0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
El Retiro parkas - vienas didžiausių parkų Madrido mieste. Parke daug skulptūrų ir monumentų, taip pat yra ežeras. Parke vyksta daugybė renginių ir tai yra viena iš pagrindinių Madrido atrakcijų.

Beklaidžiodamas gyvenimo keliais ir klystkeliais Matthew kažkaip atsidūrė Ispanijoje. Nepaisant to, kad darbo Hogvartse nemėgo, išėjęs iš mokyklos vyriškis nebežinojo, ką daryti su gyvenimu. Pirmiausia jis svarstė sprukti kuo toliau nuo magijos ir visko, kas su ja susiję. Tačiau... Jis nemažą laiko dalį praleido Afrikoje studijuodamas herbologiją. Negi dabar imsi ir išmesi tuos metus į šiukšliadėžę? Tuo labiau, kad augalų mokslas jam patiko. Ir netgi Hogvartso mokiniai jo beveik nesugadino. Beveik.
Ilgokai trynęsis po mažus Ispanijos miestelius Matthew galiausiai suprato esąs Madride. Beveik nieko nežinojo apie šį miestą, tačiau kadangi kelionės tikslas nebuvo kažką sužinoti, tai buvusiam profesoriui nerūpėjo. Ilgokai vaikščiojęs atsidūrė parke. Eidamas pro vartus užmetė akį į pavadinimą, tačiau iš karto jį pamiršo - Matthew nebuvo itin gabus kalboms, tad atsiminti ispanišką pavadinimą buvo misija neįmanoma.
Matthew vaikščiojo taip ilgai, kad nė nepastebėjo, kaip pradėjo temti. Dar nebuvo visai tamsu, bet saulė jau aiškiai krypo vakarų pusėn. Vyriškis nebuvo radęs, kur nakvoti, neturėjo jokio plano. Taip jis keliavo visą laiką, tačiau čia, Madride, dėl to jautėsi itin nejaukiai. Jau norėjo apsisukti ir keliauti lauk iš parko, kai kelią pastojo kažkokie du kiek jaunesni vyrukai. Jie pradėjo kažką kalbėti ispaniškai, tačiau Matthew, žinoma, nieko nesuprato.
- Ko jūs iš manęs norite? - garsiai paklausė juodaplaukis, tačiau vyrukai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti. Nieko nelaukę išsitraukė kažkokias lazdeles. Net ir Turner užteko proto susivokti: tai burtų lazdelės ir šie vaikinai yra burtininkai. Po velnių gerokai išsigandęs pasakė sau juodaplaukis. Ispanai, sakykim taip, neatrodė itin draugiškai nusiteikę. Matthew apsičiupinėjo kišenę. Lazdelę turėjo, bet kokia iš to nauda? Juk vis tiek nemokės ja tinkamai pasinaudoti! Vis dėlto vyriškis išsitraukė ginklą - gal anie paims ir išsigąs? Vis dėlto, ko gero, buvo atvirkščiai. Vienas iš jų staigiai kirto kažkokiais kerais. Laimei, nepataikė. Kerų spindulys žiebė į šalimais stovėjusią šiukšliadėžę ir ta sprogo. Kas būtų buvę, jeigu kerai būtų pataikę man? su siaubu paklausė savęs Matthew, ieškodamas būdo kuo greičiau iš čia išsinešdinti.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
   Ispanija merginą žavėjo nuo vaikystės. Galbūt dėl to, jog beveik pusę savo gyvenimo praleido būtent čia, didžiausiame ir gražiausiame Ispanijos mieste, Madride. Ir nors per septynerius metus šviesiaplaukė spėjo prisirišti prie Londono, Hogvartso ar Uždraustojo miško, kur pastaruosius kelerius metus praleisdavo ištisas naktis vilkės pavidalu, ilgesys tikrųjų namų kiekvieną dieną primindavo, jog mėlynakės širdis priklauso Ramiojo vandenyno ir Viduržemio jūros skalaujamai valstybei.
   Ištisus metus ieškojusi atsakymų į klausimus, kurie nuolat primindavo, jog jaunoji ispanė neteko ne tik savo tėvų, tačiau ir viso klano, pagaliau davė ramybę. Surasti atsakymai leido pasimiršti skausmui ir nevilčiai. Atrodė, jog dabar, kai visa tiesa išaiškinta, Hogvartsas liko praeityje, įstrigusioje amžiams šviesiaplaukės atmintyje, ji galės ramiai praleisti ištisus mėnesius Ispanijoje. Didžioji dalis merginos būtent to ir troško. Ryškios, retkarčiais kiek per kaitrios saulės, šaudymo iš lanko sėdint balne ar paprasčiausio gitaros skambesio ilsintis dvare. Palaima, kuri po ilgo laiko išsipildė.
   Niekuo nuo merginos norų nesiskyrė ir ši diena. Žavioji lankininkė saulėtą dieną nusprendė praleisti mieste, vos keletas kilometrų nuo dvaro. Gaivus, kiek vasarą primenantis vėjelis nuolat plaikstė už nugaros didelėmis garbanomis krentančius šviesius plaukus. Labiau suaugusi ir subrendusi mergina paprasčiausiai vaikštinėjo miesto gatvėmis malšindama per ištisus mėnesius užaugusį ilgesį. Niekas, regis, nepasikeitė. Atrodė, jog viskas liko savo vietose, net ir tuomet, kai saulė ėmė ristis vakarų link. Didžioji dalis žmonių patraukė į namus ar su būreliu draugų į kavinę, kur užsisakę ispanams įrastą maistą praleis vakarą linksmai.
   Galbūt jei nenoras numalšinti ilgesį ir pasivaikščioti po sutemose skendintį miestą, šviesiaplaukė taip pat būtų sėdusi į automobilį ir grįžusi į tėvų dvarą. Deja, safyro spalvos akių savininkės sprendimas šįvakar buvo kitoks. Žingsniuodama koja už kojos jaunoji ispanė įžengė į vieną iš daugelio Madrido parkų - El Retiro parką. Net gi čia, regis, viskas buvo, kaip buvę. Akimirką pasirodė, jog žmonės, kuriuos matė prieš kiek daugiau nei metus, tebesėdėjo ant medinio suolelio ir tik priėjus kiek arčiau tapo aišku, jog tai net ne ispanų kraujo turintys žaliaakiai.
