0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Apleista kavinė
« Prieš 1 metus »
Didelė, apleista kavinė. Viduje yra net gi keturi aukštai, kavinė iš tiesų labai didelė. Pirmame aukšte yra žiobariškas baras ir foteliai, sakoma jog tame bariuke dirbo keistas vyras kuris duodavo ne gėrimus, o žiobarų kraujo. Antrame aukšte yra stalai, na ir kaip kiekviena žiobarų kavinė. Stalų yra tris šimtai, nes šioje kavinėje susirinkdavo daug burtininkų, bet tai buvo senai. Trečiame aukšte užkandinė, grįžę burtininkai po kvidičo užsukdavo ir greitai pavalgydavo. Na ir pačiame aukščiausiame ketvirtame yra damų ir aukščiausio lygio burtininkų restoranas. Tokia ir kavinė, ji yra užrakinta jog niekas neateitų, nes joje mirė ne mažai burtininkų, dauguma netiki, bet ten apsilankydavo blogi burtininkai ir demonai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 118
  • I'm the road to the Hell.
Apleista kavinė
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
   Šiandien Daniel susipirkinėjo daiktus mokyklai. Jaudinosi ne tik jis, bet ir jo gyvūnai. Tai buvo labai aiškiai matyti. Džeimso katė - Mafija, kaip niekad įnirtingai trynėsi į vaikino kojas, rupūžė Aqua šokinėjo nuo Clarko pečių ant galvos, nuo delno ant plaštakos, nerasdama sau vietos, na o vienuolikmečio driežas, vardu Demonas, neketino nė uodegos iš kišenės iškišti.
   Kai po to nelaimingo įvykio su ponu Olivanderiu ir Mafija (Mafija nei iš šio, nei iš to kad drėskė ponui Olivanderiui į blauzdą....), berniukas gavo savo pirmą lazdelę - lazdynmedžio, 14 colių, su škotiško vandenio plauku, nelanksti. Gavęs lazdelę, Daniel ketino užsukti pas Madam Maklin.
   Beeidamas vingiuotu Skersinio Skersgatvio nutysusiu taku ir rankose besinešdamas baltą Mafiją, Džeimso akys užklydo už kažkokios kavinukės. Ji nesiskyrė niekuo (o gal tiksliau labai skyrėsi savo negražumu ir panašiai) nuo kitų krautuvių. Labai keita, kad per tiek laiko Skersiniame Skersgatvyje, jis jos net nepastebėjo... Vaikinukas taip ir būtų praėjęs pro tą "nelaimingą" krautuvę-kavinę, jei ne... Aqua nušoko nuo Džeimso rudai juodų susivėlusių plaukų ir nušuokavo iki tos dulkėm apėjusios krautuvės. Aišku - berniukas paleido iš rankų Mafiją (ši piktai suurzgė - kam ji turėjo išsitemti savo baltąjį kailį) ir nubėgo gaudyti geltonosios varlės. Deja nespėjo... Ši įšoko pro sudužusį krautuvės langą ir dingo akyse.
   Clarkas nedrąsiai pamojo Mafijai sekti paskui jį ir pats patraukė link šiurpiosios kavinės durų. Labai bijodamas Džeimsas pastūmė duris ir šios girgždėdamos prasivėrė. Viduje buvo tamsu nors į akį durk. Staiga pasigirdo nukritusių knygų garsas ir berniukas pašaukė:
   - Aqua!
   Bet Aqua nepasirodė. Vietoje to, pasigirdo baisus moters (nors ne, mergaitės) juokas. Jis juokėsi ne linksmai, o baisiai ir šiurpiai. Taip juoktis galėjo tik piktadarys ar dar blogiau - mirties valgytojas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Daniel James Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Graži saulėta diena. Laisvą laiką mergaitė mėgo vaikščioti skersinio skersgatvio gatvėmis ir galvoti apie tam tikrus dalykus, kaip pavyzdžiui savo tėvą- karalių, jis jos atsisakė kai mergaitei buvo tik septyneri, ji gyveno kartu su mama, kol galiausiai ir mama jos atsisakė, o kas ją išgelbėjo, tai buvo Hogvartsas, Hogvartse susirado naują motiną, astronomijos profesorę, kuri su savo gera širdimi priglaudė šią "vargšę" mokinę. Na ir žinoma, kaip be geriausios draugės feneko, fenekas buvo vienintelė draugė kurią Kristina turėjo. Mintis sukosi tai į kairę tai į dešinę, kol mokinė aptiko keistą ir apleistą kavinę, tačiau ji buvo didelė, labai didelė. Karaliaus dukra žengė pirmąjį žingsnį ir pirmas žvilgsnis buvo atsuktas į nuostabų, kiek šiurpoką veidrodį, keista buvo jog jis stovėjo pačiame pirmame aukšte, bet buvo ir įdomu.
