0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Beata Pat

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Lauke lijo ir nors metų laikas toli gražu nebuvo žiema, bet lietus buvo šaltas ir smarkus. Poliana visa sušalusi ir šlapia įžengė į vos, vos šiltesnės temperatūros knygyną. Na... Bent jau čia nelyja. Nepatenkinta temperatūra pamąstė tamsiaplaukė. Poto būtinai reiks kažko karšto. Toliau mastė devyniolikmetė ir patraukė prie pirmos lentynos prikimštos knygų ir pradėjo ja žiūrinėti. Pirmo kurso knygos? Ne, antro kurso? Irgi ne! Žiūrinėjo knygas žaliaakė, vis eidama prie kitos ir kitos knygų lentynos. Dieve, ar čia įmanoma rasti grožinės literatūros knygų, ar reiks praleisti visą likusį gyvenimą?. Kiek suirzusi, kad neranda grožinės literatūros knygų mastė trumpaplaukė. Viskas! Trūko Polianai kantrybė - jai peržiūrėjus dar kelias lentynas, bet nieko, taip nepešus ir patraukė tiesiai prie ,,Gražmenos ir Juoduliai" knygyno savininko.
- Sveiki, - pasisveikino žaliaakė. - Norėčiau paklausti, kur būtu galima rasti grožinės literatūros knygų?
Sulaukusi atsakymą trumpaplaukė padėkojo ir patraukė ten, kur nurodė knygininkas. Priėjusi lentyną su ieškomom knygom, Poliana pradėjo braukti pirštais per knygų viršelius ir skaityti pavadinimus. Radusi kelias (gerai, nekelias, o mažiausiai 10) jos nuožiūra įdomias knygas. Tamsiaplaukė patraukė prie prekystalio susimokė už visas knygas, bet nelaimiai užkliuvo užkliuvo už kažkokios nelemtos lentynos ir visos knygos su trenksmu nukrito ant žemės...

*

medeina11

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Iki tuometinių naujų mokslo metų neliko nei mėnesio ir dėl to buvo pats laikas Glorios atžvilgiu nusipirkti daiktų skirtų tam naustabiam laikui Hogvartse. Mergaitė kai gavo laisvą minutę išbėgo iš globėjų namų ir nubėgo į skersinį skersgatvį. Pirmiausią būdama ten ji nuėjo į banką, o pasiėmusi pinigų ėjo link Granžmenų ir Juodulių parduotuvės. Nes pagal garbanę svarbiausi daiktai buvo lazdelė ir vadovėliai, bet lazdelę ji jau turėjo iš praeitų metų, dėl to reikėjo vadovėlių. Bet varniukė į knygų parduotuvę neėjo tik dėl vadovėlių, ji niūriose globėjų namuose norėjo laisvalaikiu paskaityti kokią burtininkų knygą, kad pagerėtų nuotaiką ir vienuolikmetė prisimintų apie fantastišką burtininkų pasaulį. Įėjusi į parduotuvę jaunoji Mechel iš karto užuodė knygų, pergamento ir net rašalo kvapus. Šie kvapai jai priminė Hogvartse esančią biblioteką, bet joje daugiausiai buvo senos ir apdulkėjusios knygos, bet tame knygyne buvo ir ką tik iškeptų knygų. Kokios aš knygos norėčiau ? Paklausė savęs rudaplaukė vaikščiodama tarp knygų lentynų ir žiūrėdama į jų nugarėlias. Gal iš pradžių susirasiu visus vadovėlius. Nusprendė rudaplaukė ir iš kuprinės išsitraukė pergamentą kuriame buvo parašyti visi reikiami daiktai skirti Hogavrtsui taip pat ir vadovėliai. Kai britės rankose jau buvo visi vadovėliai pirmakursė pradėjo ieškoti norimos knygos kerėjimo skyriuje. Gal būtų visai neblogai išmokti naujų burtažodžių. Pasvarstė irisinių akių savininkė.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Diena buvo saulėta ir graži, o Melody eidama Skersinio skersgatvio gatvelėmis puikiai prisiminė tą vienintelę laimingąją dieną.
 Likus mėnesiui iki naujųjų mokslo metų į burtininkų vaikų namus atskrido kelios pelėdos nešinos laiškais. Kiekvienas mirusių burtininkų vaikas-našlaitis svajojo patekti į Hogvartsą- nuostabiausią burtų ir kerėjimo mokyklą. Ir koks tvyravo džiaugsmas Melody širdyje, kai sniego baltumo pelėda pristatė jai laišką, kviečiantį mokytis Hogvartse...
