0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 237
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #30 Prieš mėnesį »
Ko gero, pirmą kartą gyvenime Bretas norėjo, kad mergiotė šnekėtų. Pats pliurpti su akivaizdžiai jį prisimenančiu senioku geidžiamiausias Britanijos bomžas nenorėjo visai. Ir... Kaedė tylėjo kaip žuvis vandeny! Jeigu Bretas būtų teikęsis pamąstyti, tikriausiai suprastų, kad mergaitei baisu ir neaišku, kas čia vyksta. Tai priverstų kantrybės taurę dar neprisipildyti. Bet kur jau ten tas itin (ne)žavus jaunuolis galvos? Na, jis ir galvojo, bet tik apie tai, ką galės veikti, kai pagaliau nusikratys šitos įkyrios mažės.
Po velnių, su tavim kalba! Ar taip sunku atsakyti į prakeiktą klausimą?! Ir kas tave auklėjo?! vis labiau siuto Bretas. Kol kas nė neketino valdyti pykčio. Na jau ne, šita mažvaikė jam pernelyg nusibodo!
- Tavęs klausia, - burbtelėjo pačiupęs mergaitę už rankos. Neslėpdamas nepasitenkinimo sunkiai atsiduso. Ir vėl jam tenka dirbti kažkokia aukle! Nepaisant to, kad Kaedės tam tikras panašumas į jį patį tarsi rodė, kad ji nemeluoja, Bretas neketino ilgai terliotis. Na nieko, tuoj išgrūs vaiką į Hogvartsą, o iki kitos vasaros dar gali paaiškėti, kad jos motina gyva. Nebent atsiras dar penkiolika vaikų sunerimo geidžiamiausias Britanijos bomžas ir net nusipurtė nuo tokios minties.
- Jai sunku patikėti, kad magija egzistuoja, - burbtelėjo nė nepakėlęs akių į Olivanderį. Balsas buvo visiškai ramus ir (kaip Bretui) netgi visai draugiškas. - Gal galite parodyti kokius paprastus burtus?
Senukas buvo įsitempęs. Atrodė, kad ta įtampa šviečia iš tolo. Vis dėlto jis priėjo prie lazdelių lentynos ir vieną paėmęs paleido žalias žiežirbas.
- Nori pabandyti? - draugiškai paklausė mergaitės. Jo žvilgsnis daugiau nei akivaizdžiai buvo sutelktas į vaiką. Atrodė, kad jauno vyruko čia net nėra.
Bretas įsižeidė.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #31 Prieš 2 savaites »
     Ar jis, po galais, nemato, kad jam reikia atsakyti už mane?! Dabar jau paplūdo Kaedė, nesulaukusi iš tėčio jokios reakcijos į jos prašymus. Kaip jis drįsta?! O gal aklas?! Jeigu ne sužeista koja, per kurią mergina sunkiai galėjo pajudėti Breto link, ji jau seniai būtų jį bedaužanti. Bet tai, jog to negalėjo padaryti, nenumalšino jos pykčio, o kaip tik stiprinio ir merginą net prakaitas išpylė, o žvilgsnis jau ne maldaujantis, o pilnas neapykantos žvelgė į Bretą, vis dar stovintį prie durų. Jam tarus žodį, ir ne bet kokį, o pašaipų, Siobhána pratrūko.
    - KAIP TAI MANĘS KLAUSIA?! Kas tau daros, po galais, aš negaliu atsakyti į tokį klausimą! Kaip tu to nesuvoki?! Pats mane čia atitempei, dabar ir atsakinėk į šito... šito... diedpalaikio klausimus! Aš čia tik tam, jog pamatyčiau tavo argumentus, kad magija tikra, o ne tam, kad atsakyčiau į kažkokius nelemtus klausimus! Ne manęs klausia, o tavęs!
