[Nelanna Light]

Ekspedicijoje jai teko patirti nemažai iššūkių, tad prie visų jai teko priprasti, jei norėjo išgyventi. Ją nusamdę porininkai niekada nežiūrėjo į ją kaip į merginą, tik kaip į kolegę, padedančią atlikti darbą, tad ji ir nesitikėjo, kad vyrukai puls jai padėti. Visuomet kapanojosi pati, kad ir kaip nelengva būtų. Tad šį kartą gerokai nustebo, kai Brendanas pasiūlė įsikibti. Nežinodama, kaip reikėtų reaguoti, nes ankstesnių ekspedicijų metu nieko panašaus nebuvo nutikę, ji nusprendė plaukti pasroviui. Įsikibusi į Brendaną, ji pamažu žingsniavo jų tikslo link.
- Ak, gerai, maniau, jog suklydau, - neužtikrintai tarė. - Mat mano geriausia draugė bendravo su vaikinu tokiu pat vardu. Buvau įsitikinusi, kad supainiojau vardus, - nusišypsojo. Sakuros Brendanas tikrai turėjo būti jaunesnis už jos šios išvykos porininku. - Herbologija man labai patiko! Turėjau šaunų mokytoją Hogvartse. Taip pat nuodai ir vaistai gana gerai sekėsi, patiko man maišyti viralus, laukti, kol užvirs, kol iš paprasto vandens, pridėjus keletą ingredientų, pasigamins eliksyras. Gana greitai supratau, kad gydomieji eliksyrai mane žavi. Daug labiau, nei tarkim koks pralinksminimo eliksyras. Nors ir toks turi gydomųjų savybių, - nusijuokė.
Priėjusi uolos kraštą, Nelanna apstulbo. Vaizdas buvo dar geresnis, nei ji tikėjosi. Tokios gražios vandens spalvos jai dar nebuvo tekę matyti! O tos bangos, lūžtančios į uolas... Nelanna mielai čia būtų pasilikusi. Gaila, kad netrukus reikės keliauti toliau.
- Gražu, ar ne? - tyliai pratarė, nenorėdama sugadinti akimirkos žavesio.

[Brendanas OConnor]

Suvokimas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Nelanna. Taip, tai tikrai ne tas vardas, kurį išgirsi kiekvieną dieną. Kaip jis nesusiprotėjo anksčiau? Ši mergina buvo ne kas kitas, o Sakuros draugė. Kelis kartus nurijęs seilę Brendanas stengėsi apsimesti, kad nieko neatsitiko. Dabar tikrai negalvos apie tą merginą.
- Ne pats rečiausias vardas, - stengėsi nusijuokti vyras, bet juokas buvo labai jau dirbtinas. Gal Nelanna to nepastebės? Laimei, ji pradėjo kalbėti apie pamokas. Bendrauti sektųsi tikrai nesunkiai, Brendanas puikiai tą suprato. Bet supratimas, kad ši mergina yra Sakuros geriausia draugė, siaubingai trikdė. Nutaręs, kad prireikus apsimes susikaupęs ties augalu, O'Connor labai stengėsi neparodyti, kaip iš tiesų jaučiasi.
Pamatytas vaizdas išties žavėjo, ir reikėjo labai pasistengti, kad vaizduotė nepieštų, kad jis čia stovi su Sakura. Net ir prieš save buvo šito gėda.
- Gal turi fotoaparatą? - paklausė. Pats tuo daiktu nesinaudojo - nei žiobarišku, nei magišku, - bet šią vietą įamžinti, ko gero, būtų ne taip jau ir blogai. Vulkaninės nasturtos prioritetų sąraše nejučia nuslydo į labai jau žemas pozicijas.

