0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Skersinio skersgatvio įėjimas nuo pat ryto buvo atviras burtininkams ir raganoms. Buvo paskutinė savaitė prieš naujuosius mokslo metus Hogvartse. Todėl visi kas dar nebuvo isigijes prekių plūdo į skersgatvį "bangomis". Galėjai išvysti senų ir jaunų, gražių ir šlikščių, aukštų ir žemų. Tačiau ko čia niekada nepamatytum tai žiobaro. Į Skersinį skersgatvį buvo leidžiami tik burtininkai, o jei kaip nors patekdavo žiobaras jis budavo skubiai gabenamas į Magijos ministerija atminties trinimui.
Evelina Skersiniame skersgatvyje lankėsi ne pirmą kartą. Kadangi jos seneliai su kuriais ji gyveno čia važiuodavo parduoti savo daržovių, tai ji kartais jiems padėdavo. Bet nusipirkti reikmenų į Hogvartsą čia lankėsi pirmą kartą. Pirmiausiai jie buvo užėje į Gringotsą ir ten prisirinko pinigų kapšelius galeonų. Ilgainiui diena ėmė eiti į pabaigą, o pinigų kapšeliai pastebimai palengvėjo. Daiktų krepšiai pilni pirkinių. Galiausiai skersgatvio gatves pasiekė vakaro prieblanda. Jame jie užtruko visą dieną. Galiausai liko tik vienas daiktas - lazdelė. O, ja galima buvo isigyti tik pas Olivanderį. tad visa šeimynėlė patraukė link jo krautuvės. Lauke pasiliko senelis ir senelė, bei sesės. Evelina viena įėjo pas lazdelių meistrą. Parduotuvė atrodė šiurpokai. Čia tvyrojo dar tamsesnė prieblanda, kuri dar labiau susilpnino šviesą. Viduje nieko nesimatė (jokio žmogaus).
- Sveiki? - pašaukė Evelina. Jai vos širdis nenukrito į kulnus kai iš už lentynos išniro žila galva.
- Laba diena, panele, - pasakė senasis Olivanderis.
Evelina tik mandagiai linktelėjo. Tačiau Olivanderis nekreipė į tai dėmsio. Jis tik nusisuko nuo jos ir su savo medinėmis kopėčiomis nučiuožė palei lentynas.
- Taip, taip... - murmėjo. - Galbūt ši?..
Evelina ištempusi kaklą bandė ižvelgti ką jis daro. Tačiau jai taip ir nepavyko pamatyti ką jis veikia todėl nusuko galvą ir ėmė nekantriai lukuriuoti. Pagaliau senasis ponas sugrįžo. Rankose jis laikė pailgą dėžutę, o joje kaip spėjo mergaitė gulėjo lazdelė.
- 15 colių, beržas, trolio ūsas, gan lanksti...
Evelina nedrąsiai paėmė lazdelę. Ranka šiek tiek drebėjo. Ji mostelėjo lazdele. Tačiau... Evelina užsidengė burna.
BUM!
Sprogo pusę lazdelių lentynos. Mergaitė skubiai padėjo lazdelę ir ėmėlaukti kitos. Pats Olivanderis visiškai ramiai reagavo į lentynos sprogima. Jis teištarė "Ne... Tikrai ne ši...". Jis vėl užlindo už lentynų. Evelina ėmė laukti. Netrukus Olivanderis vėl pasirodė su nauja lazdele. Įdomu kiek jų man dar teks išbandyti, kad rasčiau tinkama?.. pagalvojo Evelina. Olivanderis padavė jai lazdelę. Ši turėjo melsvą galą, o vieta kur turėjo laikyti ruda. Abi lazdelės dalis skyrė auksinis perjungimas.
- 12 colių, erškėtis, velos plaukas, elastinga, - paaiškino Olivanderis.
Evelina paėmė lazdelę. Nesuprato kas vyksta. Virš galvos sužibo raudona šviesa. Ir pagaliau Evelina suprato. Tai jos "išrinktoji" lazdelė. Ji sumokėjo už daiktą ir išėjo iš parduotuvės. Saulė nutvieskė jos veidą.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Bretas laikydamas sesutės ranką sparčiu žingsniu artinosi Olivanderio krautuvėlės link. Tiesą sakant, pradėjo gerokai jaudintis: jo lazdelę motina įdavė Brendanui, kad parduotų. Gautų pinigų jis, žinoma, nematė ir, ko gero, už juos nė negavo pavalgyti. Dabar buvo nusiteikęs įsigyti naują magišką daikčiuką. Lauke subruko pavogtas knygas į kuprinę, tad dabar užančiuose vietos nelegaliai lazdelei buvo daugiau nei pakankamai.