   Maloniai šyptelėjusi lankytojams žavioji lankininkė pasuko link tyvuliuojančio ežero, tačiau šio nepasiekė. Jautrią vilkolalkės klausą sukuteno pažįstamas balsas. Nė akimirkos neprireikė, jog šviesiaplaukė suvoktų, kieno gi tai balsas. Nedelsdama pasileido garso link ir visai netrukus išvydo tris vyriškosios lyties atstovus. Vieną jų atpažini akimirksniu. Tai Matthew, vyriškis, kurį Davina laikė daugiau draugu nei profesoriumi.
   Burtas, skirtas Matthew, laimei jo nepasiekė. Smūgis atiteko kiek toliau stovėjusiai šiukšledėžei, dabar virtusiai tik metalo laužu.
   -Expelliarmus,-nė nemirktelėjusi išsitraukė savo burtų lazdelę nuginkluodama tą, kuris kėsinosi į jai pažįstamą vyriškį.
    It pagauti nusikaltimo vietoje abu vyriškiai atsisuko į žaviąją lankininkę. Antrais, vis dar turintis lazdelę nukreipė šią į naujai pasirodžiusią priešininkę.
   -Stupefy,-šiam nespėjus pasinaudoti burtais užbėgo už akių nusviesdama šį iki tolimiausio medžio.
   Niršdamas ant mėlynakės, jog nukentėjo ne tik jis, bet ir neseniai nusviestas jo draugas, rudų plaukų savininkas puolė prie aštuoniolikmetės, tačiau ir šis susilaukė tokio pat likimo, kaip ir pirmasis.
   -Viaja por ti mismo,-tarstelėjo vis dar ant žemės gulintiems vyriškiams, regis, žaibus svaidantiems į mėlynakę ir jos išgelbėtą tamsiaplaukį.
   -Lo siento,-tyliai, vos girdimai sumurmėjo rudų plaukų savininkas pakeldamas savo kompanioną ir dingdamas iš parko.
   -Smagu, jus matyti čia, Matthew,-šiltai šyptelėjo buvusiam Hogvartso profesoriui,-kas atvedė į Ispaniją?-žengusi kelis žingsnius arčiau stabtelėjo žvilgsnį įsmeigdama į tamsiaplaukį. Lazdelė, lyg šios nė nebūtų, dingo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Galbūt Matthew jau laidojo save. Galbūt penkiolika kartų prakeikė savo nesugebėjimą naudotis burtų lazdele. Kas žino. Tačiau viso to neprireikė. Turner vis dar žvalgėsi ieškodamas, kaip čia pasprukti, kai išgirdo balsą, aiškiai ištariantį kažkokius kerus. Herbologas tikėjosi išgirsti, kokie tai kerai, tačiau dėmesys nejučia nukrypo į patį balsą. Berods girdėtas? Tai Matthew gerokai nustebino - negi jis čia, Ispanijoje, turi pažįstamų?
Laiko aiškintis galėjo ir nebūti - jį užsipuolė vyriškiai nebuvo itin patenkinti taip susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Tačiau mergina, atrodo, buvo pranašesnė už juos. Kai abu vyrai gulėjo ant žemės, Matthew pagaliau turėjo laiko pasižiūrėti į savo gelbėtoją. Juo nuostabai, tai buvo ta pati mokinė, su kuria jis kartą šaudė iš lanko. O po to netgi ir šoko, ar ne? Turner susimąstė. Galbūt atmintis jį apgauna? Kodėl tokia mergina šoktų su juo - gerokai vyresniu profesoriumi, kuris, maža to, dar yra ir visiškas nevykėlis? Ausys praleido kažkokius ispaniškus žodžius, kurių juodaplaukis vis tiek nebūtų supratęs. Vis dėlto kitas sakinys buvo skirtas jam. Buvusi mokinė į jį kreipėsi vardu. Tai buvo itin keista, bet būtent tai padėjo susivokti, kad reikia klausyti, kas yra sakoma. Teliko prisiminti, kad ji nebėra "panelė Murrell". Dabar, ko gero, jau galima vadinti ją Davina.
- Ačiū, - pirmiausia išspaudė Turner. Ir tik dabar pajuto didžiulę gėdą. Tik dabar susivokė, kad mokinė ką tik išgelbėjo profesoriaus - kad ir buvusio - kailį. Matthew nė nepagalvojo, kad Davina jau baigusi Hogvartsą, taigi yra visiškai suaugusi burtininkė. Kažkokiu būdu reikėjo įveikti kankinantį pažeminimą. Jis žvilgtelėjo į šviesiaplaukę. Ji šypsojosi. Atrodo, draugiškai. Ką gi, gal galima tikėtis, kad ji nesureikšmina to, kad teko gelbėti vyresnio burtininko kailį. O gal tai tik slepia? Kas žino - Matthew niekada nebuvo geras žmonių žinovas.
- Ir man smagu tave matyti, - galiausiai pratęsė Turner, bent jau kol kas iš viso išvengdamas kreipinio. - Jau kuris laikas keliauju, - pratęsė atsakydamas į klausimą. - Kol kas neturiu jokio plano, tad ieškau vietos, kurioje jausčiausi kaip namuose.
Matthew sutriko. Kodėl jis staiga pradėjo taip atvirauti? Merginą jis pažįsta tikrai menkai, tegul ir kiek geriau negu eilinį mokinį. Nenuostabu, kad Turner ir vėl pasijuto sugėdintas - šį kartą galbūt tik prieš save, - tačiau nuo to nebuvo geriau.
Juodaplaukis ilgokai tylėjo. Nežinojo, ką sakyti. Ar iš viso ką nors sakyti, tad tylėti buvo lengviau. Tačiau po kelių akimirkų krūmai, augę netoliese sprogusios šiukšliadėžės keistai sušnarėjo. Turner pasijuto nejaukiai - ar tik tie patys vyrai nenutarė grįžti? Nepaisant to, kad dabar buvo ne vienas, herbologas kiek prisibijojo - tupėdami krūmuose jie gali bet ką padaryti - ketinimai buvo pakankamai aiškūs.
- Ar esi tikra, kad jie negrįš? - kuo ramiau paklausė vyriškis, nors įtarė, kad balsas išduoda baimę. - Nežinau, kas čia buvo, tačiau su jais susitikti tikrai nebesinori...

