0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Karamelinė gatvės žibintų šviesa, atsimušusi į purų, neseniai iškritusį sniegą, tragiškai tiško ant sienų, sukurdama ilgų, neproporcingų šešėlių šokį. Mayra klausėsi, kaip krūtinėje daužosi Dafydd širdis. Toks paprastas garsas, bet toks raminantis - įrodymas, kad šalia tavęs gyvas žmogus. Kaip kokia emocijų išdavikė, ji šnabždėjo, kad kažkas negerai, bet mergina vis sau kartojo: kartu, kartu, kartu... Jos Dafydd nepaliks, jie bus kartu, amžinai. Jie išgyvens visas gyvenimo audras ir duobes.
 O pyktį, atsiradusį, vos raudonplaukiui buvo priminta jo šeima, buvo galima pajusti ne prasčiau nei saulės spindulius ant odos. Tokia vaikino reakcija jau pasakė viską, ką Mayra norėjo žinoti. Tik štai, kiekviename sielos lopinėlyje įrėžta baimė vėl kėlė savo apipuvusią galvą, šnypšdama  apie tai, kas buvo ir bus, ir tik pasitikėjimas kaip narvas laikė ją prispaustą.
-Dafydd, ačiū,-sumurmėjo juodaplaukė.-Jų čia nėra. Čia tik tu, aš ir berniukai. Tik ateitis, kurią kuri tu. Viskas bus gerai.
Vos Mayra pabaigė kalbėti, garsiai apie save pranešė Katinas bei užšoko ant sofos. Trindamasis tai į raudonplaukį, tai į merginą, ji įsitaisė jos glėbyje garsiai kaip koks variklis murkdamas.
-Matai, net Katinas atėjo pas tave. Mes dabar visi esam šeima. Tavo šeima. Tu nebesi vienas, Dafydd,-šypsodamasi kalbėjo juodaplaukė, glostydama pūkų kamuolį. Ji jautėsi per daug patogiai, kad kažkur eitų, visai kaip Katinas.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Kažkodėl buvo be galo keista girdėti raminančius žodžius. Žinoma, jausmas buvo nuostabus, tačiau kartu ir gana neįprastas.
- Ačiū, - sušnibždėjo į ausį Dafydd. Tiksliai nežinojo, už ką dėkoja. Galbūt už supratimą, galbūt už tai, kad ji yra čia su juo, galbūt už tai, kad sugeba priversti jį patikėti, kad viskas išties bus gerai. - Kada nors papasakosiu. Kai būsiu tam pasiruošęs. Pažadu...
Išgirdęs Katino balsą raudonplaukis nebuvo labai patenkintas, tačiau Mayros augintinis, atrodo, pamažu pradėjo jį pripažinti, kas, ko gero, buvo bene didžiausias įrodymas, kad jis yra reikalingas ir gali būti laimingas.
- Mano šeima... - sumurmėjo vaikinas. Niekada apie tai nebuvo daug galvojęs, tačiau šią akimirką suprato, kad jam tai yra be galo svarbu. Ne, jis niekada nepaliks Mayros. - Ačiū tau už viską, - pakartojo vaikinas. Jautėsi emociškai išsekęs, spėjo, kad ir mergina jaučiasi panašiai. Nors galvoje dar buvo pernelyg daug minčių, tikėjosi, kad pavyks viską apgalvoti vėliau. Geriausia darbo metu.
- Einam į lovą? - negarsiai paklausė jis ir nelaukęs atsakymo atsistojo pakeldamas ir Mayrą su Katinu. Mergina ir taip darėsi vis sunkesnė, tad papildomas svoris nelabai patiko raudonplaukiui, tačiau jis dabar to nepaisė. Jautėsi be galo laimingas: per kelias akimirkas jis išgyveno ir sunkiai pakeliamą skausmą, ir pyktį. Mayra juos abu tikriausiai pajuto, tačiau ji tebebuvo čia, su juo. Jam pavyko neišgąsdinti mylimosios. Tai teikė tiek džiaugsmo, kad Dafydd būtų galėjęs ir kalnus nuversti. Vis dėlto dabar vartyti nieko nereikėjo. Vaikinas pabučiavo Mayrą ir neskubėdamas nužingsniavo miegamojo link.