    Po viso šito Bretas gal susiprato, o gal tik norėjo baigti visą šitą kriukį ir paaiškinęs tam žilaplaukiui ko čia Kaedė kelia isterijas - po šito jo sakinio, Kaedė labai priekaištingu žvilgsniu nužvelgė Bretą - paprašė jo pademonstruoti kelis burtus. Jei ką tik nebūtų aprėkusi Breto, būtų paklaususi kodėl jis pats jų neparodo, bet dabar jau buvo kas buvo ir jai teko žiūrėti į tą senuką. Pasiėmęs kažkokią lazdą - o gal lazdelę, ji nebuvo labai didelė - užsimojo ja ir iš jos išlindo... žalios žiežirbos! Išsigandusi O'Connor suklykė ir pabandė atsitraukti per kelis žingsnius atgal užsidengusi delnu burną. Tai labai ją išgąsdino - iš kur tos žiežirbos?! Kodėl jos žalios?! Kaip visą tai paaiškinti?! Jos pavojingos???!!! Trumpaplaukė norėjo dingti iš šios pragariškos vietos ir skuosti kuo toliau, kiek tik gali. Bet koja to neleido padaryti. Prakeikta koja! O jei nebūtų jos susižeidusi, jau seniausiai būtų skuodusi per duris ir nebūtų reikėję iškęsti to siaubo kai tas žilaplaukis senis prisiartino prie mergaitės atkišęs tą lazdą ir, baisiausia, pasiūlęs jai pabandyti! Nesuvaldžiusi baimės Kaedė vožė senukui per veidą. Gerokai per smarkiai kaip tokio amžiaus žmogui.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 237
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #32 Prieš 2 savaites »
Kedei pradėjus skeryčiotis Bretas dar labiau įsiuto. Kodėl jam turi taip nesisekti?! Jis tenori būti laimingas ir pakankamai dažnai susirasti panelę, kuri sutiktų kartu praleisti naktį! Kodėl nuolat turi atsitikti tokios nesąmonės kaip šita niekaip neatstojanti mažė?
O Olivanderis, aišku, irgi buvo tikras genijus. Juk jis, Bretas, paaiškino, kad mergaitė netiki magija. Argi buvo sunku parodyti ką nors ne tokio ryškaus?! Galėjo pasišaukti kokį daiktą! Ne, būtinai reikėjo gąsdinti ir taip niekuo netikintį vaiką! Ne tai kad geidžiamiausias Britanijos bomžas labai rūpinosi Kaedės gerove. Ne, jam pernelyg patiko tūžti ant Olivanderio. Dar geriau būtų jį prilupti, tačiau senis ir taip buvo persigandęs - dėl šito žavus jaunikaitis nė kiek neabejojo.
Pamatęs, kaip mergaitė tvoja Olivanderiui į veidą snukį, Bretas apstulbo. Va čia tai mano dukra prieš savo valią susižavėjęs pagalvojo vyrukas ir žengė artyn.
- Ji atsiprašo. Labai išsigando. Nenorėjome nieko blogo, - murmėjo Olivanderiui. Reikėjo kažkokiu būdu priversti Kaedę nusipirkti lazdelę - kaip kitaip ją išgrūsi į Hogvartsą? O jeigu to padaryti nepavyks, ką gali žinoti, gal ji taip ir liks jam ant sprando.
Bretas ilgokai žvelgė į mergaitę, bet šį kartą žvilgsnis buvo visiškai kitoks. Vyrukui nepavyko nuslėpti pasididžiavimo. Dabar jis jautėsi laimingas, kad susitiko šitą vaiką. Ji jam gėdos tikrai nepridarys. Tik vis dėlto vis tiek reikėjo atsikratyti, kitaip sakant, išgrūsti į Hogvartsą.
- Šaunuolė, - tyliai, kad senukas neišgirstų, sumurmėjo rudaplaukis. Nuslinkęs iki lazdelių vieną paėmė ir labai susikaupė. Nukreipė ją į dulkėse besivoliojantį skudurėlį ir aiškiai ištarė: - Wingardium leviosa!
Skudurėlis nelabai grakščiai, bet pakilo Bretui į ranką. Atsisukęs į Kaedę jis šyptelėjo ir neužtikrintai ištiesė lazdelę.
- Turėsi išmokti naudotis, - tarstelėjo, nors juto, kad yra pasiruošęs tvoti jai į veidą, jeigu tik to reikės. - Paimk į ranką ir pasakyk, ar ką jauti. Tiesiog paimk.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Brett OConnor »
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #33 Prieš 2 savaites »
     Smūgis buvo geras. Na, bet gal ne tokiomis situacijomis. Kas vožia seneliui per veidą su tokia jėga? Dabar jau ne Kaedė, bet Olivanderis suklupo ant žemės susiėmęs rankomis veidą, o savo nelemtą lazdą kažkur pametęs ant grindų. Kaedė slapta troško, kad tos lazdos jis daugiau niekada nerastų ir būtų pametęs visiems laikams. Tos lazdos ji jau prisižiūrėjo... Tačiau kai Bretas žengė į priekį užstoti Siobhános, šiai teko nustebti, ji nesitikėjo, kad Bretas taip lengvai atleis jai tą smūgį. Na, ne jam ji trenkė, bet kokią reputaciją jam užtraukė? Tačiau tokia kaip Kaedė negali neįsižeisti.
