0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Karen vos nevėluodama į pamoką tekinomis bėgo per ilgus ir tuo metu be pabaigos atrodančius kolidorius link transfigūracijos kabineto. Pasiekusi duris kiek prilėtino žingsnį ir įžengė vidun. Atsisėdusi į suolą ėmė nuobodžiauti, nes nelabai buvo įdomu tiesiog sėdėti ir laukti kol pasirodys profesorius. Jam įžengus ir liepus išnagrinėti schemą mergina ėmė kiek galėdama atidžiau ją nagrinėti, bet dar tą pačią minutę nusprendė, kad jeigu reikės tai ir išsinagrinės kada reikės, o dabar gali tiesiog pagulėti ir su nagu pabraižyti stalą, kol bus sulaukta teorijos pabaiga ir prasidės praktika. Taip gulėti ir nieko neveikti klastuolei greitai pabodo, tad pasinaudojusi progą kol buvo atsakinėjama ji ėmė vartyti knygą ir žiūrėti gal ras kažką įdomaus kas patrauktų jos dėmesį, bet nepriėjus net vidurio knygos buvo paskelbta praktika, nors jos dalis buvo aiški ir kai buvo paskelbtas teorinis klausimas, bet kad tai reikės padaryti su svetimomis lazdelėmis nesitikėjo. Karen ėmė laukti kol prie jos prieis kažkas ir pasiūlys keistis lazdelėmis, nes kai tik prisiruošdavo ko nors klausti tas žmogus pats prieidavo prie jos. Šis kartas irgi nebuvo išimtis, nes prie jos pristatė tas pats septintakursis klastuolis kuris pasiūlė apsikeisti lazdelėmis.
 -Gerai, galim keistis.
Paėmusi iš jo lazdelę Karen ištiesė savo jam. Bent nereikės galvoti su kuo čia galima būtų apsikeisti, nes kažkaip su svetimais nesinori, nors gal ir būtų įdomiau.