 Dabar tai buvo tik prisiminimai, kadangi nuo tada praėjo jau ne viena kupina laimės laukimo diena. Šią akimirką Melody vaikščiojo painiomis Skersinio skersgatvio gatvėmis, prisikimšusiomis begale būsimų ir esamų Hogvartso mokinių, bei jų giminaičių. Rankoje būsima pirmakursė laikė būtinų daiktų sarašą ir įdėmiai jį peržvelgė: ,,Trys darbiniai apsiaustai; juoda burtininko skrybėlė; žieminė mantija...". Jos akys sustojo prie vadovėlių sarašo. Keistoki pavadinimai-pamanė ji perskaičius knygų pavadinimus. Tačiau skamba visai įdomiai. Tik kur man surast tą nelemtą knygyną tokioj parduotuvių maišalynėj...? Mergaitė priėjo prie keistokos išvaizdos vyriškio ir kreipėsi į jį:
-Laba diena, pone. Gal žinote kur galėčiau nuspirkti šias knygas ir vadovėlius?- vienuolikmetė parodė vyriškiui vadovėlių sarašą. Šis tik žvilgtelėjo, gūžžtelėjo pečiais ir nupėdino sau. Iš antrosios pašnekovės taip pat nieko nepešė, tačiau trečiasis- jaunas vyriškis pasirodė mandagesnis ir parodė pirštu kuria kryptimi turėčiau eiti. Ir pagaliau, po tiek daug vargo ir pastangų priėjau ,,Gražmenų ir Juodulių" parduotuvę. Ta vieta atsidavė senomis (ir naujomis) knygomis, bei magija.
 Surinkusi visas knygas iš sarašo Melody su didžiuliu knygų kalnu svirduliuodama pradėju eiti pardavėjos link. Tačiau atsitrenkė į kažkokią storą bobulytę ir visi vadovėliai pabiro ant žemės. Nejaugi vėl teks rinkti tuos vadovėlius...?-atsiduso mergaitė ir tik tada pastebėjo visai netoliese stoviėjusią mergaitę dailiomis irisų spalvos akimis.
-Labas,- užkalbino Melody. -Aš Melody, šiais metais pradėsiu lankyti Hogvartsą. Tu tikriausiai taip pat iš Hogvartso, tiesa?
 Išgirdusi atsakymą Melody vėl prašneko:
-Hm... Gal galėtum padėti man surinkti šiuos vadovėlius, kol kiti jų nesupindžiojo?
 Melody nusišypsojo ir kantriai laukė pašnekovės atsakymo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Melody Moondragon »
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

medeina11

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Gloria sau ramiai apžiūrinėjo kerėjimo knygas ir galvojo kokią galėtų pasiimti. Jai labiausiai patiko knygą pavadinimu "Reikalingiausi burtažodžiai". Nes mergaitė galvojo, kad kai grįš į Hogvartsą jai tokie burtažodžiai tikrai pravers. Ir jau ji norėjo pasiimti tą knygą į rankas, bet staiga ji išgirdo kaip kažkas garsiai nukrenta. Garbanė apsisuko ir pamatė juodaplaukę, panašaus amžiaus kaip varniukė mergaitę kuri atrodė pametė vadovėlius. Nepažįstamoji prisistatė ir paprašė pagalbos. Na aš turiu jai padėti juk visiems taip būna.  Nusprendė vienuolikmetė ir tvirtu balsu pasakė:
- Labas, aš Gloria. Taip lankau Hogvartsą ir žinoma padėsiu.
Iš karto pasakiusi paskutinį žodį rudaplaukė pasilenkė ir pradėjo rinkti vadovėlius. Tuomet rinkdama vadovėlius jaunoji Mechel pastebėjo, kad Melody būsima pirmakursė. Ir tai pastebėjo iš vadovėlių, nes tokius pačius vadovėlius ji turėjo praeitais metais. Ir tai nebuvo nieko keisto, bet dažniausiai kiek pastebėjo pati britė jaunesnių klasių mokiniai ypač pirmakursiai būna su tėvais ar kitais šeimos nariais. Bet kiek suprato pirmakursė tai Melody buvo vieną. Dėl to ji maloniai paklausė:
- O tu atėjai vieną ?
