0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #90 Prieš 1 metus »
  Užsimerkusi tris kartus giliai įkvėpė ir iškvėpė. Rodos, kartais tik tų trijų kvėptelėjimų ir trūkdavo, kad protas vėl pradėtų racionaliai veikti. Galbūt tuo momentu būtų norėjusi prisidegti kokią nors cigaretę, tačiau vietoje jos atsirado Markas. Ir vėl prireikė tų trijų įkvėpimų, tačiau šįkart to padaryti nebesugebėjo.
  Savo smulkius delnus, paskendusius Aideno marškiniuose, priglaudė prie vaikino nugaros. Išverktas akis dar stipriau užmerkė, mažą nosį įbedė į jo krūtinę. Paglostyk, prašau. Išleido nuovargiu perpintą atodūsį. Ne, neliesk. Rodos, Adelė dar vis tikėjo tuo poros minčių komunikavimo dalyku. Nejučiomis nusipurtė, ne nuo šalčio. Nuo to sunkumo viduje.
- Aš tik jaučiuosi pavargusi,- iš dalies meluodama prabilo.- Tik tiek,- atsitraukė nuo vyro, vis dar verčiančio josios širdį šokti salsą.- Tik tiek,- lyg pati sau pakartojo.- Ačiū,- ašarotomis akimis pažvelgė į Marką. Ir kas ten žino, galbūt ta pati visata tąnakt norėjo juos suvesti visais įmanomais galais paskutinįjį kartą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 481
  • Lytis: Vyras
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #91 Prieš 1 metus »
 Neryškūs garai virto iš jo burnos su kiekvienu iškvėpimu, o drėgnas bei šaltas oras žnaibė žandus. Tokią naktį, kai žvaigždes dengė tamsūs bei sunkūs debesys, verkiantys ledinėm ašarom, buvo galima palyginti su Hogvartsu. Pilies, kurioje prabėgo dauguma Marko laiko, sienos toliau dvelkė šalčiu, o vaikinui liežuvis neapsivertė tos vietos pavadinti ,,namais". Jo namai buvo kažkur kitur, bet kur, turbūt tik Dievas žinojo.
 Ir štai, lyg mažas paukštelis delne, garbaniaus krūtinėje plazdėjo širdis. Lengvas drebulys nupurtęs Adelę privertė Marką susimąstyti apie lauko temperatūrą. Greitai nusirengęs paltą, profesorius užmetė jį merginai ant pečių. Apšviesta gelsvos lempų šviesos ji priminė angelą. Ne, ne tokį angelą, kurį aprašo Biblijoje - Markas nesijautė vertas būti pranašu. Ji buvo tas pasakiškas angelas, nužengęs iš Renesanso paveikslų ir pavergęs jo protą ir širdį.
-Atsargiai, nesušalk. Gal palydėt tave namo? Aidenas, manau, supras, o tau reikia poilsio,-susirūpinusiu balsu tarė vaikinas, susigrūsdamas delnus į kelnių kišenes. Dabar jis per megztinį jautė gruodžio vėją, bet stengėsi to neparodyti. Adelė jam vis dar buvo svarbesnė.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #92 Prieš 1 metus »
  Merginos pamėlusios rankos prilaikė paltą už skvernų, neturėjo jėgų kalbėti, tik paprasčiausiai linktelėjo. Norėjo namo, norėjo pagaliau pasiruošti kalėdoms, supakuoti dovanas, kurias pati rytą ir atpakuos. Beviltiška, tačiau bent gebėjo lepinti save tokiom smulkmenom.
  Užsitraukęs dangus, šalia šąlantis Markas, nuvargusios Adelės kojos pranašavo, kad pėsčiomis iki Dublino centro jie niekaip nenusigaus. Ir sugalvok tu man, įsigyti butą pačiame centre, o dirbti pakrašty. Blondinės logika. Tačiau tai buvo jaukus butas D'olier gatvėje su langais į gatvę (nors ten visi langai žiūrėjo į gatvės pusę), kurios kitapus veikė picerija. Kurioje Ginger apsilankydavo, kai nebeturėdavo jėgų gaminti, tačiau skrandis reikalaudavo būti pildomas. Panašu, jog taip turėjo įvykti ir šiąnakt. Kelnių kišenėje susirado savo prancūzišką ragelį, išsikvietė juo uber'į ir atsisuko į Marką.
- Nesuprantu, kodėl manimi rūpiniesi,- prabilo taip tyliai, jog vargu, kad bičas išgirdo.
  Nakties tyla buvo visai maloni, tik šalis viską gadino. Ilgai kęsti neteko ir abu jau sėdėjo automobilyje, vežančiame į D'olier gatvę.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Noelė Angelica Harper

  • Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja
  • *
  • 42
  • „Gyvenimas yra likimo žaidimas“
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #93 Prieš mėnesį »
  Ką ji veikė Airijoje? Geras klausimas. Noelė pati iki galo nesuvokė kodėl ji atsivilko į šią vietą. Pilnametė vis ieškojo savęs šiame pasaulyje.
  Gaila, kad viduramžių ar senesnių laikų istorija yra jau kelis amžius nugulusi istorijos vadovėliuose. Norėtų ji grįžti į tuos laikus. Tik gimei, jau tavo ateitis yra aiški - esi fermerio duktė arba kokio nors turtuolio paveldėtoja, kuri vos sulaukusi tinkamo amžiaus bus ištekinta už kito turtuolio... Gyvenimas ne lengvas, bet bent nereikia ieškoti savo vietos jame bei kovoti už kažką kas tau nepriklauso. Tiesa?
  Apsirengusi suknelę iki kelių, kurią pastoviai timptelėdavo žemyn, mat tokių rūbų ne itin mėgo ir kiekvieną sekundę nerimavo, kad kas nors gali pamatyti per daug (nieko, kad džinsuose tavo apvalumai matosi kur kas geriau nei čia, gražuolė?), būsima Didžiosios Britanijos Magijos Ministerijos darbuotoja žingsniavo Dublino gatvėmis ieškodama kokios nors vietelės kur galėtų sustoti, atsigaivinti kokiu nors gėrimu. Pati nepajuto kaip iš prestižinio ir turtingo Dublino dalies peržengė į kitą pasaulį - skurdų, pakėlėje besivoliojančių girtuoklių pilną Dubliną. Tačiau mintys skrajojo kažkur kitur. Apie ateitį. Vienintelis dalykas, primindavęs rudaplaukei, kad ji dar ne sapne - Tureto sindromas. Nosytė susiraukdavo, o iš lūpų pasigirsdavo „šūdas“ arba koks nors labiau necenzūrinis žodis.
  Anželikos (būtent taip tariamas jos vidurinis vardas) dėmesį patraukė užeiga. Grynakraujė skubiai apsižvalgė aplinkui. Karūna? Tokiame lūšnyne? nusišypsojo, kadangi tai buvo juokinga. Vis tik vidun užėjo. Rankos nevalingai uždengė nosį, kvapas buvo siaubingas. Išdžiūvęs kraujas, cigarečių dūmai, pūvančios medienos kvapas sudarė mirtingą trio. Galima buvo tik nustebti kaip niekas iš čia esančių, tame tarpe Noelė, neužduso. Atsidengusi nosį ji giliai įkvėpė. Neturėjo kito pasirinkimo, paims ką nors atsigerti čia. Prie baro dvokas stiprėjo ir Harper juto, kad ji nebegali mąstyti blaiviai. Atsisėdusi ant kėdutės, mestelėjo barmenui dešimties eurų kupiūrą. Net neišklausęs jos norų, iškart patiekė rudaplaukei taurę alaus.
  - Ei! Durniau tu, prašiau tavęs ne alaus, o vandens! - šūktelėjo ir atėmusi iš šalia sėdinčio žmogaus cigaretę, įtraukė jos bei išsyk pradėjo kosėti, - velnio neštas ir pamestas šūdas, - pakomentavo cigaretės skonį ir apdovanojusi barmeną pykčio pilnu žvilgsniu, atsigėrė alaus.