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
   Besileidžianti saulė vakaruose nudažė dangų kraujo raudoniu. Balkšvai melsvas dangus susiliejo su raudoniu leisdamas apačioje, tvirtą žemę po kojomis jaučiantiems žmonėms pasigrožėti, regis, tobulu vaizdu. Tie, kurie šiuo metu laiką leido prie jūros, galėjo grožėtis turbūt nuostabiausiu saulėlydžiu.
   Trumpam atitraukusi brangakmenio spalvos akis nuo priešais esančio vyriškio ir kilstelėjusi galvą į beribę platumą nejučia šyptelėjo. Dangus iš tiesų mokėjo nustebinti.
   Kelias akimirkas paprasčiausiai stovėdama ir žvelgdama į beribę "jūrą", nudažytą krauju, Davina leido gaivinančiam vėjeliui taršyti už nugaros tiesius, laisvai krentančius plaukus. Įdegusios odos, kuri įgavo gana ryškų bronzos atspalvį po kelių savaičių praleistų Ispanijoje, šis taip pat nepamiršo. Nedengiamą šortų kojos odą ėmė glostyti kiek vėsiais savo pirštais ir mergina nė pati nepastebėjo, kaip visas kūnas pašiurpo. Nors Ispanija garsėjo gana šiltu ir maloniu klimatu, vis dėl to artinosi vakaras ir oras pamažu ėmė vėsti, o vasariška apranga šilumos prie to tikrai nepridėjo.
   Išgirdusi paprasčiausią padėką, kuri, kaip nekeista sukėlė šypseną, žavioji lankininkė kryptelėjo galvą. Safyro spalvos akys susirado senokai bematyta personą. Šis, regis, ne itin patogiai jautėsi, jog ką tik buvo išgelbėtas buvusios mokinės. Nenorėdama sukelti dar daugiau nejaukumo mėlynakė paprasčiausiai į tai nusprendė nekreipti dėmesio. Nors apsimetinėti nemėgo, tačiau statyti Matthew į dar nepatogesnę vietą nenorėjo.
   -Buvo malonu padėti,-nežymiai gūžtelėjusi pečiais apdovanojo tamsiaplaukį šypsena. Nuoširdžia ir draugiška.
   Netrukus išgirdusi atsakymą į neseniai nuskambėjusį klausimą sukluso. Išvykusi iš Hogvartso nė nepagalvojo, jog palikti mokiniai liks be herbologo, stovinčio priešais. Iki šiol manė, jog šis pasiliks profesoriaus kėdėje, nors prieš kiek daugiau nei metus sakė, kad tai ne jam. Juk žmonių sprendimai keičiasi kasdien, tiesa? Vis dėl to Matthew nesmerkė, priešingai, palaikė ir nuoširdžiai tikėjosi, kad šis netrukus suras tai, kas jam patiks.
   -Turbūt tai reiškia, jog Hogvartsas liko praeityje?-uždavusi kone įdomiausią klausimą nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius.
   Pilis, ežeras, Uždraustasis miškas, Varno Nagas - visa tai liko merginos praeityje. Ir nors giliai viduje tikėjosi kada nors ten sugrįžti, tačiau nuojauta kuždėjo, kad prieš keletą mėnesių paskutinį kartą matyta pilis ir liks paskutiniu prisiminimu iš ten.
   Pokalbio temai sugrįžus prie neseniai įvykusio užpuolimo šviesiaplaukė papurtė galvą. Galbūt neseniai nuginkluoti vyriškiai ir nebuvo patys galingiausi burtininkai, tačiau tikrai ne kvaili. Nebent jie ketino sugrįžti su pastiprinimu.
   -Vargu, tačiau likusį vakarą galim praleisti kavinėje,-paslėpusi abejas rankas šortų kišenėse apsižvalgė bandydama prisiminti, kur geriausia būtų užsisakyti kokio nors garuojančio gėrimo.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Matthew jautėsi blogiau ir blogiau. Davina aiškiai stengėsi neužgauti vyresnio "burtininko" jausmų. Deja, tas vyresnis "burtininkas" tai puikiai matė ir tai tik labiau jį žeidė. Matthew dažnai savęs klausdavo, kodėl grįžo į Hogvartsą. Juk jeigu pajuto, kad nori magijos, galėjo rasti bet kokį kitą užsiėmimą. Ne, jam būtinai reikėjo pasirinkti kažką, kur reikia nuolat bendrauti su mokiniais ir susidurti su jų pašaipomis... Turner prisiminė metus, praleistus Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Net nustebo. Juk jis ten ištvėrė net ketverius metus! Tai buvo neįtikėtina. Turint omenyje, kad jau pirmųjų mokslo metų spalį suprato, kad  jo vieta ne ten...
Išgirdęs klausimą apie Hogvartsą Matthew sutriko. Visą laiką buvo tikras, kad yra būtent taip. Jis gyvenime nebegrįš į tą mokyklą. Vis dėlto Davina klausimą uždavė taip, kad Matthew suprato: jis negali atmesti tikimybės, kad kada nors ten grįš.
- Ko gero, - vis tik atsakė herbologas, pernelyg nesiplėsdamas. Nebuvo tikras, ar mergina supras, ką jis turi omenyje, tačiau pridūrė: - O pati galėtum būti pardavėja.
Turner pagalvojo, kad ši mergina galėtų būti puiki mokytoja - daug geresnė nei jis pats. Atrodė, kad ji tiesiog spinduliuoja kažkokią vidinę šilumą. Įtarė, kad mokiniams tokia profesorė labai patiktų. Vis dėlto kažkodėl Matthew buvo beveik tikras, kad šviesiaplaukė profesore niekada nebus. Prisiminė, kad jiedu jau yra apie tai kalbėję - kažkada jau teko keistai susitikti. Ši mintis privedė prie prisiminimo apie šaudymą iš lanko - net ir ten jis labai sėkmingai susimovė.
Ramus Davinos balsas privertė Matthew pasijusti dar prasčiau. Galbūt jis be reikalo čia nerimauja? Kažkas sušnarėjo - ir jis jau persigandęs?! O juk anksčiau vyrai turėdavo raminti, ginti ir užstoti merginas. O čia, atrodo, viskas vyksta atvirkščiai. Juodaplaukis mintyse nusikeikė. Kodėl jis negali bent ko nors atlikti tinkamai? Buvo be galo apmaudu.
