0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #90 Prieš 9 mėnesius »
- Na ir gerai. - Tikrai gerai, kad ją pamoko reikalą išmanantis žmogus.
Jam buvo įdomu kodėl tėvas nebeima Nelannos kartu. Bet jis paklausė ko kito. Labai svarbaus dalyko. Tiesiog negalėjo nieko su savimi padaryti.
- Ar tau gerai išeina kviesti gynėją? Na žinai, jei kada nors kas nutiktų ir reiktų kažkam perduoti žinią. - Tiesiog turėjo tą išsiaiškinti. Norėjo žinoti.
- O, tai jau turbūt turi patirties. Gal ir gerai, kartais trumpa, bet gerai sudėliota informacija naudingesnė už ilgus pliurpalus. - Pertrauka. Visai neseniai Lestreindžas nei negalvojo apie jokias pertraukas. Juk mėgo savo darbą. bet dabar...
- Aha. - Trumpai tarė. - Na. - Šyptelėjo. - Ten ateini pašokti, groja muzika. Garsi muzika. Daug žmonių ten dažniausiai trinasi. Ir klube tikrai triukšminga.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #91 Prieš 9 mėnesius »
- Na taip, galiu iškviesti gynėją ir pasiųsti per jį žinią, - gūžtelėjo pečiais. Teko jau tą daryti, kai norėjo atsakyti Linėjai. Ta mažutė radijo stotis kitokių žinučių gauti negalėjo, kas buvo labai keista ir neįprasta. - O kodėl tu manęs viso šito klausinėji? - nustebusi paklausė. - Ar kas nors nutiko? Tiesiog taip neįprasta, niekas manęs tiek nėra klausinėjęs apie išvykų saugumą ir panašiai.
Daug kas ją laikė drąsia, kad vos baigusi mokyklą nusprendė tapti keliaujančia hilere. Tikriausiai dauguma pradeda darbą Skutelyje, bet Nelannos tokia mintis visiškai nežavėjo. Net nupurtydavo pagalvojus, kad reikėtų būti uždaroje patalpoje visą dieną.
- Gal ir būtų įdomu, - susimąstė. Kartais pašokti ji mėgo, bet nedrįso tą daryti prie kitų. Įsivaizdavo, kad atrodys kvailai ir kiti iš jos juoksis. - Bet kada juk galėčiau pabėgti iš ten, jei nepatiktų garsi muzika ar žmonių kiekis, - nusijuokė.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #92 Prieš 9 mėnesius »
- Tada puiku. - Dar norėjo klausti o kas, jeigu prarastų lazdelę. Ar turėtų saugą, rašiūną ar dar kažką. Apie tuos daikčiukus išmoko iš Alano su Dori. Bet jau ir taip greičiausiai atrodė kaip paranojikas.
- Šiaip. Nieko nenutiko. Viskas gerai. - Reikėjo gerokai pasistengti, kad nuskambėtų normaliai.
- Tikrai? - Dabar nustebo ir Milas. - Bet juk tai svarbu. Tai svarbiausias dalykas. - Kaip jos niekas neklausinėjo? Bet juk ir pats neklausinėtų. Bijojo tada dėl Gruodės. Bet neaprūpino jos kažkuo. Saugu ar dar kuo. Jautėsi kaltas dėl merginos mirties.
- Tai pavojingos išvykos su nepažįstamais žmonėmis. Labai svarbu užtikrinti, kad jose būtum saugi. - Puiku. Galimai dabar atrodys dar keistesnis.
- Sakai įdomu būtų. - Susimąstė. - Jeigu nori galiu parodyti kokį nors gerą klubą. Aišku, kad niekas ten tavęs nelaikys. - Nebent prisiknis koks nors mulkis prisigėręs tipelis. Bet jeigu jie eitų kartu, tai to nebūtų. Nebent Lestreindžas nusigertų labai greitai, kas tikrai galėtų nutikti. O ir šiaip. Ne, jis tikrai nebūtų su ja kartu.  Milas tiesiog pravestų Nelanną į klubą ir varytų pas savo draugus. O ji galėtų sau pašokti viena.
- Aplamai galiu pasakyti kur smagu pabūti, tai pasikviestum kažką ir nueitumėt.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #93 Prieš 9 mėnesius »
Kad ir ką ji sakytų, jis vis tiek kalbėjo apie saugumą ir stebėjosi, kodėl daugiau niekam kitam nekilo tokie klausimai, kaip jam. Visa tai erzino.