[Nelanna Light]

- O, gal ir taip, - nežinojo, kaip dar galėtų reaguoti į komentarą.
Niekada nebuvo susimąsčiusi, koks vardas yra dažnas, o koks ne. Nors galėjo prisiekti, kad jos pačios vardas retas, kaip ir Sakuros. Nebloga porelė iš mūsų išėjo, pagalvojo.
- Ne, neturiu fotoaparato, - gūžtelėjo pečiais. - Retai kada naudoju kažkokius prietaisus, pilnai išsiverčiu su burtų lazdele. O ir neturiu noro daryti nuotraukų, mieliau vaizdą apžiūriu pati ir taip geriau jį įsimenu.
Nelanna prisiminė, kaip Eifelio bokšte žiobarai ją privertė užleisti vietą, mat norėjo būtent ten nusipaveiksluoti, kur tuo metu stovėjo ji ir žvelgė į Paryžiaus panoramą. Jos veidą nuspalvino paniekos žiobarams kupinas žvilgsnis, bet greitai susivaldė. Nenorėjo atrodyti, tarsi šitas gražus vaizdas jai sukelia neigiamas mintis.
- Kur dabar nori nueiti? - pasiteiravo galvodama, gal jau reikia grįžti prie darbo, ar visgi dar galima kažką apžiūrėti.

[Brendanas OConnor]

Laimei, mergina lyg ir neatkreipė dėmesio į jo sutrikimą. Bet dar kartą dirstelėjęs į ją Brendanas taip ir sustingo. Jeigu jau Nelanna ir Sakura yra geriausios draugės, jos turbūt panašaus amžiaus. Negi minčių niekaip nepaliekanti mergina yra tokia jauna? Niekada apie tai nesusimąstęs vyras dabar jautėsi nepatogiai. Žinoma, nieko apie tai nesakė.
- A, supratau, - atsiliepė, nors nesitikėjo tokios prakalbos apie fotoaparatą. Vis dar reikėjo dėti pastangas, kad nepripliurptų ko nereikia. Tiesa, panašu, kad ir Nelanna turėjo kažkokių užslėptų minčių, bet į tai Brendanas, žinoma, neketino kištis.
Dar vienas klausimas privertė susimąstyti. Pats mielai būtų nuėjęs dar kur nors, kur pamatys gražų vaizdą. Vis dėlto nenorėjo pasirodyti dirbti nemėgstantis tinginys, koks, tiesą sakant, ir buvo.
- Sakyčiau, galim neskubėdami traukti prie vulkano. Pakeliui pasižvalgysime, bet kartu ir pereisime prie darbo. Kaip galvoji? - galiausiai sugalvojo protingą (arba nelabai) sprendimą. Dar kiek paspoksojo į uolą, bet galiausiai apsisuko ir pradėjo neskubėdamas žingsniuoti minėto vulkano link. Kad ir kaip apmaudu, nasturtas vis tiek reikia surasti.

[Nelanna Light]

- O, gerai. Eikime link vulkano, - Nelanna stengėsi neparodyti nustebimo.
Nors ir neilgai dar bendravo su šios išvykos porininku, bet jau buvo spėjusi susidaryti įspūdį, kad dirbti jis nelabai linkęs. Mat visi ankstesni vyrukai, su kuriais jai teko kažkur keliauti, nė žodžiu neužsimindavo, kad galima nukrypti nuo tikslo ir pirmiau apžiūrėti apylinkes. Tad dabar, kai taip staigiai pasikeitė Brendano nuomonė, Nelanna sutriko. Negi ji padarė ar pasakė kažką, dėl ko jis jau nebenori apsižvalgyti šioje saloje? Kai vos prieš gerą pusvalandį buvo pasirengęs pameluoti, jog užgaišo ieškodami nasturtų, merginai atrodė, kad jis tikrai labiau norėtų patyrinėti salą, o ne dirbti.
- Kada jau turėsime naudoti tirpalą, kad atrastume nasturtų pėdsakus? - po kelių minučių ėjimo tyloje paklausė. - Iškart, kai tik prieisime vulkaną?
Iš pradžių takas, kuriuo jie ėjo, driekėsi palei skardį pakrantėje, bet dabar pradėjo vingiuoti į kalną. Aplink Nelanna matė žalias pievas, o tolimoje išvydo keletą pailgų akmenų. Ar tai ir bus tos garsiosios Velykų salos galvos?, svarstė mergina. Ko jau ko, bet šitų objektų ji nenorėtų praleisti.