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • Magiškojo transporto departamento darbuotojas
  • *
  • 149
  • Lytis: Vyras
Merginai sutikus Morisas ištiesė jai savo lazdelę, pasiimė jos ir per, bei aplinkui stalus patraukė link savo vietos. Atsidūręs ten pasižiūrėjo gautą lazdelę jos ilgis buvo panašus į trisdešimt centimetrų žiobarų liniuotę, kiek nusimanė apie medžius ji buvo padaryta iš gebenės, o gale buvo kažkoks keistas lyg talismanas ar papuošalas daiktas pritvirtintas panašaus rašto metaliniu lankeliu. Manau iš pradžių reikia pabandyti kokį paprastutį burtažodį, kad ir tarkim Wingardium leviosa gal pavyks nors gali būti, kad ne
 -Wingardium leviose, -nieko neįvyko ir vaikinas pasijautė lyg būdamas pirmame kurse kai mokėsi šitą burtažodį ir jam taip pat nepavyko, bet dabar buvo kitas reikalas, nes lazdelė buvo ne jo. -Wingardium leviosa, -Gluodenas vos per kelis milimetrus pakilo nuo stalo paviršiaus. Tiek užteks, dabar galim eiti prie to pavertimo peiliu. Įsipatoginęs klastuolis nubraukė įsivaizduojamas dulkes nuo stalo, bei uniformos ir po truputį ėmė treniruotis mostą. Moriso nuomone tų visų mostų galėtų ir nebūti, nes nuo jų priklauso ar tu moki burti ar ne ir dėl to nemažai daliai pirmakursių nepavykdavo koks nors burtažodis. Nors vaikinui ir atrodė, kad judesį daro gerai jis dėl to nebuvo tikras, nes negalėjo normaliai išbandyti su savo aštuoniolikos centimetrų ilgio lazdele kuri yra padarytą iš vynmedžio, o šerdis knyzliaus ūsas. Nuėjęs į klasės galą klastuolis pasiimė gluodeną ir atsinešęs pasidėjo ant stalo. Na dabar metas pažiūrėti ar pavyks man jį paversti peiliu.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Kai Karen gavo lazdelę ji vos ne iš karto nuėjo pasiimti gluodeno. Grįžusi prie stalo pasidėjo jį ant jo ir tik tada apžiūrėjo lazdelę. Nors nieko apie jas nenusimanė, bet galėjo pastebėti, kad jos lazdelė yra ilgesnė už šitą, taip pat skiriasi ir medis, o daugiau apie ją nieko negalėjo pasakyti, nes tiesiog nieko neišmanė apie burtininkų lazdeles, tikriausiai daugiau nusimanė apie pagaliukus besimėtančius po medžiais negu net apie savo lazdelę, nes jai vis tekdavo pasižiūrėti į lapelį jeigu kas pasiteiraudavo apie jos lazdelę kas nebūdavo dažnai ir bent tai ją džiugino. Manau, kad net neverta bandyti kokio nors burtažodžio, nes vistiek jeigu tas nepavyks aš turėsiu būtinai jį padaryti ir net neprieisiu prie pamokos esmės, tad geriausia būtų iš karto bandyti tą. Aišku ten tą mostą gal pasimokius prieš tai ar dar ką. Kadangi laiko dar buvo likę į valias mergina nusprendė puse likusio laiko paskirti mosto mokymuisi, o kitą dalį bandymui paversti gluodeną peiliu ir nors mostui gal ir nereikės tiek daug laiko, bet mergina norėjo įsitikinti, kad jį tikrai moka, o tik tada bandyti. Net nepraėjus tam laikui kuris buvo paskirtas mosto mokymuisi klastuolė jį mokėjo, arba tik taip manė. Metas bandyti ir pažiūrėti ar man pavyks transfigūruoti jį į peilį ar ne.
 -Culter, -darydama mostą ištarė klastuolė, kai niekas neįvyko ji tarė kiek griežčiau vėl pakartodama judesį. -CUlter, -bet ir vėl merginai nepavyko. Tad ji pabandė dar viena kartelį dar šiek tiek griežčiau.

*

Neprisijungęs Morisas Banoveris

  • Magiškojo transporto departamento darbuotojas
  • *
  • 149
  • Lytis: Vyras
Gerai, dabar susikaupiam, sukaupiam visas jėgas arba tik dalį, kad dar poto liktų iš čia išsivilkti ir bandom tą keistą daiktą paversti peiliu.
 -Culter, -sušuko Morisas darydamas mostą ir kai jam jau atrodė, kad kažkas vyksta su gluodenu nieko neįvyko, na nebent tai, kad pakilo neįsivaizduojamos dulkės pakeltos nuo paviršiaus į orą kur dar ir pasiliko kokiai minutei ir galų gale vėl nusileido ant stalo aplinkui ir ant gluodeno.
-Culter, -dar kartą pabandė, bet ir šį kartą nieko neįvyko.
Jeigu dar po kokių dešimties kartų nepaeis jaučiu pasiduosiu ir tiesiog prasėdėsiu kol pasibaigs pamoka.
Klastuolis tris kartus bandė tiesiog paprastai tarti burtažodį po kiekvieno karto jį kiek nors pagarsindamas, bet ne ant tiek, kad visa klasė būtų pripildyta jo riksmų.
 -Culter, Culter, -ėmė šūkauti Morisas. Bet tai nelabai kuo padėjo, o kaip tik visą situaciją pablogino, nes gluodenas staiga ėmė ir užsiliepsnojo, tad vaikinas gretai nusirengęs uniformą ėmė kaip įmanydamas gesinti jį, kad ugnis neišplistų aplinkui. Baigęs gesinimą kuris truko kelias minutes klastuolis apsivilko dabar jau šiltą uniformą, o likusius pelenus susišlavė į delną ir subėrė į kišenę, išmes kažkur. Į peilį transformuoti nepavyko, tai bent į pelenus pavyko. Kadangi jo keistas padaras sudegė Morisas nuėjo iki Karen pažiūrėti kaip jai sekasi, o kadangi pamoka jau ėjo į pabaigą vos tik jai pabaigus dirbti atsiėmė savo lazdelę, atidavė jai jos ir ėmė laukti kol pamoka baigsis.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