Našlaitė nežinojo kokio atsakymo reikia tikėtis, bet nujautė, kad mergaitė stovinti prieš ją į skersinį skersgatvį atėjo vieną.   

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
 Visa laimė, mergina sutiko padėti, tad neteks rankelioti visų šių knygų vienai pačiai. Sužinojusi visus atsakymus į savo pačios užduotus klausimus Melody dingtelėjo: Ji taip pat iš Hogvartso! Įdomu kelintame kurse? Kokiam koledže (pati Melody visad svajojo patekti į Grifo Gūžtą) ? Melody leidosi į apmąstymus. Kaip gi tame Hogvartse? Ar ten tikrai mokėsi pats Haris Poteris? Nejaugi tikrai galėsiu mokytis įvairių burtažodžių, magijos subtilybių ar gal net sudalyvauti Burtų trikovės turnyre? Tačiau paėmusi paskutinį vadovėlį pavadinimu ,,Magijos teorija" tamsiaplaukė išgirdo irisinių akių savininkės klausimą. Tik dabar apie tai susimąstė. Tiesa, dauguma būsimų pirmakursių į Skersinį skersgatvį atvyko su tėvais. Šie padėjo savo vaikams išsirinkti dailiausias pelėdas, lazdeles ir kitas priemones. Be to pasakojo istorijas apie Hogvartsą ir bandė nuslopinti mažųjų nerimą. Deja, bet viso šito Melody neturėjo ir neturės. Tai vienas didelis plyšys jos širdyje, pilnas tuštumos, kuri niekada nebebus užpildyta tėvų meilės. Tačiau „reikia gyventi dabartimi, ne praeitimi"- tai skelbė jos mėgstamiausia frazė. Tad nuvijusi liūdesį į savo širdį įsileido džiaugsmą- juk ji tuoj pradės mokytis Hogvartse!
-Taip, atėjau į Skersinį skersgatvį viena. Esu našlaitė nuo trejų, kai mirė mano mama. O tėvo niekada neesu regėjusi, nes dar prieš man gimstant tėvai išsiskyrė ir nuo gimimo augau su mama. Dabar iš mūsų šeimos belikome aš ir dar du vyresnėliai broliai. Mane ir dar keletą našlaičių iš burtininkų vaikų namų iki Skersinio skersgatvio palydėjo mūsų auklėtoja dirbanti mūsų vaikų namuose. Ji davė mums po reikalingų daiktų sarašą, kapšelį galeonų ir vieną valandą apsipirkti.
 Melody atsiduso ir pažvelgė merginai tiesiai į akis. Regis, Gloria tikrai turėjo nuostabias irisų spalvos akis... Tada Melody susigriebė kvailai spoksanti į Gloria, tad atsipeikėjo ir pati paklausė:
-O tu? Ko gero tavo tėvai visai netoliese?
 Širdy vėl pajuto liūdesį ir ilgesį Tikriausiai gerai kai turi tėvus. Kad man taip būtų... Tačiau nuvijo mintis ir sugalvojo dar vieną nemažiau jai rūpimą klausimą:
- Ir dar kaikas. Man labai įdomu kelintam tu kurse ir kokiam gi koledžui priklausai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Melody Moondragon »
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

medeina11

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Kol rinko paskutinius vadovėlius Gloria atidžiai klausėsi Melody pasakojimo apie jos graudų ir negailestingą gyvenimą. O liūdna, kad tokių žmonių kaip aš yra tiek daug. Liūdnai pagalvojo mergaitė ir surinkusi visus vadovėlius atsistojo. Kai mergaitė baigė šnekėti ji uždavė porą klausimų ir pačiai garbanei. Į vieną iš jų ji labai nenorėjo atsakyti. Galėjau ir neklausti aš to klausimo. Ką man dabar sakyti, juk tikrai nepasakosiu savo gyvenimo istorijos kaip Melody. Galvojo varniukė ir galvodama patempė lūpą. O po kelių minučių ji pagaliau atsakė tik labai trumpai:
- Ne,- daugiau nieko nesakysiu, bet pala ji vis tiek paprašys, kad papasakočiau daugiau,- gyvenu su globėjas,- dabar tikrai daugiau ji nieko iš manęs neišgirs kas yra susiję su tėvais ir mano gyvenimo istorija. Nusprendė pirmakursė ir dar atsakė į antrąjį klausimą,- kitais metais būsiu antrame kurse, o mane paskyrė į varno nagą.
