0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Juzefas kartu su Walgunu įėjo į Magiškų Vizlių šunybių krautuvėlę. Ji buvo sausakimša vaikų ir paauglių, čia vyravo veiksmas ir šurmulys.
Levinsai jau buvo nusipirkę viską, ko reikėjo Hogvartsui, bet plikis sumanė nusivesti sūnų ir čia, galbūt jis norės nusipirkti ką nors smagaus. Vėliau jie eis pavalgyti.
- Taigi, čia yra garsiausia magiška pokštų krautuvėlė, - pasakė berniukui Juzefas. - Čia galima rasti išties šmaikščių dalykų. Gali rinktis ką tik nori, viską nupirksiu, - nusišypsojo.
Žinoma, būtų geriau, jei neimtum vėmimo pastilių ar ko nors panašaus, kas padėtų praleisti pamokas, mintyse pagalvojo mėlynakis. Tikėjosi, kad sūnus mokysis gerai. Nors, po velnių, koks skirtumas, kaip jis mokysis. Svarbiausia, kad jis išvis keliaus į Hogvartsą, o dar svarbiau tai, kad aš galiu su juo bendrauti, mąstė tuščiai vėpsodamas į meilės eliksyro buteliukus, kuriuos buvo apspitusios apsiseilėjusios paauglės.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
  Walgunas su tėčiu įžengė į parduotuvę, kuri buvo tiesiog sausakimša žmonių. Daugiausia vaikų bei paauglių. Walgunas buvo spėjęs perskaityti parduotuvėlės iškabą ir žinojo, kad tai - "Magiškųjų Vizlių šunybių" krautuvėlė. Greit apmetęs akimis daiktus, kuriuos čia galima nusipirkti berniukas suprato, kad čia galima rasti išties šmaikščių dalykėlių, tačiau nei vienas iš jų nebuvo skirtas mokymuisi, o tai Walgunui nepatiko. Tuo metu jis išgirdo ir tėčio balsą. Būtent iš jo ir sužinojo, kad čia pokštų krautuvėlė. Na, čia išties buvo galima rasti šmaikščių dalykėlių, tačiau berniuko jie nedomino. Žinoma, jis žinojo, kad ką nors įdomaus čia rasti įmanoma, todėl patraukė į parduotuvės gilumą, nes tikėjosi, kad čia tikrai ras smagių dalykėlių. Greitai vieną iš tokių ir pamatė. Tai buvo plunksna, tačiau net neskaitęs užrašo berniukas suprato, kad ji tikrai nebus paprasta, tačiau taip greitai nesuprato kuo, todėl visgi teko žvilgtelti į prekės aprašymą. Pasirodė, kad čia plunksna, kuria bet ką rašant ji visada pieš liūtą. Kad ir ką pieštum, kad ir ką rašytu. Oho! Ji įspūdinga! Ji tiesiog nuostabi! Pagalvojo berniukas ir apsidairė ieškodamas tėčio, tačiau greitai akimis jo nepamatė.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Tačiau stebėdamas sūnų Juzefas suprato, kad jo, regis, ypatingai šita krautuvėlė nesužavėjo. Na, Walgunas nebūtinai turi būti kaip tu. Nebūtinai žavėtis visokiom nesąmonėm. Anksčiau beplaukis bijodavo, kad tik Walgunas neperimtų jo paranojų. Ir vaikystėje, ir dabar, kiek juodu pabendravo, Juzefui sūnus tikrai atrodė normalus. O juk vaikas to taip nenuslėptų. Kaip suaugęs. Nesijaudink, Walgunas nėra beprotis kaip kad jo tėvas, vis dar su savimi mintyse šnekėjosi mėlynakis.
Akimirką viduje ir vėl pajuto kaltę. Dėl to, ką vaikystėje sūnui yra tekę patirti. Juk baimės priepuolių yra pasitaikę ir prie Walguno. Tik gal jis ne visada surpasdavo. O gal nekreipdavo dėmesio. O gal vis tik laiko tai giliai širdy. Nežinia. Bet Levinsas nenorėtų su juo apie tai kalbėtis. Reikia džiaugtis šiandiena. Reikia džiaugtis, kad jis nori su tavimi bendrauti. Ir net labai.