     - Ji atsiprašo?! Kas tau sakė, kad aš atsiprašau?! Ne iš oro aš sugalvojau jam užvožti, jis mane ne juokais išgąsdino! Nė nemanau atsiprašinėti, jis to nusipelnė! - nustebimas greitai vėl išblėso ir grįžo pyktis ant tėčio, kuris buvo sukilęs kai jis liepė pačiai Kaedei atsakinėti į to baltaplaukio klausimus. Užvaldyta įsiūčio O'Connor atsigręžė į Bretą ir jau norėjo ir jam gerai trinktelėti, tačiau jo vienintelis pašnibždomis ištartas žodis privertė pyktį atslūgti. Šaunuolė? Kaip suprasti? Jugi aš tam diedpalaikiui ką tik per veidą užvožiau, kaip galiu būti „šaunuolė“? Iš pradžių trumpaplaukė baisiai apstulbo, tuomet nurimo, ėmė mąstyti apie išgirstą žodį, o tuomet pajuto kilant pasitenkinimą. Aš Breto akyse - šaunuolė! Tėtis manimi didžiuojasi! Šypsena papuošė murzės veidą. Ji jau nebepaminė kada tai buvo paskutinį sykį. Galbūt dar gerokai prieš mamos mirtį? Prieš pusantrų metų?
     Patenkinta mergaitė stebėjo Bretą. Jis ėjo pasiimti... lazdos! Šypseną greitai pakeitė siaubas.
     - Ne! - netyčia garsiai išsprūdo Siobhánai. Tačiau dabar ne tai buvo svarbiausia - Bretas tuoj vėl padarys tas žalias žiežirbas! Persigandusi Kaedė užsidengė galvą rankomis, tačiau nespėjo laiku užsimerkti, ji išvydo... Ne žiežirbas. Ji išvydo kaip kažkokia skiautė pati pakilo nuo stalo! Jos niekas nekėlė! Sutrikusi Kaedė nedrąsiai atitraukė rankas nuo galvos ir įsistebeilijo į tą skiautę, kuri dabar vėl ramut ramutėliai gulėjo ant stalo. Gal jai tik pasivaideno? Bet kur tada žalios žiežirbos? Sumišimo pilnu žvilgsniu dukra pažvelgė į Bretą, tačiau šis tik ištiesė Kaedei lazdą. Iš pradžių jį negalvodama žengė atgal, norėdama jos išvengti, tačiau jug Bretas jos tėtis, jis tikrai negali norėti, kad jai nutiktų kas nors bloga, ypatingai po to, kai pavadino ją „šaunuole“. Be to, jug ir jis pats, ir tas senelis ėmė tas lazdas ir jiems nieko blogo nenutiko. O'Connor labai nedrąsiai ištiesė drebančią ranką link lazdos. Suspaudė ją delne, tačiau jis visas drebėjo nuo baimės.
     - Jaučiu baimę. Laikydama tą lazdą, - su virpuliu balse išlemeno Kaedė ir paleido nukristi tą lazdą ant žemės, nes laikyti ją buvo jau labai negeras jausmas. Netrukus išgirdo kaip ji atsitrenkė į medines parduotuvės grindis.
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 237
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #34 Prieš 2 savaites »
Aišku, Kaede negalėjo nepradėti vėl rėkauti. Čia, ko gero, jie ir skyrėsi. Bretas sunkiai atsiduso ir suurzgė:
- Tau reikia įsigyti tą daiktą. Jeigu Olivanderis tavęs bijos, nieko neparduos. Taip kad tu atsiprašai.
