergina nenorėjo per daug judėti ir nubaidyti kiškį, tačiau po keliolikos minučių ji suprato veltui prastovėjusi tarp tų pačių medžių. Susinervinusi klastuolė jau sukosi atgal, kur girdėjo čežantį sniegą ir pavienius burtažodžius iš kitų mokinių, tačiau jos akis patraukė itin keista sniego gūbrio forma - ji beveik priminė... ausį?
Trečiakursė akimirką pamiršo kvėpuoti, mat po nesėkmingo stovėjimo geliančiame šaltyje ji nenorėjo nubaidyti to prakeikto gyvūno. Kol Dani nenuleisdama žvilgsnio nuo keistosios figūros ranka naršė apsiausto klostes ir ieškojo lazdelės, ji juto, kaip akyse kontūrai pradėjo lietis, didžiulis kiekis baltos šviesos tiesiog akino. O ir sužvarbę pirštai neskubėjo suimti burtų lazdelės; klastuolė beveik nejuto jos savo delne dėl nušalusios odos.
Kravitz suspaudė lazdelę taip, kad ši net įsirėžė į nejautrią odą, ir ištiesusi ranką, šūktelėjo:
- Sustink!

[Ryan Jones]

Vaikinas miegojo tik tris valandas. Jis labai ilgai žiūrėjo tuos nuostabius žiobariškus serialus. Ryte jis net nesugebėjo išlipti iš lovos. O pamokos teorijos metu jis miegojo. Sapnavo jis labai įdomų sapną apie kiškučius, morkytes, margučius ir šokoladą. Vaikiną prabudino tik penktą kartą skambinantis jo žadintuvas. Jis žaibo greičiu apsirengė ir nuskubėjo į pamoką, kuri šį kartą vyko prie uždraustojo miško. Jis spėjo iki praktikos ir išgirdo mokytoją pasakojantį apie tai ką vaikai darys. Greitai jis išgirdo sniego girgždėsį, o tai reiškė, kad kažkas ateina prie jo. Greitai jis išgirdo Cindy balsą.
- Labas. Taip, girdėjau. Praktiką galime daryti kartu. Man būtų malonu, - pasakė vaikinas nusišypsodamas. Jis nuėjo ir paėmė narvelį į kurį reikėjo sugauti kiškutį. Tada grįžo prie mergaitės.
- Taigi eime gaudyti kiškučio, - tarė berniukas vėl nusišypsodamas ir įeidamas į uždraustąjį mišką tikėdamasis, kad mergaitė eina paskui jį.

[Daniela Defoe]

     Danielai pamokos apie gyvūnus patiko, todėl net išgirdusi jog teks eiti į ne itin mėgstamą uždraustąjį mišką, nenusiminė. Kiškio į narvą kišti tikrai neketino, bet jei pavyktų pagauti ir paglostyti gražuolį baltapūkį... Žinoma, profesorius galėjo būti konkretesnis ir paaiškinti kas bus daroma su sugautais gyvūnais. Grifė dar būdama vaikas protestavo prieš gyvūnus laikomus narvuose. Mergina nestokojo empatijos, todėl puikiai įsivaizdavo kaip narvo sienos veikia gyvūnus. Danielai labiausiai patikdavo būti lauke, bet kokia uždara patalpa jai atrodydavo kaip kalėjimas. Įdomu, jei profesorių uždarytume į narvą, gal tada nebesiūlytų narvų kiškiams...
     Nepaisant minčių dėl laisvės suvaržymo, Daniela džiaugėsi galimybe pajudėti ir pabūti gryname ore. Žinoma, logiškai mąstant kaip kitaip mokiniams parodyti gyvūnus? Narvai, kad ir ne pati geriausia priemonė, bet jei tik nereikia mokytis teorijos, Daniela susitaikys su faktu, kad greičiausiai atsiras mokinių, panorusių užsidirbti taškų...
     Gausus sniego kiekis ir lengvas šaltukas raudonplaukei garbanei nė kiek netrukdė, ji pasileido bėgte miško link.