- O, čia ta plunksna, kuri piešia gyvūnus! - entuziastingai tarė plikis, kai priėjo prie sūnaus. - Ir ką šita pieš? Liūtą? Puiku, pasiimk! - ragino. - Gal nori ir šito? - parodė dėžutę, kurią prieš tai paėmė iš lentynos. - Čia yra anekdotų dėžutė. Jei būtų liūdnoka ar nuobodoka, atidarius šią dėžutę iš jos iššoktų mažas žmogeliukas ir imtų pasakoti anekdotus. Jis, aišku, netikras. Tiesiog burtai, - nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
  Ta plunksna atrodė tokia nuostabi. Walgunas gyvenime nebuvo matęs keistesnio ar nuostabesnio daikto. Jis buvo manęs, kad šioje keistų pokštų krautuvėlėje neras nieko gero, tačiau, laimei, viskas pasikeitė. Ši plunksna buvo tiesiog nuostabi. Tačiau apart jos parduotuvėlė Walgunui nelabai patiko. Ji skatino daryti kvailas ir kartais žiaurias išdaigas, kurios tikrai galėdavo pakenkti. Tačiau buvo ir keli geri dalykėliai. Pavyzdžiui ši plunksną, kurią berniukas dabar laikė rankoje ir gerai apžiūrinėjo. Tą akimirką priėjo tėtis.
- Taip, ši plunksa piešia liūtą. Gal galėsi ją nupirkti, - paklausė, nes tikrai jos norėjo, o paskui išgirdo apie kažkokią anekdotų dėžutę. - Gerai, - tarė Walgunas ją nužiūrinėdamas. Tai atrodė smagus bei naudingas daiktas, todėl berniukas nusprendė, kad ją turėti būtų visai smagu. Žinoma, labiau norėjo turėti dalyką, kurio už pinigus taip lengvai nenupirksi - daugiau laiko su tėčiu.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Regis, plunksna labai patiko Walgunui. Tai plikšių džiugino.
- Žinoma, pasiimk! Imk viską ką, tik nori! - ragino Juzefas.
Aišku, jis žinojo, kad neatpirks tų trejų nebendravimo metų materialiais dalykais. Žinojo, kad tai nekompensuos to, jog Juzefas nebegyvena kartu su sūnumi. O kur dar tai, ką jam tenka patirti, jog mama ir tėtis nesutaria. Bet bent jau taip Levinsas norėjo įsiteikti sūnui. Vis geriau nei nieko, ar ne?
Apsidžiaugė mėlynakis ir dėl to, jog Walgunas sutiko pasiimti anekdotų dėžutę. Galbūt tai Hogvartse primins sūnui tėtį? Galbūt atsidaręs dėžutę jis pagalvos apie šią dieną?
- Pasidairyk, pasidairyk, gal atrasi dar ką nors įdomaus, - pasakė vyrukas.
Aišku, kad Juzefui knietėjo paklausinėti apie mamą. Juk jis žinojo, jog buvusioji kažką turi. Matė tai. Levinsas atsikrenkštė. Ir paklausė:
- Ar... ar mama turi kokį nors draugą?
Atsakymą Juzefas žinojo. Turi, turi, turi. Tačiau norėjo sužinoti daugiau.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
- Ačiū. Ne, daugiau nieko nenoriu, - tarė. Buvo dėkingas tėčiui už tokį malonumą ir apskritai tai, kad suorganizavo šį jų susitikimą, tačiau nenorėjo būti galvos skausmu. Nenorėjo leisti tiek daug tėčio pinigų.
  Paskui tėtis jo paklausė apie mamą. Ši tema Walgunui buvo skaudi. Jis iškart persikreipė. Taip, ji turėjo vaikiną. Na, ne tik vaikiną. Jie jau buvo susižadėję. Tai Walguną skaudino. Bet ne, ne tik dėl tėčio. Jam ir jos vaikinas nelabai patiko. Walgunui atrodė, kad jam rūpėjo tik pats jis.
- Turi, turi, - atsiduso berniukas. - Ir ne tik turi, bet ir jau planuoja vestuves, - tarė nusiminęs. Išties berniukas to netroško. Jam atrodė, kad jam ir mama nelabai rūpi, tačiau ji Walguno nesiklausė. Kaip visada.
- Gal jau eime sumokėti? - paklausė berniukas tėčio. Išties ilgiau čia būtų nenorėjo. Čia buvo begalė žmonių, o ir šiaip Walgunas ir nebeturėjo ką veikti tokioje krautuvėlėje. Dar apmetė akimis porą lentynų, tačiau daugiau nepastebėjo nieko kas jam patiktų.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 517
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Walgunas pasakė, kad mama turi draugą. Žinoma, tai nenustebino. Tačiau kai sūnus užsiminė, jog buvusioji planuoja vestuves... O dar tai, kad Walgunas pasirodė dėl to nuliūdęs...