Koja uždaręs duris atsargiai paguldė merginą į lovą. Atsigulęs šalia apsikabino ją. Pajutęs, kad emocijų išvargintas organizmas iš karto grimzta į miegą, dar sumurmėjo:
- Myliu tave...

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Dafydd į jos pasiūlymą švęsti Kalėdas reagavo... Keistai. O pati Mayra, tiksliau, nė viena iš Mayrų nebuvo šventusios Kalėdų. Kiek prisiminė, namų kampe stovėdavo papuošta eglė, kad užsukusiems svečiams nekiltų klausimų, o pačios Kalėdos tebuvo eilinė diena, per kurią per televizorių rodydavo visokias šventiškas nesąmones. Ne tai, kad jas mergina būtų mačiusi - pro duris viskas puikiai girdėdavosi. Jeigu televizorius būdavo įjungtas. Dažniau namuose vyraudavo slogi tyla.
 Bet čia buvo jos namai, jos šeima. Net ir nežinodama, ko tikėtis ir ką kaip daryti, Mayra, kol Dafydd buvo darbe, svetainės kampe pastatė eglę, kurią visą savaitę iki Kalėdų teko ginti nuo katinų. Edgaras puldavo žaisliukus, Roz taikydavosi vis pasitrint ir nuversti medį, o Sor bandydavo nugraužti spyglius. Tik Katinas, kaip tikras katinas, kartą šoko ant eglės, su ja nusivertė ant žemės ir dabar apeidavo tą daiktą aplink.
 Kalėdų rytą, nors turbūt jau buvo pietūs, kol Dafydd dar miegojo, Mayra sukosi virtuvėje. Ji itin norėjo paruošti kalėdinius pietus. Štai, ant raudona staltiese padengto stalo jau puikavosi mažas torčiukas marcipaniniu glaistu, tos keistos popierinės dėžutės, kurių reikšmės mergina dar nesuprato, o bulvės su kalakutiena, paruoštos pagal kaimynės padovanotą receptų knygą, kepė orkaitėje.
 Pataisiusi girliandą, Mayra pravėrė miegamojo duris, atsigulė šalia Dafydd ir jį apsikabino.
-Su Kalėdom, miegaliau,-šypsodamasi tarė ji ir padėjo galvą vaikinui ant krūtinės.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Dafydd kažką sapnavo. Vėliau tiksliai neprisiminė, ką. Tik tiek, kad sapnas buvo keistai slogus ir nemalonus. Tad kažką pajutęs net pašoko. Staigiai praplėšęs akis pamatė, kad tai Mayra. Prireikė laiko susivokti, kad jis yra savo namuose su savo mergaite. Giliai kvėpuodamas ir stengdamasis nustumti sapno sukeltą nerimą perbraukė merginai per plaukus.
Švęsti Kalėdų nenorėjo visai - neparodė, ką iš tiesų apie jas mano, tik nenorėdamas įžeisti mylimosios. Daug svarbiau buvo tai, kad tai buvo papildoma nedarbo diena, kai jis gali praleisti laiką su Mayra, o ne kvailame popieriais nukrautame kabinete.
- Labas rytas, - nusišypsojo jis. Apie Kalėdas neužsiminė. Tiesą sakant, net neįsivaizdavo, ką reikėtų sakyti, nes "ačiū" šioje situacijoje būtų skambėjęs itin keistai. Jautė Mayros buvimą šalia ir svajojo, kad jiedu galėtų taip gulėti bent kokias dvi savaites, o ne dvi prakeiktai trumpas dienas... Atkreipęs dėmesį, kad Mayra apsivilkusi ne pižamą, Dafydd sutriko: kada gi ji atsikėlė? - Ar tu jau seniai nemiegi? Kiek valandų?