Didelis kiekis žmonių neleido eiti taip greitai, kaip vyrukas norėjo, tad teko kelis kartus piktai nustumti praeivius į šoną. O'Connor šeimos atstovus lydėjo nepasitenkinimo kupini šūksniai, bet tokios smulkmenos Bretui nerūpėjo. Reikėjo pagaliau užbaigti šitą reikalą ir paleisti mažę namo. Vaizduotė jau piešė vaizdus, ką veiks, kai Athena sėdės traukinyje į Sautendą, kuriame, suprantama, Breto ir kvapo nebus. Ne, jis pasiliks Londone, susiras gražią panelę ir praleis su ja nuostabų vakarą ir naktį.
Deja, iki tos nuostabios akimirkos reikėjo užbaigti reikalus su šita iki gyvo kaulo įgrisusia sesute. Atidarė duris ir iš karto išgirdo malonų vyrišką balsą:
- Septyni galeonai.
Piktai įstūmęs Atheną vidun pamatė, kaip kažkoks berniukas moka už savo lazdelę ir ruošiasi išeiti. Palikęs sesutę parduotuvėje Bretas išsekė paskui berniuką ir jo mamą į lauką. Ten staigiai užlaužęs moteriai rankas atėmė iš jos kelis galeonus ir kuo ramiausiai grįžo vidun. O ką jam daryti, jeigu kitaip neužtektų pinigų? Tenka ieškoti būdų, dėl šito žavusis jaunuolis tikrai nekaltas.
- Šitai reikia lazdelės, - burbtelėjo nepasitenkinimo kupinu balsu ir parodė į sesutę. Daugiau į nieką nekreipdamas dėmesio priėjo prie artimiausios lentynos ir neryžtingai ištiesė ranką lazdelių link. Be galo norėjosi vieną paimti ir išbandyti, bet kažkodėl buvo nedrąsu. Atrodė, kad ponas Olivanderis jau pradėjo darbuotis su Athena, tad galbūt pavyks nutaikyti progą nušvilpti kurią nors lazdelę?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
O'Connor šeimos duetas brovėsi pro žmones. Brett'as negailestingai stumdė visus žmones pasitaikiusius kelyje. Kartais Athena sumurmėdavo atsiprašau, tačiau ne visada spėdavo tai padaryti. Na, bet bent jau dėl tokio brolio greičio jie jau greitai stovėjo prieš Olivanderio krautuvės duris. Rudaplaukė greitai įėjo vidun ir apsižvalgė. Ši parduotuvė dvelkė magija. Na, arba taip jai atrodė. Gali būti, kad ji tiesiog per daug norėjo, kad viskas būtų magiška. Juk ji tik mergaitė, besitikinti, kad galės mokytis magijos. Iš tiesų, taip ji galės pabėgti nuo savo šeimos ir gal net pradėti naują gyvenimą Hogvartse.
Greitai brolis pardavėjui pasakė, kad smaragdinių akių savininkei reikia lazdelės. Mergaitė droviai šyptelėjo ir priėjo arčiau Olivanderio.
- Laba diena, - tarė ji.
- Seniai tavęs laukiau, O'Connor. Kiek pamenu tu ne pirmoji, - ištarė Olivanderis draugišku tonu. Mergaitė linktelėjo, o senukas nusisuko į lentynas ir jose pradėjo ieškoti lazdelės. Būsima Hogvartso mokinė stebėjo jį su smalsiu žvilgsniu. Netgi pamiršo apie savo brolio egzistavimą čionais.
- Manau, kad ši kaip brolio tau turėtų tikti, - tarė padėdamas lazdelę ant stalo. O'Connor'ų jauniausioji atžala mostelėjo lazdele, tačiau tik išgriovė keletą lazdelių. Persigandusi padėjo lazdelę atgal į dėžutę.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Seniai tavęs laukiau, O'Connor. Kiek pamenu, tu ne pirmoji mintyse piktai kartojo Bretas pono Olivanderio žodžius. Aišku, kad ne pirmoji! Tai jis buvo pirmasis, kuris neturėjo galimybės baigti Hogvartsą! Kuo Brendanas geresnis? Kodėl visi yra geresni už jį? Taip tikrai nesąžininga! Bretas buvo nepalyginamai gražesnis už vyriausią šeimos vaiką. Tikėjo, kad būtų ir daug geresnis burtininkas. Bet ne! Tėvai turėjo būtinai sugadinti jo gyvenimą!