- Klausyk, mano išvykos yra eilinis darbas. Magiškas darbas, - stengdamasi neparodyti ją apėmusio susierzinimo pasakė. - Kaip ir bet kuriame magiškame darbe, taip ir maniškiame, gali visko nutikti. Nelaimingų atsitikimų, nesėkmių, gali būti blogų dienų, o būna ir gerų. Net eilinį herbologą gali ištikti nesėkmė, jei kokia burgundinė siurbikė pajustų galią ir užpultų neatsargiai besielgiantį ir saugumo priemonių nesilaikantį burtininką. Kvidičininkams ir dvikovininkams lengva susižeisti. Net neabejoju, kad ir tavo darbe gali kas nors netikėto nutikti, gal bandant netinkamai pagamintą šluotą nuo jos nukristum, - kaip žirnius išbėrė visą tiradą.
Nelanna viduje virte virė. Dabar jis vėl priminė tą Milaną, kuris Naujųjų metų sutikimo šventėje reguliavo Gruodei, ką ji gali daryti, o ko ne.
- Nesuprantu, ko tu taip užsikepei, - atsiduso. - Tu manęs visai nepažįsti, nežinai mano sugebėjimų. Geriau jau Gruodei nurodinėk, ką daryti, o ne man. Ir išvis, kaip jai sekasi? Senokai negavau iš jos jokių žinių.
Milanas pasiūlė parodyti jai kokį gerą klubą. Gal ir neblogas pasiūlymas, svarstė mergina. Būtų patikimiau nueiti į kažką patikrintą, o ne bet kur.
- Ačiū, norėčiau kokių rekomendacijų. Pasikviesčiau Sakurą, gal sutiktų eiti kartu, - viena ji tikrai neplanavo ten rodytis. Ir taip nejaukiai jausis, tai draugija nepamaišytų.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #94 Prieš 9 mėnesius »
Taip. Galbūt. Ir galimai jis nei nebūtų užvertęs Nelannos tais klausimais. Tikrai nebūtų. Nei galvon nešautų.
- Kas ta burgundinė siurbikė? - Nusišypsojo. Skambėjo bjauriai. O įrodinėti priešingai dėl darbų nepuolė. Aišku, kad bet kokiam darbe visko galėjo atsitikti. Bet ką jam daryti, kad tų klausimų apie Nelannos darbą kilo dar daugiau. Na žinoma daugaiu jų nebeuždavė.
- Ar aš tau nurodinėju ką daryti? - Pasidarė baisiai šalta. Gruodei, va ir priėjo prie tos temos.
- Tau jau nuo pat naujų metų užėjo kažkas dėl nurodinėjimų. Nuo ano vakarėlio. Tai yra jums kažkas užplaukę dėl šito. Jums su Sakura. Juokinga. - Apie Gruodę taip išvis nieko ir nepasakė. Kažkodėl taip ir negalėjo pasakyti, kad su ja nebendrauja. O jeigu pasakytų, kad ji žuvo nežinia kas su juo nutiktų. Bet gi tada galbūt Nelannai pasidarytų aišku kodėl jis čia klausinėja tokių dalykų, kurie jo net nedomintų. Jei būtų kitas metas. Bet tegul ji niršta ir laiko jį žmogumi kontroliuojančiu kaip kitiems gyventi. Taip geriau, nei kalbėti apie Gruodę.
Dėkui dievuliui kartu niekur nereikės eiti. Užrašyti Nelannai adresų, čia jau kur kas paprasčiau. Turėjo kuprinėje užrašų knygelę. Išplėšė lapą ir užrašė porą adresų.
- Kokia muzika tau patinka? Pagal tai dar galima parinkti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #95 Prieš 8 mėnesius »
Atrodė, kad klausimai apie jos darbą liovėsi. Na ir gerai. Nebuvo labai malonu jaustis tardomai. Ypač, kai jau ne pirmus metus tuo užsiima ir jau yra įgavusi nemažai praktikos.
- Tai toks gana pavojingas augalas, savo žiedu galintis praryti smulkesnius gyvius, tokius kaip pelė, voras, varlė ir panašiai, - paaiškino. - Žmogaus nepraris, bet jei apžiotų delną ar koją, gali sukelti rimtų nemalonumų. Žiede esantys dantukai susminga į odą ir išleidžia nuodingą medžiagą, kuri ilgam suparalyžiuoja. Greitai nesureagavus, gali tekti galūnę nupjauti, - gūžtelėjo pečiais.
