0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Olivanderiai
« Prieš 4 metus »
      Paskutinė krautuvėlė Skersiniame Skersgatvyje buvo siaurutė ir apšepusi. Apsilupinėjusios paauksuotos raidės virš durų skelbė: „Olivanderiai - puikių burtų lazdelių gamintojai nuo 382 pr. Kr." Apdulkėjusioje vitrinoje ant išblukusios raudonos pagalvėlės gulėjo vienui viena lazdelė. Tai buvo ypatinga vieta - tūkstančiai burtininkų ir raganų buvo žengę pro šias krautuvėlės duris. Kiekvieną iš jų pasitikdavo kažkur namo gilumoje sutilindžiavęs varpelis.
      Mažučiam lazdelių meistro kambarėly buvo kaip ir tuščia, tik stovėjo suklypusi kėdė ir stalas. Ne vienas čia pasijusdavo keistai, lyg būtų atėjęs į griežtas taisykles turinčią biblioteką: tūkstančiai siauručių dėželių, tvarkingai sukrautų į rietuves iki lubų priblokšdavo bene kiekvieną, net tyla ir dulkės, regis, čia alsavo slapta magija.
      Senasis Olivanderis prisiminė kiekvieną parduotą lazdelę, o būsimą Hogvartso pirmakursį šis seneliukas, blausiomis, sidabriškomis akimis, kruopščiai apšokinėdavo: paklausdavo katra ranka mojuoja burtų lazdelę, tada išsitraukęs sidabriniais ženklais išmargintą metrą pamatuodavo visą ranką, paskui dilbį, atstumą nuo peties iki grindų, nuo kelio iki pažasties, galiausiai metru apjuosdavo galvą. Kartais šis iš uolumo imdavo pats vargšeliui matuoti tarpelį tarp nosies šnervių, kol meistras kilnodavo dėžutes lentynose. Olivanderiui atradus tinkamą lazdelę prasidėdavo bandymo maratonas: jis prašydavo pabandyti, po to atimdavo netinkamą ir šis procesas kartodavosi tol, kol burtų lazdelė surasdavo savo vienintelį šeimininką. Ši paprastai kainuodavo septynis aukso galeonus.

((video))

*

domutis

Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Domantas nuėjas prie krautuvėles kuri vadinosi Olivanderiai - puikių burtų lazdelių gamintojai nuo 382 pr. Kr." Tai nuostabi vieta ten milijardai burtų lazdelių kurios laukia savo šeimininkų.Domantas jau turėjo burtų lazdelę.Bet jam ten labai patiko.Turėdamas laisvo laiko ir galimybę nukeliauti į skersinį skersgatvį Domantas visada užsuka pas Olivanderiai - puikių burtų lazdelių gamintojai nuo 382 pr. kr.Jo draugas jį visada pavaišina gardžia arbatėlę.O jo tas draugas yra pagrindinis darbuotuojas.Jie kalbasi apie tą kurio vardo nevalia minėti apie Domanto mokslus Hogvarste.Olivanderis Domantui leidžia apžiūrėti burtų lazdeles.Netgi aptarnauti žmones.Domantas labai džiaugiasi kad turi tokį draugą kaip Olivanderis

*

Neprisijungęs Harvis Lesteris

  • I kursas
  • *
  • 2
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Tiesa slypi tiesoje
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Harvis pagaliau priėjo Olivanderio krautuvėlę. Jam įžengus į parduotuvėlę Olivanderis nudžiugo ir pranešė, kad Harvio laukė seniai. Berniukas jam pasakė, kad nekantrauja įsigyti savo pirmąją burtų lazdelę. Pardavė-jas neištaręs nė žodžio nuskubėjo prie vienos lazdelių lentynos ir ištraukė dėžutę. Ją nusinešė prie kasos, išdėžutės ištraukė lazdelę ir įteikė ją Harviui. Berniukas nežinojo ką jam daryti. Olivanderis pasakė, kad jis tesiog mostelėtų ja. Harvis mostėlejo su lazdele. Staiga Olivanderio plaukai nusidažė geltonai. Pastarasis nuramino berniuką, kad neatsiprašinėtų ir davė jam naują lazdelę kuri idealiai tiko. Nudžiugęs Harvis susimokėjo Olivanderiui ir išėjo iš krautuvėlės. Harvis buvo pasiruošęs keliauti į Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Be galo jaudinanti akimirka. Jau visai netrukus Elliw pirmą kartą vyks į Hogvartsą. Ji gerokai jaudinosi, mat vis dar tiksliai nesuprato, kas ten bus. Vis dėlto kartu buvo ir smagu - juk pirmą kartą gyvenime bus visiškai nepriklausoma nuo brolio.