- Praėjau pro kavinukę čia, parke, - atsiliepė jis į paskutinius buvusios Varno Nago mokinės žodžius. Gal bent šituo atveju galės būti naudingas?! - Esu tikras, kad ji vis dar atidaryta.
Beliko tikėtis, kad taip ir yra. Jeigu ta kavinė nebedirbs... Ką gi, juk visas pasaulis ir taip jau žino, kokio lygio nevykėlis yra Matthew Turner.
Vyriškis patraukė į tą pusę, kurioje prisiminė esant kavinukę. Buvo labai keista žingsniuoti Madrido parku su kitu žmogumi. Svarbiausia, kad tas žmogus buvo pažįstamas. Ir pažįstamas iš magijos pasaulio. Nepaisant to, kad buvo burtininkė, Davina Matthew nekėlė jokių neigiamų jausmų. O tai buvo be galo keista.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
   Mintyse iškilo begalė įvairiausių pavadinimų. Vienos kavinukės buvo čia pat, vos keli žingsniai, kitos kiek toliau, tačiau visos garsėjo skaniais patiekalais ir uoslę kutenančiais gėrimų kvapais. Kiekvienas ispanas neabejotinai turėjo pabuvoti bent vienoje iš jų.
   Deja, pasiūlymo pateikti nespėjo. Tai padarė šalia esantis vyriškosios lyties atstovas, regis, spėjęs apžiūrėti ne tik tyvuliuojantį parko ežerą ar čia augančius medžius, tačiau ir kitus objektus.
   -Žinoma,-linktelėjo daugiau nė nebebandydama prisiminti visų tų kavinių pavadinimų. Nežymiai šyptelėjusi Matthew patraukė su šiuo link kavinės.
   Kaip ir įprasta, didžiajai daliai patraukus į namus, kita patraukė į kavines ar restoranus, tad juodaplaukio pasirinktoje kavinukėje taip pat gausu žmonių, tačiau keletas staliukų vis dar laisvi ir priešingai nei įprastai, nors kavinėje šurmuliuoja begalė balsu, čia itin jauku ir šilta.
   Ant sienų sukabintos lempos metė blausią šviesą ant juodmedžio stalų, šalia kurių stovėjo patogios ir minkštos kėdės. Taip pat ant kiekvieno, lankytojų laukiančių staliuko puikavosi nacionalinė Ispanijos gėlė - raudonasis gvaizdikas. Nedidelė šių gėlių puokštė ir šalia stovintis ąsotėlis su gaiviu vandeniu laukė kiekvieno čia užsukančio.
   Stabtelėjusi keletas žingsnių nuo lauko durų, Davina perbėgo žvilgsniu per laisvus staliukus, o tuomet pasuko artimiausio link. Įsitaisiusi patogioje kėdėje kryptelėjo galvą į langą. Pro šį atsivėrė nuostabiai gražus parko vaizdas. Didelis, ramiai banguojantis ežeras, pro šalį vaikštinėjantys žmonės ir išdykaujantys vaikai, kurių riksmus gerokai slopino storas stiklas.
   Atskubėjusi padavėja maloniai pasisveikino ir palikusi porą meniu išskubėjo į virtuvę. Tylus, tačiau vilkolakės klausai aiškiai girdimas žmonių balsų choras privertė šyptelėti. Visi susirinkusieji, priešingai nei įprasta šiais laikais, bendravo vienas su kitu, pamiršę savo išmaniuosius įrenginius.
   -Ar jau sugalvojot kur keliausit po Madrido?-atsivertusi atneštą Meniu mergina kilstelėjo galvą žvilgtelėdama į Matthew. Žavių bruožų veidą papuošė šypsena.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Buvusiai mokinei laisvai patraukus link artimiausio staliuko Matthew pasijuto esąs visiškai suglumęs ir sutrikęs. Visų pirma, dabar jiedu bendravo kaip lygūs su lygiu, nors, reikia pastebėti, kad Turner, ko gero, buvo labiau susijaudinęs nei mergina. Be to, buvo daugiau nei akivaizdu, kad Davina čia jaučiasi daug laisviau nei jis.
Ir tai pasijuto daug labiau, kai herbologas atsivertė meniu. Jis spoksojo į tekstą ir bijojo ką nors sakyti. Natūralu, kad meniu buvo ispaniškas. Matthew, žinoma, šios kalbos nemokėjo. Tai jį privertė jaustis dar nepatogiau. Ir kaip aš čia atsidūriau? mintyse klausė savęs juodaplaukis, kai jį bent kelioms akimirkoms išgelbėjo Davinos klausimas.
- Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, - atvirai atsakė į klausimą buvęs profesorius. Tai privertė jį pasijusti kiek geriau: bent jau tokia tema gali pasakyti tiesą... Žinoma, jo metų žmogui, ko gero, jau reikėtų žinoti, ko nori iš gyvenimo. Bet juk tai Matthew Turner, jis tokių sudėtingų dalykų žinoti tikrai negali.
Kurį laiką vyriškis svarstė, ar reikėtų dar ką nors pridurti. Apsimetė, kad tyrinėja meniu, nors įtarė, kad Davina puikiai suvokia, kaip čia viskas yra iš tiesų.
- O ką pati dabar veiki? Čia, Madride ir gyveni? - po kiek laiko paklausė Matthew. Tikėjosi kiek užtempti pokalbį, galbūt padavėja pagalvos, kad jiedu dar renkasi? Matthew puikiai suprato, kad taip nieko nelaimės, tačiau prisipažinti, kad meniu jam atrodo kaip neaiškių žodžių prirašytas popierius, jis taip ir nepasiryžo.
Galiausiai Turner pažvelgė pro langą. Vis dar buvo galima įžiūrėti parko grožį, tad herbologas kurį laiką tiesiog žiūrėjo pro langą. Į galvą lindo įvairiausios mintys. Pirmiausia apie tai, kad dabar jis yra paprastoje žiobariškoje kavinukėje. Galėtų išsitraukti telefoną ir pamiršti, kad yra burtininkas. Vis dėlto kažkas to padaryti neleido. Deja, Matthew neįsivaizdavo, kas.