-CULTER, -kiek galėdama garsiau nukreipusi lazdelę į gluodeną sušuko Karen. Bet kaip ir praeitus kartus nieko neįvyko nors dabar ir atrodė, kad kažkas vos vos buvo su juo nutikę ir kad jis buvo šiek tiek pradėjęs keistis, bet nepakankamai, kad pasikeistų visiškai ir iš keisto padaro pataptu peiliu. O gal tiesiog sukeisti juos vietomis? Gluodeną nunešiu atgal, o peilį padėsiu čia. Bet klausimas iš kur tokį dabar gauti. Gal bandyti išsliūkinti, pasiimti iš kambario ir grįžti atgal. O gal kažkas tokį čia turi ir galėtų paskolinti? Bet manau jie patys tada būtų pasinaudoję tokiu dalyku. Kadangi nesinori prarasti taškų, o tuo labiau būti nubaustai teks viską daryti pačiai ir bandyti iki tol kol pavyks, iki tol kol kažkas atsitiks arba iki tol kol baigsis pamoka.
Mergina vėl ėmė bandyti, bet kaip nesisekė taip nesisekė, kai jau atrodydavo, kad kažkas bus visada nutikdavo tas pats nesitransformuodavo į nieką ir keistas padaras likdavo būti toks koks buvo. Kai klastuolė jau kokį trisdešimtą kartą rėkė burtažodį ji suprato, kad po truputį praranda balsą ir jeigu per daug šūkaus jį visiškai praras, o tada bus viso gero pamokoms ir laba diena ligonine, nors gal pasitenkins ir gulėjimu lovoje.
 -Culter, -pabandė dar vieną kartą na ir pagaliau po neaišku kokio skaičiaus bandymų gluodenas ėmė virsti į peilį, bet pačioje pabaigoje maža dalis gluodeno nesitransformavo iki galo ir liko taip. Užteks ir tiek. Padavusi Morisui lazdelę kuris jau lūkuriavo šalimais ji atsiėmė savo ir ėmė laukti kol pamoka pasibaigs ir galės nešdintis iš čia.