Nelanna prisiminė, kaip Felissa muziejuje pravirkdė Melindą, paklaususi apie šį augalą. Tikrai ne pats protingiausias klausimas, užduotas šalia vaiko...
- Jei įdomu, herbologijos muziejuje Aberdine galima jį apžiūrėti, - pasiūlė, bet labai nebūtų nustebusi, jei jis dabar imtų ir pareikštų, kad muziejai jo nedomina. - Atleisk, bet labai jau nemėgstu, kai vaikinai, atrodo, įsivaizduoja esantys protingesni už mus, merginas. Ir nuolat nori tą parodyti. Taip, tą kartą vakarėlyje atrodė, kad nepalieki Gruodei galimybės pačiai nuspręsti, ką daryti. Dabar vėl. Užsipuolei su tais klausimais, tarsi pati negalėčiau nuspręsti, ar mano darbas yra man saugus ir tinkamas. Tai kaip sekasi Gruodei? - pakartojo klausimą. - Prašau, pasakyk. Kad ir kas tarp jūsų būtų nutikę, aš noriu žinoti. Net jei nutiko kas nors negero, tarkim palikai ją ar panašiai. Ištversiu, - burbtelėjo.
Nenorėjo sakyti, kad visai neseniai siuntė jai pelėdą, tačiau laiškas grįžo neradęs adresato. Tikriausiai taip ir yra, Gruodė jau kažkur kitur gyvena, o šitas jos vaikinas nedrįsta prisipažinti, kad kažkas tarp jų nutiko.
- Tiesą sakant, mėgstu ramesnę muziką, kaip bliuzą ar džiazą, - gūžtelėjo pečiais. - Bet tikriausiai tokios muzikos klubuose negroja, juk nelabai pašoksi pagal ją. Tai tiesiog savo nuožiūra ką nors parink.
Dabar ji jau nebebuvo tokia užtikrinta, kaip prieš akimirką. Paims duotą rekomenduojamų klubų sąrašą, bet vargu, ar išdrįs pasiūlyti Sakurai į kurį nors nueiti.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #96 Prieš 8 mėnesius »
- Nebūtų malonu prie jos liestis. Ir kam žmonės ją augina? Ar neaugina? - Muziejai. Dėl jo muziejai galėjo smegti po žeme. Nors paspoksoti į kažkokius išprotėjusius augalus gal būtų įdomu. Čia tau ne seni paveikslai, dėl kurių taip seilėjasi Alanukas. Ar kokios kitokios senienos. Kurios patinka jo tėvui.
- Gal ir nieko būtų tokia išvyka. - Turbūt be tų siurbikių ten dar atsirastų kas įdomaus.
Visi muziejai ir siurbikės greitai išgaravo iš galvos. Milaną apėmė pasipiktinimas. O jau kaip šitaip nutikdavo dažnai nefiltruodavo ką sako. Taigi ir dabar užsiplieskė. Ne dėl to, ką ji sakė apie merginas ir vaikinus. O dėl Gruodės. Ak tai aš ją būtinai turėjau palikti?
- Tu jau man atleisk, bet esi kažkokia kompleksuota mergiotė. Ar aš sakiau, kad toks darbas netinka merginoms? Ar konkrečiai tau? - Šiuo metu negalvojo kaip keistai turėjo skambėti galybė prieš tai jo užduotų klausimų.
- Tą kartą Gruodė labai nervinosi prieš tą kvailą vakarėlį. Gyvenime nebuvo gėrusi jokio alkoholio. O tada dėl to nes jaudinosi susivertė taurę ir beveik kitą. Prieš tai net nevalgė, namie irgi nelabai. Ar aš jai sakiau nustok gerti? Nustok, nes tau negalima ar dar kažką? Paprasčiausiai po kelių taurių šitaip greitai užsiverstų žmonėms pasidaro bloga. Paprašiau jos tada pristabdyti tempą, o ne nustoti. - Žaibavo į merginą akimis.