Tačiau prieš keliaujant į mokyklą reikėjo apsirūpinti visomis reikiamomis prekėmis. Gerai, kad ji turėjo draugą, globėją, tikrą vyresnį brolį ar kad ir kaip pavadintume, tačiau ji turėjo Bastiano. Be šio jauno italo mergaitė niekaip nebūtų galėjusi nukeliauti iki Londono, ten iki Skersinio skersgatvio ir rasti visas reikiamas prekes. Visų pirma, ji jau buvo pamiršusi, kokiame mieste yra, ką jau kalbėti apie gatvės pavadinimą. O daiktų sąrašas, reikėjo tikėtis, saugiai gulėjo Bastiano kišenėje, mat Elliw jo tikrai neturėjo.
Vis dėlto mergaitė buvo tikra, kad jai reikia įsigyti tą kažkokį ilgą daiktą, kuriuo Bastiano kažkodėl nesinaudoja. Būsima Hogvartso mokinė niekaip negalėjo atsiminti, kaip vadinasi tas daiktas, tačiau buvo įsitikinusi, kad jo reikia. Visi kiti daiktai iš sąrašo jau seniai buvo dingę iš velsietės atminties.
Galiausiai Elliw ir Bastiano pasiekė reikiamą parduotuvę.
- Čia! - džiaugsmingai sušuko mergaitė. Ji pamatė vitrinoje gulinčią lazdelę. Buvo labai susijaudinusi. Norėjosi pačiupinėti tą daiktą, tad skubiai ištiesė ranką. Pirštai, žinoma, atsitrenkė į stiklą. - Auč...
Rudaplaukė atidarė duris ir galiausiai įžengė vidun. Apsižvalgiusi iš karto pajuto kažką magiško. Nebuvo visiškai aišku, kas tai tiksliai yra, tačiau viena ji suprato: žiobarams tokioje parduotuvėje lankytis nederėtų.
- Oho, - sumurmėjo rudaplaukė prisiartindama prie staliuko, ant kurio buvo padėta keletas dėžučių. Elliw ištiesė ranką norėdama vieną paimti, tačiau visos dėžutės iš karto nudribo ant grindų. Daugelis jų atsidarė ir pabiro burtų lazdelės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   Bastiano mažumėlę suplukęs grūdosi per žmones, plaukiančius Skersiniu Skersgatviu, dėkuidie, sugalvojo čionai pasukti gerokai prieš mokslo metų pradžią, kitaip viskas ne plauktų, o stovėtų iki pažaliavimo, tęsiant visai įdomią vandens metaforą. Tamsesnio nei įprastas gymio jaunuolis laikė ant savo mažosios bičiulės peties leteną, kad jos netyčiom nepamestų, mat dvejojo, kiek greit Ešiu susigaudytų, jog pasimetė, ir į kokią Londono dalį ji jau būtų pakliuvusi per savo menką apdairumą. Na, o šitas miestas, kaip ir gatvė, italui dar nebuvo gerai pažįstama, tad net kelis kartus jis tikslinosi kelio, kol Olivanderio krautuvę galiausiai atrado.
   - O, labai gerai, - Bastiano stabtelėjo prieš krautuvėlę ir susistabdė Ešiu, ignoruodamas jos eilinį aiktelėjimą. Jei nerėkia, vadinas, nemiršta, o jei nemiršta, vadinas, nieko baisaus. - Klausyk, ponas Olivanderis priima pas save po vieną žmogų, tad aš palauksiu lauke, - atsikrenkštęs išdėstė jis ir švelniai stumtelėjo velsietę pro duris vidun.