Ir tada mergiotė nusišypsojo. Geidžiamiausias Britanijos bomžas nesuprato, ko čia šypsotis, bet pagaliau suprato: ji išgirdo tyliai ištartą žodį. Jai patiko, kad jis, tėvas, pasakė būtent tai. Jausmas buvo nepažįstamas, tačiau keistai malonus. Negi jis gali sutarti su savo vaiku? Ak, kad taip turėtų ką jai pasiūlyti... Nekviesi mergaitės į tokius apspurusius namus, kokiuose gyveno O'Connor šeima. Be to, visai nereikėjo, kad visai šauni Kaede susipažintų su ta prakeikta Athena. Na jau ne, geriau jau Bretas pavogs pinigų ir užsakys sau ir savo dukrai apartamentus. Žinoma, bus apmaudu, kad tai ne kokia daili suaugusi panelė, bet šią akimirką rudaplaukis jautė: jis gali su šita mergaite sutarti.
Išgirdęs garsų šūksnį, parodantį, kad Kaede ir toliau persigandusi, kilstelėjo antakius. Olivanderis jau buvo nulindęs į tolimiausią parduotuvės kampą, tad buvo galima kalbėtis šiek tiek atviriau. Tik kaip, po velnių, šitai paaiškinti, kad čia nėra ko bijoti?! Pykčio pliūpsnis vėl nudegino mintis, tačiau kelis kartus giliai įkvėpęs Bretas nusiramino. Kaede, atrodo, buvo vienintelis pasaulyje žmogus, prie kurio šiam itin žaviam jaunikaičiui pavyksta suvaldyti pyktį.
Galiausiai mergiotė paėmė lazdelę. Aišku, persigandusi kaip koks Olivanderis, tačiau pirmas žingsnis žengtas. Viduje vėl sukirbėjo kažkas panašaus į pasididžiavimą šita mergaite. Tu nepadarei nieko, kad ji užaugtų tokia, kokia yra visiškai netikėta mintis kaukštelėjo į galvą. Bretas taip nustebo, kad beveik praleido pro ausis tai, ką Kaede jam sakė. Laimei, pavyko susitelkti į mergaitę.
- Suprantu, kad baisu, - burbtelėjo. Į galvą atėjo mintis. Patikrinęs, kiek turi pinigų, susiraukė. Nieko papildomo nupirkti jis paprasčiausiai negali. Vis dėlto... Nereikia ir pirkti, gal užteks pažiūrėti?
- Jeigu nori, galime pirmiau nueiti į kitą parduotuvę. Knygyną, kur pamatysi magiškas knygas, ar juokų krautuvėlę, kur pamatysi magijos smagiąją pusę. Ar nori? Burtų lazdelės yra galingas daiktas. Suklydau, kad atvedžiau tave čia.
Paskutinis sakinys buvo ištartas vos girdimai. Aišku, Kaede pati nenorėjo eiti į knygyną, bet gal ją sudomins Vizlių krautuvė?
- Nebijok, tau čia nieko blogo neatsitiks, - sumurmėjo vyrukas. Dar kartą paapgailestaudamas, kad Kaede yra tik maža mergaitė, žengė prie jos ir labai neužtikrintai apkabino.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • I kursas
  • *
  • 25
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #35 Prieš 2 savaites »
     Kaip kažkoks medienos gabalas gali sukelti tokius dalykus?! Kaip aš galiu šito nebijoti? Tai tik mediena, o iš jos sklinda žalios žiežirbos ir ja mostelėjus pakyla daiktai į orą! KAIP man to nebijoti?! Su baime akyse Kaedė žvelgė į ant žemės besimėtančią lazdelę, kurią neseniai pati numetė. Rankų virpulys nepraėjo, bet bent jau O'Connor sugebėjo pažvelgti į tą nelemtą daiktą, kuris ją baisiai gąsdino. IR AŠ TURĖSIU IŠMOKTI JĄ VALDYTI?! Ši mintis dar labiau gąsdino nei pati lazdos egzistencija.
     Prabilus Bretui, Siobhána pagaliau pakėlė vis dar baimės sklidinas akis nuo lazdelės link Breto. Norėdama kaip nors numalšinti baimę ir sutelkti dėmesį į priešais stovintį vyrą, o nebe į, rodos, begalinę baimę ir jai vis dar nesuprantamus bei gąsdinančius reiškinius, Kaedė ėmė giliai ir tankiai alsuoti. Jai prireikė laiko kol Breto žodžiai įsisavino jos galvoje ir pakeitė baimės, kaip dominuojančios, vietą.