Aišku, plikiui norėjosi imti visko klausinėti. Tačiau neatrodė, jog sūnus būtų nusiteikęs apie tai kalbėti. Be to, ir pačiam Juzefui šita tema atrodė sunki. Net pagalvojo, kad jeigu apie tai šnekės, gali apsiverkti.
Todėl Levinsas tik linktelėjo, bet nieko nei atsakė, nei ko nors dar klausė.
- Taip, taip, galime eiti sumokėti, - kuo linksmiau tarė vyrukas. - Tai va, o dabar galėsime keliauti kažkur pavalgyti, žinau daug vietų, galėsi išsirinkti, - bandė keisti temą.
Eilėje pradėjo klausinėti Walguno apie maistą, o kai sumokėjo už prekes, jie paliko parduotuvę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
  Mintis, kad mama turi vaikiną su kuriuo norėjo susituokti ir džiugino, ir liūdino Walguną. Džiugino todėl, nes jis norėjo, kad mama būtų laiminga. Taip pat dėl to, nes dabar ji mažiau jį kontroliuodavo. Tiesa, tada Walgunas labai mažai matydavo mamą. Tuo labiau jos vaikinas nebuvo labai malonus. Švelniai tariant.
  Atsistojus į eilę Walgunas išgirdo visą klausimų laviną apie maistą, todėl pavyzdingai atsakinėjo. Taip, berniukas valgyti labai norėjo. Vis dėlto per tuos apsipirkinėjimus pakankamai išalko.
  Rodos, praėjo visa amžinybė kol atėjo jų eilė susimokėti. Dabar Walgunas labai save keikė, kad išvis ką nors ėmė. Žinojo, kad šiuo metu būtų daug patogiau tiesiog likti be nieko ir išeiti iš čia. Na, bet jau atstovėjo ilgą eilę, todėl dabar nieko nebepirkti tiesiog neapsimokėjo.
  Susimokėję jie išėjo iš parduotuvės. Walgunas džiaugėsi pagaliau ištrūkęs iš to žmonių pilno pragaro.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #23 Prieš 8 mėnesius »
     Kaip KARŠTA! Kaedė nubraukė prakaito lašus nuo kaktos. Kokio velnio? Kokio velnio jie turėjo važiuoti čia šiandien. Atsigręžė į Bretą:
     - Negalėjai pasirinkti karštesnės dienos, ar ne?
     Jie jau kokią pusantros valandos (gerai, dešimt minučių daugiausiai, tačiau tas karštis žvėriškai tempė laiką) klaidžioja šiomis dulkėtomis ir karščiu tvenkenčiomis gatvėmis nerasdami tai ko reikia. Bretas minėjo kažkokį knygyną baisiai sunkiu ir keistu pavadinimu, kurio, akivaizdu, Kaedė nepamena. Na, nė nesistengė prisiminti. Staiga O'Connor šovė keista mintis į galvą, kuria kažkodėl sumanė pasidalyti ir su tėčiu.
     - Argi ne keistas sutapimas? Čia ta pati vieta, į kurią, kai pirmą kartą susipažinome, mes nuėjome? Aną kartą tu čia mane atitempei, nes negalėjau paeiti. Ir pameni kodėl? - ji šyptelėjo keista šypsena, kurios negalėjai perprasti. - Tikiuosi šį kartą tai nepasikartos.
     Jie slinko pro krūvą parduotuvių, visos jos buvo vienodai nuobodžios, netraukiančios, neįdomios... O lauke taip karšta... Ir jie vis velkasi tomis pačiomis gatvėmis... Tačiau netrukus priešais mergaitės akis pasirodė nauja, visiškai išsiskirianti iš kitų parduotuvė. Ji spindėjo spalvomis ir žaismingumu. Jeigu, kol jie pasieks tą parduotuvę priekyje, Bretas nepasukus nė į vieną, sakydamas, kad čia tas knygynas...