  Miežių gėrime jautėsi medaus poskonis ir buvusi Hogvartso auklėtinė neleido barmenui pasiimti taurės.
  - Šitą pasiliksiu. Ir vandens man duodi! - kam jai reikalingas buvo vanduo nebežinojo, tačiau nuomonės ir noro keisti nebesiruošė. Netrukus alaus taurė buvo tuščia. Piniginėje gulėjo dar keturiasdešimt eurų ir barmenas ištiesė merginai papildomą alaus taurę.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento darbuotojas
  • *
  • 64
  • Mados namų ,,ENER'' savininkas ir Magijos ministerijos darbuotojas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #94 Prieš mėnesį »
Noah Airijoje, savo gimtinėje, namuose. Ką jis čia veikė? Ai, velniai jį ten žino, tiesiog atvarė į Airiją ir sėdi kaip pabučiuotas. Buvo kažkur apie trečia valanda dienos, popietė. Ką gi veikti Dubline? O taip! Keliauti į vietas kur Noah jau senai nesilankė, ahh, prisiminimai, jie tokie stiprūs ir nevaldomi... Užeiga „Karūna“, kad tik jūs žinotumėte kiek ten laiko buvo praleista, prie puodelio arbatos, kurioje dažnai būdavo šlakelis rinktinio škotiško viskio, kuris atsiduodavo riešutais ir saldymedžiu. Tiesa, Noah nebuvo įsitikinęs ar tas pastatas vis dar stovi, ar jo nepasiglemžė laikas, ar vis dar ta purvina patalpa tokia kaip buvo, ar tas senas geras cigarečių dūmų kvapas vis dar egzistuoja. Sėdęs į Taksi, jis pasakė tikslų adresą ir žvilgčiojo į Dublino purvinas gatves, nusėtas šiukšlėmis, į pakampius be viešųjų tualetų... Tai kėlė tiek daug prisiminimų. Iki užeigos apie penkiolika minučių. Automobilyje tvyrojo žolės ir mėtinių cigarečių kvapas. Vairuotojas greičio pedalą spaudė nežmoniškai stipriai, automobilis lėkė labai greitai. Galbūt tai nauja Taksi vairuotojų mada, bandyti užmušti keleivius? Automobilis sustojo toje senoje gatvėje, kuri buvo purvinesnė nei tuomet. Padavęs dvidešimties eurų banknotą vairuotojui, Noah Erick Wolhard išlipo iš automobilio ir giliai įkvėpė. Tas šiukšlių kvapas, taipogi kėlė labai daug prisiminimų. Pasitaisęs paltą jis įėjo į vidų. Yay! Tas kvapas vis dar buvo išlikęs, tai tokia palaima! Noah pasuko link baro, prie kurio sedėjo žavi kaštonplaukė. (Ignoruokite tą faktą, jog Noah turi žmoną ir du vaikus.) Atsisėdęs šalia jos, pamojo padavėjui ir užsisakė viskio, škotiško.
- Labas. - Tarė merginai ir išsitraukė cigarečių pakelį.
Gyvenimas ir jausmai verda stiklinėje