     - Supranti?.. Tai... tai kodėl mane čia atsivedei? Kad išgąsdintumei? Kad baime atbaidytumei mane nuo magijos? Nuo savęs? Ar... ar kažkas kito? - pralemeno trumpaplaukė, nes vis dar buvo apgaubta baimės šešėlio. Pasiūlymas apie kitą parduotuvę Kaedei pasirodė padrikas ir neišbaigtas, bet galbūt taip tik atrodė baimės gaubiamai vienuolikmetei. Galbūt tai buvo net labai protinga mintis, galbūt net būtų buvę geriau pasirinkti kitą parduotuvę, atsikratyti šios vietos, kuri Kaedei kelia baimę. Bet kažkas, tikrai ne pati baimė, bet kažkas, gal tas menkas noras pažinti magijos pasaulį, kurį Siobhána taip gniaužė, pastūmėjo Kaedę papurtyti galvą. Tiksliau net ne Kaedę. Ne ji pati papurtė galvą, o tas kažkas. Kaedė nebūtų purčiusi. Bent jau iki tol, kol Bretas neprisiartino prie mergaitės. Jis apglėbė ją rankomis. Tėtis apglėbė ją rankomis! Visą gyvenimą Kaedė šito troško! Jai taip to reikėjo! Nuvijusi visas mintis, - ir baimę taip pat - O'Connor taip pat stipriai apkabino tėtį. Jos veidas paniro į Breto marškinių jūrą. Jai ji ir sukuždėjo:
     - Myliu tave, tėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Kaede Siobhán OConnor »
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 237
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #36 Prieš 2 savaites »
Bretas suirzo. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl Kaede tokia persigandusi. Žinoma, jeigu Brendanas nebūtų gavęs laiško, jis pats būtų buvęs pirmas burtininkas šeimoje. Ir vis dėlto tokios panikos niekas nejautė. Na, nebent motina, supratusi, kad teks sūnums pirkti keistus ir nesuprantamus daiktus.
Sunkiai tariami žodžiai įžeidė. Vyrukas sugniaužė kumštį, tačiau sugebėjo netrenkti nei Kaedei, nei Olivanderiui, kuris, tiesa, ir toliau buvo sėkmingai pasislėpęs. Po galais, jis prisipažino suklydęs, o šita mergiščia ir toliau įtarinėja?! Negalėdamas tuo patikėti geidžiamiausias Britanijos bomžas spoksojo į dukrą ir svarstė, ar verta kažką sakyti. Ko gero, ne, nes ji akivaizdžiai iš tėvo laukė tik blogiausio. Kažin ką apie mane pripasakojo jos motina tūždamas galvojo rudaplaukis.
O sprendimo apsikabinti vaiką netrukus labai pasigailėjo. Nebuvo jis nei jausmingas, nei draugiškas. Neįsivaizdavo, kodėl tai padarė, tačiau akivaizdu, kad Kaede suprato poelgį visiškai ne taip kaip turėjo. Šiaip ne taip nenusipurtęs ir netgi nepatraukęs rankų Bretas spoksojo į vieną tašką ir galvojo. Tikrai neketino sakyti irgi mylįs. Tai jau būtų pernelyg absurdiška. Bretas nemylėjo nieko, netgi dailiausių Britanijos panelių.
- Nenorėjau išgąsdinti, - tyliai pratarė. Garsiau kalbėti bijojo - neabejojo, kad balsas išduotų susierzinimą, o vėl klausytis riksmų ir nepasitenkinimo vyrukas paprasčiausiai neturėjo jėgų. - Tikrai nesiekiu tave atbaidyti nuo magijos. Tai yra nuostabus sugebėjimas. Išmoksi jį valdyti ir…
Geidžiamiausias Britanijos bomžas nutilo vidury sakinio. Pats niekada neturėjo progos išmokti valdyti šią nuostabią galią.
- Maniau, kad bus įdomu pamatyti stebuklingiausią parduotuvę, - po kiek laiko pridūrė. Jautėsi labai kvailai - kodėl jis turi teisintis prieš šitą vaikiščią?! Vis dėlto ji buvo jo dukra - nuotaikų kaitos pernelyg priminė jį patį. Tai, tiesą sakant, net gąsdino. Galbūt jis, Bretas išties gali ją pamilti?
- Ar nori pabandyti dar kartą? - kiek garsiau paklausė ir padvejojęs perbraukė ranka per trumpus plaukus. Juk taip elgiasi tėvai, ar ne?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):