Ar galima greičiau baigti tas mandagybes ir pagaliau prieiti prie reikalo?! vis labiau pyko rudaplaukis spoksodamas į lazdeles. Kaip ir brolio?! pasipiktino vyrukas. Negi tas idiotas turėjo tiek įžūlumo garsiai priminti, kad ir jis, Bretas, turėjo lazdelę? Kaip galima šitaip elgtis? Mintis, kad ponas Olivanderis galėjo kalbėti apie Brendaną, net neatėjo į galvą. Ne, dabar šitas žioplys tikrai pasigailės!
Greitu žingsniu priėjęs prie senojo lazdelių pardavėjo nieko nesakė, tiesiog trenkė kumščiu į nosį. Olivanderis nugriuvo, jo veidas paplūdo kraujais. Tai pykčio nė kiek nesumažino. Atsisukęs į sesutę Bretas griebė jai už pakarpos ir kilstelėjo nuo žemės.
- Jeigu per penkias sekundes neišsirinksi lazdelės, pasigailėsi gimusi, maže, - suurzgė jis. Numetęs ją ant žemės net nežiūrėjo, ar sesutė neužkliuvo už kokios nors lentynos. Kam rūpi tokie niekniekiai?! Tik jau ne geidžiamiausiam Britanijos bomžui, kuris tiesiog norėjo kuo greičiau iš čia nešdintis. Ak, kaip jam nusibodo leisti laika su ta prakeikta mažvaike!
Grįžęs prie lazdelių pagaliau ryžosi vieną iš jų paimti. Ištraukęs iš dėžutės nieko nepajuto. Ar tai reiškė, kad ši lazdelė nėra ta? Su tam tikru susidomėjimu pažvelgė į pagaliuką, bet galiausiai nutarė padėti ją į vietą. Nieko, susiras geresnę. Tokią, kuri įrodys pasauliui ir tėvams, kad būtent jis yra geriausias šeimos burtininkas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Olivanderis susimąstė ir nusisuko pasiimti kitos lazdelės. Rudaplaukė laukė su nekantrumu. Labai bijojo, kad neras sau tinkamos lazdelės. Greitai, lazdelė dėžutėje jau gulėjo ant stalo. Šios lazdelės forma buvo tikrai įdomi ir netgi keistoka.
- Bandyk šią, 9 colių, iš juodmedžio, šerdyje slypi testralio uodegos plaukas, gana lanksti, - pasakė pardavėjas. Mergaitė jau norėjo mostelti lazdele, tačiau brolis trenkė tiesiai ponui Olivanderiui į nosį. Athena sukliko iš išgąsčio. Juk jis galėjo užmušti pardavėją... Šis juk yra kiek vyresnio amžiaus. O'Connor visiškai prarado pagarbą broliui. Jis monstras.
- Pone Olivanderi, aš labai jūsų atsiprašau, - pasakė smaragdinių akių savininkė. Greitai ir ji pati pakilo nuo žemės. Brett ją pakėlė nuo žemės laikydamas už pakarpos. Mergaitė sukando savo lūpą susinervinusi. Ji bijojo, kad dabar pat brolis ją užmuš, tačiau jis tik pagrasino. Jam ja nuleidus ant žemės, mergaitė krito ir kiek susimušė nugarą. Tačiau tai nebuvo svarbu. Ji turėjo išsirinkti lazdelę. Paėmusi lazdelę esančią ant stalo, mostelėjo, tačiau šį kartą priešingai - nieko neįvyko. Athena tyliai atsiduso.
- Dar kartelį atsiprašau jūsų už brolį, - sumurmėjo prie Olivanderiui ir vėl nusisukant.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Atsiprašau, atsiprašau! mintyse plūdosi Bretas. Nustotum atsiprašinėti, o tiesiog išsirinktum greičiau lazdelę, ir galėtume keliauti iš čia! Atsiprašau, atsiprašau! Vyrukas buvo juodai įsiutęs. Pagriebęs keletą dėžučių su lazdelėmis paleido jas į priešingą parduotuvėlės kampą. Dėžutės atsidarė, magiškieji pagaliukai išsilakstė į visas puses. Tai, deja, įsiūčio nė kiek nesumažino. Pačiupęs dar vieną dėžutę rudaplaukis ją atsargiai atidarė ir ištraukė lazdelę. Atsisuko į kažko ant žemės nusivertusią sesutę ir poną Olivanderį. Laimei, jie abu kėlėsi, kas leido tikėtis, kad kada nors pavyks iš čia ištrūkti. Kol seniokas neatsistojo ir nepradėjo aiškinti, kad Bretui lazdelės nereikia, geidžiamiausias Britanijos bomžas mostelėjo ta, kurią laikė rankoje. Deja, ir vėl nieko nepajuto.
