0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1831
  • Lytis: Moteris
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Nors Dori jautė didelį užsidegimą, to užsidegimo Deoiridh, regis, nejautė visiškai. Ji pasakė, kad neketina nieko pasakoti Matthew, kad neketina pas jį važiuoti. Bet juk jis yra tikrų tikriausia viltis. Jis tai tikrai tikrai padėtų.
- Bet Deoiridh. Jis tavo šeima. Jis tavęs neatstums. Manai, Matthew nesijaudina dėl tavęs? O tu žinojai, kad jis praeitais metais neprofesoriavo mokykloje? Tikriausiai ieškojo tavęs! Tu privalai į jį kreiptis! Kur tu gyveni Londone? Toje landynėje, kurioje matėmės?
Dori sudvejojo, ar Deoiridh apskritai atsimena, kad jos buvo susitikusios. Tikriausiai ne.
- Ten ne namai. Po velnių, ten ne namai... Tavo namai yra Aberdine... - dabar jau su mažiau entuziazmo tarė.
Ta sužibusi ugnelė ėmė blėsti. Rudaplaukė pasakė, kad neims Dori pinigų. Nors Dori žinojo, kad jeigu animagė nevyks į Aberdiną, greičiausiai pinigus išleis... na, tiems baisiems dalykams. Kurie kenks ir jai, ir vaikui.
- Nekalbėk taip, - Mendel žandai šiek tiek raustelėjo iš pykčio, kai savo vaikelį buvusi draugė pavadino vaikpalaikiu.
Taip, Dori nemėgo vaikų. Tiesą pasakius, ji jų nekentė ir tikrai neketino kada nors gyvenime turėti. Tačiau šitas vaikelis, jis jau buvo pakeliui. Todėl Deoiridh turės juo rūpintis, ar ne?
- Tai tavo vaikas. Ar tu žinai... Ar... - mergina užsikirto. To paklausti buvo sudėtinga. - Ar tu žinai, kas yra šito vaikelio tėtis? - galiausiai paklausė. - Tu neturi už ką manęs atsiprašinėti, - numojo ranka. - Dabar yra svarbesnių reikalų.
Nors prieš tai atrodė, kad tamsiaplaukė turi marias laiko iki kelionės pradžios, dabar jau tas laikas tirpte tirpo.
- Prašau, paimk, - ištiesė ranką su pinigais. - Paimk ir keliauk į Aberdiną, ar gerai, Deoiridh? Prašau... Traukinys... Tuoj atvažiuos mano traukinys...

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 857
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Buvo keista, kad Dori taip gina Matthew. Ji, žinoma, nežinojo, kad jie matėsi, kad “tėvas” išmetė ją iš namų. Ir neketino pranešti. Jeigu jis vis dar dirba mokykloje, o Dori keliauja būtent ten, jai geriau nežinoti, kokia yra reali situacija. Kad ir kaip viskas susiklostė Aberdine, Deoiridh nelinkėjo herbologui Dori neapykantos ir pykčio.
- Neprofesoriavo? Gal pagaliau susivokė, kad magijos mokykloje jam ne vieta, - nervingai sukikeno. - Aš nenoriu jo matyti ir nieko neprivalau. Esu pilnametė ir… Galiu savimi pasirūpinti. Tik nenoriu rūpintis kažkokiu mažu padariūkščiu.
Niekaip negalėjo suprasti, iš kur tokia baisinga būtinybė grūstis į Aberdiną. Net jeigu Matthew nebūtų jos išspyręs iš namų, jiems visai nebūtų būtina bendrauti. Ji tik naudojosi tuo geru žmogumi, kol turėjo progą? Galbūt. Bet dabar su juo kalbėtis visai nenorėjo.
Apie namus Deoiridh nieko nesakė, tai buvo sudėtinga tema. Bet net ir tai nereiškė, kad jos namai yra Škotijos šiaurėje. Nė už ką daugiau ten nevažiuos.
- Nerūpi man nei vaikas, nei jo tėvas. Ir ne, nežinau, kas jis, - piktokai atsiliepė. Taip, Dori anksčiau buvo jos draugė, galbūt jos pareiga rūpintis. Bet kartais tarp rūpinimosi ir kišimosi ne į savo reikalus riba buvo labai plona, ir Dori baigė ją peržengti.