Pasakiusi paskutinius žodžius jaunoji Mechel staiga prisiminė tą "nuostabią" dieną kai ją paskyrė į varno nagą. Tada ji turėjo kokias dešimt minučių ( gal net daugiau ) sėdėti ant kėdės užsidėjusi suplyšusią kepurę ir žiūrėti kaip kiti mokiniai miršta iš nuobodulio. Tuomet britė jau galvojo, kad ją išmes iš mokyklos, bet viskas baigėsi gerai ir tai yra svarbiausia. Tikiuosi jai taip neatsitiks. Pagalvojo irisinių akių savininkė ir tada nusprendė užduoti vieną klausimą juodų plaukų savininkei:
- O tu į kokį koledžą labiausiai nori patekti ? O pala, o tu nors žinai tuos koledžus ?

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
 Tamsiaplaukei išgirdus, jog Gloria gyvena su globėjais, galvoje iškart iškilo klausimų lavina. Su globėjais? Ar tai reiškia, jog anksčiau ji irgi gyveno vaikų namuose? Tačiau kas atsitiko jos tėvams? Melody parūpo sužinoti viską apie šią mergaitę. Be to pasirodo Gloria priklauso Varno Nago koledžui ir greitai jau bus antrakursė. Jei atmintis neapgavo, ji dar niekada nebuvo taip susidomėjusi kažkokiu nepažįstamuoju ar nepažįstamąja. Ir nors smalsumas ją žudyt žudė, mergaitė nusprendė išsiaiškinti visus jai rūpimus klausimus apie Gloria gyvenimą kiek vėliau. O priežastimi tapo naujas varniukės klausimas.
- Taip, Hogvartso koledžus puikiausiai žinau,- šyptelėjo Melody. - Sužinojau iš vyresniojo brolio. (O kada paskutinį sykį jį mačiau? Tikriausiai prieš kokius metus ar dvejus... Įdomu, kaip jam sekasi Olandijoje?) O dėl koledžo, tiesą sakant, labiausiai norėčiau patekti į Grifo Gūžtą. (Kaip ir brolis.)
 Tik tada Melody susigriebė, jog teturi vieną valandą nusipirkti visoms reikalingoms priemonėms Hogvartsui, o ir tai bebuvo likęs vos pusvalandis. O juk, ji dar ketino užeiti į Stebuklingąjį žvėryną! Tiesa, pinigų augintiniui nusipirkti nepakaktų (vargu ar jų užteks vien šiam knygų kalnui), bet tamsiaplaukė vis tiek norėjo pasižvalgyti. Gal net pavyktų pamatyti tikrą feniksą!? Tad mergaitė nešina už ją aukštesniu knygų kalnu nužingsniavo pardavėjos link. Tačiau vidury kelio sustojo ir atsisukusi į Gloria dar pridūrė:
- Iki! Deja, bet turiu lėkti. Susitiksime Hogvartse!- tarė paskutinius žodžius Melody ir kadangi rankos buvo užimtos, atsisveikindama mirktelėjo varniukei.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

medeina11

Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Kol Melody kalbėjo Gloria rinkosi norimą knygą. Ir žiūrėdama per visus viršelius rado savo norimą knygą ji buvo pavadinta - ,,Burtažodžiai kurie tikrai pravers". Gal visai įdomu manau pasiimsiu šitą ir nekvaršinsiu sau galvos. Juk vis tiek dar reikia daug ką nusipirkti, o visos dienos tikrai neturiu. Pagalvojo garbanė ir jau norėjo pasiimti knygą tik staiga išgirdo kaip atsisveikino Melody. Ir varniukė tą patį padarė:
- Iki greito. Sėkmės.
Atsisveikinusi pirmakursė pasiėmė knygą ir ją uždėjo ant didelės vadovėlių krūvos ir nuėjo prie kasos. Prie kasos buvo nemaža eilė kurioje daugiausiai laukė arba mokiniai arba jų galimi artimieji. Per tą laukimo laiką pirmakursė iš kuprinės pasiėmė piniginę su galeonais bei labai trumpai išvyko į sav mąstymo pasaulį, nes darėsi labai nuobodu. Kai pagaliau atėjo britės eilė ji padėjo knygas ir už jas susimokėjusi tvarkingai jas sudėjo į kuprine, paskui išėjusi iš parduotuvės patraukė link vaistinės. 