- Kas per... - vos girdimai suurzgė jis. Neatrodė, kad Athenai sekasi geriau. Jis priėjo ir išplėšė lazdelę sesutei iš rankos. Mostelėjo, tačiau taip pat nieko nenutiko. Čiupęs dvi artimiausias dėžutes šiurkščiai subruko jas mergaitei į rankas kartu ją stipriai pastumdamas.
- Judam judam, - kiek garsiau burbtelėjo ir nepaisydamas neryžtingų pono Olivanderio protestų grįžo prie lentynos. Kiek aukščiau buvo padėta tamsiai žalia dėžutė, kuri iš karto patraukė vyruko dėmesį. Kuo puikiausiai žinojo, kad toks elgesys parduotuvės savininkui nepatiks, tačiau vis tiek atsargiai užlipo ant žemesnės lentynos. Būtinai reikėjo pasiekti dominančią dėžutę.
Net jos neatidaręs rudaplaukis pajuto, kad kaip tik to ir ieškojo. Lūpose atsirado "žavioji" Breto šypsena. Jis netgi nebebuvo piktas. Nerūpestingai paėmė lazdelę į rankas ir mostelėjo. Kaip tik taip ir turėjo būti. Šio jausmo jis nebuvo pajutęs gyvenime, netgi tada, kai įsigijo pirmąją lazdelę. Nuostabu!
- Tu jau? - visiškai ramiai priėjęs prie Athenos paklausė vyrukas.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Brolio elgesys mergaitei buvo visai nepriimtinas. Kartais ji netgi nebesuprasdavo kaip jie yra giminės. Juk Athena taip nesielgtų? Ar ne? Ji juk negalėtų būti tokia kaip brolis? O gal? Ne. ji negalėtų būti tokia kaip brolis.
Brett'as tikrąja ta žodžio prasme pradėjo siaubti parduotuvę. O'Connor matė su kokiu liūdesiu Olivanderis žvelgia į savo lazdeles, tačiau daugiau nieko nebesakė. Greitai broli pribėgo ir prie jos bei išplėšė jai iš rankų lazdelę. Rudaplaukė tyliai atsiduso nieko nesakydama. Neturėjo ką jam pasakyti ir bijojo ką nors jam pasakyti. Jis juk yra Brett. Jis gali padaryti bet ką visiškai nesibaimindamas ir negalvodamas apie kitus.
Smaragdinių akių savininkei ramiai bestomint į rankas buvo įbruktos dvi lazdelių dėžutės. Ji kiek susisvyravo dėl brolio jėgos. Tačiau, vis tik atsidarė vieną iš dėžučių ir pamojo lazdelę. Deja, nieko neįvyko. O'Connor šeimos atstovė jau norėjo apsiverkti. Juk jai netinka nei viena lazdelė, o tai gali reikšti, kad ji visai nėra burtininkė. Galbūt tas laiškas buvo skirtas kokiai nors kitai Athenai? savęs mintyse paklausė mergin kaip reikiant susinervindama. Žinojo, kad jei neišsirinks lazdelės ir nebus burtininkė brolis ir tėvai baisiausiai užpyks dėl išleistų pinigų.
Olivanderis, greičiausiai matydamas mergaitės nuotaikų kaitą apsisuko į lentynas ir ištraukė gražią juodą dėžutę su sidabriniais padailinimais. O'Connor smalsiai pažvelgė į dėžutę ir kaip tik tuo metu prie jų prisistatė brolis.