[Brendanas OConnor]

Eiti link vulkano toli gražu nėra lygu dirbti. Tiesa, visai nereikia, kad Nelanna tą suprastų. Nors tikėtinai dirba su ja pirmą ir paskutinį kartą, Brendanas visai nenorėjo būti perprastas.
- Nebent, žinoma, nori dar ką nors apžiūrėti, - pabandė dar iššvaistyti kelias akimirkas O’Connor, tačiau štai jie abu žingsniavo kelionės tikslo link. Brendanas nepraleido progos dairytis aplinkui ir, regis, visai pamiršo, kad jie čia ieško kažkokių nasturtų. Bent jau iki tos akimirkos, kai Nelannos klausimas nemaloniai grąžino į realybę. Ar tai aš čia pas mus herbologas? kiek sunerimęs paklausė savęs vyras, bet pasistengė neparodyti jokių neigiamų emocijų.
- Taip. Kai tik prieisime vulkano papėdę, galėsime pradėti naudoti tirpalą, - teatsakė į klausimą. Nepagalvojo apie tai, kad aplinkui trinasi nemažai žiobarų, kuriems ant žemės kažką lašinantys žmonės gali pasirodyti itin keistai. Na, bet tai buvo darbo dalis, tad nenuostabu, kad Brendanui trūko atsakingumo.
- Turbūt galime pradėti, - priėjęs, jo nuomone, tinkamą vietą, ištarė Brendanas ir išsitraukė du buteliukus. Ištiesė vieną Nelannai ir paaiškino: - Tirpalo neturime labai daug, bet jis apima nemažą plotą. Užtenka maždaug vieno lašo viename kvadratiniame metre.
Atsargiai užtėškė lašą ant artimiausio akmens, ir tirpalas nusidažė švelniai žalsva spalva.
- Nepasisekė, - nusijuokė Brendanas ir leido iniciatyvos imti merginai. Po galais, nei vienas, nei kitas ne itin tiko šiai užduočiai. Negi Britanijoje nebėra nė vieno herbologo?

[Nelanna Light]

Nelanna nebuvo pratusi, kad jai leidžiama rinktis, kur eiti ar ką daryti ekspedicijų metu. Juk ji viso labo tik hilerė. Ne pilnateisė ekspedicijos dalyvė. Bet vis tiek išdrįso išreikšti savo norus.
- Na, aš... - neužtikrintai pradėjo. - Labai norėčiau iš arčiau apžiūrėti tas žymiąsias galvas. Jei tik pasitaikytų mūsų kelyje, - kiek tyliau pasakė ir kuo skubiau pridūrė: - Visai nenoriu, kad dėl manęs išklystume iš kelio ar ilgiau užtruktume!
Vulkano papėdėje Brendanas sustojo užlašinti pirmojo lašo eliksyro, turinčio nuvesti juos prie vaikštančių augalų. Savąjį buteliuką ji įsikišo į šortų kišenę. Mergina pastebėjo, kad link jų eina keletas žiobarų, tad atsistojo taip, kad užstotų nuo jų savo porininką. Atsarga gėdos nedaro.
- Ką gi, pabandykime kitur, - džiugiai pratarė. Nereikia nusiminti, kada nors ras jie tuos augalus.
Šiek tiek pasvarsčiusi, ji nuėjo toliau nuo tų žiobarų ir, apsimetusi, kad apžiūrinėja akmenis, užlašino dar vieną lašą. Šis vėl nusidažė žalsvai. Augalų nebuvo ir šioje vietoje.

[Brendanas OConnor]