- Ar čia kas nors yra? Aš klausiu, prašau atsakyt.
Kažkas pradėjo garsiai juoktis. Baisu, juokiasi tai kaip asilas. Buvo smagu, kad Granger pamatė berniuką.
- Sveikas, aš Kristina Granger, o kas tu toks? Am, na, bet nesvarbu, ar žinai ką nors apie šią vietą? Ji keista ir šiurpi. - Ramiu balsu paklausė ji.
Taip pat ant stalo stovėjo kokteilis, gana gražus ir gražioje stiklinėje, o joje buvo gražios raudonos spalvos skystis.
- Aš ištroškus, tu tikriausiai vis tiek negersi ar ne?
 

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 118
  • I'm the road to the Hell.
Apleista kavinė
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
    Kai baisusis juokas nutilo įsivyravo tyla. Tokia tyla, kuri buvo nepakenčiama ir Džeimsui, o žinant kaip jis mėgsta tylą... Staiga tą nejaukią tylos akimirką nutraukė kažkokios, neseniai čia atsiradusios merginos klausiamas šūksnis, kuris po kiek laiko pavirto į šiokį tokį grasinimą. Daniel nė neketino atsakyti į mergaitės klausimą, todėl nenustebo, kai ji nustebo jį pamačiusi. Na, bet tai ilgai netruko - mergaitė greitai priprato prie berniuko su gyvūnais ir net pasilabinusi prisistatė. Kadangi Džeimsas nemėgo visiems iš eilės dalinti savo vardo, tiesiog pasilabino.
    - Sveika ir Tu, Christina. Malonu susipažinti, - pamelavo berniukas, mat jam visiškai nebuvo malonu čia sutikti kažkokią Christiną Granger. - Aš ieškau pamestos rupūžės. Jos vardas Aqua, o pati yra gelsva. Tai jei pamatysi - šūktelk.
    Berniukas buvo nubeeinąs, bet jį pasitiko tos Granger balsas.
     - O taip, gali gerti į sveikatą. Aš tai pats negeriu... Tokių gėrimų.
    Danielius Clarkas apsisuko ir nužingsniavo ieškoti Aqos, juk ji negalėjo nušokuoti toli. Džeimsui visiškai netūpėjo ką daro toji Christina su gėrimu ir ar ji išvis čia dar yra.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
- Aha, tuomet gerai, kažkaip keista , kas atsisakytų tokio gėrimo? toks raudonas kaip kokia širdis, nu, bet ir keistokai čia pakalbėjau, ai nesvarbu.. - nesuprantamai sumurmėjo mokinė.
Ji gurkštelėjo iš tos gražios stiklinės gėrimo ir pajautė didelį kartumą.
- O Jėzus, koks, koks kartus gėrimas, gal žinok ir gerai, jog negėrei, o beje ko tu ten ieškai?
Christina susidomėjo berniuku, tiksliau susidomėjo ko jis ten taip ieško, o kadangi ji buvo maloni, tad padėjo ieškoti.
- Tu tikriausiai ieškai tos savo varlės ar ko, tai žinok ji pas mane, aš ją šiek tiek pasilaikiau savo kuprinėje, gal mano katė nesuvalgė jos, ne esu tikra... bet gi bus tų varlių ar ne? - Nusišypsojusi tarė Granger.
Kad labai nesupyktų berniukas, mergaitė atsegė kuprinę ir jo gyvūnėlis pats iššoko iš kuprinės. Turėki, turėki.. Mokinė žiūrėjo į berniuką ir galvojo į ką jis jai taip primena.
- T.. tu man primeni į frankenšteiną.. oi tai yra į jaunąjį Einšteiną, galbūt jo nežinosi, bet jis yra labai protingas mokslininkas ir, ir jo..
Po Christinos pasakymo sklido iš aukščiausio aukšto tyli, tyli muzika grota fortepijonu, priminė lopšinę. Mergaitė pasistengė kuo tyliau nueiti pasižiūrėti.
- Dabar, reikia eiti pasižiūrėti..
Ji tyliai laiptais ėjo aukštyn ir atvėrė duris. Durys atsidarė, atsidarė taip pat ir tamsa. Įėjusi buvo dailus restoranas, violetinėmis sienomis ir juodais stalais, stalai net gi blizgėjo. Tik žinoma nebuvo ir taip tylu, nes iš kažkur stovėjo ir fortepijonas, o šalia jo vyras su juodu švarku ir kaklaraiščiu. Mokinukė tik tylėjo ir stebėjo kas vyksta. Vyras pažvelgė į mergaitę  ir nekreipdamas dėmesio toliau grojo. Kad nebūtų baisiai didelės tylos Christina prakalbo:
- E... am.. a... gražiai grojate.