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Maža mergužėlė vis labiau erzino. Buvo pakankamai suaugusi, kad apsipirktų pati. Bretas tokio amžiaus turėjo mesti mokslus ir keliauti namo padėti tėvui dirbti. O šita net apsipirkti pati negali! Argi taip sąžininga? Ir dar jis turi apsimesti esąs rūpestingas brolis ir skaičiuoti kiekvieną prakeiktą knutą, kad tik panelė Athena galėtų įsigyti viską, ko reikia! Ir negi Carla nebeturi vadovėlių? Būtų žymiai paprasčiau, jeigu atiduotų sesutei. Bet kur ten! Daug svarbiau pakankinti Bretą bereikalingu laiko švaistymu!
- Einam, einam, - traiškydamas Athenos ranką ir tikrąja to žodžio prasme tempdamas ją link knygyno burbėjo vyrukas.
Knygos... Tarsi tai kvailelei jų reikia. Ir taip aišku, kad nieko neišmoks! Jeigu pametei sąrašą, tau geruoju tikrai nesibaigs irzo rudaplaukis pagaliau pasiekęs knygyną. Tarpduryje malėsi kažkoks vaikpalaikis, kurį Bretas tiesiog nustūmė į šoną ir įgrūdo sesutę į vidų.
Po kokios sekundės nutarė, kad ji jau per ilgai mąsto, ko jai čia reikia. Nesiteikė nė pasižiūrėti, ką mergaitė daro - ar skaito sąrašą, ar dar ką nors. Ne, ji ištisą sekundę nepasakė, ko reikia. Tai buvo kuo puikiausia priežastis supykti.
- Ar tu pagaliau pasakysi, ko tau iš čia reikia?! - per visą knygyną užrėkė Bretas. Tai jam tikrai nebuvo įprasta. Paprastai jis nesirinkdavo tokios taktikos. Daug paprasčiau būdavo sumušti žmogų. Vis dėlto kažkodėl dabar parodė balsą. Kiek ta mažė gali jį erzinti?! Akivaizdu, kad daro tai specialiai! Ir kam tėvams šitiek vaikų, jeigu visi vienas už kitą kvailesni?! Dvynės dar buvo beveik pakenčiamos, bet visi kiti...
- Eini ir susirenki savo kvailas knygas, nes aš ilgiau nelauksiu, - suburbėjo Bretas ir piktai pastūmė Atheną. Dar kartą prakeikė tėvą, kuris užvirė visą šitą nesąmonę. Kai grįš namo, dar parodys jam...
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Athenos ranka tvinkčiojo. Brolis ranką spaudė kaip reikalas, o jauniausioji O'Connor atžala niekaip negalėjo išsilaisvinti. Jis paprasčiausiai buvo per stiprus. Aš kada nors jam parodysiu pagalvojo mergina. Ji žinojo, kad kada nors brolis galbūt nustos ją engti, o jei ir ne tada ji jau pasidarbuos burtais. Juk kiek pasimokiusi Hogvartse žinos kaip reikia užburti kitą, kad tas kentėtų. Greičiausiai mokėsiu pagalvojo mergaitė pasitvarkydama savo plaukus ir įeidama į knygyną paskui brolį. Tikėjosi, kad bent jau knygyne brolis jos neskriaus. Nors jokie pašaliniai jam iš tiesų nekėlė baimės. Na, bent Athena taip pastebėjo...
Po kelių akimirkų mergaitė išsitraukė sąrašą. Gerai, kad bent drabužiai jau buvo nupirkti. Prie jų buvo varnelės. Tai šiek tiek džiugino O'Connor, bet žinojimas, kad viskam pinigų tikrai neužteks temdė džiaugsmą.
Greitai pasigirdo brolio riksmas. Rudaplaukė susigužė išsigąsdama. Galvojo, kad jis trenks jai, tačiau tai nevyko. Dėl šios priežasties mergaitė kiek lengviau atsikvėpė. Gera buvo žinoti, kad bent dabar brolis jai netrenks.