- Ištversi mat. - Ir kodėl gi nepabūti niekšu. Reikėjo pasakyti, kad paliko Gruodę ar dar ko primalti. Kodėl ne? Ji jau nusistatė savo nuomonę apie jį. Tai kodėl nepagilinus šito? Bet pasirodė,kad skiesti kažką šia tema buvo sunkiau nei sunku.
Pirštais apčiuopė tą sieną, į kurią vis dar rėmėsi. Norėjosi užsikabinti už kažko. Prieš akis vėl iškilo tas vaizdas. Kadangi jie kartu gyveno ir Gruodės tėvai juk buvo žiobarai ne iš magų visuomenės. Tai jis pirmas ir sužinojo viską. Nuvyko ten atpažinti kūno. Dabar regėjo kaip ji tada atrodė.
Veidas persimainė, Lestreindžas nuleido galvą, nebežiūrėjo į Nelanną.
- Nėra Gruodės. Ji žuvo. Ne... Neseniai. Rugpjūčio mėnesį. - Jei taip neseniai kalbėjo piktai, tai dabar balse to neliko nei ženklo. Ant to lapelio kol kas taip daugiau nieko ir neužrašė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Milanas Lestreindžas »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #97 Prieš 8 mėnesius »
- Žmonės jų paprastai neaugina, jos auga miške. Jų lapai naudojami keliuose eliksyruose, tad kartais tenka eliksyrininkams jų prisirinkti, - paaiškino.
Laimei, jai pačiai nebuvo poreikio ieškoti šio augalo. Visai netroško su juo susidurti natūralioje aplinkoje. Jau geriau nusipirks tų lapų, nei pati leisis ieškoti jų miške.
- Nesuprantu, ko čia taip užsiplieskei, - pyktelėjo Nelanna. - Vos ką tik tardei mane dėl tų visų saugumo priemonių, dėl burtų lazdelės ir panašiai. Ką, tavo nuomone, turėjau apie tai pagalvoti? Net kvailys suprastų, kad kažkas už to slypi. Jei ne nusistatymas prieš merginas hileres ar pačias išvykas, tai kas tuomet?
Milano paaiškinimas apie tą kartą vakarėlyje atrodė logiškas. Gal tikrai ji per smarkiai sureagavo. Bet kai dar tik mokėsi būti hilere, kai tik pradėjo keliauti su vyresniais vaikinais į ekspedicijas, buvo visko. Jai labai nepatiko, kai į ją visi žiūrėjo iš aukšto, tarsi sumenkindami vien dėl to, kad ji mergina. Po keleto tokių atvejų ji ėmė nekęsti bet kokių vaikinų rodomų kontrolės veiksmų, net jei tai buvo tik rūpesčio išraiška. Kaip tą kartą vakarėlyje, taip ir dabar.
- Sakyk gi... - vėl paragino vaikiną. Jo ironiškai nuskambėjusį komentarą nusprendė ignoruoti.
Tolimesni jo žodžiai nuskambėjo tarsi per miglą. Nėra Gruodės... Kaip tai nėra? Ji žuvo... Skambėjo jos galvoje Milano žodžiai. Mergina nė nepajuto, kaip žemė ėmė slysti iš po kojų. Buvo sunku stovėti, kojos ėmė linkti, galva aptemo, ir ji pasijuto bekrentanti ant akmeninio grindinio.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #98 Prieš 8 mėnesius »
- Jau geriau nusipirkčiau tų lapų ir tiek. Nors gal pamatyti ir būtų įdomu. - Aha, tikrai pamatyti įvairius pavojingus augalus būtų įdomu. Dėl to gal ir verta būtų trenktis į muziejų.
- Kad nusišneki. - Siuto. Nors ar buvo dėl ko? Pažįstant jį mokykloje tarkim, tai ar reiktų stebėtis, kad Nelanna pamanė, jog jis metė Gruodę? Bet ne, nenorėjo blaiviai protauti. Norėjo pykti ir prišnekėti dar ko bjauraus.
- Ai, galvok tu ką nori. Man tai tas pats. - Rėžė.