Išgirdęs komplimentą vyras atsisuko ir atsistojęs pradėjo kažką kalbėti.
- Aš, aš esu Keistasis, jus neturėtumėte būti šioje kavinėje, nes greitai užsidarys vartai ir sustos laikrodžiai, visos piktos dvasios aplankys šią kavinę ir jus būsite negyvi. Verčiau bėkite arba slėpkitės, po stalu ar kažkur, slėptuvės pilną, taip pat jei jie jus pamatys, turėsite atlikinėti baisiai nešvarias užduotis ir kentėsite tuo pačiu, jie dar dažnai užnuodija gėrimus, lavonų krauju ar net iš širdies išspaudžia visą kraują, nespoksokite, o slėpkitės, durys užsirakino, o man netrukdykite aš noriu dar pasidžiaugti paskutinėmis akimirkomis su savo fortepijonu, DINK!
Christina prarado žadą ir net nežinojo ką daryti, bet tiesiog nubėgo ieškoti berniuko.
- Berniuk? Kur tu!?

 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 118
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
     Danielius stebėjo keistą merginą, kuri jam visai nerūpėjo - jis ieškojo Aqos. Staiga jo žvilgsnį patraukė mergina vardu Christina, kuri šiuo metu gėrė tą ypatingai keistą raudoną gėrimą. Išgėrusi jį, Christina pradėjo elgtis itin keistai. Mergaitė pradėjo kliegti kažką apie tai, kad turi Džeimso rūpužę pas save kuprinėje. Na žinoma, ponaitis Clarkas iš pradžių ja patikėjo, bet neilgai trukus, kai Christina iš savo dailios kuprinės ištraukė suglamžytą į kamuoliuką pergamento lapelį, pametėjo jį Danieliui ir pavadino jį Danielio rupuže. Berniukas susirūpino:
     - Ar tau viskas gerai? - tad prisiminė paslaptingąjį  raudonąjį gėrimą, kurį išgėrė mergaitė ir iškarto suvokė kur šuo pakastas. - Taigi ten buvo nuodai! Taip ir sakiau, kad nieko gero gerti nežinia kokius gėrimus rastus seniausiai apleistoje kavinėje! Net žiobarų pasaulyje tai nėra geras ženklas, o ką jau kalbėti apie burtininkų pasaulį...
     Mergaitė jo nesiklausė (o gal negirdėjo, nes buvo apnuodyta), o pakėlė akis į lubas ir įsmeigė jas. Po kurio laiko sumurmėjo, kad girdi melodiją sklindančią iš viršaus. Ji nuskubėjo iki laiptų, o kai Daniel pabandė ją sulaikyti, ji tik pakvietė jį kartu. KĄ?! Kartu į kažkokios nežinomos ir apleistos kavinės antrą aukštą! Na jau ne, negalima leisti, kad ir ji ten užliptų. Bet buvo per vėlu - ji jau buvo viršuje ir dingusi Džeimsui iš akių.     
     Berniukas klausėsi iš apačios kas vyksta viršuje. Staiga išgirdo, kaip toji Christina pradėjo su kažkuo kalbėtis. Na jau ne, šito tai jau man per daug! suriko sau mintyse vaikinukas ir paskubom užsiropštė laiptais. Jis pateko į erdvų kambarį, kurio viduryje stovėjo Christina. Ir ji su kažkuo kalbėjosi, bet kalbėjosi su nieko! Su kažkokiu savo fantazijos kūriniu.
     - Christina! Atsipeikėk, čia nieko nėra. Einam greičiau!
     Bet mergaitė jo žodžių negirdėjo, ji toliau šnekučiavusi su kažkuo. Iš jos kalbos buvo galima spręsti, kad ji išsigalvojo kažkokį muzikantą su fortepijonu.
     - Christina, tau haliucinaciujos!
     Berniukas patempė mergaitę už rankovės ir (tikėdamasis, kad ji bėga iš paskos) nubildėjo laiptais žemyn.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Daniel James Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Po viso šio keisto įvykio, Christinai akyse pradėjo vaizduotis tamsūs tuneliai, viskas buvo labai, labai ne ryškiai. Po penkių minučių mergaitė galėjo jau pramerkti akis ir pamatė save vis tebesėdinčią prie stalelio.
- H.. haliucinacijos? M.. man reikia, nežinau ko man reikia. - Sumikčiodama tarė ji.
Karaliaus dukra pasitaisė savo garbanas ir atsigėrė vandens. Prasivėrė durys. Pro duris įėjo kažkokia keista grupelė. Dvi keistos merginos ir du keisti vaikinai, atrodė kaip tikri rokeriai.