- Reikia labai daug knygų, - sumurmėjo mergaitė tyliai. Ji net nesakė kokių, kadangi galvojo, jog pinigų visoms neužteks. Juk knygų tai daug, o jos brangios. Athena tyliai atsiduso. Po atodūsio ji buvo pastumta piktai ir stipriai. Ranką trinktelėjo į lentyną. Dėl to išleido aimaną iš skausmo. Brolis ir taip tą ranką buvo beveik sutraiškęs. O jei tai rankai kažkas nutiko, jie neturės pinigų gydymui.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Kokiai akimirkai Bretas nurimo. Į galvą atėjo supratimas, kad ne Athenos kaltė, kad jai reikia daugybės knygų ir kitų nesąmonių. Ne jos kaltė, kad į Londoną kartu vyko ne kas kitas, o Bretas. Kaip ir ne jos kaltė, kad jie abu iš viso egzistuoja…
Bet tikrai buvo jos kaltė, kad ir toliau nervina brolį! Išgirdęs tyliai ištartus žodžius vyrukas visai pasiuto. Piktai griebė sąrašą ir netyčia perplėšė per pusę. Nušveitęs draiskanas ant grindų įsispoksojo į mergaitę.
- Sakiau, kad neturiu visos dienos, - vos girdimai suurzgė. Dar tik aimanų čia jam ir betrūko! Kitą kartą tėvas pats tegul velkasi į tą prakeiktą Londoną! Įsiūtis darėsi tiesiog nevaldomas, tad Bretas piktai nustūmė artimiausią lentyną. Ji pasviro, ir pradėjo byrėti knygos. Už lentynos, ko gero, buvo žmonių, nes jie pradėjo klykti. Buvo akivaizdu, kad knygyno darbuotoja nori prieiti sudrausminti įtūžusį jaunuolį, bet bijo tai padaryti. Tai, ko gero, buvo jos klaida, mat dailus veidelis tikriausiai būtų kiek apraminęs. Dabar vyrukas galėjo kuo ramiausiai siusti ir lieti pyktį. Atrodo, tik dabar pastebėjo, kad sesutė tebėra šalia.
- Na, ko stovi, - lygiai taip pat tyliai suurzgė ir vėl piktai bei stipriai pastūmė Atheną lentynos link. Ak, kodėl ji negali nusidaužti taip, kad neatsikeltų? Bent jau būtų galima palikti ją čia gulėti ir susirasti kokią dailią merginą nuotaikai praskaidrinti. Viskas būtų žymiai paprasčiau. Bet ne, jis turi būti čia įstrigęs su šita mažvaike ir apsimesti, kad kažkas rūpi! Judam judam mintyse ragino sesutę, bet balsu nieko nepratarė. Vis tiek beprasmiška! Athena nesugeba daryti nieko daugiau, tik be proto erzinti vyresnį brolį.
Kadangi atrodė, kad niekas čia nepasikeis, vyrukas įsiuto iš naujo. Iš lentynos griebė knygą ir vedamas nevaldomo pykčio tikrąja to žodžio prasme ją suplėšė. Nutėškęs likučius ant žemės piktai nuos trypė, kol įsiūtis šiek tiek sumažėjo.
- Na, ko ten tau reikia? - visiškai ramiu balsu paklausė Athenos.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Mergina matė kaip brolio pykčio lygis vis kyla, ir kyla. Žinojo, kad greitai jo pyktis tuojaus išsiveržs. Taip, ji buvo teisi. Greitai brolis nuvertė knygų lentyna su visomis ten esančiomis knygomis. Velnias pagalvojo mergina pasitvarkydama plaukus. Jai reikėjo kaip nors atsiprašyti šitų žmonių, tačiau Athena nežinojo kokiu būdu tai galėjo padaryti. Plius kodėl ji visada turi atsiprašinėti už kitus šeimos narius? Juk ji nėra vyriausia! Ji iš viso yra jauniausia šeimos atžala. Už jos poelgius turėtų atsiprašinėti kiti, o ne ji turėtų atsiprašinėti. O'Connor pavardės nešiotoja sunkiai atsiduso. Kodėl? Pats paprasčiausias klausimas kodėl?
- Aš labai atsiprašau, - tarė išgirsdama antrus žodžius apie stovėjimą. Rudaplaukė pažvelgė į suplėšytą sąrašą. Gerai, kad daugelį knygų ji buvo įsiminusi. Tačiau, panašu, kad net tai nesuvaldytų brolio. Jis paėmė ir suplėšė visiškai naują knygą... Už kurią greičiausiai reikės atlyginti iš turimų pinigų, o tada jų neužteks knygoms. O tada viskas nueis šuniui ant uodegos...