   Cha, Bastiano gal ir nebuvo inteligentas, bet nebuvo ir durnas. Ešiu ketino pirkti burtų lazdelę, kitaip sakant, mirtiną ir pavojingą įrankį jos rankose, o turint minty, kad net ir labai ramūs ir atsargūs būsimi moksleiviai kartais pas Olivanderį išgriaudavo kokį krautuvės kampą ar padegdavo palangę... Zuccarelli labai gerai žinojo, kad šįkart tvarkytis su mergaite geriau palikti vieną lazdelių meistrą - jis su tokiais atvejais įpratęs, priešingai nei žlibas šluotmeisteris.
   Mūsų žlibasis šluotmeisteris tuo tarpu nekantriai lūkuriavo prie durų. Rasi - ir reikės padėti sutvarkyti chaosą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Bastiano Zuccarelli »
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Išgirdusi, kad pas Olivanderį teks keliauti vienai, Elliw gerokai išsigando. O jeigu ji už ko nors užklius, ką nors numes ar, neduok dieve, susprogdins? Velsietė pati puikiai žinojo, kaip dažnai jai nutinka tokio plauko nelaimės, tad atsidurti tokioje parduotuvėje be saugumą suteikiančio prieglobsčio buvo labai nejauku.
Laimei, ponas Olivanderis, atrodo, buvo itin malonus žmogus. Toks, kuriam nerūpi smulkios nelaimės. Ar bent jau dėl jų nepuola kaltinti vaikų. Netrukus Elliw pasijuto kiek ramiau, mat netrukus po to, kai nuvertė dėžutes, ji užkliuvo už kažkokios taburetės, kuri, tarsi to telaukusi, subyrėjo.
Būsima Hogvartso mokinė žvilgtelėjo į durų pusę - reikėjo dėl visa ko įsitikinti, kad Bastiano tebėra ten. Laimei, jaunasis italas, atrodo, kantriai laukė, kol Elliw įsigis lazdelę. O tai, deja, nebuvo pats lengviausias uždavinys. Olivanderiui matuojant jos rankos ilgį mergaitė gerokai išsigando. Vis dėlto susilaikė nesurikusi - labiausiai dėl to, kad nenorėjo gąsdinti aklo draugo.
Galų gale burtų lazdelių meistras įteikė rudaplaukei vieną lazdelę. Atrodo, jis minėjo, iš ko ji padaryta, tačiau Elliw nieko iš senojo žmogaus žodžių neįsidėmėjo. Ji laikė lazdelę rankoje ir svarstė, ką dabar daryti. Olivanderis kiek nekantriai žvelgė į ją. Mergaitė gūžtelėjusi mostelėjo lazdele, tačiau ji išsprūdo iš rankos ir trenkėsi tiesiai burtų lazdelių meistrui į pakaušį. Elliw persigando ir spruko lauk. Pamaniusi, kad durys atidarytos, trenkėsi į jas, vis dėlto sugebėjo atidaryti ir galiausiai išeiti į lauką. Sutrikusi būsima švilpė žiūrėjo į italą.
- Aš... - pradėjo ji, tačiau taip daugiau nieko ir nepasakė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
   „Aš toks laimingas, kad mano darbo srityje dirbti tenka tik su bent kiek nusimanančiais apie šluotas žmonėmis...“ - mintijo Bastiano, atidžiai ausimis gaudydamas kiekvieną jo žmogiškoms ausims pasiekiamą garselį iš Olivanderio krautuvės. Buvo girdėjęs, kad anglai šį burtų lazdelių meistrą be galo vertino, todėl daugmaž pats juo pasitikėjo. Žmonės dažniausiai kalba tai, kame yra tiesos.
   Per gatve plaukiantį triukšmą, reikia pripažinti, iš už durų nesigirdėjo bemaž nieko. Jaunuolis prisispaudė prie sienos, kad besitrankantys kartais nelabai žiūrintys po kojom burtininkai nenustumtų jo tolyn - jukgi kiekvieną sekundę iš parduotuvės galėjo iššokti susinervinusi Ešiu.