- Sveikuoliai moksliukai, prisijungsite prie mūsų klubo? - Paklausė tas keistas vaikinas.
Christina žvilgtelėjo į vaikiną ir gurkštelėjo vandens, ignoruodama.
- Tai norite ar ne? - Dar kartelį paklausė šis.
Princesė nebegalėjo ignoruoti ir atsakė:
- Am.. aš šiaip tais esu karaliaus dukra, man jūsų stilius nepatinka, nematau nei pas vieną kokios rožinės suknelės arba klasiško švarko.
Christina tikėjosi, jog ir vaikinas kažką atsakys ir kaip nors išsisuks iš padėties. Nors.. ką pamanytų mano motina Vilė arba karalius į naują stilių? Gal visai ir normaliai reaguotų, hmm..
- Nors, aš nežinau ir kaip jus čia atėjote? Ką jus čia darote? - Paklausė Chris.
Kaip keistai jaučiuosi, mane pavadino kažkokie vabalai moksliuke, aš bent gerai mokausi, o ne taip kaip jie.. bet geriau nereikia su tokiais prasidėt, nepatinka man kraujas..



*

Neprisijungęs Katerina Petrova

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 18
  • Lytis: Moteris
  • ,,Sėkmė neateina pas tave... tu eini pas ją
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
    Vieną gražią vasaros dienos popietę Katerina lankėsi Skersiniame skersgatvyje. Ji ten lankėsi, nes reikėjo susipirkti daiktus naujiems mokslo metams.  Vaikštinėdama ji po parduotuves pamatė ant sienos pakabinta iškaba. Ten buvo parašyta „Kavinė kuri laukia visų“. Mergaitė susimąstė. Kas atsitiko šiai kavinei ? Kodėl ji nebedirba ? Kodėl ši mergaitė taip manė, o gi todėl, kad iškaba buvo apdulkijus. Pro kavinės nemazgotus langus nieko nesimatė, nes buvo viduje tamsu tamsu. O ir šiaip žmonės pro šią vietą tiesiog praeidavo. Neivieno nebuvo kuris būtu čia užėjes. Bet ir taip buvo aišku, kodėl čia niekas nesilanko. Ši kavinė buvo apleista. Mergaitė patiko apleistos vietos tad ji nuėjo prie apleistos kavinės durų. Ji manė, kad šios kavinės durys bus užrakintos, bet deja ji klydo. Mergina tik prilietė kavinės duris ir jos iškart atsidarė. Atėjusi į vidu ji išvydo septynius apvalius ir apdulkijusius nuo stovėjimo stalus. Prie kiekvieno stalo buvo pastatyta po penkias dailias kėdes. Ten dar buvo baro stalas. Lentynose buvo puikiai išsilaike buteliai. Kol mergina grožėjosi apleistos kavinės vidumi prie jos priėjo moteris. Mergina net nesuprato, kad ji čia neviena. Ji tai suprato tada kai pajuto moters alsavima prie skruosto. Katerina išsigandusi pašoko kokius tris metrus nuo moters. Moteris supratusi, kad mergaitę išgazdino puolė prei jos, kad nuraminti. Mergaitė traukėsi atgal su kiekvienu moters artėjančiu žingsniu. Bet galiausiai nebeliko kur trauktis, po kelių žingsnelių ji atsitrenkė į siena, o moteris ir toliau ėjo link jos. Moteris priėjo prie Katerinos ir uždėjo jai ant peties ranką. Katerina labai išsigando ir tuomet susimąstė. Kas dabar bus ? Aš išeisiu iš šios kavinės sveika ir gyva ? Kokio velnio... Katerinai nespėjus užbaigti savo minčių moteris tarė :
    -Mergaite nereikia manęs bijoti. Aš tavęs nenuskriausiu. Tad dabar nusiramink.
Katerina iš baimės net buvo užsimerkusi. Išgirdus moters žodžius mergina atsimerkė ir tris kart gyliai įkvėpus atsitrenkė nuo šaltos sienos. Po kelių minučių moteris vėl prabilo :
    -Kuo tu vardu ?
    -Aš... aš Katerina Petrova, - mergaitė tyliu virpančiu balsu atsakė.
    -Aš Sandra. Šios kavinės prižiūrėtoja. Na bent tokia buvau. Dabar atsakyk ką čia veiki ?
    -Mane labai traukia apleistos vietos. Ši kavinė būtent tokia ir buvo. Ar galėčiau jūsų kai ko paklausti ?
    -Gerai, bet po šio klausimo išeisi iš čia ir daugiau negrįši. Supratai ? – moteris aiškiai ir garsiai tarė megaitei.