Nelanna turbūt buvo geriausia porininkė, kokią Brendanas kada nors turėjo. Dauguma burtininkų nė nedrįstų pagalvoti apie kažkokias galvas, jiems rūpėtų tik augalai. O štai ši jauna mergina, regis, visai nenorėjo apkrauti galvos (savo, ne skulptūros) vien tik vulkaninėmis nasturtomis. Tai Brendanui puikiai tiko, ir jis patenkintas išsišiepė.
- Žinoma. Negalime praleisti tokios progos, - entuziastingai atsakė ir nepagalvojęs leptelėjo: - Juk niekas nemato, ką mes darome, ar ne? Niekaip neįrodys, kad ne ieškojome nasturtų, o turistavome.
Na, bet dabar reikėjo šiek tiek padirbėti, tik kad augalėlių nerado ir porininkė. Brendanas užlašinęs vieną lašą jautėsi persidirbęs, bet nenorėjo, kad Nelanna tai suprastų. Gal ji ir nori paturistauti, bet vis tiek garantuotai į darbą žiūri rimčiau nei jis.
- Būtų visai neblogai, jeigu Hogvartse taip slėptųsi mokinių namų darbai, - sumurmėjo Brendanas prisiminęs metus, praleistus mokykloje. Ant vieno akmens augo nepažįstamos samanos, kurios galimai buvo vulkaninių nasturtų maistas. O gal ir ne, mat O’Connor apie jas nežinojo labai daug. Vis dėlto užlašino tirpalo ir šūktelėjo:
- Bingo! Mes jau visai netoli!
Ėmėsi apžiūrinėti akmenį ir samanas ir nė nesusimąstė, kad yra apsuptas žiobarų. Kita vertus, o koks kieno reikalas? Jeigu jam įdomiau ne vulkanas, o akmuo, tai jau ne jo problemos. O gal net ir ne problemos.

[Nelanna Light]

Viena iš priežasčių, kodėl Nelanna sutiko leistis į šitokią kelionę, buvo viltis, jog pavyks apžiūrėti ir salą. Panašu, kad pavyks tą padaryti. Taip, jie jau buvo prie skardžio, apžiūrėjo iš aukštai jūrą, bet Nelanna labai norėjo pamatyti tas galvas, laikomas Velykų salos skiriamuoju ženklu. Mergina nusijuokė Brendanui pasakius, kad niekas nematys, jog jie nedirba.
- Tai jau tikrai, - šyptelėjo. - Jeigu ką, mus ten nuvedė šitas tirpalas, - gūžtelėjo pečiais ir pamakalavo ore buteliuką.
Nelanna kilstelėjo antakį. Ar jai pasigirdo, kad Brendanas paminėjo Hogvartso namų darbus? Tikriausiai. Kodėl jam reikėtų minėti kažkokius mokinių darbus?
- Puiku, - nusišypsojo. - Gera linkme einame.
Nelanna pritūpė apžiūrėti samanų. Jos buvo nepažįstamos, bet šiek tiek priminė Bryophyta pyrofloralis, matytus šalia Ugnies šventyklos. Ji jau ruošėsi kitoje vietoje užlašinti tirpalą, bet pastebėjo, kaip link jų ėjo kokių dešimties metų vaikas. Mergina suskubo kišti buteliuką į kišenę.
- Kvaili žiobarai, - tyliai burbtelėjo. - Tik jų čia betrūko.

[Brendanas OConnor]

Nelannos atsakymas ir nustebino, ir pradžiugino. Akivaizdu, kad ši ekspedicija gali būti (beveik) tobula. Žinoma, darbą atlikti reikės, bet galbūt pavyks nepersidirbti. Galbūt, nes Brendanas taip jausdavosi labai jau greitai.
- Ne kasdien atsiduriame Velykų saloje, - tarsi teisindamas norą paturistauti pasakė Brendanas ir išsišiepė. Nuotaikos nesugadino ir netyčia leptelėtas sakinys, mat Nelanna nieko į jį neatsakė.
Panašu, kad jau visai netrukus ras augalėlius, o tada galės juos saugiai patalpinti ir pargabenti į Britaniją eiti apžiūrėti galvų, apie kurias kalbėjo mergina. Toks variantas visai tiko, ir Brendanas netgi atrado šiek tiek entuziamo dirbti.
- Būtų gerai, kad jos nepaspruktų, - pratarė, kai Nelanna paslėpė buteliuką. Pačiam žiobarai visai nerūpėjo. Atsitūpė kitoje vietoje ir vėl užlašino tirpalo. Girdėjo, kaip artėjantis vaikas kažką smalsiai pasakė už jo einančiai moteriai, turbūt motinai. Ar kalbėjo apie juos, nežinia, nes jis kalbėjo ispaniškai.
- Gali būti, kad jos slepiasi po šiuo akmeniu, - pasakė atsistojęs. Parodė į samanotą riedulį ir neužtikrintai pratęsė: - Jeigu pasinaudotume immobulus kerais, jos užšaltų ir negalėtų pasprukti. Galiu kilstelėti akmenį, o tau reikėtų staigiai naudoti kerus. Tik teks luktelėti.
Nepatenkintas dėbtelėjo į žmones. Dabar vaikas labai akivaizdžiai domėjosi jais, tad net ir Brendanas O’Connor suprato, kad nereikėtų traukti burtų lazdelės.
- Kažin kaip dabar nukreipti jų dėmesį? – paklausė mintyse melsdamas, kad jie nemokėtų anglų kalbos.