   Ilgai tos sekundės laukti neprisireikė. Bastiano, vos išgirdęs trenksmą į duris, pašoko ir puolė prie jų, bet mergaitė buvo spėjusi ir pati išsikapanoti laukan. Italui nebuvo pasakyta nieko konkretaus, bet jis įbėgo į parduotuvėlę ir pasisuko į Ešiu, mat pamatyti, kas čia nutikę, negalėjo. Techniškai, jis greičiausiai pasielgė labai neatsargiai - o ką, jei čia lazdelės būtų sukūrusios kokį portalą į neaiškią galaktiką ir Bastiano'ą jau laižytų žalios ateivės karvės su vorų kojytėm vietoj ragų?
   - Kas nutiko? - šūktelėjo jis su aiškiu itališku akcentu balse. Ar Olivanderis dar bent gyvas?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Ak, koks nuostabus žmogus buvo Bastiano! Vos tik Elliw šiaip ne taip išvirto iš parduotuvėlės, jis puolė vidun visko tvarkyti. Netgi nematydamas. Mergaitė suprato, kaip jai pasisekė, kad susitiko šitą žmogų. Juk, ko gero, nedaugelis sutiktų šitaip prižiūrėti ypatingo žioplumo vaiką.
Bastiano įėjus į vidų Elliw taip pat įžengė iš paskos, tik ji padarė tą nedrąsiai - kaip dabar reaguos Olivanderis? Mergaitė baugiai pažvelgė į jį. Senasis lazdelių meistras neatrodė labai piktas, bet gal jis tik nenori gąsdinti aklo žmogaus.
- Aš... Atsiprašau, - kuo drąsiau pratarė Elliw, nors iš balso buvo galima suprasti, kad jai vis dar nejauku. Olivanderis ramiai ištiesė kitą lazdelę, kurią mergaitė nenoromis paėmė. Iš kur žinoti, kas atsitiks dabar? Jis kažką kalbėjo, tačiau Elliw negirdėjo. Ji laikė lazdelę rankoje ir bijojo mostelėti. Galiausiai nutarė atsisukti į duris - gal bent taip niekas nenukentės? Vos tik pajudino lazdelę, durų stiklas ištiško į smulkiausius gabaliukus. Dalis šukių pateko į vidų, tačiau nemaža dalis pasklido po gatvę. Teliko tikėtis, kad Elliw nieko nesužeidė - šį kartą. O kaip dabar žinoti, ar ir ši lazdelė netinkama, ar tiesiog ši mergaitė iš viso neturėtų gauti tokio pavojingo daikto? Velsietė priėjo prie Bastiano ir, vos į jį neatsitrenkusi, tyliai ištarė:
- Man baisu...
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
   Bastiano negalėjo matyti, kas dėjosi šioje buvusioje jaukioje krautuvėlėje (galbūt aklumas kartais esti ne prakeiksmas, o aukščiausio lygio dovana). Visgi nei degėsių, nei kraujo kvapo justi nebuvo, tad italas darė atsargią išvadą, kad situacija nėra nepataisoma.
   - Viskas gerai, dažnam vaikui taip nutinka, - Zuccarelli išgirdo ramų, gal net kiek smagų senioko balsą. Jei čia šnekėjo burtininkas, o ne iš jo lavono į kokią lazdelę persikėlusi dūšia, tai viskas buvo tvarkoje. - Mergaitės rankose gana įnirtinga magija, įdomus atvejis...
   Kiek tik užsieniečiui buvo tekę girdėti, „įdomus atvejis“ buvo Olivanderio ganėtinai mėgstama frazė, tad gal jos kartojimas ir nebuvo blogas ženklas.
   - Viskas gerai, Ešiu, pirmas susidūrimas su lazdele dažnai būna nesėkmingas, - padrąsino Bastiano ir pamažėle vėl ėmė atbulomis žingsniuoti durų link su niekingu tikslu vėl pasišalinti iš Ešiu mūšio su bet kokia logika ir sėkme lauko.
   Vyresnįjį draugą privertė krūptelėti netikėtas mergaitės prisipažinimas - tiesą sakant, nors ji neatrodė Bastiano'ui itin uždara, taip atvirai apie savo jausmus po tokių nesėkmių prabildavo itin retai. Nors krūptelėjo jis ne dėl šito, o dėl to, kad tie žodžiai buvo itin netikėti apskritai - aklam žmogui nuspėti aplinką esti žymiai sunkiau nei matančiam.