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • Fijad o'Kelakan
Tai, kad vyresnė mergina, rodos, kiek sutriko, žinoma, sutrikdė ir Fiadh. Ji itin nedrąsiai paėmė merginos lazdelę ir ištiesė savąją. Jau norėjo keliauti atgal į savo vietą (labai jaudinosi, nes nežinojo, kuo koledžo draugė vardu), kai išgirdo klausimą. Šviesiaplaukė sustingo. Ar ji jau sugebėjo padaryti kažką ne taip? Atsisukusi pamatė, kad mergina gyvūną jau turi.
- Ne... - vos girdimai išspaudė Fiadh, įsitikinusi, kad pirmiau reikėjo pasiimti gluodeną, o tik tada apsikeisti lazdele. Akyse ir vėl pradėjo kauptis ašaros. Šiaurės airė grįžo į savo vietą gyvūno taip ir nepasiėmusi. Laikė ne savo lazdelę rankoje ir nežinojo, ką daryti. Tokia mintis, kad ji gali gyvūną pasiimti tiesiog dabar, į galvą nė neatėjo. Mergaitė sėdėjo savo suole susigraudinusi ir svajojo, kad tik kuo greičiau baigtųsi ši prakeikta pamoka.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • V kursas
  • *
  • 66
  • Taškai: 58
  • Mūsų pačių norai tampa demonais ir puola mus(Abba Poemen)
   Šiltas oras, ištisas dienas aukštai danguje besišypsanti saulė ir gaivus, vasariškas vėjas, matyt, turėjo įtakos jaunajai von Sjuard, mat, paskutinėmis atostogų dienomis kažkas gilia viduje spragtelėjo ir rudaplaukė ėmė domėtis transfigūracija. Visus šiuos metus atrodžiusi neįdomu, nuobodi, nieko verta pamoka, mat, herbologija ir magiškųjų guvūnų priežiūra atrodė kur kas įdomesnės, prikaustė auksakės dėmesį. Nusprendusi išmokti, kuo daugiau įvairiausių transfigūracijos burtų, Sabrina nė neabejodama savo pasiryžimu ir užsispyrimu, o šio dailiosios lyties atstovei niekuomet netrūko, sėdėjo pirmoje ją sudominusio dalyko pamokoje.
   Tiesa, teorinę dalį von Sjuard nusprendė praleisti. Auksinės akys gėrė kiekvieną knygoje išmarginto lapo žodį. Be abejo, visai ne to, kurį profesorius buvo liepęs atsiversti. Sabrina tai darė tikrai ne dėl to, jog tryško noru pabendrauti su piktuoju profesoriumi po pamokų. Paprasčiausiai viršuje besipuikuojanti antraštė patraukė auksaakės dėmesį ir ši leisdama Džeimsui aptarinėti pamoką su kitais, įniko skaityti.
   Sugrįžti iš taip įtraukti spėjusio knygos pasaulio privertė griežti vyriškosios lyties atstovo nurodymai. Kiek rauktelėjusi antakius mergina kilstelėjo galvą nuo begalės surištų puslapių nužvelgdama klasę. Didžioji dalis mokinių jau ėmėsi užduoties.
   Kiek atsilieki, Sabrina...
   Pati iš savęs pasišaipiusi mergina stryktelėjo iš suolo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • VI kursas
  • *
  • 381
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • I know I'm rude.
Greywindpalaikis nereaguoja? Ką gi. Teks imtis kitų veiksmų. Dafydd suprato, kad jeigu jis gerai nesupykdys šito profesoriūkščio, supyks pats. O kas bus tada, nežino niekas, taip pat ir pats Dafydd.
Klastuolis ilgokai sėdėjo ir paprasčiausiai žvalgėsi po klasę. Nebuvo keista, kad niekas prie jo neprieina su savo lazdele. O ir kas tą darytų? Tiesa, raudonplaukis akies krašteliu pastebėjo Mioną. Kiek išsigando, tačiau ji, laimei, netrukus pradėjo kalbėti su kažkokia maže. Ta pačia, kuri nuolat susimauna ir dėl to apsižliumbia? Panašu į tai, nes ana jau sėdėjo savo suole su ašaromis akyse. Apgailėtina pasakė sau klastuolis. Jis pradėjo raustis kišenėse. Išsitraukė kažkokį saldainį. Niekaip negalėjo suprasti, kas tai yra. Staiga į galvą atėjo suvokimas: juk tai vienas iš daugelio pirkinių, kuriuos įsigijo, kai... Kai susitiko tą nelemtą girtuoklę Greywindpalaikio draugužę! Dafydd patenkintas kilstelėjo antakius. Žinojo, koks tai saldainis, tik negalėjo prisiminti, koks bus jo poveikis. Bet... O koks skirtumas? Jis bus pakankamai įdomus.
Velsietis įsimetė saldainį į burną. Įdomusis poveikis buvo žaibiškas. Jis pradėjo taip vemti, kad vos neužspringo. Tiesą pasakius, buvo neįtikėtinai šlykštu. Turi būti verta pagalvojo velsietis ir kiek drebėdamas atsistojo. Sunkiai prisiartino prie profesoriaus, vemalus nukreipdamas tiesiai jam ant kojų.
- Man bloga, - išspaudė klastuolis ir sudribo Džeimsui Greywindui prie kojų. Reikia pastebėti, kad jis tai padarė specialiai - kaip kitaip būtų taip gražiai išvengęs savo paties vemalų?