Raudonplaukis perbraukė merginai per nugarą. Pakštelėjęs į žandą stipriai priglaudė ją prie savęs. Tikėjosi, kad jiedu galės drybsoti lovoje visą dieną. Galbūt netgi pavyks pamiršti to žalio daikto, keliančio labai blogus prisiminimus ir dabar stovinčio svetainėje, vaizdą.
- Myliu tave, - ištarė vaikinas šelmiškai nusišypsodamas.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Matydama vis dar apsimiegojusį Dafydd, Mayra sukikeno. Nosį jau pradėjo kutenti maisto kvapas, o, regis, ir Edgaras jau vėl kovojo su eglutės papuošimu. Turbūt taip rytas prasidėjo daugeliui Britanijos šeimų. Bet ar juos būtų galima pavadinti šeima? Ir vėl mergina prisiminė, kad ją ir Dafydd sieja tik du maži žmogeliukai, augantys jos pilve. Ir negi jam taip tinka? Mayrai, žinoma, norėjosi saugumo ir to užtikrintumo, kad vieną dieną raudonplaukis tiesiog neatsistos ir neišeis, palikdamas ją vieną. Bet tai buvo sudėtinga tema - per daug sudėtinga šiai dienai.
-Jau po pietų, gal pirma. Sakiau - miegalius. O aš nuo dešimt sukuosi virtuvėj. Paruošiau mums pietus, net nupirkau kalėdinio pyrago,-atsisėdusi, juodaplaukė suplojo ir išbėrė:
-Niekada nesu jo ragavusi. Ir paruošiau tau dovaną. Katinai jau gavo skanėstų, tai neklausyk jų.
Pasilenkusi, Mayra pabučiavo Dafydd ir sušnabždėjo:
-Myliu myliu myliu tave. Apsirenk ir ateik prie stalo, lauksiu.
Išsiridenusi iš lovos, mergina sunkiai atsiduso ir sunkiai nutrepsėjo gelbėti bulvių. Netrukus ant stalo buvo visas maistas - liko tik abiems susėsti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Viskas atrodė puikiai. Žinoma, buvo apmaudu, kad jis tiek laiko iššvaistė miegodamas, tačiau dabar tikėjosi atsigriebti. Deja, viltys dužo tą pačią akimirką, kai Mayra paminėjo žodį "kalėdinis". Dafydd nurijo be galo sunkų atodūsį. Nenoromis prisiminė paskutines Kalėdas, praleistas su šeima. Motinos šeima iš karto pataisė save vaikinas primindamas sau, kad jo paties šeima yra čia, kartu su juo. Net praėjusių metų Kalėdos kanalizacijoje buvo geresnės - ant galvos bent jau nedribo sniegas.
Vis dėlto merginai tai atrodė svarbu, tad Dafydd pasistengė nuslėpti bet kokį nenorą net galvoti apie šią šventę.
- Dovaną? Man? - pasitikslino vaikinas, pats, žinoma, nieko Mayrai neturintis. Užsimerkė ir stengėsi negalvoti, kad toks neapsižiūrėjimas gali nuvilti mylimąją.
Labai nesinorėjo išleisti jos iš miegamojo, tačiau raudonplaukis pasistengė įvertinti pastangas, tad tik nulydėjo merginą akimis. Kai ji nebegalėjo girdėti, tyliai sudejavo. Nenoromis prisiminė kaip jis, būdamas gal šešerių, paragavo kalėdinio sausainio ir už tai buvo išmestas pro namo duris. Čia esi reikalingas. Mayra daro tai dėl jūsų abiejų. Pasistenk dėl jos! įtikinėjo save Dafydd ir galiausiai prisivertė išlipti iš lovos ir persirengti. Atrodė, kad "ta proga" galbūt reikėtų atsikratyti šerių ant smakro, tačiau paprasčiausiai patingėjo.