     Ne! Jis nepasuko! Kaedė atsidūrė tiesiai priešais milžiniškas duris. Lauke taip karšta, ji leipo iš karščio ir svajojo apie vėsią parduotuvę ir puodelį vandens. Viskas, ji daugiau nebetvers. O'Connor pravėrė duris ir pateko... į visai kitą pasaulį, negu lyg šiol gyveno.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #24 Prieš 8 mėnesius »
Hannah jau bus treji. Sunku patikėti. Atrodo, dar ką tik dvynukai mokėsi vaikščioti ar tarė pirmuosius žodžius. Visai neseniai vos keturių žmonių Llewellyn šeima persikraustė į Sautendą ir ten laukė penktojo nario gimimo. O štai dabar jau ketvirtas šeimos vaikas netrukus sulauks trejų. Ši mintis privertė širdį skaudžiai nudiegti - vis dėlto Hannah buvo penktoji, nes ketvirtas buvo David gimęs, tačiau Elijah palaidotas mažylis. Bet apie tai geriau negalvoti.
Taigi susitelkęs ties mintimis apie dovaną savo mergytei, tokiai panašiai į mamą, kad vien pažvelgęs į ją nusišypsodavo, Dafydd nutarė darbą iškeisti į dovanos paieškas ir atsidūrė Skersiniame skersgatvyje. Nežinojo, ką nupirks, tačiau geriausia, žinoma, eiti į pokštų krautuvėlę. Ten būtinai ras ką nors tinkamo mažai mergaitei, kuri labai apsidžiaugs.
Nors buvo vasara, žmonių gatvėje ir parduotuvėse nebuvo daug. Ko gero, jiems trukdė karštis, bet Dafydd tik džiaugėsi. Nenorėjo trintis aplink į Hogvartsą besiruošiančius vaikus. Iš galvos niekaip neišėjo mintis, kad vos po dvejų metų ten išleis savo vyriausiuosius. Tai buvo gąsdinanti mintis, tad geriau susitelkti ties geriausia dovana savo mažylei.
Dafydd susikaupęs tyrinėjo pokštus ir žaislus. Atrodė, kad kai kurie jų labai patiktų Eliotui ar Oliveriui. Dalis - ir Miriam. Ką gi, čia yra geriausia parduotuvė vaikų dovanoms ieškoti. Bet dabar reikėjo rasti kažką tinkamo jaunesnei mergytei. Taigi velsietis ir toliau naršė lentynas, tačiau negali sakyti, kad darė tai suirzęs ar nepatenkintas. Ne, jis buvo labai laimingas, nes žinojo, kad šiuo metu stengiasi pradžiuginti savo dukterį.
Į parduotuvę įžengė kažkokia mergaitė, tačiau Dafydd tik trumpai žvilgtelėjo į ją ir vėl susikaupė ties tuo, ką darė iki tol. Lūpose atsirado švelni šypsena, o mintys nuskriejo kažkur. Na, ne kažkur, o į Sautende esantį namą - vietą, kurioje jo laukia mylimiausi žmonės pasaulyje.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #25 Prieš 8 mėnesius »
Na ir kas, kad karšta? Jau geriau degti saulėje, o ne tverti visą dieną su Athena. Taigi Bretas pasinaudojo proga, kai mieloji sesutė buvo nežinia kur (o gal ir namie, tik motina to nepriminė), ir išsitempė Kaedę į Londoną. Šitą apipirkti gal ir buvo pareiga. Šiaip ar taip, dėl jos egzistavimo šiame pasaulyje jis yra iš dalies kaltas. Kitaip to ir nepavadinsi, kaip tik kalte. Bet jau prakeikta Athena jis nesirūpins.
Aišku, Kaede buvo viskuo iš eilės nepatenkinta, todėl nenuostabu, kad nuotaika nebuvo pati geriausia. Žavusis jaunikaitis slinko per Londoną ir stengėsi apsimesti, kad dukters negirdi. Vis dėlto jo kantrybė ne begalinė, ir Kaede tą tikrai turėtų žinoti.
- Eime tiesiai į Gražmenas ir juodulius, - burbtelėjo įžengęs į Skersinį skersgatvį. Kulniavo kaip tik ten, kur ir pasakė, kai kažkuriuo metu pastebėjo, kad mergiotės su juo nėra. Į magiškąją gatvę ji tikrai įžengė, tad pasimetė kažkur čia. Arba ne pasimetė, o specialiai įsmuko ten, kur jiems visai nereikia! Lūpas paliko tylus keiksmažodis, tačiau teko apsisukti ir grįžti jos ieškoti. Pasiekęs Magiškąsias Vizlių šunybes viską suprato. O vos prieš metus ta kvaiša netikėjo, kad magija egzistuoja!