Žvilgtelėjęs į kavinukės gilumą jis pamatė artėjančią padavėją. Po velnių mintyse keiktelėjo Matthew.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
   Buvusio profesoriaus atsakymas žaviosios lankininkės nenustebino. Giliai viduje kažkas tyliai kuždėjo, jog būtent tokį atsakymą ir išgirs. Galbūt ankstesni susitikimai ir prieš kelias minutes vykęs pokalbis parke ir privertė tikėtis tokių žodžių. Juk net dirbdamas Hogvartse Matthew nebuvo tikras dėl savo pasirinkimo, o dabar...Dabar jis keliavo po visą pasaulį be jokių planų ir rūpesčių. Ir tiesa sakant, Daviną toks herbologo sprendimas žavėjo. Pažinti pasaulį turbūt troško kiekvienas, tačiau ne visi galėjo sau tai leisti, o buvęs profesorius būtent tai ir darė. Keliavo iš vienos šalies į kitą nesižvalgydamas į aplinkinius ir nebandydamas jiems aiškinti, kodėl pasirinko tokį kelią.
   Akimirką šviesiaplaukės veidą papuošė šypsena. Nuo pat mažens buvo kamuojama abejonių dėl savo ateities. Jautėsi įpareigota perimti tėvų verslą, tačiau po pokalbio su jais...Jautėsi pasimetusi. Žinojimas, jog teks prisiimti atsakomybę sau, leido jausti pagrindą po kojomis, tačiau, kai paaiškėjo, kad tokia atsakomybė neprivaloma, žemė išslydo iš po kojų. Mergina nuoširdžiai troško leisti laiką taip, kaip mėgo. Jodinėjimas žirgais, šaudymas iš lanko ar grojimas gitara. Hobiai, kurie suteikė pagrindą po kojomis, tačiau ir toliau mėgautis tokiu laiko leidimu atrodė nepriimtina. Na, iki šios akimirkos. Buvęs profesorius privertė pakeisti nuomonę.
   -Kodėl...nusprendėt pradėti tokią kelionę?-pasijutusi kiek nejaukiai nuleido brangakmenio spalvos akis į atverstą Meniu. Nenorėjo, jog Matthew pasijustų nejaukiai, tačiau smalsumas nugalėjo. Juk dabar buvęs profesorius buvo autoritetas jaunajai ispanei.
   Nuskambėjęs klausimas privertė kilstelėti galvą. Žavių bruožų veidą papuošė nežymi šypsena.
   -Mėgaujuosi gyvenimu,-kiek linksmiau pratarė,-ilgesys namams ir žirgams privertė sugrįžti į Madridą, o išvykti iš čia bėgant laikui darosi vis sunkiau,-atvirai atsakiusi į klausimą žvilgtelėjo pro langą. Parkas skendėjo prieblandoje. Visiškai įsikaraliauti tamsai neleido tik vienas nuo kito atokiai stovintys šviestuvai. Ir net tamsa neprivertė šalies gyventojų apleisti parko. Keletas praeivių vis ar mėgavosi vietos grožiu.
   -Turbūt aš taip pat vis dar nežinau, ko noriu,-šyptelėjusi nusekė Matthew žvilgsnį artėjančios padavėjos link. Supratusi, jog herbologui ispanų ne itin gerai sekasi, kaltai šyptelėjo.
   -Atsiprašau, keista sutikti Madride tą, kurį sutikai Londone,-trumpam žvilgtelėjusi į Meniu kilstelėjo galvą,-ar Latte kava su riešutų ir karamelės pyragu skamba skaniai?-plačiai nusišypsojo priešais sėdinčiam tamsiaplaukiui.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Jaunai merginai nusišypsojus, Matthew apėmė keistas jausmas. Nuo pat mažens (tiksliau, nuo to laiko, kai pradėjo mokytis Hogvartse) šypsena juodaplaukiui kuždėjo, kad jis daro kažką ne taip. Visos šypsenos atrodė pašaipios arba atlaidžios. Kažin kuris iš šitų variantų blogesnis... Vis dėlto Davinos šypsena buvo kitokia. Ji atrodė... Nuoširdi? Draugiška? Matthew tikrai nežinojo, tačiau ji atrodė teigiama.
Išgirdęs klausimą herbologas susimąstė. Visų pirma, jį sutrikdė tai, kad jaunoji burtininkė skubiai nuleido akis. Klausimas atrodė visiškai normalus - ne toks, kurio reikėtų bijoti ar jaustis nejaukiai. O tai, kad Davina, atrodo, pasijuto būtent taip, sutrikdė ir Matthew. Jis ilgokai nieko nesakė, tik žvelgė į vieną tašką nieko nematydamas. Tikrai. Kodėl? po ilgokos pauzės paklausė savęs buvęs profesorius. Jis ne tik nežinojo, ką atsakyti. Jis nežinojo, ar turėtų merginai pasakyti tiesą. Ar jis, būdamas gerokai vyresnis, neturėtų būti tas, kuris žino, ko nori iš gyvenimo? Kaip atrodys, jeigu jis pasakys, kad kelionė jam reikalinga bent kiek susivokti, kas yra sava, o kas - ne?
- Norėjosi šiek tiek pabėgti nuo savęs, - galiausiai pratarė vyriškis. Pačiam atrodė, kad praėjo daugybė laiko ir kad jis, ko gero, pasirodė itin nemandagu. - Manau, gana akivaizdu, kad profesoriaus duona yra ne man. Norėjau pabūti toli nuo šeimos ir pažįstamų, pamąstyti. Galbūt suvoksiu, kuria linkme keliauti toliau.
Matthew pasigailėjo, kad neįsirašė to, ką pasakė. Tai tikriausiai tebuvo kažkoks neaiškus sakinių kratinys, kuris realiai nieko nereiškia. Ne tik burti nemoki, bet ir šnekėti... smerkianti mintis atėjo į galvą. Juodaplaukis labai sunkiai atsiduso. Nebūtų norėjęs, kad atodūsį išgirstų Davina, tačiau buvo per vėlu. Tokio atodūsio neišgirstų nebent kurčiasis.
Klausydamas, ką kalba mergina, juodaplaukis suprato, kad ji tikriausiai yra dar įdomesnė asmenybė negu jis galvojo iki šiol. Nenoromis prisiminė šaudymo iš lanko "pamoką". Šiek tiek susiraukė. Pats nesuprato, kodėl, bet tas prisiminimas buvo itin nemalonus.