- Klausyk, - pratarė škotė ir atsistojo nuo suoliuko. - Ačiū tau už rūpestį. Tikrai. Bet aš tavo pinigų tikrai neimsiu. Net negalvok apie tai. Aš tau parašysiu, kai eee… Na, jis atsiras. Papasakosiu, kaip sekasi, - apie tai, kad tas vaikiūkštis tikriausiai neišgyvens ir dienos, ji nutylėjo. - Bet tu neprivalai man padėti. Buvo smagu susitikti, sakau nuoširdžiai. Bet nemanau, kad turėčiau tau ilgiau trukdyti.
Deoiridh nusisuko. Akyse vėl susikaupė ašaros, bet ji dabar nenorėjo nieko daugiau, tik išgirsti, kaip Dori nueina į savo traukinį.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1831
  • Lytis: Moteris
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Deoiridh pradėjo kalbėti šiurkštokai. Dori žinojo, kad tokiems žmonėms, žinoma, nepatinka, kai kažkas ima aiškinti, ką jiems daryti. Tikriausiai jų gyvenime viskas banguoja tarsi jūra pučiant stipriam vėjui. Vieną akimirką jie paminės, jog sugadino savo gyvenimą ir atsiprašinės. O kitą jau, žiūrėk, kalbės, kad viskas jiems gerai ir kad nereikia jokios pagalbos. Ir kol jie patys nenorės bristi iš liūno, nieko nebus, pamanė Mendel. O Deoiridh, kad ir visai dar neseniai verkė, nebuvo panašu, jog yra nusiteikusi pokyčiams.
- Jeigu tu nevažiuosi į Aberdiną, o tu nevažiuosi, tai aš tau pinigų ir neduosiu, - įsidėjo juos į kišenę. - Vis tiek išleisi juos alkoholiui, cigaretėms arba narkotikams, - rėžė. - Nemeluok. Mes puikiai žinome, kad tu man neparašysi. Žinai, ką tu geriausio galėtum padaryti? Palikti tą vaiką prie kokios nors ligoninės ar vaikų namų durų. Man metas. Vis tik turiu baigti Hogvartsą, - ir Dori atsistojo bei nuėjo.
Su visa savo manta toldama nuo Deoiridh ji galvojo, ar išeinant nebuvo per grubi. Tačiau pasidarė taip suknistai pikta. Juk jeigu Deoiridh nuvažiuotų pas Matthew, viskas galėtų išsispręsti. Jis ja pasirūpintų, o pati galėtų grįžti į normalų gyvenimą ir auginti vaikelį. Bet ji nenori. Ji pati nenori. Ir tikriausiai net verkė ji ne dėl to, kad sugebėjo šitaip nusiristi, o dėl to, kad nežino, kur reikės dėti vaiką, jau dabar trukdantį jai linksmintis. Tamsiaplaukė jautė, kad tuoj tuoj pradės verkti, todėl paspartino žingsnį ir netrukus dingo tolumoje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 857
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Ką gi. Ji be reikalo patikėjo, kad viskas gali būti gerai. Kad draugystė dar gali būti sugrąžinta. Dori jos nesuprato, o gal kaltino dėl to, kas atsitiko. Turbūt elgėsi teisingai - argi ne pati kalta buvo dėl to, kad viskas pasisuko šitaip? Ir vis dėlto Deoiridh nesitikėjo, kad Dori taip supyks ar nusivils. Atrodė, kad viskas dar gali būti ne taip ir blogai.
- Taigi ir sakiau, kad neimsiu, - prunkštelėjo Deoiridh stengdamasi po tokia kauke paslėpti tikrąsias emocijas - skausmą ir baimę. Šie jausmai dar labiau sustiprėjo, kai Dori atvirai pasakė, ką apie ją galvoja. Ir laiko ją melage. O prieš keletą minučių škotė iš tiesų ketino parašyti draugei, kai tik vaikelis gims. Papasakotų, ką nusprendė, kokį vardą davė. Tas laiškas net paskatino pasilikti vaiką sau, nes atrodė, kad Dori ją supranta. Deoiridh tiesiog dar kartą kažkuo pasitikėdama suklydo.
- Na ir eik po velnių, - suburbėjo Deoiridh, kai Dori pasišalino. Deja, vos pametusi ją iš akių suprato, kad taip elgtis nereikėjo. Galbūt iš tiesų reikėjo pabandyti dar kartą nuvykti į Aberdiną. Ar bent jau papasakoti Dori tiesą. Ji ten buvo, tik Matthew nenorėjo nieko žinoti. Kodėl reikėtų jį ginti? Staiga užėjo nevaldomas noras viską papasakoti. Jeigu jis grįš į Hogvartsą, Dori pavers jo gyvenimą pragaru. Daugiau nieko Matthew ir nevertas.