- Aš turiu išbandyti dar vieną, tuojaus baigsiu, - ištarė mergaitė laikydama dėžutę prie pat savęs, kad brolis negalėtų atimti.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Rankose laikoma lazdelė kėlė kažkokį keistą jausmą. Bretas visai nejuto pykčio ar paniekos. Atrodė, kad viskas klostosi kaip tik taip, kaip ir turi klostytis. Ar kiekvienas burtininkas praradęs lazdelę jaučiasi taip, tarsi iš jo būtų atimta kažkas daugiau? Sielos dalelė? Ką gi, tokiu atveju vyrukas tikrai nėra kaltas dėl to, kad retkarčiais šiek tiek supyksta. Kai tėvai iš savo vienuolikmečio sūnaus atima itin svarbią asmenybės dalį, ar jis gali augti kaip normalus vaikas? Ar gali būti niekuo neišsiskiriantis visuomenės atstovas?
Paklausta, ar jau išsirinko lazdelę, Athena atrodė taip, tarsi būtų kažko išsigandusi. Bretas niekaip negalėjo suprasti, ko čia bijoti: argi ponas Olivanderis nėra pripratęs prie to, kad beveik kiekvienas pirkėjas išbando galybę lazdelių? Jeigu tik atmintis neapgavo, jis pats išbandė gal dvidešimt. Sesutė kol kas laikė… Antrą? Trečią? Rudaplaukis tikrai nežinojo, mat jam visai nerūpėjo. Svarbiau buvo greičiau užbaigti šitą “itin atsakingą momentą” ir keliauti sau. Vis dėlto toks sesutės baikštumas suerzino, o šį menką jausmą netrukus pakeitė ir kitas - pyktis.
- Tai ir bandyk, po galais, - suurzgė geidžiamiausias Britanijos bomžas vėl stumtelėdamas sesutę. Kiek ji čia gali išsidirbinėti?! Jau seniausiai galėjo mostelėti tuo kvailu daiktu, ir būtų galima nešdintis iš čia lauk! Vėl prisiartinęs prie Athenos čiupo jai už rankos ir pasilenkė taip, kad beviek susilietė nosimis.
- Išbandai šitą daiktą. Tučtuojau. Jeigu užtruksi ilgiau nei būtina…
Šį kartą sakinio nebaigė. Atrodė, kad ponas Olivanderis pernelyg susidomėjęs stebi, ką O’Connor šeimos atžalos veikia jo parduotuvėje. Tai Bretui visiškai nepatiko. Paleidęs sesutę dar kartą stumtelėjo ją tolyn nuo savęs ir vėl užlindo už lentynų. Gal pagaliau pavyks išsibandyti vis dar lankoje tebelaikomą lazdelę?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Athena nervinosi. Ji labai bijojo brolio, kadangi nežinojo ką jis gali padaryti. Juk jis tikrai neprognozuojamas.
- Aš renkuosi, - pasakė rudaplaukė šiek tiek drebančiomis rankomis atidarydama lazdelės dėžutę. Čia pamatė nuostabaus grožio juodos spalvos lazdelę. O'Connor šyptelėjo ir paėmė lazdelę į rankas. Jau norėjo ją išbandyti, bet išgirdo kitus brolio žodžius. Ją sukaustė dar didesnė baimė prieš išbandant lazdelę. Athena atsiduso, bet vis tiek nusprendė išbandyti lazdelę. Smaragdinių akių savininkė mostelėjo ja. Ir tai nutiko. Ji suprato, kad ši lazdelė yra jos. Smaragdinių akių savininkė nusišypsojo apsidžiaugdama, jog surado savąją lazdelę.
- Radau. Ši lazdelė mano, - pasakė su šypsena mergaitė. Baimė broliui kažkur išgaravo. Ji galės apsiginti. Dabar ji nebebus bejėgė prieš savo brolį. Ji galės nubausti ji burtais už visas mėlynes, kurias jis paliko. Nors kerštas ir nebuvo gerai, jai vis tiek reikėjo kažkaip apsiginti nuo brolio, o mokymasis Hogvartse tik padės jai tai padaryti.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Renkuosi renkuosi. Grybus gal tu ir renkiesi! vis labiau siuto Bretas. Renkasi ta mažė, matote! Kiek galima rinktis! Visos tos nelemtos lazdelės yra magiškos! Kodėl jai netinka pati pirma? Ne, matote, panelei O'Connor reikia kažkokios ypatingos! Kas ji mano esanti?! Nei kokia gražuolė, nei kas! Tiesiog visiškai niekuo neypatingas vaikas, kurio mokykloje niekas nė nepastebės! Net ir Bretas, kuris nuo pat mažumės buvo itin žavus berniukas, neturėjo galimybės išsirinkti ypatingos lazdelės! Tad ką čia šita sau leidžia?!