*

Neprisijungęs Noelė Angelica Harper

  • Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja
  • *
  • 42
  • „Gyvenimas yra likimo žaidimas“
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #95 Prieš mėnesį »
  Tai buvo turbūt pirmas kartas kai jaunuolė prisigers. Tačiau smegenis veikiantis alkoholis vertė ją pamiršti apie blogus dalykus, bent kol kas.
  Tikėjosi, kad įprastas kitoms merginoms scenarijus nepaveiks jos pačios. Pasakoti kažkokiam nepažįstamam žmogui apie savo sušiktą gyvenimą bloga idėja. Žinoma, jeigu nenori papasakoti kažkam per daug, geriau negerti nė lašo. Tačiau Noelė jau išgėrė. Atgal visko neišvemt, bus labai negražu.
  Ant stalo, tiksliau prekystalio ar baro (koks skirtumas?) stovėjo dvi tuščios taurės ir viena pustuštė. Tamsios, rudos akys spoksojo į lubų atvaizdą alaus paviršiuje. Mergina mąstė. Apie gyvenimą, apie tėvus, apie darbą. Kartais padarydavo išvadą, kad per daug yra susirūpinusi savo aplinka ir per mažai savimi. Ar tikrai tai buvo realu, tegalėjo pasakyti žmogus iš šalies. Tokį ji ir pastebėjo akies krašteliu. Vasaros pabaiga, o jis palte! Palte, Ralfai!
 - Šūdas! - eilinį kartą apsireiškė tureto sindromas, tačiau iškart po to Anželika sukikeno. Keistuolių buvo pilna ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Airijoje? Nenustebtų, jei gimtoji šalis yra padariusi įtaką šiai. Atlošė galvą ir pasižiūrėjo į lubas. Iš tiesų žiūrėjo į Nojų, kurio vardo dar nežinojo. Jautė, kad tai ne paprastas žiobaras (na, gal ir žiobaras, bet įdomus žmogus).
 - Škotiškas viskis Airijoje? Ak, labas, - šyptelėjo ir susidomėjusi sekė jo kūną. Pamačiusi cigarečių pakelį, tikėjosi, kad jai jo nepasiūlys. Dar nei karto nebandė rūkyti. Ir ne dėl to, kad buvo gera mergaitė. Tiesiog likimas taip sudėjo viską, kad ji net nepagalvojo apie šį dalyką, populiarų žiobarų rate.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento darbuotojas
  • *
  • 64
  • Mados namų ,,ENER'' savininkas ir Magijos ministerijos darbuotojas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #96 Prieš 2 savaites »
Užsidegęs cigaretę, į atmosferą įleido dar daugiau smarvės.
- Rūkysi? - užklausė šalia sėdinčios merginos nors gailėjosi savo sprendimo, ši atrodė labai jauna nors ir gurkšnojo alų. Tiesa, Noah nežinojo ką daro su savo gyvenimu, dėl to nebuvo kuo stebėtis. Gyvenimas nenuspėjamas kaip ir žmonės. Šalia sėdinti mergina turėjo tureto sindromą.
- Taip. Škotiškas viskis Airijoje. Tiesa. Aš Noah. Kuo tu vardu?
Noah ilgai stebėjo aplinką, nors ši ir nebuvo labai stipriai pasikeitusi. Pajuodo tik sienos ir labiau supuvo stalai, daugiau nieko. Wolhard tikėjosi, jog nesuluš su visa kėde, nes svėrė tikrai nemažai.
- Kuo užsiimi gyvenime? - Noah dabar ryškiai norėjo nusikabinti kažkokią matomai nepatyrusią mergiotę, bet argi taip gražu, Noah turi žmoną ir šeimą. Bet, ak, kam tai rūpi? Sabrina vistiek ištisai geria.
Gyvenimas ir jausmai verda stiklinėje