    -Taip. Tai mano klausimas butų toks. Kas šiai kavinei atsitiko ? – nedrąsiai paklausė Katerina.
    -Oi mergaite į šį klausimą negaliu atsakyti. Ne tai, kad negaliu, bet nenoriu prisiminti kas čia vyko.
    -Prašau papasakokite.
    -Ne, - piktai tarė moteris.
    -Prašau ! – mergaitė meiliu balseliu tarė.
Moteris supratusi, kad mergaitė nuo jos neatsikabins tarė :
    -Na gerai. Papasakosiu tau kodėl ši kavinė nebedirba.
    -Ačiū labai, - mergaitė šypsodamasi tarė.
    -Ši kavinė klestėjo. Jai vadovavo pats nuostabiausias žmogus. Jo vardas buvo Aleksandras. Jis mokėjo kiekviena blogą diena paversti pačia nuostabiausia tavo gyvenime dieną. Viskas prasidėjo prieš penkerius metus Gruodžio 17d. Tą dieną visi nė nenumanė kas atsitiks. Visi linksminosi ir staiga išgirdome stiprų beldimasi į kavinės duris. Kavinėje staiga nustėro mirtina tyla. Tuomet durys išlekė į orą ir tarp durį pasirodė grupelė burtininkų. Jie užėje  į vidų musų paklausė. Kur yra norų akmuo ? Aš pasakiau, kad čia jokio norų akmens nėra. Tuomet jie pradėjo po visą kavinę jo jieškoti. O suprate, kad čia nieko nėra jie įpyke nužudė kavinės vadovą tai pat nužudė šioje kavinėje esančius žmones.
    -Bet tu likai gyva, - mergaitė paklausė moters.
    -Taip, aš likau gyva. Jie mane paliko ramybei, bet gyvybe reikėjo susimokėti. Aš prisiekiau, kad daugiau niekada nenaudosiu magijos. O tu pati žinai, ką reiškia burtininko priesaiką. Jei būčiau galėjusi naudoti magija seniai ši kavinė dirbtu. Į ją plūstų milijonai žmonių, bet pati matai, kad taip nėra.
    -Labai užjaučiu jus, - mergaitė nusibraukus nuo skruosto ašarą tarė.
    -Nėra čia ko užjausti. Na dabar eik iš čia. Tu man prižadėjei, kad kai baigsiu pasakoti iš čia išeisi. Na gi eik. Eik !
    -Viso gero ir man tikrai gaila.
Mergaitė liūdna ir su didele užuojauta moteriai išėjo iš apleistos kavinės. Mergaitė eidama susimąstė. Gal man jai padėti ? Taip, aš galėčiau... Katerinai nespėjus dėlioti savo minčių ji išgirdo liepsnos garsą. Atsisukusi pamatė kaip ši kavinė skendo liepsnose. Mergaitei per skruostus nenustodomos bėgo ašaros. Katerina pašnibždomis tarė :
    -Negi aš kalta kas katik įvyko ?

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Katerina Petrova »
„Vengdami problemų niekada nebūsite tais, kurie jas įveikė“ KP


 

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
Šiandien Skersiniame Skersgarvyje turėjo atsidaryti nauja saldainių parduotuvė. Taip, dedikuota vien tiems cukraus prisotintiems gabalėliams, kuriems Alrisa niekada negalėjo atsispirti. Todėl nenuostabu, kad ji atsikėlė gana anksti, jog suspėtų į atidarymą. Dangui rūsčiai nusiteikus paberti naują saują purvino sniego, klastuolė jautėsi gana džiugiai. Kalėdų atostogos leido jai atsipalaiduoti nuo bjaurybės Elliw ir karvės Dori.
-Ne, užmiršk jas. Negadink sau nuotaikos. - sumurmėjo mergina, dairydamasi reikiamos iškabos. Šią beregint surado, tad džiaugsmingai klyktelėjusi nuskubėjo ten.
Septintakursė užtruko net valandą, kol išsirinko tai, ko norėjo, nepaliaujamai braudamasi pro burtininkų maišalynę. Kai ji jau buvo susimokėjusi už prekes ir pasukusi atgal, staiga iš rankų kažkas išplėšė maišelį. Kol Alrisa susigaudė, kas įvyko, saldainiai amžiams pranyko apsiaustų minioje.
-Ne!!! - suklykė ji, bet gardėsiai neatsirado. Klaikiai besidaužydama širdimi išpuolė iš parduotuvės ir nematydama kelio nusidangino į kitą pastatą - kad tik nebūtų tų šlykščių žmonių. Ji išleido visus susitaupytus kišenpinigius, tad dabar itin išgyveno šią siaubingą netektį. Ašaros trukdė matyti aplinką, tad klastuolė skaudžiai susimušė kelį į kažką. Dar kiek paklupinėjusi dribtelėjo ant žemės.
