[Levanda Marchetti]

Nors Levanda ir vylėsi sugebėsianti kažkaip išsisukti iš šios situacijos užkalbėdama dantį, bet, pasirodo, vyras buvo visai nenusiteikęs bendrauti. Šis tik dar labiau išsiviepė, priversdamas merginos odą pašiurpti. Ji nežinojo, kuris jausmas ėmė viršų - baimė ar pasišlyštėjimas.
Klastuolės nepaleisdamas nepažįstamasis vėl trenkė ją į sieną. Kuo toliau, tuo labiau darėsi grubesnis ir tai tik paantrino, jog Marchetti privalo nešti kudašių tol, kol gali. Jei iš pat pradžių ši dar matė prošvaisčių išsivaduoti nepanikuodama ir nesukeldama jokių rūpesčių (žinoma sau, o ne tam bjauriai išsišiepusiam vyrui), dabar ta viltis vis menko.
Tad, ilgai negalvodama, ji, kietai užmerkusi akis, tiesiog pradėjo visaip muistytis. Išlaisvinusi vieną ranką, suleido nagus nepažįstamajam į veidą ir iš visų jėgų bandė jį atplėšti nuo savęs. Kažkur giliai kirbėjo mintis, jog, jei Marchetti dabar nepasiseks, kitos progos gali ir nebūti. Jau prieš tai, vyras, pajutęs jos pasipriešinimą, tėškė klastuolę į sieną. Būtų nenuostabu, jei šis kur kišenėje nešiojosi peilį, kurį jau naudojo prieš tokio pat likimo ištiktą merginą. Tačiau, nesugalvojusi jokio kito genialaus plano, vis dar iš visų jėgų bandė nusikratyti it erkės įsisiurbusio vyro.

[Brett OConnor]

Ar šiais laikais merginos nenešioja tų aprangos detalių, kurios Bretui dažnai sukelia tam tikrų nepatogumų? Tai šiek tiek nustebino, tačiau, žinoma, nebuvo kliūtis. Bus paprasčiau pereiti prie veiksmų, ar ne? Prispaudęs panelę prie sienos perbraukė ranka jai per skruostą, bet galiausiai nutarė, kad daugiau laiko gaišti neverta. Stengdamasis neberodyti to pykčio, kuriuo dar visai neseniai spinduliavo, geidžiamiausias Britanijos bomžas paguldė gražuolė ant grindų ir netruko jos užgulti. Grubokai nutraukęs visus bereikalingus sluoksnius ir numetęs juos į šoną godžiai nužvelgė jauną panelę nuo galvos iki kojų. Gal ji buvo kiek per smulki, gal ir per jauna, tačiau tai noro praleisti laiko kartu nė kiek nesumažino. Rudaplaukis apsivijo panelę rankomis ir beveik pritrėškė prie grindų. Svarbiausia buvo tai, kad jautėsi be galo patenkintas. Neabejojo, kad gražuolė patenkinta tokiu netikėtu įvykių posūkiu. O ir ko jai raukytis? Šiaip ar taip, Bretas buvo itin žavus jaunuolis, o tokie prie jaunų panelių prieina tikrai ne kasdien.
- Ar norėtum dar ką nors nuveikti? - tyliai sumurmėjo tiesiai į ausį nė akimirkai nepatraukdamas rankų nuo panelės odos. Buvo nuostabu, ir vyrukas mielai būtų tą pakartojęs.
Kai malonumą norisi pakartoti, norui geriau neprieštarauti, ar ne? Taigi geidžiamiausias Britanijos bomžas pakartojo viską nuo pradžios iki galo. Ant grindų buvo kiek vėsoka, tačiau svarbu buvo tai, kad niekas jų neužtiko. Kitaip sakant, Bretas galėjo vienas mėgautis gražios panelės draugija.
Dar kurį laiką pasimėgavęs buvimu kartu geidžiamiausias Britanijos bomžas galiausiai pašoko ant kojų. Dar kartą nužvelgė gražuolę nuo galvos iki kojų, bet neabejojo daugiau su ja nesusitiksiąs - visai ne toks buvo tikslas. Neskubėdamas apsirengė ir netrukus išėjo iš dispečerinės palikdamas panelę vieną.