*

Neprisijungęs Amira Eliadė

  • V kursas
  • *
  • 233
  • Taškai: 209
  • Lytis: Moteris
  • They say miracles are past.
  Atrodo pamoka bus nuobodesnė nei paauglė manė. Ir ko gi ji iš Greywindo tikėjosi? Jis toli gražu nebuvo žiobariškoji Lady Gaga. Stebinti nemokėjo. O būtų šaunu tokį profesorių pažinot. Žiūrėk vieną dieną jis tave peiliu paverčia, kitą dieną pamokoje nepasirodo, o trečią paaiškėja, kad jis Azkabane, nes su peiliu kažką padūrė. Juk būtų nuostabu. Žinoma, tai jau neprilygtų Lady Gagai. Tai jau būtų tikra psichologinio keistumo ir stebinimo istorija, kuri visai galėtų įeit į istoriją. Deja, svajone, lik sveika.
  Bla, bla, bla. Taip ir norėjosi pasiųst profesorių. Jeigu kas ir pamiršta lengvus kerus mūšio metu, tai čia jau to kvailo burtininko problema, o ne Amiros ar kurio kito mokinio, esančio dabar šioje klasėje. Beje, kuo tas prakeiktas peilis praverstų mūšyje, kai tave viens „Avada“, du „Kedavra“ ir tu jau lavonas. Tačiau tos varlykės jai kiek pagailo. Penktakursė puikiai prisiminė jų ne patį geriausią susitikimą ligustrų gatvėje, bet bendrakoledžės bėdoj nepaliksi, dar vadovo rūstybę užsitrauks ir lėks iš Hogvartso. O tada nebebus kur sukt. Į Durmštrangą negrįši, į Biobetonsą nepriims, o iki Ilvermonio nenuskrisi su šluota, žiobariškų pinigų juk nėr, burti viešumoj irgi nebegalėjo.
  - Culter. - Mostelėjo griežtą c ore ir pavertė Deoiridh peiliu. Pamosikavusi (kažkur pasąmonėje Eliadė tikrai atsiprašė trečiakursės už tokią kratą) peiliu Greywindui prieš akis, įsitikino, kad šis tikrai matė jos būrimą ir padėjo peilį į tą vietą kur šis buvo prieš tai. -Reparifarge, Finite. - Išlaisvino Lyall-Galbraith iš spąstų ir grįžo į savo suolą. Tik tada pastebėjo, kad šalia buvo atsisėdusi kažkokia klastuolė. - Ei, nori lazdelėm pasikeist? - Pažiūrėjo į mėlynakę, kurios uniforma teigė, kad šios panelytės pavardė Blackburn.
Always and forever

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • III kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Varliokas
O šitas profesorius, pasirodo, moka nustebinti. Deoiridh nespėjo nė apsižvalgyti, kas dedas palei kabineto grindis, kai pajuto, kad nebegali judėti. Tai varlišką mokinę gerokai išgąsdino. Ką jai daryti dabar?! Maža to, tas nelemtas profesorius ją kažkur nukėlė. Bevartydama ir taip išverstas akis, pamatė prieš save mokinę. Su ja, deja, jau buvo tekę turėti reikalų. Deoiridh užmerkė akis ir laukė blogiausio.
Vėliau pati nebūtų galėjusi papasakoti, kaip jautėsi. Tai buvo... Tiesiog nenusakoma. Tiesa, reikia pastebėti, kad geriau nei būti buvę galima tikėtis.
Galiausiai švilpė pajuto, kad gali judėti. Nieko nelaukdama stryktelėjo ant žemės ir skubiai nušokavo į kabineto kampą. Ten atsivertė į žmogišką pavidalą. Atsisėdo į suolą ir sėdėjo lyg niekur nieko. Buvo galima pamanyti, kad suole sėdinti mergaitė neturi nieko bendro su ką tik klasėje šokavusia varle.
https://kableliokeliones.blogspot.com/