- Tu man dar atsiimsi, - tyliai suurzgė Bretas ir atidarė duris. Aišku, ten pamatė Kaedę, bet, savo nuostabai, pastebėjo ir Dafydd. Ką jis čia gali veikti, jeigu jo mažiai Hogvartsui dar per jauni? O gal jau užaugo?.. Vis dėlto šitas šventeiva atrodė pernelyg rimtas ir šventas, kad apsivaikuotų pats būdamas vaikas. Vis tik žavusis jaunikaitis nutarė nesigilinti. Žengė prie Kaedės ir sušnypštė:
- Sakiau, kad einam į knygyną. Sveikas, Dafydd! - visai kitu tonu pasisveikino su raudonplaukiu. Negali sakyti, kad jis buvo draugiškas, bet bent jau ne toks nepatenkintas kaip kalbantis su Kaede ar, tuo labiau, Athena.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #26 Prieš 8 mėnesius »
     Kas čia per vieta? Nustėro Kaedė įžengusi pro spalvingos parduotuvės duris. Tokioj vietoj mergaitei per visus savo... beveik dvylika savo gyvenimėlio metų būti neteko. Su nuostaba, nė nenutuokdama kur ką tik atsidūrė, klastūnyno koledžo atstovė spoksojo į aplink esančius keistus žaislus, kažkokius pokštus, dūmus, garsus ir viską, kas virė šiame neapsakome magijos pokštų katile.
     Žinoma, čia netruko atsidanginti ir Bretas. Ilgokai užtrukai. Užvertė akis mergaitė, tačiau bandė tėčiui neparodyti, kad į jį iš vis kreipia dėmesį. Žinoma, čio plano nepavyko įgyvendinti ir jo laikytis ilgai. Tėtis pasilabino su kažkokiu raudonplaukiu, irgi esančiu šioje... nenusakomoje vietoje.
     - Tu... jį pažįsti? - nužvelgė Bretą ir tą Dafydd. - Dafydd... Kas čia per vardas?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Kaede Siobhán OConnor »
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #27 Prieš 8 mėnesius »
Daugelis pokštų ir žaislų šioje parduotuvėje buvo skirti šiek tiek vyresniems naudotojams. Nemaža dalis jų praverstų Hogvartse, o iki jo Hannah dar labai daug laiko. Pasidarė baisu. Dvyniai per greit vyks į tą mokyklą, o galvoti, kad kažkada ten išvažiuos ir ta į Mayrą tokia panaši mergytė, buvo tiesiog per daug. Geriau tiesiog ieškoti kokio nors daikčiuko, kuris tiktų trejų metų mergaitei. Ir, žinoma, jos jaunesniems broliukams.
Galvodamas apie tris mažylius Dafydd nejučia kiek priartėjo prie durų. Būtų to ir nepastebėjęs, bet netrukus išgirdo pasisveikinimą. Mintyse atsiduso - visai nenorėjo su kažkuo bendrauti ir taip gaišti laiką. Be to, neturėjo visos dienos. Šiaip ar taip, dar teks grįžti į darbą, kad ir kaip to nesinorėtų. O pakėlęs galvą dar ir gerokai nustebo - tai buvo Bretas su kažkokia mergaite. Tai tikrai nebuvo Athena, kurią kartą jau sutiko. Vadinasi, tai gali būti tik jo duktė. Sukilo susidomėjimas, kokiai sekundei nustūmęs į šoną mintis apie šeimos narius. Dafydd žengė arčiau ir ištiesė ranką pasisveikinti.
- Sveikas. Ši mergaitė, spėju, tavo duktė? Labas. Taip, aš Dafydd.
Buvo keista matyti šitą mergaitę. Teko apie ją girdėti, pats skatino Bretą parašyti dukteriai ir pakviesti praleisti vasarą Sautende. Kas būtų pagalvojęs, kad jie susitiks Londone? Ir dar magiškoje vietoje. Apie šito vyruko istoriją Hogvartse jis taip pat žinojo. Priešingai nei Bretas - apie jo.
- Atėjote nusipirkti kokio pokšto? - bandydamas būti draugiškas paklausė Dafydd, tačiau vėl žengė prie lentynos. Nepamiršo, ko čia atvyko pats, tad vėl ėmėsi apžiūrinėti žaislus. Paėmė žaislinį teleskopą ir spustelėjo. Iš žaisliuko išlindo kumštelis ir trinktelėjo į ranką. Ne, tokio žaislo savo mergytei jis tikrai nepirks.