Priėjęs prie Mayros atsistojo jai už nugaros ir apkabinęs padėjo rankas ant pilvo. Bandė įtikinti save, kad jiedu tiesiog susės kartu pavalgyti, kad gavo porą papildomų dienų pabūti kartu. Deja, eglė svetainėje neleido tuo patikėti.
- Kaip yra švenčiamos Kalėdos? - paklausė jis padėjęs galvą merginai ant peties.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Mayra žiūrėjo į papuoštus namus (ypač eglę, kuriai trūko vieno raudono burbuliuko) ir džiaugėsi. Štai, ji gali švęsti Kalėdas su Dafydd ir katinais! Dabar susėdę jie (be katinų) pavalgys pietus, o vakare galės įsijungti kokį filmą ir su puodeliu karštos kakavos pabūti kartu. Po tokių minčių net už lango purškiantis lietus nesugebėjo sugadinti jai nuotaikos.
 Pamačiusi Dafydd, Mayra dar labiau išsišiepė, o šiam ją apsikabinus, atsirėmė į vaikiną, padėdama savo rankas ant jo rankų.
-Nežinau,-prisipažino atsakydama į raudonplaukio klausimą mergina.-Gyvenime jų nešvenčiau. Bet! Daug skaičiau, net buvau nuėjus pas kaimynę dėl maisto paklausti. Ji man ir davė to pyrago. Aš labai tikiuosi, kad tau patiks šios Kalėdos. Gal kitais metais viskas vyks, na, sklandžiau. Gal susikursim savų tradicijų. Galbūt praleisim laiką kaip... Šeima,-ji atsiduso.-Noriu valgyt, o tuoj ir bulvės atšals. Kalakutas ne iš parduotuvės - pasistengiau gauti iš turgaus.
Pabėgusi nuo Dafydd, Mayra prisėdo prie stalo ir pradėjo dėtis maistą į lėkštę.
-Jeigu ko nors trūksta, sakyk. Dariau tiek, kad užtektų ir rytojui, bet, na, pamatysim,-toliau sau laiminga kalbėjo mergina. Jos gaminimo įgūdžiai per tuos metus, kai ji gyveno savarankiškai, žymiai patobulėjo, nors kam nors pakišti savo gamybos maistą kartais vis dar būdavo baisoka. Bet šiandien viskas privalėjo būti gerai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Tai, kad Mayra nežino, kaip reikia švęsti Kalėdas, Dafydd kiek nustebino. Tiesa, iš to, ką buvo galima suprasti apie jos šeimą, tuo stebėtis gal ir nereikėjo. Jos motinai toks dalykas tikriausiai iš viso neegzistavo. Bet iš kur tada tas poreikis? Kodėl? Kodėl? Kodėl? nepaliovė savęs klausti vaikinas. Žinoma, jis buvo girdėjęs, kad daugelis žmonių šitą laiką mėgsta, jis yra skirtas pabūti su artimais žmonėmis... Vis dėlto kadangi pačiam Kalėdos kėlė tik siaubą, visai nenorėjo viso to pakartoti.
Kitais metais, kitais metais, kitais metais aidėjo Dafydd galvoje. Tai, ko gero, buvo vieninteliai žodžiai, išties pasiekę jo smegenis. Vadinasi, Mayra tikėjosi, kad jis kitais metais dar bus čia. Tai buvo, ko gero, svarbiausias dalykas šiandien. Ši mintis padėjo nuslėpti nenorą sėdėti prie stalo. Šito noro, deja, nebuvo visai. Nepaisant to, kad jo valgymo įpročiai apsigyvenus su Mayra pradėjo taisytis, sėdėjimas prie stalo vis dar atrodė kaip laiko gaišimas. Ypač tada, kai buvo galima visą dieną gulėti lovoje ir džiaugtis vienas kito draugija.
Vis dėlto Dafydd puikiai suprato, kiek pastangų įdėjo mylimoji ir kaip jai tai svarbu. Tad nesiskųsdamas atėjo prie stalo ir atsisėdo priešais ją. Visiškai nesijautė alkanas, tačiau prisivertė įsidėti kažką į lėkštę. Labai tikėjosi, kad Mayra nepradės vėl šnekėti, kad jam reikia daugiau valgyti.