   - Klausyk, viskas bus gerai, pasistenk būti visiškai rami ir tikėk savim, - nevykusią motyvacinę kalbą išrėžė italas, net pritūpęs prie Ešiu ir uždėjęs rankas jai ant pečių.
   Jei tik nebūtų žlibas, dar būtų galėjęs apdovanoti mergaitę drąsinančiu žvilgsniu. Deja, iš už akinių nuo saulės boluojantys veizolai didelės drąsos greičiausiai nesuteiktų net Godrikui Grifui.
   - Pabandyk dar kartą, - pasiūlė Bastiano, švelniai apsukdamas Ešiu ir stumtelėdamas ją prekystalio link.
   Prispaudė sąžinė dėl jo bailaus mėginimo pasitraukti, tad dabar jaunuolis stovėjo velsietei už nugaros ir tikėjosi, kad meistras pagaliau parinks tinkamą įrankį keistomis galiomis pasižyminčiai šviežiai iškeptai burtininkei.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Malonusis ponas Olivanderis bandė raminti mergaitę. O gal Bastiano. Tai nebuvo svarbu. Svarbiau buvo tas, kad Elliw įtarė: jis tik nenori supykdyti klientų ir taip prarasti pardavimą. Tikriausiai dabar įkiš bet kokią lazdelę (arba iš viso neveikiančią!) ir pasakys, kad ji mergaitei puikiai tinka. Tai būsimą Hogvartso mokinę kiek liūdino. Juk tai buvo reikalingas magijai daiktas! Nepaisant to, kad burtai, magija ir Hogvartsas vis dar gąsdino velsietę, ji tikėjosi, kad pavyks ten ką nors išmokti. O kaip tą padaryti su neveikiančia lazdele?
- Tikėti savimi? - liūdnai paklausė Elliw. Ji suprato, kad Bastiano labai tikisi jos sėkmės. Deja, pati mergaitė abejojo, ar toks reiškinys iš viso įmanomas.
Stumtelėta jaunojo italo būsima švilpė nepagalvojo, kad reikėtų kažkada sustoti, tad netrukus rėžėsi į prekystalį. Jai ir į galvą nebūtų atėję kaltinti draugo, tad nieko nesakė. Netgi užgniaužė atodūsį. Ponas Olivanderis ištiesė dar vieną lazdelę. Prieš ją paimdama Elliw apsižvalgė - galgi šį kartą Bastiano nepaliko jos šitoje kebeknėje vienos? Ji gerokai nusiramino, kai pamatė, kad aklasis italas tebėra čia. Netgi visai netoli jos. Žinoma, tai galėjo kelti pavojų (ypač jam pačiam), tačiau draugo buvimas šalia raminamai veikė rudaplaukę. Galiausiai ji paėmė lazdelę. Kelias akimirkas nedarė nieko - net ir šalimais stovintis Bastiano neišdrąsino vaiko tiek, kad ji sutiktų lazdele mostelėti. Vis dėlto ponas Olivanderis laukė kiek nekantriai, tad galiausiai Elliw pajudino ranką. Lazdelė ištrūko iš rankos, užsidegė ir nuskriejo į krūvą, kurioje buvo sukrautos dėžutės. Ponas Olivanderis garsiai pūkšdamas puolė gelbėti savo turto. Elliw atsiduso ir šniurkštelėjo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
   Bastiano stovėjo, jau niekur nuo vaizdo plunksnų nenešdamas ir vildamasis, kad jo tylus pasiaukojimas nenueis veltui, bet atneš Ešiu drąsos ir pasitikėjimo. Karts nuo karto pamąstydamas apie mergaitės ateitį Hogvartse italas mažumėlę sunerimdavo - o ką, jei prisižioplins tiek, kad pateks į ligoninę? Arba, dar blogiau, liks prakeikta? Ar išmesta iš Hogvartso? Ech, gaila, kad pats jis baigė Vagadu, o ne Hogvartsą - bent jau pažįstamų toj pily turėtų ir galėtų paprašyti, kad kas nors velsietę ten padabotų nuo pačios savęs. Dabar jis nežinojo netgi kiek saugi toji mokykla buvo, o nuogirdomis pasitikėti būtų naivoka. Nieko, gal kaip nors. Techniškai, Ešiu tereikia išgyventi septynerius metus, o jei jau juos išgyvens, tai pfff.