- Knygų: ,,Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti"; ,,Tipinių kerėjimų knygos" pirmos dalies; ,,Magijos istorija" irgi pirma dalis; ,,Magijos teorija''; ,,Pavertimų pradžiamokslis"; ,,Stebuklingi gėralai ir nuodai''; ,,Tūkstantis stebuklingų žolių ir grybų''; ,,Juodoji magija ir kaip nuo jos apsisaugoti". Viskas, daugiau nieko nebereikia, - pasakė mergina pradėdama ieškoti knygų sveikojoje lentynoje.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Ne atsiprašymų Bretui reikėjo, o veiksmo. Reikėjo, kad ta mažvaikė pagaliau susirinktų knygas ir būtų galima iš čia nešdintis! Ją įgrūsti į traukinį, vežantį namo (nors iš kur reikės traukti pinigų bilietui?), jam pačiam - keliauti į centrą ir ten susimedžioti kokią dailią panelę, kuri su mielu noru praleis vakarą su šiuo žaviu jaunikaičiu. Būtent toks buvo planas, tik ta mažė atkakliai bandė viską sugadinti!
- Tu juokauji, - visiškai ramiu ir užtikrintu balsu pratarė vyrukas išgirdęs knygų sąrašą. Kišenėje neturėjo nė dviejų galeonų, kaip jam nupirkti visas tas nesąmones?! Užvirė kraujas. Žengęs lentynos link nužvelgė knygas ir pamatė kažkokią apsilanksčiusią, kurios viršelyje švietė žodis "fantastiniai". Athena tokį minėjo, ar ne? Tikėdamasis, kad už apgadintą knygą reikės mokėti mažiau, vyrukas griebė radinį ir pavartė. Neprisiminė, kas ten tokio "fantastiško" turi būti, bet nusprendė, kad tiks. Paleido knygiūkštę tiesiai Athenai į galvą. Ak, tai jis dar ir viską padaryti turi?! Surask, atnešk, nunešk ir dar galiausiai sumokėk! Tai jau ne, pasaulis šitaip neveikia! O kas sumokės jam už tai, kad turi amžinai tarnauti šeimos nariams? Žinoma, kad niekas! Už ką jam nupirkti merginai taurę vyno, jeigu viską turi atiduoti mažvaikei sesutei?!
Įsiutęs Bretas nužvelgė lentyną. Visos ten buvusios knygos kainavo keliolika siklių, kai kurios netgi virš galeono. Iš kur, po velnių, jam ištraukti tiek pinigų?! Nutrenkęs dar vieną knygą į lentyną vyrukas prižygiavo prie Athenos. Griebė jai už pakarpos. Buvo taip supykęs, kad nė nepastebėjo, kaip kilstelėjo nuo žemės.
- Dabar gerai manęs paklausyk, žiurkyte, - negarsiai suurzgė. - Važiuoji namo ir pasakai tėvams, kad tau neužtenka pinigų. Arba pasiskolink šitas nesąmones iš Carlos. Aš neturiu tiek galeonų. O ir nemokėčiau, kad tu galėtum mokytis magijos.
Nė kiek nenurimęs vyrukas pagaliau paleido sesutę ir stipriai ją pastūmė nuo savęs. Jo kantrybė greitai ir užtikrintai keliavo išsekimo ribos link.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Broliukui ištarus kitą frazę, mergaitė susigūžė. Galvojo, kad jis jai trenks arba padarys ką nors panašaus, tačiau šį kartą nieko neįvyko. Athena lengviau atsikvėpė ir nuėjo ieškoti knygų, kurių jai reikėjo mokslams. Ieškojo prastai atrodančių knygų, kadangi už šias greičiausiai būtų reikėję mokėti mažiau. Juk atrodančių blogai knygų ar daiktų niekas nenori pirkti. Na, nebent neturi kito pasirinkimo ir juos tenka pirkti. Tokiems mokiniams kaip Athena. Ir kodėl būtenti ji turi pirkti tas prastas knygas?