Ūmai iš kišenės kažin kas iškrito - pasirodo, tai buvo vienas itin prabangus saldainis, kurį ji paslapčiomis buvo įsidėjusi, kad nereikėtų mokėti. Šis mažai ką galėjo padėti, bet juodaplaukė gardėsį lėtai suvalgė, mėgaudamasi kiekviena akimirka, išplėšta iš žiauraus pasaulio. Deja, geri dalykai kažkada baigiasi, tad liūdesys bei pyktis jau beldėsi į duris. Neturėdama nei kito pasirinkimo, nei pakankamai jėgų, ji prigulė ant dulkėtų grindų ir užsnūdo iškankinto žmogaus miegu.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 273
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
Kaip, po velnių, buvo šalta! Ir kodėl gyvenimas toks kvailas? Ko jis iš viso atsidūrė Londone? Ak taip, norėjo ką nors parvežti Kaedei, kuri sugalvojo parsibelsti namo! Namo? Pff, kokia nesąmonė! Tai nebuvo netgi jo namai, ką jau kalbėti apie tą mergaitę. O jau motinos reakcija! Absurdas! Ir kodėl ji negalėjo likti Hogvartse, kur bent jau gautų pavalgyti? Geidžiamiausias Britanijos bomžas nė neketino šeimai pasakoti turįs vaiką. Daugiau nei aišku, kad tada prasidės klausimai: o kas jos mama? Kada ją vesi? Ir panašios nesąmonės. Ir niekam nerūpi, kad Bretas tos mergiotės net neprisimena! Ką jau kalbėti apie tai, kad ji mirusi. Viskas buvo siaubingai sudėtinga, tad vyrukas trynėsi po Skersinį skersgatvį ir svarstė, ar pavyks rasti kokį nors skanų ir, svarbiausia, pigų saldumyną, kuriuo galėtų pradžiuginti savo “dukrą”. Ne, šiuo metu ji nebuvo jo dukra, ji buvo tik dar viena burna, kurią motinai (močiutei!) tenka šerti.
Ko gero, nereikia ir sakyti, kad geidžiamiausias Britanijos bomžas nebuvo pačios geriausios nuotaikos. Pridaužęs kažkokį atostogomis pernelyg besidžiaugiantį paauglį priėjo prie kažkokios apleistos patalpos. Ten buvo palaimingai tuščia, tad ilgai nedvejojęs atvėrė duris ir smuko vidun. Iš karto pasidarė šiek tiek šilčiau, o akys netruko užkliudyti kažko ant grindų. Labiausiai norėjosi stipriai spirti į šoną - čia nebuvo pakankamai šilta, kad nuotaika pasitaisytų. Vis dėlto žengęs arčiau suprato, kad tai ne koks benamis nevykėlis, o panelė. Gal daili, o gal ir ne - šito gerai nesimatė. Vis dėlto itin žavus jaunikaitis nė kiek neabejojo, kad netrukus jam bus gerokai šilčiau. Taigi atsigulė šalia jos ir nė kiek nesidrovėdamas stipriai apkabino.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
Kad ir kaip Alrisa buvo išvargusi, per miegus kažką pajuto. Nesuvokė, ar tai girgžtelėjo durys, ar kalbėjo žmogus, bet vis tiek pamažu pradėjo budintis. Ne savo noru, bet pasąmonė netroško per ilgai užsibūti nepažįstamoje vietoje, ypač kūnui esant nepaprastai pažeidžiamam. Todėl nenuostabu, kad merginos leidžiami garsai priminė nepatenkintą urzgimą, tarsi meška bustų po žiemos miego. Sapno draiskanos nublanko, užleisdamos vietą skaudamai gerklei ir užverktoms akims. Klastuolė ketino tingiai pasirąžyti ir sumurmėti kažką po nosimi, bet ūmai sustingo, negalėdama pasijudinti iš vietos. Kūnu perbėgo šaltukas, žvilgsnis ėmė karštligiškai klaidžioti, ieškodamas priežasties. Kas per... Mintis bematant nutrūko, pastebėjus liemenį laikančias rankas. Šios tegalėjo priklausyti vyrui. Vargais negalais persisukusi ji pašiurpo: prieš ją visu gražumu baisumu atsiverė marmūzė, nuo kurios norėjosi laikytis kuo atokiau. ...šūdas.
-Traukis nuo manęs, perkarusi pabaisa! Negąsdink savo lavoniškumu! Negaliu netekti savo mielų riebaliukų! - suklykė juodaplaukė, bandydama atnarplioti sunertų pirštų mazgus. Rodėsi, kad atėjo pati Mirtis išbadėjusio žmogaus, siekiančio ją išmėsinėti, pavidalu. - Man dar ne laikas! - teisinosi Alrisa, baimės kupinomis akimis skenuodama aplinką.