   - Taip, - nebedaugžodžiaudamas (!!!) atsakė Bastiano ir tvirtai sučiaupė lūpas, vėl išgirdęs įtartiną subildėjimą.
   Numaldęs norą pasiūlyti Olivanderiui pagalbą, Zuccarelli pradėjo mąstyti, kaip galėtų padidinti Ešiu tikimybę išgyventi. Reikia pripažinti, tai buvo pakankamai sudėtinga užduotis net tokiam optimistui.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Ką gi, lazdelės Elliw negaus. Tokia jau ta realybė. Ko gero, šis magiškas daiktas pats suvokia, kad jam nevalia atsidurti tokiose negrabiose rankose kaip Elliw. Tokios mintys mergaitę, žinoma, liūdino, tačiau ką daryti? Juk dvi jos išbandytos lazdelės pridarė pakankamai bėdos. Negi Olivanderis yra toks bukas, kad įduotų jai į rankas dar bent vieną?
Bastiano, minėdamas, kad Olivanderis prie tokių dalykų pripratęs, turbūt neturėjo omeny šito. Tikriausiai vaikai sudaužo kokią vazą, o ne paties pardavėjo kaukolę. Ką jau kalbėti apie vos nekilusį gaisrą, kurio kaltininkė, buvo ne kas kitas, o ta pati Elliw! Buvo be galo nejauku. Ir baisu. Velsietė visai nebežinojo, ką daryti. Ji žvilgtelėjo į italą, tačiau nieko iš jo veido neišskaitė. Ar jis jau visiškai ja nusivylęs? O gal jai galima išbandyti dar kokią vieną lazdelę, jeigu, žinoma, Olivanderis bus nusiteikęs suteikti tokią progą.
Senasis pardavėjas ilgokai užtruko kažkur parduotuvėlės gilumoje. Elliw jau norėjo siūlyti Bastiano eiti lauk - juk senolis aiškiai nenusiteikęs su ja turėti daugiau reikalų! Mergaitė jau žiojosi, kai lazdelių meistras grįžo nešinas dar viena lazdele. Elliw taip apsidžiaugė, kad net pamiršo, ko čia atėjo. Kai Olivanderis ištiesė lazdelę jai, būsima švilpė net sutriko: ką jai dabar daryti? Galiausiai paėmė lazdelę ir mostelėjo. Nors buvo nusisukusi nuo durų, girdėjo, kaip jos trinktelėjo. Rudaplaukė net pašoko ir užkliudė Olivanderio stalą, nuo kurio nukrito keletas dėžučių.
- Taip ir maniau! Jovaras puikiai tiks! - entuziastingai sušuko burtų lazdelių meistras. Tiesą sakant, Elliw kilo įtarimas, kad pasakymas "puikiai tiks" buvo gerokai perdėtas. Tikriausiai tai buvo atvejis "ji visko tą pačią akimirką neišsprogdins." Vis dėlto būsima Hogvartso mokinė gavo savąją lazdelę ir buvo labai patenkinta. Atsisuko į Bastiano.
- Ką man su ja daryti? - paklausė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
   Bastiano įsitempęs lūkuriavo, kaip visgi pasibaigs šita gyvenimiška drama. Galvoje netilpo, kaip Ešiu rankose gali glūdėti tokia galinga, bet nevaldoma magija. Faktas, kad galinga - juk kai kuriems vaikams tokie gebėjimai arba jau visai nepasireikšdavo, arba pasireikšdavo taip silpnai, kad jie vos gebėdavo pasišviesti su lazdele rūsyje. O kad vos paėmus lazdelę būtų išgriauta pusė krautuvės?.. Ar galėtų būti, jog Ešiu yra Chrono ar kokio kito Bastiano protėvių garbintos chaoso dievybės reinkarnacija? Gal tokiu atveju Bastiano turėtų pereiti į senąją romėnų religiją vietoj krikščionybės? Mamma mia...
   Dar vienas trinktelėjimas, tik jau žymiai tylesnis, išblaškė mintis, bet jau neprivertė krūptelėti net rimtai įsitempusio jaunuolio. Net durnas būtų supratęs, jog tai - geras ženklas.