- Kuo Kalėdos tokios ypatingos? - pasistengė nutaisyti kuo žvalesnį balsą vaikinas. - Juk susėsti ir pavalgyti galime bet kada.
Ar jos ypatingos tuo, kad šią dieną galima nepatinkantį šeimos narį išgrūsti lauk? su apmaudu mintyse pridūrė vaikinas. Kažkurių metų prisiminimas, staiga stojęs prieš akis, buvo toks gyvas, kad Dafydd garsiai suriko:
- Leisk man pasilikti! Ne! Aš nenoriu niekur eiti! Aš nieko nepadariau!
Užsidengęs rankomis veidą ilgokai sėdėjo ir bandė susigaudyti, kur esąs. Galiausiai susivokė, kad jis ne motinos namuose. Ne, šitas Kalėdas jis švenčia su vieninteliu brangiu žmogumi. Raudonplaukis stryktelėjo nuo kėdės ir priėjęs prie Mayros ją apkabino.
- Atsiprašau. Atsiprašau... - kelis kartus pakartojo jis.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Maistas nebuvo Mišelino žvaigždę turinčio restorano lygio, bet Mayra vis tiek buvo patenkinta pirmą kartą išbandytu receptu. Nežinia kodėl, bet jai taip reikėjo laikytis įsikibus šeimos iliuzijos, kad viskas gerai ir gyvenimas gražus. Kalėdos pagal viską net prieštaravo jos pačios įsitikinimams, bet štai, dabar ji atsargiai pasmeigė bulvę šakutę ir intensyviai sukramtė, galiausiai užsigerdama vandeniu.
-Nežinau. Bet smagu padaryti kažką nekasdieniško,-gūžtelėjusi pečiais tarė juodaplaukė. Išties, kas tos Kalėdos? Tikroji tamsiausia metų naktis praėjo kartu su jos gimtadieniu, o ir šventė jai nei turėjo kažkokį religinį atspalvį, nei siejosi su vaikystės prisiminimais. Negi čia buvo kažkoks bandymas susikurti savo tradicijas, siejančias šeimą?
 Bet štai, išgirdusi Dafydd šauksmą, Mayra krūptelėjo iš išgąsčio ir sustingusi stebėjo panikos apimtą raudonplaukį. Širdį suspaudė kaltė. Štai, ji eilinį kartą negali padėti žmogui, kurį labiausiai myli. Apglėbusi vaikiną, prispaudė jį prie savęs ir švelniai pirštais braukė per jo plaukus.
-Dafydd, viskas gerai. Tavęs niekas neveja, tu saugus, savo namuose. Neturi už ką atsiprašyti. Tiksliau, tai aš turėčiau atsiprašyti, kad tave verčiau daryti tai, ko tu nenori. Dafydd, aš tavęs niekada nepaliksiu. Mano namai visada bus tavo namai. Kad ir kas nutiks, tu visada turėsi mus,-bandydama nuraminti raudonplaukį, kalbėjo Mayra.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Dafydd jautė siaubingą gėdą ir kaltę. Puikiai žinojo, kad Mayros gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, tačiau ji vis tiek stengėsi dėl jų. Suorganizavo šituos pietus, kurie turėtų būti itin svarbūs. Netgi turi jam dovaną. Kodėl tuomet jis negali bent penkias minutes pabūti normalus žmogus? Kodėl jam visą laiką kas nors turi sutrukdyti? Deja, vaikinas neįsivaizdavo, kaip išsivaduoti iš prisiminimų, kurie dabar, bandant švęsti Kalėdas, buvo itin skaudūs.