Pakėlusi galvą pradėjo žvalgytis - vylėsi kur nors dar pamatyti (buvusią) draugę, kad galėtų viską papasakoti. Deja, taip ir nepastebėjo, tad reikėjo spręsti, ką daryti toliau. Sunkiai atsistojusi Deoiridh atsiduso ir galiausiai paliko Kings Kroso stotį.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Rugsėjo pirma buvo ta šlykšti diena, kai visas pasaulis pasistengdavo Bretui priminti, kad jis į Hogvartsą vyko vos vieną kartą. Štai ir šiais metais. Brendanas niekaip negalėjo ištrūkti iš darbo ir palydėti mažių į Londoną. Be to, Kaede gi Breto duktė, tegul pats ir rūpinasi. Bet, po velnių, prakeikta Athena tai jam ne duktė! Būtent tai drėbęs motinai į akis žavus jaunikaitis nepatenkintas atlydėjo mergaites į stotį, bet ten pasistengė kuo greičiau jas pamesti iš akių.
Taigi dabar nuotaika buvo šiek tiek pasitaisiusi, ir Bretas apsireiškė stoties laukiamajame. Iki traukinio išvykimo dar buvo laiko, tad reikėjo ištverti. Išgrūs mergiotes per sieną tikėdamasis daugiau niekada jų nepamatyti ir galės keliauti kur nors, kur bus bent kiek smagiau. Kol kas nesugalvojo, ką veiks, bet jeigu motina tikisi, kad žaviausias šeimos atstovas skubės grįžti į prasmirdusius namus Sautende, ji labai klysta. Ne, geriau nuveikti ką nors Londone. Kišenėse švilpavo vėjai, bet Bretas būtinai ką nors sugalvos.
Dabar šis žavus jaunikaitis atsisėdo ant suoliuko maždaug salės viduryje ir stengėsi nežvilgčioti į laikrodį. Kažkodėl patikrinus laiką po pusvalandžio paaiškėdavo, kad tepraėjo kokios trys minutės.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
Zoey traukinių stotis malonių prisiminimų nekėlė. Čia dabar ji jau bijojo eiti į tualetus ir šiaip vaikščioti viena. Tačiau jai teko tai daryti. Ji turėjo važiuoti į Prancūziją, jog atiduotų tam tikrus dokumentus. Tiesa, ši kelionė nebuvo lengva, bet Zoeu buvo pakankamai savarankiška ir atsakinga, jog dalyvautų šioje kelionė.
Grįžti sekėsi lengviau nei keliauti į priekį, kadangi Prancūzijos stotis buvo kiek malonesnė nei Kings Kroso. Joje nebuvo tokių blogų prisiminimų ir visi kalbėjo mėlynplaukės gimtąja kalba.
Tiesa, dabar Zoey teko palūkėti traukinio, kuris turėjo jai padėti nukeliauti iki Londono žiobarų įstaigos, tokios pat, kaip ir Zoey aplankytosios Prancūzijoje. Ji gana lengvai susirado sau tinkantį traukinį, tad su savo kuprine atsisėdo ant suoliuko laukiamajame. Deja, čia jos laukė nemaloni staigmena. Ant suoliuko šalimais sėdėjo būtent tas vaikinas, kuris lankydavosi jos košmaruose ir būtent tas žmogus, kuris padarė stotį nemalonia vieta. Velnias tepagalvojo Zoey nuleisdama savo galvą žemyn ir tikėdamasi, jog jis jos nepastebės.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
Po kiek laiko nusibodo tiesiog sėdėti. Reikėjo kažkokios veiklos. Galvoje sukilo prisiminimai apie įvairius nuotykius, patirtus šioje stotyje. Su panelėmis, žinoma. Bėda ta, kad jos šio žavaus jaunikaičio visai nebetraukė. Taigi dabar nebuvo ką veikti.
Pakėlęs galvą apsidairė ir pamatė netoliese įsitaisiusią panelę mėlynais plaukais. Ji kažką priminė, ir vyrukas nutarė prieiti pasisveikinti. Jis nieko blogo nedarys (o argi kada nors daro?!), tiesiog pabus draugiškas. Taigi dabar atsistojo ir priėjo prie merginos. Tik atsidūręs visai šalia suprato, kad ją pažįsta. Ir jau ne kartą smagiai praleido laiką. Vadinasi, ji apsidžiaugs susitikusi, ar ne?