Kai pagaliau pasakė tą siaubingą naujieną merginai aiškiai pasidarė negera. Milanas norėjo leisti jai nukristi. Tegul teškiasi ant žemės. Kodėl gi jis turi padėti šitai mergiščiai? Dabar pat nueis, o ji ir toliau galės jį laikyt nežinia kuo. Bet pasakius tą siaubingą dalyką įniršis ėmė tirpti. Jo vietą vėl užpildė tuštuma ir sielvartas. O ji juk irgi mėgsta rinkti tuos kvailus žolynus. Toptelėjo mintis nei iš šio, nei iš to. Ir Lestreindžas ištiesė rankas ir spėjo merginą sugauti. Tada pasodino ją ant žemės prie tos sienos. Atsisėdo ir pats dėl visa ko, mat savo kojomis dabar nelabai pasitikėjo.
- Tau bloga? Reikia vandens? - Įdomu ar galėtų jo dabar išburti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #99 Prieš 8 mėnesius »
Bent vienu klausimu jų nuomonės sutapo ir Nelannai atrodė, kad bus įmanoma su juo pakalbėti įvairesnėmis temomis. Tačiau ta mintis kaip atėjo, taip netrukus ir subliuško. Mat jis vėl drėbtelėjo rinktinių frazių komplektą. Ji nusišneka? Juk tai ji bandė kultūringai bendrauti, pasiteirauti, kaip yra iš tiesų. Ir ko sulaukė? Dar vieno nesmagaus komentaro savo adresu. Mergina susiraukė, bet nieko nepasakė.
Kas vyko toliau, Nelanna sunkiai beprisiminė. Atrodė, kad tik ką pykosi su juo, o dabar sėdi šalia vaikino atsirėmusi į sieną. Mergina perkratė mintyse paskutines akimirkas. Gruodė..., prisiminė. Jos nebėra... Kaip taip gali būti? Kas nutiko? Mintys viena kitą vijo, galva, atrodė, tuoj plyš.
- Man... man viskas gerai, - tyliai pratarė. - Ačiū, kad neleidai man išsitėkšti. - Norėjo tikėti, kad taip ir buvo. - Kas jai... nutiko? - po akimirkos nedrąsiai paklausė. Nežinia, ar iš tiesų norėjo sužinoti aplinkybes.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #100 Prieš 8 mėnesius »
Vaikinas alkūnėmis pasirėmė į kelius, galvą parėmė delnais. Nenorėjo kalbėti apie tai kas nutiko Gruodei.
- Aš... Aš nelabai. - Pradėjo kažką nerišlaus. - Ji irgi uždarbiavo kaip hilerė. Kaip eliksyrininkė Skutelyje. Reikėjo gydyti vieną kalinį Askabane ir ten... - Vėl pauzė. - Nelanna, nenoriu apie tai kalbėt. - Kalbėjo nežiūrėdamas į merginą. - Ne dabar. - Lestreindžo gyvenime nebuvo tokių tamsių etapų. Jis nemokėjo dorotis su tokiu skausmu. Taip, jo atsižadėjo tėvai, bet tas jį labiau džiugino, nei liūdino. Aišku dar buvo Gertrūda, jų šeimos paslaptis. Bet tai, kas nutiko Gruodei. Tai buvo toks sielvartas, su kuriuo vaikinas nemokėjo dorotis.
- Mes pradėjom gyventi kartu. Neseniai. Namai pilni jos daiktų, reikia perrinkti. Bet negaliu ten eiti. Neinu namo nuo tos dienos, kai ji žuvo. Mačiau ją po to. Reikėjo atpažinti kūną, jos daiktus. Manęs nebuvo ten tada, kai tas kalinys... - Pauzė. - O jos tėvai... Nebuvau laidotuvėse, neėjau ten, negaliu į juos žiūrėt. - lankėsi kapinėse tik naktį, po laidotuvių.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #101 Prieš 8 mėnesius »
Nuo išgirstos siaubingos žinios Nelanna vis dar negalėjo atitokti. Galvoje netilpo faktas, kad mokyklos draugės nebėra. Dabar ji gailėjosi, kad po Hogvartso baigimo su Gruode nebuvo susitikusi, kad nerašė jai laiškų. Ne, tikrai nebuvo pati pavyzdingiausia draugė. Gal viskas būtų buvę kitaip, jei jų draugystė nebūtų nutrūkusi? Ji taip pat pasuko hilerystės keliu, ir tai ją pražudė... Dabar visi tie Milano užduoti klausimai pasirodė logiški. Taip jis kalbėjo norėdamas įsitikinti, kad jos neištiks draugės likimas. O ji... Ji tesugebėjo jį kaltinti užsipuolus ir uždavinėjant klausimus. Tokia jos reakcija buvo visiškai nepanaši į ją. Nelanna paprastai taip nesielgia, taip neužsipuola žmonių ir tikrai nelaido kandžių replikų. Toks bendravimas buvo labiau būdingas Felissai, o ne jai. Negi ji dabar ėmė perimti sesers manierą?