- Daugelis žmonių nežino, ko nori, - atsakė šypsniu ir Matthew. Mintyse prisipažino, kad tai buvo pasiteisinimas sau pačiam, bet mergina to nesužinos...
Jis sėdėjo mąstydamas apie visą šią keistą situaciją, kai ausis vėl pasiekė Davinos balsas. Kad ir kas ta Latte kava susimąstė vyriškis, pats geriantis tik juodą. Balsu ištarė:
- Žinoma, skamba puikiai.
Jis nusišypsojo, nors pats jautė, kad šypsena dirbtina ir tikriausiai atrodo daugiau nei idiotiškai.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
   Kavinėje įsikaraliavus tylai po to, kai rausvos merginos lūpos ištarė klausimą, regis, privertusį susimąstyti buvusį profesorių, mėlynos, safyro spalvos akys nukrypo į viduje besišnekučiuojančius žmones. Leisdama apsvarstyti atsakymą Davina neskubindama vyriškosios lyties atstovo atidžiai stebėjo aplinkinius.
   Tolimiausiame kavinės kamputyje sėdėjo, regis, jos metų pora. Rudų plaukų savininkas galbūt keleriais metais vyresnis. Abu jaunuoliai juokėsi žiūrėdami vienas į kitą. Akimirką atmintyje iškilo auskarais papuoštas veidas. Keista, tačiau ilgesio nepajuto. Turbūt nujautė, jog tas kartas ligoninėje, kai ji gulėjo su aprištais riešais, mat, atvirsdama į tikrąjį pavidalą išgąsdino pirmakursį, kuris nė nemirktelėjęs perėžė jai riešus, buvo paskutinis. Ir nors puikiai prisiminė viską, ką išgyveno su Keitu, tačiau tai, regis, teliko tik dalis prisiminimų.
   Dar kelias akimirkas stebėjusi porą kryptelėjo galvą atidaromų durų garso link. Į patalpą, viliojančią įvairiais saldumynų kvapais, įžengė gerokai vyresnė moteris už jaunąją ispanę. Švelnūs veido bruožai ir maloni šypsena leido suprasti, jog raudonų plaukų savininkė gana malonaus būdo. O galbūt toks įvaizdis tebuvo tik apgaulė, tačiau žavioji lankininkė pasiliko prie pirmojo varianto ir žvilgsniu nusekė naująją lankytoją. Netrukus paskui šią įbėgo mažas berniukas, krykštaujantis ir šokinėjantis aplink. Šyptelėjusi šviesiaplaukė grįžtelėjo į savo pašnekovą.
    Išgirdusi atsakymą šviesiaplaukė linktelėjo. Turbūt to ir reikėjo tikėtis. Sakoma, kad pabuvus su savo mintims gyvenimas pasidaro kur kas šviesesnis.
   -Tačiau, manau, kad mokiniai jus mylėjo,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius,-ir neabejoju, kad jie jūsų ilgisi, net jei tai ir ne jūsų profesija,-supratingai linktelėjo.
   Netrukus prie jų staliuko prisistačius padavėjai, o Matthew patvirtinus, kad toks derinys jam tinka, nuskambėjo švelnus, tikras ispaniškas akcentas su jam skirta kalba. Padavėja maloniai šyptelėjo ir užsirašiusi užsakymą dingo.
   -Manau, daugelis iš jų neįvertina to, ką turi, todėl ir nežino, ko iš tiesų nori,-gūžtelėjo pečiais ranka persibraukdama per ilgus, šviesius plaukus. Šie kiek nepaklusniai nugulė ant gležnų merginos pečių.
   -Beje, ar turit kur apsistoti?-safyro spalvos akys įsmigo į buvusį profesorių.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Kai Matthew gal penkiolika metų, kaip atrodė jam pačiam, neatsakė į klausimą, o mergina kantriai laukė, vyras suprato, kad ši mergina kažkuo tikrai žavi. Juk ji dar visai jauna, dar vaikas. O štai geba rimtai kalbėti ir, svarbiausia, kai reikia, rimtai ir patylėti. Matthew atsargiai žvilgtelėjo į merginą. Be viso kito, ji dar buvo ir išvaizdi.
Vyras pats išsigando savo minčių. Juk jis - jos buvęs profesorius ir dar, be viso kito, gerokai vyresnis! Merginai linktelėjus Turner pajuto, kaip rausta. Tai buvo kvailiausia, kas šiuo momentu galėjo atsitikti. Herbologas porą kartų nusikosėjo, stengdamasis apsimesti, kad paraudimas atsirado tik dėl to. Vis dėlto tai, ką ispanė pasakė netrukus, buvusį profesorių kiek nuvylė. O juk atrodė, kad ši mergina tikrai nėra iš tų, kurie tik ir ieško progos įgelti! Matthew nenoromis prisiminė vieną sudėtingiausių mokinių, Aleksą Gilbert. Jis tikrai būtų galėjęs pasakyti, kad "mokiniai jį mylėjo ir jo ilgisi." Bet Davina? Tai buvo smūgis žemiau juostos. Turner visiškai nežinojo, ką į tai atsakyti. Juk nepradėsi rodyti, kad įsižeidei dėl sarkazmo, ar ne? Juodaplaukis ilgokai tylėjo. Vis dėlto įtikinti savęs, kad tai nebuvo sarkazmas, nepavyko.
- Ačiū už gražius žodžius, - galiausiai išspaudė Matthew, nors ir pats puikiai juto, kaip dirbtinai tai skamba. O kaip, po velnių, tai gali skambėti? piktokai paklausė savęs vyras, tačiau jo mintis netrukus pertraukė atėjusi padavėja. Reikia pripažinti, kad šį kartą ji pasirodė pačiu laiku. Herbologas klausė ispanų kalbos ir suprato, kad ji skamba tikrai gražiai. Gal reikėtų išmokti? pakišo sau pačiam idėją Matthew, bet tada nutarė, kad jeigu jis ir bandytų išmokti šią kalbą, ji tiesiog atsirastų sąraše "ką Matthew Turner bandė išmokti, bet jam nepavyko."
- Teisingai sakai, - pritarė Matthew ir apsidžiaugė, kad bent šį kartą balsas nuskambėjo lyg ir normaliai. Na, šiuo atveju jis iš tiesų pritarė merginai.