- Aš noriu su tavimi švęsti Kalėdas, - vis dar laikydamasis merginos sumurmėjo raudonplaukis ir staiga suvokė, kad tai yra tiesa. Prieš penkias minutes būtų pasakęs, kad ši šventė tėra eilinė žmonių sugalvota nesąmonė. Tačiau dabar suprato: jeigu laiką leidi su tais, kuriuos myli, tai įgyja visiškai kitokią prasmę. - Man... Sunku negalvoti apie... Man Kalėdos nereiškia nieko gero. Bet aš labai vertinu tai, ką tu darai. Aš myliu tave.
Dafydd kurį laiką stovėjo apkabinęs merginą. Pagaliau pavyko nustumti prisiminimus į šoną. Labai tikėjosi, kad daugiau nebegalvos nei apie motiną, nei apie tai, kaip šventės vykdavo Velse. Pabučiavęs Mayrą jis galiausiai grįžo į savo vietą prie stalo. Prisivertė suvalgyti vieną bulvę iš tų dviejų, kurias buvo įsidėjęs į lėkštę. Kiek nedrąsiai pakėlė akis ir ištarė:
- Aš niekada tau neatsidėkosiu už viską, ką tu dėl manęs darai. Aš padarysiu viską, kad tavęs nebegąsdinčiau.
Virpančia ranka susiradęs Mayros pirštus vaikinas stipriai juos suspaudė. Nė nepastebėjo, kad galbūt tą padarė netgi per stipriai.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Jų gyvenimas buvo keistas. Tarsi per dykumos smėlį klampojo jie, ieškodami savo laimės ir oazės, bet kaskart vis kažkas sutrukdydavo. Dažniausiai tas kažkas būdavo vaiduokliai iš praeities, kurie dabar ir kankino Dafydd, o kartais tai būdavo dabarties demonai, pašaipiai žiūrintys į du laimės bei ramybės ištroškusius gyvenimo dykumos keliautojus.
 Tylėdama, Mayra glostė Dafydd plaukus ir stengėsi negalvoti apie savo namus. Tik štai, jai buvo įdomu, kaip laikosi jos motina, kai ji paėmė iš jos lazdelę. Ar ji nusipirko kitą? O gal draskosi po Londoną, bandydama susirasti savo dukros butą? Nors ne, turbūt jau būtų atėjusi į Ministeriją, o iš ten nelabai gražiai išprašyta apsaugos. Ech, šeima - didžiausias turtas!
 Stebėdama prie stalo grįžtantį raudonplaukį, Mayra tarė:
-Dafydd, aš džiaugiuosi, kad esu šalia ir tikiuosi, kad vieną dieną prisiminimai su tavo šeima išstums tuos negerus. Ar gali patikėti, kad per kitas Kalėdas nebebūsim dviese?
 Suvalgiusi dar kelis maisto gabalėlius, mergina toliau klausėsi vaikino. Nieko nesakė apie beveik traiškomus pirštus, tiesiog ramiai šypsojosi.
-Atsidėkosi rūpindamasis mūsų vaikais. Tai yra viskas, ko iš tavęs prašau. Būk šalia. O dabar, pavalgau, paragaujam to keisto pyrago ir duosiu tau dovaną,-vis dar žvaliai ir linksmai kalbėjo Mayra, toliau lėkštėje gaudydama bulves ir kalakutienos gabalėlius.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Mayros buvimas šalia buvo viskas, ko Dafydd reikėjo. Bent jau taip jis galvojo dažniausiai. Deja, kai į atmintį grįždavo vizijos iš praeities, merginos nebeužtekdavo - norėdavosi ir užsimiršti. Ir vis dėlto mylimoji darė viską, kad jam padėtų. Raudonplaukis nežinojo, ar ji pati supranta, kiek daug dėl jo padaro, tačiau puikiai tą žinodamas jautėsi be galo dėkingas.
- Juk tai nuostabu, ar ne? - ištarė vaikinas. Jautė, kad balsas dar šiek tiek dreba, tačiau mintis, kad jau pakankamai greit jų vaikai ateis į pasaulį, išties buvo žavinga. Dafydd vis dar buvo kamuojamas baimės, mat neįsivaizdavo, kaip viskas atrodys po to, kai dvynukai gims, tačiau tikėjo, kad viskas gali būti gerai. Ar bent jau bandė save tuo įtikinti.
