0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #300 Prieš 4 mėnesius »
Oras už lango nebuvo labai žavus. Bet namie tvyrojo jaukumas, grojo muzika. Adrijas jautėsi kiek susipainiojęs savo mintyse. Jau keli mėnesiai prabėgo nuo tada, kai galbūt iškrėtė vieną didesnių kvailysčių savo gyvenime. Kai užsiminė, kad jie gal galėtų pamėginti žengti į kitokį santykių etapą. Ji norėjo pagalvoti, ir jis aišku sutiko. Bet jau praėjo daug laiko. Jam labai daug. Šiandien atsibudo su nusiteikimu pabandyti pasukti kalbą ton pusėn. Bet kai jie kaip įprasta susitiko nusiteikimas pradėjo blėsti. Nors štai aplinka lyg ir tiktų pabandyti kažką apie tai pasakyti. Bet o jei viską sugadins? Gal geriau palikti kaip yra? Nenorėjo prarasti šių vakarų, laiko su Sakura. O galėtų taip nutikti. Gal tiesiog pamiršti tą vakarą girioje ir tiek?
- Aš išvis nežinau  koks turėtų būti mano gynėjas. Niekada neiškviečiau jo. Man atrodo net nebandžiau. O koks tavo gynėjas?  - Buvo labai įdomu koks gyvūnas globoja Sakurą.
- Pabandyk. Juk tai tik žaidimas. Viskas bus gerai. Tau pavyks.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 664
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #301 Prieš 4 mėnesius »
- Tai, kad aš net tiksliai nežinau, - gūžtelėjo pečiais. - Pasirodė nemažas gyvūnas. Buvo panašus į stirną. Gal. Jis šmėstelėjo tik sekundei, atrodė blankus ir netrukus pavirto į kažkokį blyną, - nusijuokė. - O tada išnyko.
Sakura atsistojo. Paėmė į ranką burtų lazdelę.
- Gerai, aš pabandysiu, bet tada ir tu pabandysi. Sutariam? - nusišypsojo.
Sakurai buvo labai smalsu, koks gi gyvūnas galėtų būti Adrijo gynėju. Bet dabar reikėjo galvoti ne apie Adrijo, o apie savo gynėją. Tiksliau apie gražiausią akimirką, apie laimingiausią prisiminimą...
Ji užsimerkė ir matė bei girdėjo save dainuojant. Viena iš tų retų akimirkų, kuomet ji likdavo trobelėje pievoje viena ir galėdavo dainuoti pilnu balsu.
- Expecto patronum!
Iš lazdelės išlindo gija, kuri neįgavo jokio pavidalo.
- Expecto patronum! - pabandė dar kartą.
Šį kartą pasirodė kažkas panašaus į stirną, bet dingo akimirksniu. O trečias bandymas neatnešė jokių vaisių.
- Ai, - numojo ranka. - Matyt, ne mano galimybėms. Bandyk tu, - ji atsisėdo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Sakura Levins »

Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #302 Prieš 3 mėnesius »
- Stirna. Gražu. Tau tikrai tiktų. - Įdomu koks turėtų būti jo gyvūnas. Tokio supainioto žmogaus įkritusio ne į savo amžių.
- Aš pabandysiu. - Noriai pritarė ir tada stebėjo merginos bandymus. Jo nuomone ji labai greitai pasidavė.
- Vienas tikrai buvo panašus į stirną. - Šyptelėjo. - Sakura, pamėginai tik kelis kartus. Gal pasirinkai ne tą prisiminimą. O ir šiaip tokie kerai iš pirmo bandymo juk nesigauna. Gal pabandyk dar kartą?? Su kitu prisiminimu. - Negalima taip greitai imti ir pasiduoti.