*

Neprisijungęs Noelė Angelica Harper

  • Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja
  • *
  • 42
  • „Gyvenimas yra likimo žaidimas“
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #97 Prieš 2 savaites »
  Ak, velniop pamąstė gavusi pasiūlymą. Nosytė susiraukė, iš burnos išsprūdo vėl ne patys gražiausi žodžiai.
  - Šūdas! Žinoma! - pratarė, nors ir tas žodžių derinys skambėjo labai keistai. Tikėjosi, kad naujas bičiulis nesupras jos neteisingai. Paėmusi Atėmusi iš jo cigaretę, dvidešimt trejų mergina įtraukė į plaučius dūmo. Kosulys taip ir veržėsi nutraukti tylą, tačiau Noelė ištvermingai jį sulaikė savyje ir išpūtė į orą cigaretinius dūmus. Tabako skonis buvo siaubingas, tačiau ne siaubingesnis už smarvę, tvyrojusią šioje smuklėje.
  - Noelė, - nebuvo tikra ar šis vaikinas pasakė savo tikrą vardą. Kas nerizikuoja, tas negeria šampano? - malonu susipažinti, Nojau.
  Nužvelgė jo veidą, atrodo jis buvo jos bendraamžis ar bent +-3 metų vyresnis/jaunesnis. Sunku suprasti kiek žmogui metų, kai jis suauga.
  - Ieškau savęs, - sukikeno. Jei šis žiobaras ieško su kuo pasilinksminti, gal pakliuvo tinkamu adresu, o gal ir ne. Harper žvilgsnis sustojo ties dvidešimt vienerių metų vaikino akimis. Atrodo jis buvo turtingas.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento darbuotojas
  • *
  • 64
  • Mados namų ,,ENER'' savininkas ir Magijos ministerijos darbuotojas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #98 Prieš 2 savaites »
Noah nesitikėjo, jog ši mergina paims iš jo cigaretę, bet tebūnie, gi pats pasiūlė. Noah užsisakė dar vieną stikliuką škotiško viskio, nes be jo jis tiesiog negalėjo gyventi. Išgirdęs merginos vardą, vos viskiu nepaspringo.
- Tu kartais nebūsi Noelė Angelica Harper? - Po trumpos tylos, labai tyliai jai pratarė. - Noelė Angelica Harper kuri dirba Britanijos Magijos ministerijoje, ketvirtajame lygyje?
Žinoma, jis rizikavo magijos pasaulio saugumu ir rizikavo būti pašalintas iš Magijos ministerijos, tačiau jis turėjo įsitikinti. O jeigu ji žiobarė? Egh, Noah turės pasiteisinimą, plius egzistuoja tokie kerai kaip užmaršties, galima pakeisti atmintį ir viską sutvarkyti, eh, paprasta.
- Tikrai smagi veikla, Noele. Aš verslininkas, galbūt domintų naujausia drabužių kolekcija? - Su pasididžiavimu lūpose paklausė Noah.
Gyvenimas ir jausmai verda stiklinėje