Ar jis buvo pajėgus pasirūpinti vaikais? Net tuo atveju, jeigu jie yra jo paties vaikai? Dėl šito Dafydd visiškai nebuvo tikras, ir tai buvo pati baisiausia dalis. Kaip jis gali mokėti tai padaryti, jeigu gyvenime neteko susidurti su tikru rūpesčiu? Ar meilės, kurią jis galbūt jaučia dar negimusiems vaikams, užteks? Tai buvo klausimai, į kuriuos atsakymo Dafydd tikrai nežinojo. Vis dėlto dėl vieno jis buvo tikras: liks šalia Mayros ir vaikų.
- Būsiu. Visada, - negarsiai sumurmėjo pagaliau paleisdamas Mayros ranką. Žiūrėjo į merginą ir galiausiai ryžosi prisipažinti: - Aš tau neturiu jokios dovanos...
Pažvelgęs į lėkštę kuo tyliau atsiduso - alkio nejautė visai, bet lygiai taip pat nejautė ir poreikio įžeisti Mayrą. Įsidėjęs bulvę į burną vėl pakėlė akis į merginą ir nusišypsojo - tikėjosi, kad jai užteks ir tokios dovanos, kuria iš anksto rūpintis nereikia.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Regis, viskas išsisprendė. Pamažu į namus pradėjo grįžti ta lengva šventinė nuotaika, tad Mayra toliau jautėsi laiminga. Pirmos Kalėdos, kurias ji švenčia. Turbūt tai buvo ir pirmos Dafydd švenčiamos Kalėdos, tad stengtis, kad viskas būtų gerai, merginai norėjosi dvigubai.
-Man nereikia jokios dovanos. Užtenka, kad tu šalia. Ir, hm... Dar nebuvau Trafalgo aikštėj. Ten įžiebta eglutė ir vyksta mugė. Žinoma, šiandien niekas nedirba, bet, kaip manai, verta nueit pasidairyti? Taip pat Oksfordo gatvėj įžiebtos lemputės. Girdėjau, atrodo pasakiškai. Galėtume rytojų praleisti kartu mieste,-linksma čiauškėjo Mayra. Pamačiusi, kaip nenoriai vaikinas valgo, pridūrė:
-Jei nenori, nevalgyk. Neįsižeisiu,-skambus merginos juokas pripildė virtuvę,-Žinau, kad tau kartais sunku tiek suvalgyti. Svarbu paragauk ir pasakyk, ką manai. Netrūksta druskos? Pipirų? Ne per aštriai? Gi pirmą kartą kepiau šitą!
 Netrukus maistas dingo nuo juodaplaukės lėkštės ir ji patraukė ją į šalį, pasiruošdama atpjauti miniatiūrinio torčiuko gabalėlį. Vienas, du, trys ir vaisinis gabalėlis jau buvo lėkštutėje. Atsargiai šaukšteliu atsignybusi torto, Mayra ištiesė jį Dafydd.
-Paragauk ir pasakyk, ar patiko,-lyg abejotų, ar tas pyragas valgomas, tarė mergina.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Smagus ir žvalus Mayros balsas kažkodėl nepadėjo Dafydd atsipalaiduoti. Nors, atrodo, pavyko išstumti iš galvos motinos namus, vaikinas vis tiek jautėsi įsitempęs. Iš paskutiniųjų stengėsi tą nuslėpti, mat labai nenorėjo gadinti šventės merginai. Tad bandė šypsotis ir atrodyti bent kiek entuziastingas. Vis dėlto labiausiai norėjosi eiti su mergina į miegamąjį ir užsidaryti duris - bent tai padėtų patikimai apsaugoti nuo tos nelemtos eglės vaizdo.