Širdis daužėsi kaip pašėlusi, bet žvilgsnis ūmai užkliuvo už aplūžusios kėdės. Dar sekundė, ir medinis daiktas skriejo vyruko pusėn - gal bent taip išsilaisvins?
-Še tau, kanibale! Bus tau gvieštis manęs! - niekaip nenusileido septintakursė, kriokdama iš visų plaučių.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 273
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #11 Prieš 4 savaites »
Ar panelė graži, ar ne, vis tiek atsiras, ką su ja veikti. Jeigu nepatiks pačiam, puikiai tiks Kaedei į motinas. Tą mergiotę reikėjo greičiau kam nors numesti ir pagaliau grįžti prie normalaus gyvenimo. Taip, šita keistoje vietoje mieganti gražuolė (o gal ir ne, bet koks pagaliau skirtumas?) tam puikiai tiks.
O netrukus paaiškėjo, kad ji ir Kaede dar ir panašios: miegalė staiga pradėjo klykti. Nagi nagi bandė apraminti panelę Bretas, bet garsiai nieko nesakė. Kaip išsirėkti reikėjo Kaedei, taip to paties reikėjo ir šitai. Tai buvo daugiau nei akivaizdu. Vis dėlto geidžiamiausias Britanijos bomžas gardaus kąsnelio nė neketino paleisti. Prispaudė ją prie savęs ir stipriai laikė glėbyje.
- Kam ne laikas? - kuo draugiškiausiu tonu pasiteiravo vyrukas dar kartą "žaviai" nusišypsodamas. - Žinoma, laikas.
Šypsena dar paplatėjo, bet tada geidžiamiausias Britanijos bomžas pagaliau atkreipė dėmesį, kokia šiandienos išrinktoji yra jauna. Negali sakyti, kad per jauna jam, o ir veidelis nebjaurus, bet Kaedei į motinas šiek tiek pernelyg vaikas. Rudaplaukis greičiausiai būtų nusivylęs, bet nespėjo to padaryti - į galvą atlėkė... Kėdė?
- Neverčiu tavęs jos auginti! - įgarsino Bretas mintį, nė nesusimąstęs, kad panelė nieko nesupras. Galvą skaudėjo, tad teko vieną ranką patraukti nuo gražuolės ir pasitrinti kaktą. Antroji ranka pasiliko ant liemens, bet Bretas pasijuto įžeistas. Nutaisęs be galo liūdną veidą (ir netgi nepamiršęs nustoti šypsotis) paklausė:
- Už ką tu man taip?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #12 Prieš 4 savaites »
Atrodė, kad širdis gali iššokti bet kurią akimirką - juste juto liemenį stipriau suveržiančias rankas. Ne, Alrisa visai netroško būti to baisaus nepažįstamojo valioje, tad priešinosi kaip reikalas. Savaime suprantama, šįkart balsas nepadės, kaip per kvidičo rungtynes, bet bent jau išmuš iš vėžių tą šiurpulingą žmogystą įdubusiais skruostais.
-Ne laikas mirti ant mėsinėjimo stalo! - atsakydama riktelėjo ji, sviesdama kėdę. Laimei, ši nusprendė būti draugiška ir pasitarnauti į bėdą patekusiai merginai - nusileido tiesiai ant tos bjaurios marmūzės. Kaip klastuolė pasąmoningai tikėjosi, gniaužtai atsilaisvino tiek, kad buvo galima pašokti ir sprukti kuo toliau. Ji taip ir padarė, tik kol kas užmiršo pabėgimo dalį, mat reikėjo išsiaiškinti tam tikrus reikalus su ta baidykle.
-Auginti? Durna tavo galva, jei manai, kad iš kėdės galima išauginti medį! - šūktelėjo juodaplaukė, atsitraukusi už gerų penkių metrų bei strategiškai užėjusi už suklypusio stalo. Kūnas net virpėjo nuo adrenalino, plūstančio gyslomis, todėl buvo sunku susitvardyti nesviedus dar ko nors į tą keistai iškreiptą veidą. Oda vis dar juto prisilietimą, tarsi nematomi delnai būtų glamonėję ją. Septintakursė pasišlykštėjusi nusipurtė. Pirštus net niežtėjo čiupti kėdę, tačiau vietoje to ji garsiai suurzgė:
-Kad pasitrauktum, baidykle! - suraukti antakiai spinduliavo pyktį. Nors vyriokas mokėjo daugiau žodžių nei teleskopininkė, juodu turėjo gana nemažai panašumų, kaip Alrisa jau spėjo pastebėti. Visų pirma, tai buvo nenormalumas, o antra - pasiutėliška manija. O kadangi iš viso juos buvo galima sulyginti, mintyse jau dėliojosi strategija, paremta karčia patirtimi. Todėl netrukus ji pagaliau davė pirštams valią: šie griebė kažkokią nuolaužą ir paleido nepažįstamojo link. - Nustok mane medžiojęs, aš nenoriu virsti tavo pietumis!