Pasislėpęs už lentynos vyrukas tikėjosi bent kiek nurimti, bet tai sekėsi itin sunkiai. Ak, kaip jam nusibodo trintis čia su ta sesute! Kodėl jis turi gaišti savo brangų laiką, kol Jos Didenybė Athena O'Connor išsirinks pakankamai karališką burtų lazdelę, kai jis, Bretas, tokio daikto iš viso neturi?! Argi taip sąžininga?!
Būdamas be galo piktas ir vėl nesuvaldė emocijos, tad iš už lentynos netrukus pasipylė daugybė dėžučių su burtų lazdelėmis. Ko gero, rudaplaukis būtų visiškai suvertęs parduotuvėlę, tačiau, laimei, ausis pasiekė žodžiai, pranešantys, kad Athena pagaliau teikėsi išsirinkti tai, ko jai reikia. PA-GA-LIAU!
Priėjęs prie sesutės griebė lazdelę jai iš rankos ir nutrenkė ant prekystalio. Savąją dėžutę laikė rankoje, tačiau nė neketino už ją mokėti. Ponas Olivanderis norėdamas tikrai galėjo jos nepastebėti. Deja, tokio protingo sprendimo jis nepriėmė.
- Keturiolika galeonų, - pasigirdo nedrąsus balsas. Bretas žinojo, kad tai yra kaina už dvi lazdeles. Tai jį vėl įsiutino. Apėjęs prekystalį prisiartino prie senojo prekybininko ir apsivijęs ranka pradėjo smaugti.
- Ką tu sau leidi? Už savo lazdelę gautų pinigų niekada nemačiau. Kodėl turėčiau mokėti už šitą? - suurzgė tiesiai senukui į veidą. Stipriai pastūmė, ir ponas Olivanderis atsitrenkęs į lentyną nugriuvo ant žemės, tačiau Bretas į jį nebežiūrėjo. Ant prekystalio nutrenkė septynis galeonus, čiupo sesutės lazdelę, savąją saugiai patalpinęs nesuplyšusioje kišenėje.
Daugiau neprataręs nė žodžio ir nė nepažvelgęs į Atheną ar poną Olivanderį vyrukas išėjo į gatvę.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Brolio reakcija nebuvo labai tragiška. Jis reagavo palyginus ramiai. Tuo jauniausioji O'Connor atžala buvo labai nustebinta. Kaip JOS brolis galėjo reaguoti ramiai ir ne taip žiauriai kaip įprastai. Rudaplaukė tuo buvo netgi pamaloninta. Tačiau jo geras elgesys nesitesė ilgai. Greitai atėjo akimirka kai reikėjo sumokėti už lazdeles. Brett'as žinoma iškėlė sceną, tačiau smaragdinių akių savininkė nesuprato kaip tai įmanoma. Kam jam ta lazdelė? Juk jis nelankė burtų mokyklos. Dabar mergaitė tikrai nebegalės apsiginti prieš jį burtais, kadangi ir jis turės burtų lazdelę. Visi jos planai buvo sugriauti. Būsima Hogvartso mokinė tyliai atsiduso. Vos sumokėjęs už lazdeles brolis išlėkė. Kažkodėl pasiėmė ir jos lazdelę.
- Dar kartelį atsiprašau, pone Olivanderi. Mano brolis neprognozuojamas. Ačiū jums, - ištarė nusekdama iš parduotuvės paskui brolį. Juk jei reikės kaip nors nusigauti namo... O traukinio bilietui pinigų ji neturėjo, tad tam jai reikėjo brolio pagalbos.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Geidžiamiausias Britanijos bomžas nė neketino paleisti Kaedės rankos. Mergužėlei netinka knygos? Tebūnie! Jie nueis į pačią magiškiausią įmanomą vietą. Bretas nuoširdžiai tikėjosi, kad sukrapštys tuos kelis galeonus, kuriuos kainuoja ne kas kitas, o burtų lazdelė. Jeigu tai vaikigaliui bus nepakankamai magiška, apsieis ji be Hogvartso. Ir be tėvo, žinoma.
Taigi eiti teko ne taip jau ir arti. Bretas nepaisė to, kad mergaitei galbūt skauda koją. Geidžiamiausias Britanijos bomžas grūdosi pro žmones, prireikus nevengė ir gerai kaukštelėti alkūne. Kurį laiką nieko nesakė, bet galiausiai susiprotėjo pranešti:
- Einame į pačią magiškiausią parduotuvę. Burtų lazdelės. Jeigu ir tai nepatiks...