Blogas apie mano keliones.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VII kursas
  • *
  • 196
  • Taškai: 58
  • Lytis: Moteris
Miona sutrikusi stebėjo, kaip Fiadh greitai ištraukia iš jos rankų lazdelę, įbruka saviškę ir greitai pasišalina taip ir neatsakydama į merginos klausimą. Šviesiaplaukė nežinojo, kaip elgtis, todėl palaukė, kol nelaimėlė grifė atsisėdo. Paaiškėjo, kad ji tikrai nebuvo pasiėmusi to roplio, todėl, greitai apžvelgusi klasę - ar tik nespokso Greywindas, - grįžo prie narvo ir kiek baugščiai ištraukė dar vieną gluodeną. Tik šįkart pasisekė ne taip gerai, kaip anąsyk - roplį suėmė ties uodegos galu. Žaliasis nepatenkintas įsispitrino į Mioną ir tarsi šaipydamasi iš jos nemokšiškumo pakreipė galvą ir iškišo liežuvį. Grifė atsiprašomai sumurmėjo ir su kita ranka, kurią buvo apsivyniojęs pirmai pasiimtas gluodenas, pamėgino patogiau suimti roplį. Tik užtruko kiek ilgiau nei tikėjosi. Žvilgtelėjusi žemyn pamatė, kaip pro praviras narvo dureles iššliaužia kitas roplys ir nuvinguriuoja tarp suolų. Velniasvelniasvelniasvelnias. Mergina tik žiobtelėjo ir greit žvilgtelėjo į profesorių. Šis, regis, o dėkui visiems šventiesiems, buvo susitelkęs ties kažkokios mokinės darbu verčiant vargšelę varlę į peilį, todėl tikrai negalėjo pastebėti, kaip tarp suolų, kėdžių ir mokinių kojų rangosi roplys.
Rudaakė paskubomis uždarė dureles ir kuo natūraliau nupėdino prie Fiadh suolo.
- Štai, imk gluodeną. Regis, pamiršai jį, - nervingai dėbčiodama į Džeimsą paskubom išbėrė ir sudribo į suolą. Nusiramink. Vieną gluodeną šiaip ne taip padėjo ant suolo, o va kitas baisingai nenorėjo atsiklijuoti nuo Mionos rankos ir tik įtariai nemirksinčiomis akimis spoksojo į merginą. Grifė piktai žvilgtelėjo į gyvūną ir, kita ranka imdama roplį, iškapojo: - Likp. Nuo. Mano. Rankos.