- Įdomu, - sumurmėjo Dafydd, visai pamiršęs apie tai, kad šioje parduotuvėje yra dar ką tik jį sudominę žmonės.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #28 Prieš 8 mėnesius »
Nuotaika, regis, neapsisprendė, ar subjurti, nes Kaedė ir vėl suerzino, ar kaip tik pakilti iki debesų, nes atsirado dar viena proga pabendrauti su Dafydd. Negali sakyti, kad tas šventeiva buvo kažkoks labai jau įdomus pašnekovas, bet ir pats Bretas mėgo patylėti. O šitas keistuolis kažkuo domino. Vis dar atrodė, kad jie yra gana panašūs ir galbūt gali tapti draugais.
Vis dėlto Kaedė turėjo neeilinį talentą jį erzinti. Nieko nepasakiusi apie knygyną, ji sureagavo tik į tai, kad jos tėvas pažįsta kitą žmogų! To jau buvo per daug, tad žavusis jaunikaitis pliaukštelėjo dukrai per pakaušį.
- Užsičiaupk, - urgztelėjo ir netrukus jau spaudė Dafydd ranką. Nenorėjo kalbėti apie savo dukterį, bet kad jau atsidūrė čia su ja (tiksliau, per ją!), to neišvengsi. Garsiai atsidusęs atsakė: - Taip. Kaedė.
Pastūmė ją kiek toliau nuo savęs, bet tada šventeiva sugebėjo paklausti absurdiškiausio pasaulyje klausimo. Argi neakivaizdu, kad O'Connor neturi pinigų tokioms nesąmonėms? Na, bet Dafydd to gal ir nežino.
- Ne, ėjome prekių mokyklai, - atsiliepė reikšmingai žvilgtelėdamas į Kaedę. Bet ji, ko gero, nesusipras atėjusi visai ne ten, kur reikia. Kartais ši mergiotė sugebėdavo būti visiškai buka. - Mums čia nieko nereikia ir jau einame sau.
Dar vienas žvilgsnis įsmigo į mergaitę. Bretas čiupo ją už rankos ir pradėjo tempti išėjimo link. Jau geriau greičiau apsisukti. O su Dafydd pasikalbės kada nors kitą kartą. Kai bus vienas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Magiškosios Vizlių šunybės
« Atsakymas #29 Prieš 8 mėnesius »
     Po žodžių galvą pasitiko „pliaukštelėjimas“, kuris veikiau buvo smūgis per makaulę, turint omeny Breto jėgą. Žinoma, jam tai galėjo atrodyti kaip ir paprastas prilietimas! Kaedė pasiuto. Ką ji tokio pasakė, kad iškart turi sulaukti smūgio ir dar paliepimų užsičiaupti?
     - Pats ir užsičiaupk! - O'Connor pasiuntė kumštį į Breto pilvą, tačiau netrukus atsidūrė užnugary. Nesupratau?! Tai štai kaip sprendi problemas - tiesiog nustumi jas į šoną? Bretai, tau galas. Jau norėjo pulti tėvą iš nugaros, tačiau kažkas stebuklingai privertė Kaedę atsitokėti nuo pykčio įsiučio. Tuo ji pasididžiuos vėliau, kai supras kas čia ką tik įvyko, o dabar jai reikėjo susidėlioti visas detales į vietą, nes šita situacija buvo daugiau nei keista. Kas šis vyras? Kodėl tėtis jį pažįsta? Ką jis veikia šitoje parduotuvėje, į kurią Kaedė užsuko tik netyčiom? Ir... KAS PER VELNIAS? Iš kur jis žino, kad Kaedė - Breto duktė?!
     - Duktė? Bretai, ką tuo nori pasakyti?! Kiek dar pasaulyje egzistuoja žmonių, kurie žino apie mano egzistavimą, bet aš apie jų - ne?! - įsiūtis vėl pagavo mergaitę. Apgailėtina situacija.
     - Taip! Ėjome prekių mokyklai! Bėda tik ta, kad jų niekaip nepriėjome! - trumpaplaukė atmušė Breto ranką. - Tiesą sakant, jis eina. O aš atėjau, - pasakė lyg ir tam Dafydd, bet iš tiesų į jį nesikreipė.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“