   - Na, gerai, - ne taip entuziastingai kaip Olivanderis, bet vis tiek su geru ūpu balse atsiliepė Bastiano. Kažkodėl nuojauta šnabždėjo, kad galėtų prekybininkas juodu ir apmauti, bet proto balsas nuojautą nutildė - negi tokios geros reputacijos ir populiarus lazdelių meistras imtųsi apgavysčių? Garantuotai ir taip maudosi galeonuose, o 7 galeonų į prastą reputaciją geriau nekeisti.
   - Pirmiausia teks susimokėti, - prajuko italas, apgraibom nusigaudamas prie prekystalio ir tiesdamas Olivanderiui kišenėje seniai jau pasiruoštus pinigus. - Dabar gali duoti man, aš ją paturėsiu savo kuprinėje, - ištiesė ranką Bastiano, kad bent kuriam laikui nuo savo galvos nusiimtų pavojų. Šiaip ar taip, Ešiu magija galės užsiiminėti tik Hogvartse.
   - Nu, ką, sukam knygų, - žengdamas per parduotuvės slenkstį pranešė velsietės bičiulis ir nežinia, ar jam tik pasigirdo, ar prieš pat uždarant duris iš už prekystalio pasigirdo garsus ir palengvėjimo pilnas atodūsis.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Elliw nelabai suprato, kodėl Bastiano pradėjo juoktis dėl to, kad reikia susimokėti. Vis dėlto mergaitė nutarė, kad tai tebuvo dar viena italo geros nuotaikos apraiška. Ką gi, gerai. Dar geriau buvo tai, kad jaunuolis turėjo paruoštus pinigus. Velsietė visai nenorėjo kankintis dar ir su tuo.
Bastiano paminėjus, kad jis įsidės jos naująją lazdelę į savo kuprinę, Elliw pajuto tam tikrą nusivylimą: ką tik gavo naują ir smagų daiktą, o globėjas jau nori ir atimti? Smegenų kertelėje sušmėžavo mintis, kad toks Bastiano poelgis yra teisingas ir protingas, tačiau vis tiek buvo apmaudu. Vis dėlto paguodė tai, kad kai ji vyks į tą... kaip jis ten vadinasi? Na, tą mokyklą, Bastiano lazdelę vis tiek turės atiduoti jai.
Italui užsiminus apie knygas būsima Hogvartso mokinė pajuto kylant nuobodulį. Ji - net ji! - suprato, kam reikalinga burtų lazdelė, tačiau negi jie turės ten skaityti ir kalti knygas? Skambėjo pernelyg nuobodžiai. Vis dėlto Bastiano tikriausiai žinojo geriau, ko jai dar reikia, tad klusniai išsekė iš Olivanderio krautuvėlės. Kad reikia atsisveikinti, ji visai pamiršo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Florida

Ats: Olivanderiai
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
  Po to ne itin laimingo nutikimo, Allwyn vis tik paliko stebuklingąjį žvėryną sveika ir su keturiomis(!) varlėmis. Dvi iš jų - Naviną ir Niviną - įsigijo už savus pinigus. Kitas dvi - Tianą ir Tiną - padovanojo tas vis dar kvailas pardavėjas. Visos varlės, tyliai kurkdamos, sėdėjo juodaodės krepšyje, kuriame šiaip tai turėjo gulėti knygos. Bet Allwyn tas buvo nė motais. Jei reikės, knygas ir rankose nusitemps. Pasaulis nuo to nesugriūs. Šį kartą būsima pirmakursė specialiai išsitraukė sąrašą to, ką turėtų įsigyti skersiniame skersgatvyje. Sąrašą persirašė pati iš laiško, sunumeruodama daiktus nuo reikalingiausio iki mažiausiai reikalingo. Pirmoje vietoje buvo burtų lazdelė. Apsižvalgiusi po gatvę, patraukė link matomos Olivanderių parduotuvės. Atvėrusi duris, įėjo vidun. Deja, čia buvo ne vienintelė pirkėja. Atidžiai nužvelgė berniuką, kurio rankose atrodo buvo sulūžusi burtų lazdelė.