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • Fijad o'Kelakan
Ar Olivia Rose Winter rado sau įpėdinę? Kadangi toji raudonplaukė baigė mokyklą, Fiadh buvo tikra, kad dabar jai niekas nebepadės. Transfigūracijos pamokos bus absoliutus žlugimas. O štai dabar ta mergina, kurios vardo šiaurės airė vis dar nežinojo, priėjo ir dargi atnešė nelemtą gyvūną! Fiadh akies krašteliu pastebėjo, kaip kitas gyvūnėlis paspruko ir dar vos nesusidūrė su iš kažkur klasėje atsidūrusia varle. Mergaitė nespėjo nė nusistebėti, kai vyresnioji grifė atnešė gluodeną.
- Ačiū, - sumurmėjo Fiadh, tačiau taip tyliai, kad gelbėtoja lengvai galėjo ir neišgirsti. Deja, šviesiaplaukei tekęs gluodenas nebuvo pats ramiausias. Jis iš karto norėjo sprukti kuo toliau nuo mokinių. Ar jis žino, kas jo laukia? beviltiškai pagalvojo Fiadh. Ji skubiai nukreipė lazdelę į gluodeną ir kuo drąsiau ištarė:
- Stupefy!
Deja, penktakursei visai išgaravo iš galvos, kad lazdelė ne jos. O ir su savo lazdele kažin ar tokius burtus ji panaudotų tinkamai. Neaišku, kaip, tačiau Fiadh sugebėjo nuimti visas stalo kojas ir stalviršis nudribo tiesiai merginoms ant kojų.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 376
  • Lytis: Moteris
   Amira buvo bjauresnė už Aleksą, Dafydd ir Fiadh kartu sudėjus.
   - Tau pasisekė. Dešimt taškų iš kiekvienos už išsišokimą. – Džeimsas nužvelgė švilpes nė nepastebėdamas merginos pavykusio būrimo.
   Amira Eliadė buvo ta mergina, kuri pernelyg pasitikėjo savimi, todėl kitiems draskė akis. Galbūt Paskirstymo kepurė ją paskyrė ne į Klastūnyną vildamasi pakeisti šios būdą. Kaip tą darė su Trumpuliu, Džeimsu, Džonu... Tuo tarpu trečiakursė Garcia priminė atitrūkusią mergytę, tačiau kiekgi dar laiko ji jaus baimę dėl savo veiksmų? Tai – neįprastas Švilpynės duetas. Šalia jų įsipaišiusi Streikers nuostabos visai nekėlė – ji savaip priminė bendraamžį Nero Lacrumą.  Užtat ji vienintelė kalbėjo į temą, net jei gluodeno padalinimas į tris dalis – tikras absurdas.
   Jai tiesiog pasisekė.
   Greywindas jau sukosi eiti.
   A, Llewellyn.
   Jei mūšis įvyks, jo geriausias draugas guldytų galvą, šiam klastuoliui bus dvi galimybės: jis arba pirmas, arba paskutinis mirs iš savo užsispyrimo, nervų ėdimo ir knisimo.
   Girtuoklė?
   Klastuolis nesugebėjęs ramiai išsėdėti griebėsi savo banalios, nuobodžios, nuspėjamos, idiotiškos, apgailėtinos taktikos. Keitėsi tik originalumo lygis.
   Soreno laikos to nebuvo. Soreno laikais... buvo šiek tiek kitaip.
   Dveji metai, visgi, leido susigyventi su buvusio globotinio būdu. Puolimas vemti transfigūracijos profesoriaus nenustebino, net neiššaukė aiškios emocijos vyro veide. Nei areštas, nei kraujasiurbė plunksna, nei atimti taškai, nei išmetimas iš pamokos šio vaikio nesustabdys. 
   Džeimsas spėjo pasitraukti į šoną. Llewellyn kūnas sudribo ant šaltų grindų ir nė vienas jo skrandžio turinio lašelis nepasiekė tamsių vyro batų.
   Perlenktas raštelis vis dar gulėjo ant Makgonagal stalo.
   Buvo tik vienas žmogus, kurį galėjo sieti su alkoholiu...
   Rafaelis trumpam užsimerkė, suvokdamas nenorintis rizikuoti čia ir dabar. Vis dėl to iššdrįso pergamentą įsidėti į kišenę. Kartu išsitraukė lazdelę.
   - Tai per metus nesuaugai. – tyliai sumurmėjo, lazdelę nukreipdamas į sukniubusį vaikiną.
   „Kai gaila“ – būtų pridėjęs Džonas išsišiepdamas. – „Tokie miršta greičiausiai... pameni kaip buvo su Nikolajumi?“
   „Vargšeliui dėmesio trūkumas.“
   Vėmalai dingo.
   - Pasirodyk pas madam Pomfri. – peržengęs buvusį auklėtinį, Džeimsas nužingsniavo klase.
   Ūmai stalas atsistojo ant visų kojų, o vinguriuojantis gluodenas lyg niekur nieko prašliaužė visai šalia profesoriaus kojų.
   - Hera. – jis sustojo prie mergaičių suolo. – Kartoji kursą.
   Ne ji viena, išties.
   Tamsiai rudos akys sakė daugiau nepadaryti tokios pačios klaidos.
   - Pasiliksi pas mane po pamokos.
Šie metai turėjo būti kitokie. Tačiau pamokos eiga rodė, kad nė velnio. Ar nelemtas Burtų Trikovės Turnyras tam darė įtaką, ar ne – nežinojo, tačiau...
   Turnyras.
   Džeimsas lėtai apsižvalgė. Jo akys klajojo kažko ieškodamos.
   Ir rado.
   - Galėjai neiti į pamoką, Wallflower. – transfigūracijos profesoriaus tono negalėjai palaikyti švelniu, bet kažkas jame skambėjo neįprastai.
   Prijautimas Klastūnynui.
   Dabartinis Grifų Gūžtos – gimtojo Greywindo koledžo – čempiono neturėjimas seniai buvo palydėtas kreivu šypsniu. Nuosmukis čia stipriai prisidėjo. Kai į koledžą patenka tokie mokiniai kaip toji verkšlena, nenuostabu, kodėl tokiame prestižiniame renginyje nėra koledžo atstovo. Tuo tarpu Švilpynės iškilimas... švilpynukai pasipūtė, kitaip nebus. Būtent toks klasėje esančių Helgos auklėtinių elgesys šitaip iškilo. Šnekant apie Varno Nagą...
   Praeitis pakibo palubėse.
   Mergina stryktelėjo iš suolo.