Neilgai trukus po to išgirstas klausimas privertė buvusį profesorių apstulbti. Kodėl ji to klausia? Kodėl tai jai bent kiek rūpi? Laimei, kaip tik tuo metu su užsakymu grįžo padavėja, tad Turner gavo šiek tiek daugiau laiko.
- Grasias, - ištarė juodaplaukis, nors ir pats suprato, kad tai pasakė su klaikiausiu įmanomu akcentu. Jis gurkštelėjo kavos ir vos susilaikė neišspjovęs - tai buvo netikėtai šlykštu. - Užsisakiau viešbutį, tačiau jis neatrodo pats tinkamiausias gyventi, - atsakė į seniau užduotą klausimą Matthew, šiaip ne taip išspausdamas šypseną. Dabar reikėjo sugalvoti, ką daryti su ta prakeikta kava. Šaukšteliu pakabinęs pyrago nedrąsiai įkišo į burną. Laimei, bent jau tas buvo tikrai skanus.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
   Žaviosios lankininkės dėmesį trumpam nukreipus nuo pokalbio buvusio profesoriaus skleidžiamiems garsams, mergina kiek susirūpinusi žvilgtelėjo į priešais sėdintį vyriškį. Paraudę skruostai ir staigus, kiek neįprastas kosulys sukėlė nerimą.
   Rausvos lūpos prasivėrė ketindamos užduoti klausimą, tačiau nespėjus to padaryti, herbologas liovėsi kosėjęs ir, regis, visai apie tai pamiršo.
   Kelias akimirkas pasvarsčiusi ar vis dėlto nevertėtų pasiteirauti, ar viskas gerai, nežymiai šyptelėjo. Tamsiaplaukio veido oda atgavo įprastą spalvą, tad rūpintis turbūt buvo neverta.
   Klausą pasiekus kiek dirbtinam Matthew balsui, Davina nejučia nuleido žvilgsnį į Meniu. Suprato, jog turbūt taip įžeidė buvusį profesorių.
   -Na...bent jau mano mylimiausias profesorius buvot jūs,-rausvų lūpų krašteliai nežymiai pakilo į viršų pavirsdami į nedrąsią šypseną,-buvot vienintelis profesorius, su kuriuo taip atvirai kalbėjausi...Ir kalbuosi dabar,-safyro spalvos akys pakilo į viršų įsmigdamos į tamsiai rudas akis.
   Nors jaunoji ispanė visą dėmesį skyrė savo pašnekovui, tačiau dėka vilkolakiškos klausos puikiai girdėjo, kaip padavėja išėjo iš virtuvės ir atsargiai nešdama užsakymą žingsniavo jų staliuko link.
   Lėtai pakreipusi galvą šviesiaplaukė apdovanojo kavinės darbuotoją dėkingumo kupina šypsena ir linktelėjo. Ši supratingai atsakė tuo pačiu tiek safyro spalvos akių savininkei, tiek šalia jos sėdinčiam vyriškosios lyties atstovui.
   -Galbūt galėčiau pasiūlyti geresnį viešbutį?-šyptelėjo nugerdama kelis gurkšnius garuojančio gėrimo. Visai netrukus šortų užpakalinėje kišenėje ėmė skambėti telefonas.
   -Atsiprašau,-kaltai šyptelėjusi priešais sėdinčiam vyriškiui Davina atsiliepė kitame ryšio gale išgirsdama vyriausio savo šeimos atstovo balsą.
   -Gerai,-atsakydama į Matthew negirdimus žodžius šviesiaplaukė padėjo ragelį,-atleiskit, turiu sugrįžti į namus, tikiuosi, kad dar kada nors pavyks susitikti,-liūdnai nusišypsojusi buvusiam profesoriui pakilo iš savo vietos palikdama nemažą sumą už užsakymą ir pastumdama servetėlę su viešbučio pavadinimu.
   -Viso ir dar kartą labai atsiprašau,-kaltė atsispindėjo jūros mėlynumo akyse, tačiau netrukus šių savininkė dingo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: El Retiro parkas, Madridas (Ispanija)
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Davinos pastabumas buvo kiek gąsdinantis. Kai ji, atrodo, ruošėsi kažko klausti, Matthew įtarė, kad ji suprato: kosulys buvo apsimestinis. Ir kodėl ji tokia protinga? tokia mintis sušmėžavo tamsiaplaukio galvoje. Vis dėlto apie tai galvoti per daug laiko nebuvo. Dabar buvo svarbiau kitkas: kažkokiu būdu išgerti tą klaikų gėrimą ir nebeleisti šitai merginai iš jo tyčiotis. O šitai buvo labai skaudu. Nors ir atrodė, kad buvusi varnanagė kalba nuoširdžiai, Matthew negalėjo tuo patikėti. Ar galbūt nenorėjo patikėti. Negi tikrai bent vienas mokinys galėjo mėgti jį, Matthew Turner? Juk visas jaunimėlis tik ir ieškojo progos pasityčioti.
- Na, ačiū, - dar kartą padėkojo herbologas. Tik kažin ar šį kartą tai skambėjo bent kiek nuoširdžiau. Pačiam buvo be galo apmaudu, kad negali deramai reaguoti į merginos sakomus komplimentus. Nepaisant to, kad jie, vyriškio nuomone, nebuvo visiškai nuoširdūs, atsakymo norėjosi bent kiek normalesnio. Vis dėlto buvęs profesorius nebesugalvojo, ką pasakyti.
- Džiaugiuosi, kad galime atvirai pasikalbėti, - po keleto šimtmečių pratarė Matthew ir nusišypsojo. Tikėjosi, kad šypsena neatrodo kaip grimasa.
Jis išdrįso atsigerti dar kavos ir nesusilaikęs susiraukė. Laimei, tuo metu suskambo merginos telefonas (Matthew net nustebo, kad šviesiaplaukė naudojasi tokiomis technologijomis), tad buvo galima tikėtis, kad ji to nepastebėjo. Vis dėlto kava buvo labai šlykšti.
Vyras ramiai laukė, kol buvusi mokinė baigs šnekėti. Kažkodėl nenustebo, kai ji pasakė esą jai reikia grįžti namo. Buvo kiek apmaudu, nes šis keistas susitikimas buvo malonus, tačiau suprato, kad nieko negali padaryti. O ir nereikėjo. Tad jis tik šyptelėjo ir pratarė:
- Viskas gerai, nereikia atsiprašinėti. Gal tikrai kur dar susikirs mūsų keliai. Iki pasimatymo.