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 273
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #13 Prieš 4 savaites »
Ką gi, panašu, kad šį kartą Bretas susidūrė su labai įdomiu atveju. Ką... tu... čia sapalioji? nieko nesuprato geidžiamiausias Britanijos bomžas, nė nesusivokęs, kad vakaro išrinktosios glėbyje nebėra. Norėjo apkabinti ją tvirčiau ir pagaliau suprato ką praradęs. Staigiai pašokęs ant kojų spėjo išgirsti dar absurdiškesnį sakinį.
- Kas tau negerai? - suburbėjo ir netgi kiek sunerimo: ar tik nebus išsirinkęs kažkokios išsigimėlės? Na, bent jau teleskopo neturėjo.
O tada Bretas įsižeidė. Kaip šita, nekažin kokia gražuolė, gali vadinti tokį žavų jaunikaitį baidykle?! Kaip ji neįvertina to, kad sulaukė dėmesio iš itin geidžiamo ir merginų mėgstamo bomžo jaunikio?! Ne, kažkas čia tikrai buvo negerai, tačiau jau buvo per vėlu: žavusis jaunikis buvo įsiutęs. Pasilenkė paimti kėdės, kuri ne taip seniai taukštelėjo per kaktą. Būtent tai padėjo išvengti dar vieno smūgio - nemandagioji panelė dar kažką paleido.
- Tu man dar atsiimsi, - urgztelėjo vyrukas, nekreipdamas dėmesio į naujas panelės sapaliones. Negalvodamas panaikino tą atstumą, kurį (ne)gražuolė buvo sukūrusi, ir užsimojęs kėde trenkė ten, kur ką tik buvo nuolaužomis besišvaistanti ranka.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
Ats: Apleista kavinė
« Atsakymas #14 Prieš 1 savaitę »
Deja, šįkart neaiškios kilmės nuolauža nepalaikė Alrisos pusės ir nušvilpė šiek tiek į šoną. Bjaurusis nepažįstamasis neliko nokautuotas ir savo ruožtu ėmėsi veiksmų, kurie juodaplaukei itin nepatiko. Ši net nespėjo atitinkamai sureaguoti, kai vyriokas tarsi žaibas atsidūrė visai šalia. Kėdė perskrodė akiplotį, lyg neužkliudydama merginos, tačiau po akimirkos ranką nutvilkė žvėriškas skausmas. Pažvelgusi ten, nustėro - rankovė buvo šiek tiek perplėšta, iš skylės sunkėsi kraujas. Skaisčiai raudoni lašai kaupėsi medžiagos pakraščiuose, tarsi laukdami leidimo nukristi. Tačiau pačiai šeštakursei kūnas privilegijos nualpti nesuteikė - kas žino, kas įvyks praradus sąmonę? Tad ji turėjo tirtančiomis nuo baimės ir adrenalino kinkomis stovėti priešais tą žmogystą ir karštligiškai galvoti, ką daryti dabar. Regis, tas nemalonus vyrukas bijojo balso, ar bent to, kas ištrūkdavo iš jos burnos. Galbūt buvo galima tuo pasinaudoti?
-Ei tu, baidyklių prince! Ko tu iš manęs nori? Tavo žvairos akys greičiausiai mato, kad mudu dabar atsilyginę, - tarė kilstelėdama sužeistą ranką. Alrisa jautėsi gana keistai mandagiai bei ramiai kalbėdamasi su nepažįstamuoju, tačiau nederėjo prarasti budrumo. - Tai gal dabar atstosi? Nebent nori mane užmušti ir po to suvalgyti? - ji primerkė akis, bet to nepakako išsiaiškinti vyrioko motyvų. Gal jis iš tiesų nužengė iš pragaro ir yra pasiųstas jos parsivesti? Jei taip, juodaplaukė tam priešinsis visomis keturiomis - gyvenime nė už ką nenorėjo būti apsupta šlykščių padarų, tokių kaip Elliw ar šitas barzdočius. - Na, atsakysi? O gal prarijai liežuvį?
Sveikoji ranka paslapčiomis leidosi į ginklo paieškas. Netrukus ji kažką surado, bet mergina negalėjo pasižiūrėti, kas ten buvo. Pirštai stipiai sugniaužė daiktą - ji vylėsi, kad tai kas nors naudingo.