Milanui kalbant, Nelanna tylėjo. Žiūrėjo į tolį, į skersgatviu zujančius žmones. Jie atrodė tokie nerūpestingi, susitelkę tik į savo rūpesčius ir kasdienybę. Kai ji tuo tarpu sėdi čia su vos pažįstamu vaikinu ir klausosi apie mokyklos draugės paskutines dienas bei atsisveikinimą su ja.
- Milanai, man labai gaila, - po labai ilgos pauzės ištarė. - Man taip dėl visko gaila. Kad nebendravau su ja tiek, kiek dabar norėčiau, kad užsipuoliau tave nežinodama, ką išgyveni. Kaip tu visą tai ištveri? Suprantu, kaip sunku sugrįžti namo, bet... kažkada reikės tą padaryti, - tyliai pasakė. - Ar dėl to ir iš darbo nori išeiti? - po akimirkos paklausė, prisiminusi jų pokalbio pradžią.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #102 Prieš 8 mėnesius »
Jie abu tylėjo. Milanas kurį laiką prašė savęs keltis ir eiti. Kas iš to, kad viską čia dabar išklojo. Kam to reikėjo? Nuo to tik sumaučiau jautėsi ir tiek. Bet reikėjo pasėdėti, kažkaip susikaupti, tada atsistoti ir toliau eiti vaidinti kaip jam viskas nesvarbu. Milas norėjo kuo greičiau nerti į triukšmingą kokio baro ar klubo aplinką, norėjo susirasti draugužę šiai nakčiai ir tiesiog pabėgti nuo savęs, pamiršti viską, kiek įmanoma. Paskui aišku ateidavo rytas ir viskas prasidėdavo iš naujo ir iš naujo.
Ir tada, jam besikaupiant keltis ir palikti Nelanna ėmė šnekėti. Kas vėl neleido jam atsistoti.
- Atrodžiau keistai, tai nieko keisto, kad tau tai nepatiko. - Pats jos atsiprašyti už savo žodžius taip ir nesiteikė.
- Tiesiog gyvenu ir tiek.  - Pagaliau pakėlė galvą nuo rankų, gana čia gūžtis. Geriau yra tada, kai imasi abejingumo. Kaip gi jis ištveria. niekaip, jis tiesiog ritasi žemyn ir tiek. Bet to nedėstys.
Bet jau tiek buvo prieš tai prišnekėjęs, kad dabar jau sudėtinga buvo dėtis abejingu.
- Bet kaip man ten eiti? Ten jos daiktai. Jeigu pradėsiu... - Jau tikrai gana. Sakinio taip ir nebaigė. Norėjo sakyti, kad jeigu pradės viską perrinkti, dėlioti į dėžes visai išprotės. Kad vienas greičiausiai niekaip negalės imtis šio reikalo.
- Taip. dirbom ten kartu. Nenoriu ten likti. - Daug ką dar norėjo ta tema pasakyti, bet neleido sau to pradėti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 404
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #103 Prieš 8 mėnesius »
Nelanna pažvelgė į Milaną. Net nebandė įsivaizduoti, koks dabar jo gyvenimas netekus merginos. Tikrai nepajėgtų.
- Gal tau būtų lengviau nueiti namo su kažkuo kitu? - nedrąsiai pasiūlė. - Galėčiau... - ji nebaigė minties. Tikrai nesakys, kad galėtų nueiti kartu. Keistai atrodytų. Juk visai jo nepažįsta, tad kodėl turėtų kažką su juo veikti? Ir tik dėl to, kad Gruodė buvo jos draugė? Ne, jie dabar pakalbės ir išsiskirstys kas sau. Kokia tikimybė, kad kada nors susitiks vėl? Tikriausiai viena iš šimto.
Dabar Nelanna džiaugėsi, kad neturi pastovaus porininko, su kuriuo eina į ekspedicijas. Jei kas nors nutiktų išvykos metu, ji dėl to nenorėtų keisti darbo. Bet puikiai suprato Milano nenorą likti toje aplinkoje, kurioje laiką leido su Gruode. Tikriausiai kiekvienas kampas ją priminė ir dėl to buvo skaudu.