[Nelanna Light]

- Tikrai, - pritarė Brendanui. - Nenustebčiau, jeigu daugiau niekada nepavyktų čia atsidurti.
Nelanna mėgo lankytis naujose vietose. Pamatyti dar neatrastus gamtos stebuklus. Bet daugiausia tai darė darbo metu ir vyko tik ten, kur reikėjo nukakti darbo reikalais. O kai nedirbo, mieliau rinkosi likti jaukiuose namuose ar apsilankyti jau pažįstamose vietose. Viena iš tokių buvo Floreano Fortiskju ledainė. Ak, kaip dabar ji norėtų kakavinių ledų...
- Taip, bet jeigu mus pastebės žiobarai, ypač jei tektų panaudoti magiją, visiškai nebebus svarbu, ar tie augalai paspruks, - burbtelėjo. Brendanas vyresnis, tikrai turėtų geriau už ją žinoti burtininkų slaptumo įstatymą.
Nelanna pažvelgė į Brendano rodomą akmenį. Taip, yra nemaža tikimybė, kad vulkaninės nasturtos slepiasi po juo. Jos porininko planas buvo neblogas. Jei tik žiobarų čia nebūtų, sustingdyti augalus, jei tik jie yra po akmeniu, būtų vienas juokas. Mergina ėmė sukti galvą bandydama sugalvoti, kaip atsikratyti tų žmonių. Burtų lazdelę išsitraukti kiek rizikinga. Tai dar blogesnis variantas, nei eliksyru laistyti akmenį.
- Ar moki bežodžius kerus? - kiek įmanoma tyliau paklausė. - Man jie nelabai sekasi, nenorėčiau rizikuoti. Bet jeigu tau problemų su tuo nėra, gali kažką išburti, kuo jie susidomėtų, - svarstė galimus variantus. - Kažką įtikinamo. Jei išbėgtų iš už akmens šuo, jiems tikrai kiltų įtarimas. Bet gal koks nusiridenęs akmuo būtų labiau įtikinama? Net nežinau... Arba kokį garsą pavyktų sukelti, - pasiūlė dar vieną variantą.

[Brendanas OConnor]

Na, jeigu nori, čia atsidurti tikrai nesunku. Tuo magija ir žavėjo: kelionės galėjo būti visiškai pigios, tad jas gali leisti net ir ypatingai neturtinga O'Connor šeima. Bet Brendanas apie tai nekalbėjo.
Merginai pasisakius apie magiją žiobarų akivaizdoje teko nuryti atodūsį. Visas tas slaptumas, Brendano nuomone, buvo kuo gryniausia nesąmonė. Argi nebūtų paprasčiau, jeigu jie išsitrauktų burtų lazdeles ir po dviejų sekundžių jau turėtų augalus? Bet ne, būtinai reikia terliotis ir laukti, kol niekas nematys.
- Moku, - tarstelėjo, nors juos visada anksčiau pasitelkdavo rankoje turėdamas burtų lazdelę. Šito vyras atskleisti nė nesiruošė - ir taip jie čia gaišta ilgiau nei turėtų. Merginos pasiūlymai buvo neblogi, bet į galvą atėjo geresnė mintis. Tarsi nerūpestingai įkišo ranką į kišenę ir suspaudė ten laukiančią burtų lazdelę. Susikaupęs ištarė burtažodį ir išbūrė gyvatę. Ar tokios gyvena Čilėje ir šioje saloje, neįsivaizdavo, bet turės tikti. Laimei, ji nušliaužė tiesiai prie tų žiobarų, ir tie persigandę spruko tolyn. Brendanas išsišiepė. Kadangi Nelannai bežodžiai kerai nesiseka, davė jai kokias dvi sekundes pasiruošti ir paklausė:
- Jau galiu kilstelėti akmenį? Wingardium leviosa.
Burtažodį teikėsi ištarti tyliau, o ir burtų lazdelę laikė visai prie šono. Kaip Brendanui O'Connor čia buvo labai jau daug atsargumo priemonių.