Tad nenuostabu, kad pasiūlymas eiti į miestą žiūrėti visų tų "puošmenų" neskambėjo labai smagiai. Nagi juk būsite tik judu. Matai, kad Mayra to nori, nedaryk nesąmonių išbarė pats save velsietis. Lyg ir pavyko save įtikinti, kad mergina nusipelnė bent kartą išeiti į miestą. O jeigu ji nori eiti kartu su juo, nuo to tik smagiau.
- Žinoma, - nusišypsojęs sutiko Dafydd. Susimąstė, ar yra kas nors, ką galėtų pasiūlyti Mayra, kad jis nesutiktų. Nutarė, kad tai, ko gero, būtų nebent susitikimas su tais žmonėmis. Vis dėlto dabar apie juos galvoti nesinorėjo, tad vaikinas išmetė tą mintį iš galvos.
- Ne, viskas tiesiog nuostabu, - nuoširdžiai atsakė Dafydd, pagaliau teikdamasis praryti kalakutienos kąsnelį. Pamatęs priartėjusį pyragą vaikinas atsiduso: jam ir toliau atrodė, kad šitoks dažnas valgymas yra tik laiko švaistymas. Nepaisant to, kad Mayra sakė neįsižeisianti, raudonplaukis bijojo tai padaryti, tad nerangiai paėmė šaukštelį ir įsidėjo pyragą į burną. Pyragas buvo skanus, su tuo ginčytis negalėjai. Vis dėlto Dafydd jau pabodo sėdėti prie stalo, tad jis atsistojo ir priėjo prie merginos.
- Labai skanu, ačiū tau, - ištarė jis apglėbdamas juodaplaukę. - Bet aš nebegaliu daugiau kimšti. Ar galime ramiai pabūti kartu be maisto kišimo į skrandį?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dafydd Carwyn Llewellyn »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Matyti valgantį Dafydd buvo vis dar buvo smagu, nors vaikinas nuo pat atsikraustymo pas ją sparčiai taisėsi. Turbūt šonkaulius, kuriuos prie Tauerio galėjo pajusti pro rūbus, dabar mergina rastų tik šiek tiek pasistengusi. O ir pats raudonplaukis nebeatrodė išblyškęs kaip šmėkla. Taigi, turbūt viskas buvo gerai. O Mayra galėjo pasidžiaugti dar it tuo, kad, regis, Dafydd patiko jos gamintas maistas. Turbūt net Gordono Ramsio komplimentas tam neprilygtų, tad juodaplaukė tiesiog nušvito iš laimės.
-Žinoma, eime į svetainę. Paduosiu tau dovaną,-pritarė mergina ir atsistojo. Ji nesijautė soti, tad žinojo, kad po kokios valandėlės vėl atsėlins į virtuvę ieškoti maisto. O dar ir pyrago neparagavo! Ech, nieko tokio, vėliau atsigriebs - juk mažieji parazitai reikalavo daug energijos iš jos.
 Dingusi miegamajame ir tvirtai uždariusi duris, Mayra pradėjo ieškoti mažos, į žalią blizgantį popierių suvyniotos dėžutės, svarstydama, ar raudonplaukiui dovana patiks. Hm, gal jis net nenori to prisiminti, nors realiai tą dieną būtų galima pavadinti jų santykių pradžia. Ak, ir vėl tas kvailas klausimas - tai kaip apibūdinti jų santykius? Sugyventiniai? Vaikinas ir mergina? Mayrai atrodė, kad juos sieja kažkas daugiau, tik nežinia, kaip ir kada prie tokio pokalbio prieiti. Dėžutę, žinoma, ji rado ten pat, kur ir buvo palikusi - viename iš rankinukų. Greitai atgal sukabinusi į spintą rūbus, kurie netyčia nukrito besikuičiant, mergina grįžo į svetainę.
 Ant lubų žaidė girliandos švieselės. Visa diena buvo apniukusi, tas kambaryje vyravo spalvota prieblanda. Na, bent jau šalta ir drėgna nebuvo, o ir katinai buvo supratingi ir per Kalėdas neatakavo eglutės.
-Čia tau,-šypsodamasi, Mayra priėjo ir ištiesė dėžutę Dafydd.