- Sveika, - labai jau maloniai pasisveikino rudaplaukis ir atsisėdo šalia. Ar jam tik pasirodė, ar panelė išties nusiminusi? Negali sakyti, kad tai Bretui labai rūpėjo, bet jis nutaisė "žaviąją" šypseną ir paklausė:
- Ko tokia nusiminusi?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Traukinio niekur nesimatė. Mergina tyliai atsiduso, kadangi stotyje būti visai nesinorėjo. Visos sienos, viskas čia kėlė vien nemalonius jausmus ir prisiminimus, kurie tikrai nedžiugino. Būnant čia mėlynplaukei tikrąją ta žodžio prasme darėsi bloga.
Ji jautė didžiulę baimę, jog čia pasirodys kažkas, kas norės ją nuskriausti arba pasielgti su ja taip, kaip pasielgė tas bjaurus vaikinas.
Kaip sakoma, vilką mini, vilkas čia. Laukiamuoju žingsniavo tas pats tamsiaplaukis, kuris jau porą kartų su mergina pasielgė visai nedžentelmeniškai. Zoey akys iš karto išsiplėtė, ji ėmė bijoti. Ar jis dabar čia pakartos tai, ką darė? Richter tikėjosi, jog ne.
Mėlynplaukė jau norėjo stotis, tačiau bijojo, jog jis gali trenkti, kaip padarė tą kartą, kai ji priešinosi.
- Labas, - sumurmėjo švilpynės koledžo atstovė kiek susiraukdama, kadangi visa šita situacija tikrai nebuvo maloni.
- Aš nesu nusiminusi. Ką tu čia veiki? - paklausė be užuolankų, tikėdamasi, kad vaikinas išduos visus savo ketinimus.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 440
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Kartais tas paneles tikrai sunku supaisyti. Ko šita buvo nusiminusi ar net išsigandusi? O jeigu nuotaika prasta, argi toks žavus ir dailus jaunuolis kaip Brett O'Connor neturėtų tos nuotaikos pataisyti? Geidžiamiausias Britanijos bomžas susimąstė, tačiau niekur nesitraukė. Žinoma, galvojo ne apie tai, kad gal pats ir išgąsdino šitą panelę. Jeigu pakrutintų smegenis, gal ir susivoktų, kad nekelia jaunai merginai malonių prisiminimų. Bet jo paties atmintyje mergina priminė itin smagius du susitikimus. Šis, žinoma, bus kitoks, mat ta prasme, kurią jis turėjo omenyje, panelės nebedomino, ir tai buvo didelė problema. Bretas vis dar nežinojo, kaip ją išspręsti.
- Ką aš veikiu? - nutęsė vyrukas. - Turbūt galvoju, kaip praskaidrinti tavo dieną. - Dar kartą itin "žaviai" nusišypsojo. Užmetė ranką ant suoliuko atramos, tad norėdamas būtų galėjęs apkabinti gražuolę (tik to nenorėjo). - Matau, kad kažkas yra nutikę. Juk žinai, kad gali man pasipasakoti, ar ne?
Dar kartą žvilgtelėjo į panelę. Ji buvo labai jauna. Nepažįstamiems gal ateitų į galvą, kad jie - brolis ir sesuo. Bet ne, tai buvo tik daili panelė ir žavus vyrukas, kuris, tiesą sakant, ta dailia panele visai nebesidomėjo.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laukiamasis
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Mėlynų plaukų savininkė galiausiai apsisprendė, jog niekada gyvenime daugiau nebesilankys traukinių stotyse. Na, bent jau šitoje tai tikrai. Čia nebuvo saugu ir prie jos jau antrą kartą čionais prisikabino tas pats vaikinas. Zoey tai labai nepatiko, tačiau ji nežinojo ką daryti, kadangi buvo per daug gėda ir baisu kam nors ką nors sakyti.
- Mano dienos praskaidrinti nereikia. Su ja viskas gerai, - pasakė Richter pavardės nešiotoja suraukdama savo antakius. Jai visiškai nepatiko šito vaikino lipšnumas ir ankstesnis elgesys. Tiesa, jis juk nieko negalėjo padaryti kur daug žmonių ar ne? Jis negali nieko padaryti švilpynės mokinei...
- Jeigu man kažkas ir yra aš kam ir be tavęs turiu pasipasakoti, - tarė pakankamai griežtai ir drąsiai Zoey. Vieša vieta jai suteikė šiokios tokios drąsos ir pasitikėjimo savimi.