0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • Magiškojo transporto departamento darbuotoja
  • *
  • 553
  • Lytis: Moteris
  • amžinai pikta
Mayros kilmė
« Prieš 3 mėnesius »
Veikėjai kyla iš mūsų. Jų paskirtis įvairi. Maniškiai atsiranda kaip būdas pabėgti iš realybės dėl gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.
Kai atsirado Mayra, ji neturėjo aiškios paskirties ar istorijos, kas matosi mano pirmuose RPG. Ji buvo tik pradinė mano hiperbolizuotų išgyvenimų forma, padėjusi man susitvarkyti su mano pačios praeitimi, ją tiriant iš saugaus atstumo. Pati Mayra buvo labai greitai atsiradęs veikėjas, net jos pavardė buvo mano tinginystės viršūnė, nes paėmiau ją iš filmo Perks of Being a Wallflower.
Bet nuo pat pradžių buvo vienas, išskirtinis, jos, kaip veikėjos, bruožas - skilusi asmenybė.
Disociatyvus tapatybės sutrikimas (arba skilimas į kelias asmenybes) buvo dalykas, su kuriuo buvau susidūrusi realybėje ir iš labai arti. Tik aš buvau stebėtoja. Niekada nežinojau ir nesužinosiu, kas dėjosi to žmogaus galvoje. Bet aš suprantu, kodėl kyla tiek daug mitų apie šią būseną.
Baimė.
Šitas dalykas mane paskatino vėl pasinerti visa galva į psichiatrija ir traumos poveikį asmenybės vystymuisi. Ilgą laiką nenorėjau pripažinti, kad visa tai padėjo man suprasti save ir savo elgesį.
Tada Mayra įgavo aiškesnę formą.
Asmenybė suskyla kaip apsauginis būdas smegenis apsisaugoti nuo pasikartojančios traumos, įvykstančios iki devynerių metų. Kuo anksčiau įvyksta trauma ir kuo stipresnė ji yra - tuo didesnis asmenybės susiskaldymo šansas ir ligos sunkumas.
Mayros šeima tai buvo du, vienas kito nekenčiantys žmonės ir dukra, atsidūrusi jų neapykantos susikirtimo taške. Samantai ji buvo tik priežastis ištekėti už Lewis, o atlikusi savo paskirtį mergaitė buvo numesta kažkur į šoną. Lewis ji buvo priežastis, kodėl jis dabar įkalintas santuokoje su psichologiškai nestabilia moterimi ir daiktas, kuriuo galima pasinaudoti.
Mayra, vis dar mažas vaikas, nesuvokdama kas ir kodėl, pradėjo atsiriboti nuo savo gyvenimo. Tai vyksta ne man.
Taip atsirado pirmos dvi asmenybės - Mayra, kuri nieko neatsimena apie skriaudą, ir Gynėja - kaip siena sugerianti viską, kas į ją metama ir sauganti asmenybę Mayrą nuo žiaurios realybės.
Mayra - pasyvi, atsiribojusi, baikšti. Ji nežino, kodėl tėvui įėjus į kambarį ją apima panika, nesupranta balso, liepiančio jai lėkti vidury nakties į gatvę ir juo labiau nežino, kodėl ji nieko neatsimena. Ta baimė ją lydės visą likusį gyvenimą.
Gynėja yra viena iš aktyvesnių asmenybių, pagal emocinę pagrindinės asmenybės būklę ,,nusprendžianti", kada laikas jai įsikišti į įvykius ir pasitraukti iš situacijos. Pasikeitimą iššaukia stiprios neigiamos emocijos ir viskas, kas susiję su pradine trauma - smurtu ir nepriežiūra.
Kaip jau minėjau, Lewis savo dukrą matė tik kaip daiktą. Smarkiai įsitraukęs į demonų garbinimą, jis mergaitę norėjo naudoti kaip indą, priemonę bendrauti su savo ,,dievais”. Akivaizdu, kad jis sulaukė stipraus pasipriešinimo iš abiejų asmenybių, todėl jam teko sukurti asmenybę, paklūstančią tik jam ir atliekančią savo paskirtį.
Programavimas dažnai atliekamas įvairiuose kultuose. Kartais žmonės net nežino, kad turi atskirą asmenybę, kuri taps aktyvi tik atsiradus tam tikroms, ją sukūrusio žmogaus nurodytomis, sąlygomis.