Sakinys taip ir liko neužbaigtas. Ar to priežastis buvo užgniaužtas pyktis, nežinia. Tačiau jie pasiekė reikiamą parduotuvę, ir Bretas sunerimo. Olivanderis jį tikriausiai prisimins. Šiaip ar taip, garsiausias lazdelių meistras tikrai ne kasdien yra sumušamas ir paprasčiausiai apvagiamas. Už Athenos lazdelę sumokėjau nepatenkintas prisiminė rudaplaukis ir atidarė duris. Vis tik pirmam į parduotuvę eiti buvo nedrąsu, tad trūktelėjo mergaitę į priekį, o jai atsidūrus tarpduryje stipriai įstūmė į vidų. Apie sužeistą koją, tiesą sakant, visiškai negalvojo.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
     - Bretai! Tėti! Suaugęs žmogau? Žaliaaki? O'Connorai? Po galais, atsakyk gi kaip man į tave kreiptis! Man ši situacija tiek pat keista kiek ir tau ir taip pat neišmanau kaip turėčiau elgtis. Aš klausiu labai rimtai - kokį kreipinį man naudoti? Galiu vadinti Bretu, gal tai bus mum abiem paprasčiau kol priprasime prie... viso šito. Nes tėtis... Na, tai... kiek keista, nemanai?
    Kaedė buvo nepatenkinta, kad negavo atsakymo į vieną svarbiausių klausimų. Tačiau Bretas bent jau užsiminė apie kitus, kuriuos visus apjungė toji mokykla. O'Connor buvo priversta nutilti, mat norėjo išgirsti viską, ką turi pasakyti Bretas, tačiau šiam staigiai perėjus nuo pasakojimo apie Hogvartsą iki rėkimo apie jį, Siobhána sutriko ir nejučiom kiek atšlijo nuo tėčio. Kodėl? Kaip buvo atimta? Tu to nenorėjaj, taip?.. Iš vis, kam reikia atimti galimybę mokytis? Kaedė išsigando, jai pasidarė gaila Breto, nors pažįsta jį tik kelias akimirkas. Iš to, kaip skausmingai jis kalbėjo apie tai, jog neteko galimybės mokytis Hogvartse, Kaedė suprato, kad tai labai daug jam reiškia. Gal tikrai jai pačiai nusišypsojo sėkmė, kad gavo tą laišką? Kaedė ieškojo tinkamų žodžių, tačiau tą darė per nelyg ilgai. Bretas stipriai suspaudė žaliaakės ranką, tą pačią, kuria ji buvo įsikabinusi į jį ir ėmė tempti... kažkur, tiesą sakant O'Connor visai nenutuokė kur yra tempiama. Jai tai labai nepatiko. Kaedė mėgino ištrūkti iš Breto gniaužtų, tačiau sužeista koja neleido to padaryti. Nežinia kur ji eina, Siobháną kankino labiausiai. Kojos ir rankų skausmus buvo galima pakęsti, tačiau jai labai nepatiko, kad Bretas nesako kur ją vedasi tempiasi. Po kiek laiko, nuėjus gana nemažą atstumą, kas su sutvarstyta koja buvo tikras iššūkis, bet Bretas į tai nekreipė nė menkiausio dėmesio, tad stengėsi ir Kaedė, mat galvojant apie skausmą tik dar labiau skaudėtų, negu jį užgniaužiant ir pamirštant., Bretas ana piktu tonu užsiminė kur jie keliauja.
     - Jeigu ir tai nepatiks?.. Kas tada? - pasistengė užgniaužti nuostabą dėl burtų lazdelių ragindama tėtį  pratęsti nebaigtą mintį. Tačiau greitai jos pačios mintis nutraukė priešais išdygusi parduotuvė su užrašu "Olivanderiai". Žinoma, tai nieko Kaedei nereiškė ir nebūtų atkreipę jos dėmesio, jeigu Bretas nebūtų atlapojęs jos durų ir per jėgą įstumęs Kaedę į vidų. Neišsilaikiusi be atsirėmimo, trumpaplaukė sukulpo ant medinių parduotuvės grindų. Ir nors ir skausmas baisiai degino koją, ji visomis pastangomis pakilo nuo grindų ir atsirėmusi į sieną atigręžė į tėtį.
     - Kas čia per vieta?