Merginai išėjus Matthew pasijuto keistai. Sėdėjo ir nieko aplinkui nematė. Tik po kurio laiko prisiminė turintis sumokėti už tą šlykštų gėralą. Matthew papurtė galvą, apsižvalgė ir galiausiai susimokėjo. Dar kartą keistu žvilgsniu peržvelgė kavinę ir galiausiai išėjo.
Neskubėdamas nuėjo per parką viešbučio link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Matthew Turner »

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: El Retiro parkas (Madridas, Ispanija)
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
   El Retiro parkas dabar buvo garsus ne vien savo grožiu ir dydžiu, tačiau ir muzika, kuri užliejo visą Madrido miestą. Linksma, šypseną kelianti melodija pasiekdavo ir įsibraudavo į kiekvieno giliausias pakampes, kurie tik įžengdavo į šventę. Tiesa sakant, nereikėjo nė būti šventėje. Tiems, kurie gyveno netoli parko, užteko atidaryti langus ir muzika nė neklausdama užliedavo jų namus, priversdama tapti šventės dalimi.
   Vasaros atidarymo šventės atmosfera, regis, buvo tokia stipri ir tikra, kad galėjai ją paliesti. Užčiuopti kiekvieno jaučiamą džiugesį ir laimę. Visi šypsojosi, dairėsi į aplinkui išdėstytus kioskelius su įvairiausiais blizgučiais, gėrimais ar maistu. Šiuose galėjai rasti nuo pasakiškai kvepiančių ispaniškų patiekalų iki mažiausių blizgančių papuošalų ir įvairių apdarų. Vaikų dėmesį, kaip visuomet, traukė įvairiaspalviai saldainiai, sausainiai ir kiti įvairūs saldumynai. Be šių jų dėmesį taip prikaustydavo ir įvairios karuselės ar atrakcionai. Suaugusių dėmesį tuo tarpu traukė visai kitokie dalykai. Įvairūs patiekalai ir gėrimai, nuo kurių begerdamas galėjai sprogti.
   Visur skambėjo įvairiausi balsai, juokas ir vaikų krykštavimai. Atrodė, kad visi nuoširdžiai laimingi, pamiršę savo rūpesčius paprasčiausiai mėgaujasi sostinės švente ir vienas kito draugija.
   Stabtelėjusi prie pat parko įėjimo kryptelėjo galvą žvilgsniu susirasdama auksines Fasiro akis. Merginos veidą puošė plati šypsena. Muzika ir atmosfera užliejo šviesiaplaukę pasiglemždama šios blogą nuotaiką(jei tokią turėjo) ir leisdama nuoširdžiai pasimėgauti trupučiu linksmybių.
   Kantriai laukė leisdama juodaplaukiui nuspręsti ar jis tikrai nori įsitraukti į tą pilną žmonių karuselę, kurioje visai neseniai dingo Martos anūkė Andrėja, palinkėjusi jai ir pusvampyriui geros šventės.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: El Retiro parkas (Madridas, Ispanija)
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
   Jis buvo turbūt pats blogiausias Magijos ministras Žemėje. Kol jo valdomoj dešimties (konspiracijos teorijos kalba, kad yra dar bent pusė tiek) aukštų gylio požeminiam balagane buvo įvedinėjama nauja Didžiosios Britanijos tvarka, jis smagiai dardėjo neblogais Ispanijos keliais į šios šalies sostinę. Jei tiksliau, į jos gražiausią parką. Ir sostinės, ir šalies, o gal netgi ir pietų Europos.
   Niūrokas gintarinis žvilgsnis naršė Madrido gatves ir žmones, trijulei pėdinant į El Retiro parką. Fasiras von Sjuardas svečiavosi čia jau pusmetį. Nei daug, nei mažai, jei geriau pagalvoji. Dabar viduje grūmėsi ir neįmanomas noras pasilikti, ir gal netgi šioks toks namų ilgesys. Labai jau miniatiūrinis, reikėtų pastebėti. O dar labiau jį mažino ir baimė, kad vos sugrįžus košmarai ir nuovargis atsinaujins - juk vien toji naktis po žinios apie chaosą ministerijoje parodė, kaip giliai jis įsmukęs ir netgi, kad vos tik iškilus didesnei problemai jis netgi galėtų mirti...
   Toji naktis buvo velniška. Antgamtas buvo absoliučiai užtikrintas, jog niekuomet jos nepamirš. Tėvas jį pasiekė iš taip toli, iš už dešimties metų atgal, ir Sėkmės eliksyras kaip auksinė žėrinti žvaigždė jam, regis, atvėrė naujus kelius, naujus suvokimus. Sėkmės eliksyras, regis, ne kas kitas sustabdė jo haliucinacijas. Sėkmės eliksyras prišaukė Daviną. Ir būtent Felix Felicis privertė Fasirą imtis veiksmų, kurių niekada ir niekaip nebūtų išdrįsęs imtis pats - tam tikra prasme eliksyras suteikė tam tikros drąsos, nors dabar tai trukdė viską tinkamai apsvarstyti ir nusibrėžti ribas tarp realybės ir to, kas visgi buvo padirbta galingos tėvo magijos. Kiek daug tą naktį būtų nutikę blogo, jei ne...
   Nuo gintarinių akių nuslinko apsiblausimas, kai Fasiras staiga suprato, jog jiedu liko vieni, o Davina klausiamai žvelgia į jį. Dabar pusvampyrio ausis pasiekė klaikūs vaikų riksmai ir spalvų gausa iš parko.
   - Užsigalvojau, - burbtelėjo jis. Turbūt šito netgi nebuvo galima išgirsti per tą vaizdų, garsų ir jausmų triukšmą.
   Jis stabtelėjo, svarstydamas, ką gi galės veikti, likęs vienas. Jei jau Andrėja išplunceno kaži kokiais keliais pramogų ieškoti, be abejo, greit nuo jo atsiskirs ir Davina. Ką gi, reikia tikėtis, kad minimalios jo ispanų kalbos žinios bus pakankamos, na, arba užteks medžių parke, kad jis galėtų pasislėpęs lazdele išsiaiškinti kryptį link dvaro. Neužtikrintai dėbtelėjo į merginą. O gal vis tik ji nesikratys jo kompanijos?
   - Ketini vaikštinėti viena, ar...?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“