*

Neprisijungęs Noelė Angelica Harper

  • Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja
  • *
  • 42
  • „Gyvenimas yra likimo žaidimas“
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #99 Prieš 2 savaites »
  Škotiškas viskis, viskis... Noelė negalėjo suprasti, kaip žmonės sugeba gerti tokius stiprius gėrimus tokiais pat kiekiais kaip kiti geria alų ar sidrą. Turbūt to niekad ir nesupras.
  - Negi aš tokia garsi? - suraukė nosytę, vėl keiksmažodis iš jos lūpų, - tik įsidarbinau, o jau daugelis žino kas esu. - nusijuokė. Galbūt jis irgi buvo iš Ministerijos, kas paaiškintų tą, iš kur jis ją žino. Bet galėjo prisiekti, kad tuos kelis kartus kai lankėsi įstaigoje, jo ten nematė. Suvokusi, kad Nojus kalbėjo kiek per garsiai, kaštonplaukė apsižvalgė. Niekas į juos nekreipė dėmesio. Galbūt neišgirdo arba nesuvirškino informacijos. Tas gerai, žiobarams negalima žinoti nieko apie magijos pasaulį.
  - Drabužių kolekcija? Ir ką galėtum man pasiūlyti? - susidomėjo Nojaus paskutiniu ištartu sakiniu. Rūbų neturėjo daug ir buvo išranki. Mėgo patogumą, tad ne kiekvienas galėjo jai įtikti šiuo klausimu.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento darbuotojas
  • *
  • 64
  • Mados namų ,,ENER'' savininkas ir Magijos ministerijos darbuotojas
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #100 Prieš 2 savaites »
Noah užsisakė dar vieną, papildomą stikliuką numylėtojo škotiško viskio. Tas gintarinis skystis teikė tiek daug džiaugsmo ir vilties. Vaikinas giliu žvilgsniu pažvelgė į taurelę ir matė visus šviesiausius savo gyvenimo prisiminimus. Vestuves, pirmą vaiką, žmoną, Hogvartso metus, darbą ministerijoje, verslą.
- Dėl garsumo suabejočiau, žinau jus tik iš ministerijos darbuotojų sąrašo. - Pasakęs tyliai nusijuokė ir toliau tesė savo spoksojimą į viskio taurelę.
Noah ieškojo gyvenimo prasmės, taip, viskio taurelėje ir kuo toliau, tuo labiau jam tai sekėsi. Rudaplaukis paskendo savo apmąstymuose ir bandė suprasti, kokia visgi ta gyvenimo prasmė. Išgirdęs skambutį, greitai atsiliepė ir sužinojęs naujieną, vos iš koto neišvirto. JO MADOS NAMAI PADEGTI, DEGA.
- Bijau, jog nebebus drabužių, užsidegė mano įmonė. - Noah tai pasakė taip paprastai ir be baimės lūpose. - Turiu kuo greičiau vykti į Londoną, atleiskite. - Atsistojęs, jis ant prekystalio paliko dvidešimties eurų kupiūrą ir išbėgo pro duris. Sėdęs į pirmą pasitaikiusią Taksi išvyko į oro uostą. Verslas galimai žlugo.
- Galite važiuoti greičiau? Ačiū. - Paprašė vairuotojo.
Telefone greitai susiieškojo artimiausią skrydį ir užsisakė bilietą.
Gyvenimas ir jausmai verda stiklinėje

*

Neprisijungęs Noelė Angelica Harper

  • Magiškųjų gyvūnų kontrolės departamento darbuotoja
  • *
  • 42
  • „Gyvenimas yra likimo žaidimas“
Ats: Užeiga „Karūna“ (Dublinas, Airija)
« Atsakymas #101 Prieš 2 savaites »
  Atrodo Nojus (ar koks ten jo vardas) dievino škotišką viskį. Nors prieš atvykdama į Airiją Noelė buvo tikra, kad airiai garsėja savo alumi ir jį dievina. Matyt ne visi vietiniai yra tokios pat nuomonės. Ne savo kailyje jautėsi ir Harper. Yra britė, tačiau arbatos nemėgsta. Turbūt tą paveldėjo iš motinos, kurios visa šeima įsišaknyjusi Jungtinėse Valstijose.
  - Tai dirbi ministerijoje? - tespėjo paklausti jaunuolio, kai buvo nutraukta. Jis atrodė per daug ramiai žmogui, kurio verslas slysta iš po kojų. Kaštoninių plaukų savininkė suraukė antakius ir tespėjo pastebėti kaip aukštaūgio nugara dingsta už baro durų. O gaila, jis ją itin sudomino savo drabužių kolekcija. Jei bent būtų pasakęs savo versliuko pavadinimą, Angelica būtų pabandžiusi rasti. Dabar ministerijos darbuotoja buvo palikta ant ledo. Nepyko, su visais gali pasitaikyti nelaimės pačiais netikėčiausiais momentais. Prisiminusi tėvą, šiek tiek nuliūdo ir apsižvalgė. Gal dar kas norėtų palaikyti jai kompaniją. Deja, tinkamų kandidatų nepastebėjo.
  Susimokėjusi už viską, ką išgėrė ir palikusi arbatpinigių (nors nebuvo tikra, ar Airijoje tas priimtina), šiek tiek svyruojanti panelė išėjo iš užeigos „Karūna“ ir pasigavusi taksi nuvyko į viešbutį, kuriame laikinai apsistojo šioms kelioms dienoms viešnagės.