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Kodėl tau iš viso reikia į mane kreiptis? Tiesiog palik mane ramybėje! vis labiau siuto Bretas, tačiau kažkodėl nenorėjo to parodyti vaikui. Ne, tai tikrai nebuvo dėl to, kad šita purvina mergiotė buvo jo duktė. Ko gero, vyrukas stengėsi aprimti tik todėl, kad jie buvo magiškoje vietoje. Ten, kur jis gali patekti. O tai gerokai taisė nuotaiką.
- Gali vadinti Bretu, - visiškai abejingai pratarė geidžiamiausias Britanijos bomžas. Tikėjosi savo vardo iš šitos mergiūkštės lūpų neišgirsti, bet įtarė, kad bus toli gražu ne taip. Šiaip ar taip, ji ir glėbesčiuotis labai jau norėjo. Pernelyg jauna su apmaudu priminė sau dailus jaunuolis.
Dar vienas klausimas (kiek ji gali klausinėti?!) liko neatsakytas. Geriau vaikui nežinoti, kas nutiks, jeigu Bretas iš tiesų įsius. Ne, tegul ji mano… Na, geriausia būtų, jeigu nieko nemanytų. Bet jeigu jau reikia, tegul laikosi iliuzijos, kas susitiko tėvą.
Kaedei skaudėjo koją. Pamatęs, kaip ji vargiai stojasi nuo grindų, Bretas tą kuo puikiausiai suprato. Apsimetė nesuprantąs, kad pats čia nemažai kuo dėtas, tad tik žiūrėjo į vaiką.
- Burtų lazdelių krautuvė. Olivanderiai - seniausia ir geriausiai žinoma giminė, kuri užsiima šituo verslu, - abejingai atsakė į klausimą rudaplaukis. Tuo metu iš už lentynos išlindo parduotuvės savininkas. Pamatęs Bretą jis aiškiai išsigando, bet nieko nesakė. Geidžiamiausias Britanijos bomžas to nepastebėjo - ir tai, žinoma, padarė tyčia.
- Reikia lazdelės, - tepasakė ir parodė į Kaedę.
Senukas įsitempęs priėjo prie mergaitės ir maloniu balsu paklausė:
- Ruošiesi į Hogvartsą?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 143
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
     Bretas. Gal iš ties tai ir geriau, negu kreipinys tėtis. Tai... keista.
     - Gerai, Bretai.
     Tačiau daugiau nieko Kaedė nespėjo pridurti, nes Bretas ėmė kalbėti apie vietą, kurioje jiedu šiuo metu buvo. Tai labai trikdė vienuolikmetę, jugi tai neįmanoma. To negali būti. Magija tėra fantazijos vaisius! Bet kaip tada paaiškinti visą tai? Šis vyras, į kurio (turbūt jo) krautuvėlę abu O'Connorai ką tik įžengė, nė kiek nenustebo dėl Breto žodžių apie burtų lazdeles. O gal jis pasamdytas aktorius? Gal Bretas visą tai sumanė ir visus tuos žmones pasamdė kaip aktorius, jog suvaidintų tokią situaciją? Bet ne, tai nesąmonė. Jis tikrai negalėjo žinoti, kad Siobhána pasirodys būtent šiandien. Be to, kiek pinigų būtų reikėję visam tam kvailam reikalui. Jis net nevertas tiek, tikrai Bretas už tokią nesąmonė nemokės tiek. Be to, kiek Kaedė spėjo pažinti Bretą, jis neturėtų kantrybės visam šitam, nors jos susidaryta nuomonė per, palyginus, trumpą laiką, galėjo būti ir klaidinga.
     Senukui iš už prekystalio prisiartinus prie trumpaplaukės ir paklausus ar ji ruošiasi į Hogvartsą, ši nužvelgė jį keistu žvilgsniu, kaip kokį beprotį. Iš kur jis ištraukė apie tą Hogvartsą?! Ar Bretas jį sugebėjo įtikinti tos mokyklos tikrumu? O gal... Kaedei vis dar buvo labai sunku net sau pačiai pripažinti, jog magijos mokykla tikra, bet kažkuri jos dalis vertė ją tikėti, jog tai ne pramanas. Jai tai nepatiko. Sutrikusi mergaitė atsigręžė į tėtį klausimu bei prašomu žvilgsniu. Na pasakyk. Prašau, atsakyk jam ką nors. PRAŠAU. Aš tikrai su juo nekalbėsiu. Nė neišmanau ką jam skayti! Nejau aš tikrai važiuosiu į tą mokyklą? Nagi, atsakyk už mane!
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“