- Jau turi kokių nors minčių, ką veiksi, kai negaminsi šluotų? - pabandė užvesti kitą temą, kuria, galbūt, jam lengviau kalbėti.

*

Neprisijungęs Milanas Lestreindžas

  • Šluotų meistras
  • ***
  • 140
Ats: Pagrindinė Skersinio Skersgatvio gatvė
« Atsakymas #104 Prieš 8 mėnesius »
Ką ji galėtų? Ar norėtų ten eiti kartu? Bet kodėl? Ne, jis tai nei už ką nesivilktų į tokį žygį su nepažįstamu žmogumi. Net jei būtų žuvęs jo paties draugas ar draugė. Tikrai neitų.
Taip kol kas ir neatsakė į tą klausimą ar nedrąsiai pateiktą pasiūlymą.
- Ne, nieko nenumačiau ateičiai. Gal varysiu į Prancūziją, nėra prasmės likti Londone. - Nei negalvojo apie Prancūziją. Bet gal tikrai geriau iškeliauti Paryžiun? Ten niekas neprimins pastarojo gyvenimo etapo. Ten yra pažįstamų. Paryžius juk gimtas miestas. O Dori arba Gertrūda? Susimąstė. Et, Dori viskas bus gerai, tėvas juk apsiraminęs. Bent jau taip atrodė. O jei jau tiek metų jie abu puikiai gyveno be vienas kito, nei vienam nereikėjo brolio ar sesers, tai kažin ar labai jau kuo skirsis, jeigu bendravimas nutrūks. O Gertrūda? Ji jau atsigavo, dirbo. Taigi irgi galės sau gyventi. O jis pradės naują etapą.
Na ir viskas. Viskas pasakyta, iškalbėta. Dabar jau tikrai galėjo keltis ir eiti. Pasakoti apie Gruodės mirties aplinkybes tiesiog negalėjo šiuo metu. Taigi ko čia likti? Bet tie daiktai. Juk reikėjo kažkaip juos surinkti, sudėti, reikėjo susitikti su Gruodės tėvais, perduoti juos ir šiaip gal pasikalbėti. Juk visi jie puikiai sutardavo. Tada jau tikrai galėtų iškeliauti į Paryžių.
Bet ar verta su jais matytis? Juk paprasčiau būtų nusiųsti jiems viską. Geriausia išvis būtų pakeisti save. Kartais norėdavo pasidaryti žiaurus, kaip jo tėvas. Bet kol kas nevaliojo nei Gruodės daiktų iškraustyti.
Užsigalvojęs apie savo planus aptilo. Bandė įteigti sau, kad gerumas jį ir privedė iki dabartinės būsenos. Privertė įsimylėti, nustoti tyčiotis iš kitų žmonių, privertė griebtis tokių dalykų, kaip pagalba Gertrūdai, privertė ateiti į rūmus tą dieną, kai Dorotėja pakvietė sužinojusi, kad jie brolis ir sesuo. Dėl viso to tik susiriejo su tėvais, nebeteko galimybės gyventi patogiai ir turtingai, be rūpesčių. Ne, geriausia atrodė spjauti į principus. Reikėjo leisti Nelannai išsitėkšti ant žemės ir nueiti. O ne sėdėti čia ir veblenti visus tuos dalykus. Reikia nueiti, surinkti Gruodės daiktus, išsiųsti jos tėvams ir išvykti. Ir vėl gyventi atsipūtus, kaip gyveno daugelį metų. Galbūt net pamiršti keršto planus Bretui. Pamiršti svajones apie savo ir Gruodės šluotų fabrikėlį. Pamiršti Dori ir Gertrūdą. Ir Alaną. Taip būtų lengva. Tik jis vis dar tebesėdėjo čia ant žemės. Nesijudino. Užuot ėmęs ir nuėjęs paklausė jos.
- O tu ką rimtai eitum kartu sudėti tų daiktų? - Taip, galėtų ir norėtų rinktis tą lengvesnį gyvenimą. Bet kažkas viduje neleido to padaryti. Daug kas. Prisiminimai, akimirkos su draugais ir mylimais žmonėmis. Per kelis metus jame įsikerojo tiek daug pokyčių ir nusistatymų. Ir Milas negalėjo tiesiog jų išmesti.