Mayra, kurią matote dabar, ir yra tokios kilmės asmenybė. Ji buvo prievarta atskelta, supančiota nurodymais ir išnaudota. Ji nujaučia, kad su ja kažkas yra negerai - ji atsimena tik dalykus, vykusius jos tėvo rusy ir tada… Nieko.
Mayros asmenybė, pavadinkim ją Mayra I, ramiai gyvenusi savo gyvenimą po tėvo mirties, taip ir būtų ramiai nusibadavusi. Valgymo sutrikimai yra labai dažnas traumos palydovas ir mergaitė nebuvo išimtis. Būdama maža ir silpna, ji galėjo perteikti savo pasąmonės būseną, susikurti mintyse neįmanomą savo kūną, ir bėgti nuo to, kuriame dabar buvo įkalinta. Tai buvo baimės ir bejėgiškumo protrūkis, noras pasislėpti ir išnykti.
Iki ligoninės.
Kai Mayra pradėjo vos pastovėti ant kojų, net ir ją ignoruojančiai motinai pasidarė neramu ir mergaitė per prievartą buvo uždaryta į ligoninę.
Ligoninę, kur niekas su kvailomis anoreksikėmis nenori tvarkytis.
Asmenybė, kuri iki šiol nebuvo patyrusi prievartos, netikėtai buvo rišama prie lovos ir badoma daktarų, kuriai jai nieko nesakė.
Jai atrodė, kad egzistuoja pragare.
To ir užteko, kad atsibustų asmenybė, iki šiol miegojusi giliai sąmonės kampe, pavadinkim ją Mayra II. Ji jau buvo Pragare. Tik šuolis nuo septynerių iki penkiolikos metų jai buvo neįtikėtinai sunkus, nes asmenybė nebeatpažino savo kūno.
Ši asmenybė dėl savo kilmės prisitaikė greičiau. Kadangi ji buvo sukurta prievarta, ribos, skiriančios ją nuo kitų asmenybių buvo kitokios, kas leido jai ,,girdėti” kitų asmenybių mintis bei ,,keistis" su jomis informacija.
 [Automobilio metafora. Iki šiol automobilį vairavo Mayra I, šalia jos tylėdama sėdėjo Gynėja, o Mayra II miegojo ant galinės sėdynės. Supratusi, kad nebegali daugiau vairuoti, Mayra I sustojo. Gynėja, mokanti tik ekstremaliomis situacijomis kaip instruktorius pagriebti vairą, turi pažadinti Mayra II. Dabar Mayra II sėdi už vairo, tik ji neįsivaizduoja, kur reikia važiuoti ir kur ji yra, nes pastaruosius 100km ramiai pramiegojo. Gynėja ir Mayra I jai rėkauja nuorodas, nes Mayra II rizikuoja nuvažiuoti nuo krantinės tiesiai į jūra, o niekas mirti nenori. Automobilio metafora baigta.]
Bandydama suprasti kas, kodėl ir kaip, Mayra grįžo prie savo pirmųjų prisiminimų - tėvo demonų garbinimo rūsyje. Taip prasidėjo jos įsitraukimas į demonolatriją (žmonių kalba - demonų garbinimą). Paprastumo dėlei, vadinu ją sataniste, nes jos labiausiai garbinamas demonas yra Šėtonas, o tai paprastam žmogeliui pakankamai lengvai suprantama.
Taigi, dabar Mayra, kaip kelių žmonių prastai valdomas automobilis, naviguoja per gyvenimą, vis dar bandydama suprasti kas ji.
Kol Mayra II valdo kūną, kitos asmenybės niekur nedingsta - tiesiog atsitraukia į antrą planą. Tačiau kartais joms tenka išlįsti į paviršių - Mayra I tvarkosi su patiriamu stresu pasinerdama į savo valgymo įpročius, o Gynėja vis dar yra bet kada pasiruošusi iškabinti kitiems akis ar nuavadakedavrint juos (kas dar neįvyko, bet Roaną padegti ji jau bandė).
Keletą asmenybių galima integruoti vieną į kitą, bet tai yra ilgas ir sunkus kelias, užtrunkantis metų metus. Dauguma žmonių su disociatyviu asmenybės sutrikimu pasirenka to nedaryti. Mayros ateitis dar neaiški - šiuo metu, kaip veikėja, ji labiau reguliuoja savo likimą nei aš.