Greitai į galvą atskriejo knyga. Pamačius ją skrendant, O'Connor bandė pasilenkti, tačiau knyga vis tiek šiek tiek kliudė pakaušį. Mergaitė pasitrynė skaudančią vietą ir pakėlė knygą nuo žemės. Tai buvo knyga pavadinimu ,,Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti". Iš tiesų knyga atrodė prastai, bet tai buvo geriau nei knygos neturėjimas. Greitai rudaplaukė surado ir knygą apie kerus. Suprato, kad šią knygą tikrai dažnai skaitys. Jei žinoma galės ją nusipirkti.
Po kelių akimirkų, būsima Hogvartso mokinė norėjo pasilenkti pasiimti knygos, tačiau buvo pakelta nuo žemės. Prieš jos akis pasirodė įniršusio Brett veidas. O dabar gero tai jau nelauk pasakė kažkoks balselis pasąmonėje.  Smaragdinių akių savininkė užmerkė savo akis, bijodama pasižiūrėti į brolio veidą.
- Aš nekalta, kad tėvai nedavė pakankamai pinigų. Ir aš taip pat nekalta dėl to, jog mūsų šeima paprasčiausiai neturi pinigų. Carla greičiausiai jas kažkur nukišusi ir tikrai man neduos savo magijos vadovėlių, nes jie jos, - pasakė Athena taip pat suirzusi. Jai iki gyvo kaulo įgriso brolis, tačiau ji žinojo, kad už savo veiksmus sulauks smūgio ar kokio kito atoveiksmio. Greitai ji buvo pastumta tolyn. Jauniausioji O'Connor atžala išsitėškė ant žemės. Tyliai suaimanavo iš skausmo, kadangi vėl užsigavo ranką. Kaip su mano broliu viskas tobula pagalvojo suraukdama savo antakius ir susirinkdama knygas. Kol kas nebandė atsistoti, bijojo brolio.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Gražmenos ir Juoduliai
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Bla bla bla bla bla bla mintyse piktai kartojo Bretas sesutei kažką ten aimanuojant po nosimi. Gerai buvo bent tai, kad knyga pataikė jai į pakaušį. Gal bent tai nuramins tas smegenėles? Kita vertus, neaišku, ar tų smegenėlių iš viso mergaitės galvoje buvo. Jau seniai galėjo rasti visas knygas! Kodėl būtinai reikia tempti laiką ir specialiai jį erzinti?!
- Ne, tu dėl nieko nekalta, žinoma, - tyliai suurgzė Bretas žiūrėdamas į išsitėškusią mergaitę. Nė neketino padėti jai atsistoti. Laikas išmokti daryti tokius dalykus pačiai! Vis dėlto ne mažas vaikas! Būdamas jos metų Bretas turėjo mesti mokslus ir grįžti namo dirbti. Kuo šita geresnė, kad turi būti aptarnaujama ir mokytis? Taip yra visiškai nesąžininga! Pyktis tiesiog draskė vyruką iš vidaus, ir jis juto, kad tuoj neištvers. Priėjęs spyrė mergaitei į šoną. Spyris nebuvo stiprus, bet ne dėl to, kad rudaplaukis saugojo sesutę. Ne, jis tiesiog kažką užkliudė, kas sumažino jėgą. Vis dėlto anglas tikėjosi, kad mergaitei skauda. Kodėl kentėti turi jis vienas?!
- Dabar stojiesi ir susirandi savo kvailas knygpalaikes, - suurzgė Bretas ir vėl pakėlė Atheną. Nė nesistengdamas elgtis švelniai pastatė ją ant kojų ir piktai pažiūrėjo į akis. Iššvaistė čia jau daugybę laiko, o vis dar nieko nenusipirko! Prisiminęs likusį pirkinių sąrašą garsiai atsiduso. Iš kur jam gauti galeonų?
Netekęs kantrybės vyrukas nusisuko ir nuėjo iki kitos lentynos, kur knygos buvo kiek naujesnės. Nebegalvodamas, kiek jos gali kainuoti, keletą pačiupo. Į pavadinimus nežiūrėjo, tokios smulkmenos jam tikrai nerūpėjo. Nešinas knygomis vėl priėjo prie Athenos ir sugrūdo jas sesutei į glėbį. Jeigu netiks ar nepatiks, tai tikrai ne jo problemos.
Dar kartą pasirausęs kišenėse, tarsi tikėdamasis rasti dar kokią monetą (žinoma, nerado), pažvelgė į mergaitę ir visiškai ramiu tonu paklausė:
- Dar kažko reikia?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):