[Pamoka pratęsiama iki 31d.]
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą"
- Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • I kursas
  • *
  • 125
  • Taškai: 129
  • Saulės spindulėlis
 Mergaitė, kaip jau buvo įpratusi, sėdėjo klasės gale ir vartė vadovėlį. Ji nekreipė dėmesio į aplink ją vykstantį chaosą. Kažkas kažką šūkavo, atsirado varlė, klastuolis apsivėmė, ir galiausiai Liucijos ranką bakstelėjo iš nežinia kur atsiradusi juodaplaukė.
-Keičiamės,-mergaitė padavė savo lazdelę klastuolei. Merginos lazdelė buvo šiek tiek panaši į Liucijos, bet išvaizda ryškiai skyrėsi. Laikydama magiškąjį instrumentą rankoje, švilpė gerai jį apžiūrėjo. Lazdelė tarsi priešinosi mergaitei ir švilpė norėjo ją tiesiog paleisti iš rankų, kad tik atsikratytų to nemalonaus jausmo, kuris kuteno jos pirštų galiukus ir apsistojo rieše. Bandydama apsiprasti su nepažįstamu instrumentu, Liucija pakartojo kelių žinomų kerų judesius, bet ranka lankstėsi šiek tiek nepatogiai, o lazdelė kuo toliau, tuo labiau priešinosi bet kokiems bandymams prisišaukti magiją.

Love, let my nightmares turn into dreams.
Love, let the angels into my sleep.
Love, let the spirits fly out of me.
Love, let my love inside go free.

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • VII kursas
  • *
  • 503
  • Taškai: 124
  • Lytis: Moteris
  • Nusišnekėjimo meistrė, forumo narkomanė ir nešventas Jėzus
 Mayra, gavusi mergaitės lazdelę, apžiūrėjo jos įdomų raštą ir gerai pakratė ranką. Atrodė, tarsi kažkas laikė jos riešą suspaudęs, o burtų lazdelė nė velnio nenorėjo reaguoti į Mayrą. Greičiau, medžio gabalas buvo pasiruošęs daryti priešingai negu jam liepė mergina. Trumpam žvilgtelėjusi į profesorių, klastuolė nusprendė susikaupti ties užduotimi, kuri nebuvo viena iš lengvųjų. Pirmiausiai, norėdama bandyti prisijaukinti lazdelę, Mayra atsisuko į klasės galą ir tarė:
-Accio gluodenas.
Ranką, laikančią lazdelę, tarsi elektra nutrenkė ir juodaplaukė nevalingai paleido instrumentą iš savo delno. Lazdelė bumbtelėjusi į suolą, nusirito po stalu, tad Mayrai teko pasilenkti ir ją susižvejoti. Supratusi, kad lazdelė visiškai atsisako jai paklusti ir prišaukti gluodeną, klastuolė atsistojo ir nuėjo į klasės galą pasiimti į gyvatę panašaus padaro.