Įdomu koks turėtų būti jo laimingiausias prisiminimas. Iškilo laikas miške su sakura, galybė akimirkų ten. Bet net tai nustelbė toji grįžimo į kūna akimirka. Prisiminė, kai staiga paliko veidrodėlį, kaip tapo kažkuo. Kai įkvėpė. Judino rankas ir kojas pirmą kartą. Kaip atsisėdo, Oda jautė kietą žemę, užuodė kvapus. O paskui atsistojo, jautėsi toks aukštas, jaunas ir tvirtas. Buvo nuostabi akimirka.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 664
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #303 Prieš 2 mėnesius »
Sakura atsiduso. Pasijuto tarsi mokykloje per pamokas, per kurias jai nesisekdavo, nors dėdavo daug pastangų. Juk gynėją bandė iššaukti ne vieną kartą, tačiau niekada nepavyko. Negi ji tokia nelaiminga? Taip nesijautė. Bet koks tada galėtų būti prisiminimas?
Ir prisiminimas atmintyje dabar iškilo pats. Tas vakaras miške, kai ji prisiglaudė prie Adrijo. Kai jis ją apsikabino, kai jie žvelgė vienas į kitą. Ji bandė priešintis šiam prisiminimui. Ne, tarė sau mintyse. Man nereikia meilės. Bet prisiminimas buvo stiprus ir dabar prieš juos abu stovėjo gazelė.
Baltapūkė jautėsi sumišusi. Taip, jai pavyko iššaukti gynėją, bet kodėl būtent tokio prisiminimo pagalba? Dar tai, kad Adrijas jau kurį laiką laukia jos atsakymo, o ji negali pasakyti nei taip, nei ne...
- Ak... - tik tarstelėjo.

Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #304 Prieš 2 mėnesius »
Nereikia dūsauti. Norėjosi pasakyti, tada apkabinti ir ją pabučiuoti. Nėra dėl ko dūsauti, nes tai žaidimas. Tiesiog bandymas.
- Viskas bus gerai. - Tiesiog pasakė ir nusišypsojo. Adrijas šypsodavosi nelabai dažnai ir didžioji dalis tų šypsnių būdavo skirti kaip tik jai ar dėl jos.
Sakurai pavyko ir Adrijo nuomone toks gyvūnas, grakštus, laukinės prigimties buvo kaip tik Sakurai skirtas.
- Oho. Gražuolė. Sakiau, kad tau pavyks. Matyt radai tinkamą prisiminimą. Ir kaip greitai tau pavyko. Ar gali papasakoti kokį prisiminimą pasirinkai? - Gal kažką iš pievos? Įdomu kas tai galėjo būti. Gynėjui išnykus jis išsitraukė lazdelę. Kaip ir žadėjo pabandys.
- Neįsivaizduoju koks gyvūnas man tiktų. - Tarstelėjo. Susikaupė. Prisiminė tą pojūtį, kai pirmą kartą per tiek laiko įkvėpė. Įsileido į jį.
- Expecto patronum. - Nei nejuto, kad kerėjo užsimerkęs, visai įsigyvenęs į tą prisiminimą. Kai atsimerkė regėjo prieš save sparnais plakantį hipogrifą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 664
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Daugiabutis Vakarų Bromptone, Merington Roudo gatvėje
« Atsakymas #305 Prieš 3 savaites »
Jis ją drąsino. Tai buvo taip žavinga. Bet kiek laiko visa tai tęsis? Kiek laiko jis lauks? Ar galės visuomet būti jos draugu? O jei susiras merginą... Juk tuomet jų draugystė baigsis. Aš nenoriu, kad ji baigtųsi, nuskambėjo mintis galvoje.
Adrijas kaip tyčia paklausė, apie kokį prisiminimą mergina pagalvojo. Ir tada Levins nuraudo. Toli gražu ne visada mokėdavo nuslėpti jausmus. Dabar visai nepavyko to padaryti. Ji susigėdo.
- Na... - išlemeno, bet daugiau apie tai nieko nepasakė.
Aiktelėjo, kai prieš juos atsirado hipogrifas. Toks didelis, stiprus, narsus. Kaip ir pats Adrijas.
- Oho, - tarė susižavėjimo kupinu balsu.
Jai taip pat norėjosi paklausti, kokį prisiminimą pasirinko jis, bet nedrįso to padaryti, kai pati nepasakė.