[Nelanna Light]

- Puiku, - tarė Nelanna ir nusišypsojo Brendanui.
Gerai, kai išvykoms gauna vyresnius porininkus, kas dažniausiai reiškia, kad šie yra labiau patyrę. Ši taisyklė pasitvirtino ir dabar. Vyrukas, rodėsi, geriau už ją išmano burtų meną ir tai dabar jiems išėjo į naudą.
Mergina ramiai stebėjo, kaip Brendanas išburia gyvatę, o ją pamatę šalin sprunka žiobarai. Įprastai jai būtų pagailę žmonių, šitaip netikėtai išgąsdintų, bet ne šį kartą. Dabar jai buvo svarbu iki galo tinkamai atlikti darbą, kuriam buvo pasamdyta, o šie žiobarai tam trukdė.
Mergina linktelėjo parodydama, kad yra pasirengusi tolimesniam veiksmui. Porininkas pakėlė akmenį, o ji nukreipė lazdelę po juo.
- Immobulus, - ištarė burtažodį, net nesivargindama pažiūrėti, ar ten kas yra. Jeigu kažkas gyvo buvo po akmeniu, akimirksniu turėjo nustoti judėti.
Ir tik panaudojusi kerus, pažvelgė žemyn. Panašu, kad jiems pasisekė. Po akmeniu išties slėpėsi vulkaninės nasturtos. Reikės nusipirkti loterijos bilietą grįžus, pamanė mergina. Kokia turėjo būti tikimybė, kad vos po pirmu akmeniu ras tai, ko jiems reikia? Tikriausiai viena iš šimto.

[Brendanas OConnor]

Nors Nelanna buvo Sakuros draugė, su ja bendrauti buvo keistai lengva. Ji, regis, į darbą žiūri gerokai rimčiau nei Brendanas (nors tą turbūt daro absoliuti dauguma dirbančių žmonių), bet atrodė, kad vis tiek pavyktų ją įkalbėti dar kur nors pasidairyti.
Žiobarams pasprukus viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Pakėlęs akmenį Brendanas luktelėjo, kol porininkė sustingdys tai, kas yra po juo, o po to atsargiai jį ore pastūmęs šiek tiek toliau nuo savęs nuleido ant žemės. Netgi teikėsi apsidairyti, ar niekas nespokso į skraidančius akmenis. Laimei, ne.
O tada gavo labai apsidžiaugti: ten, kur dar ką tik gulėjo riedulys, dabar buvo sušalę augaliukai. Pasilenkęs jų apžiūrėti įsitikino, kad tai yra būtent vulkaninės nasturtos. Dvi buvo oranžinės, trys raudonos ir dar viena - gelsva. Pastaroji atrodė kaip tuoj nusibaigsianti, bet Brendanas apsimetė to nepastebėjęs. Jie turi pargabenti trijų spalvų augalus, tad tą ir padarys. Apie tai, kad jie turi būti gyvi, užsiminta nebuvo.
- Turiu tokį indelį, - išsitraukęs iš kišenės tarsi paprastą kolbą parodė ją Nelannai. - Ar to užtenka, ar reikia kokio nors specialaus skysčio?
Ir vėl pamiršo, kad mergina nėra herbologė. Na, bet jeigu ji atvyko su juo, kažką turi žinoti.

[Nelanna Light]

Nelanna su neslepiamu susižavėjimu žiūrėjo į vulkanines nasturtas, buvusias po ką tik nuimtu akmeniu. Nesvarbu, kad buvo jas jau mačiusi anksčiau - šie augalai niekada nenustojo jos žavėję. Šį kartą ypač, nes pirmą kartą juos mato natūralioje aplinkoje.
- Naaa... „Tūkstantyje stebuklingųjų žolių ir grybų“ nerašo, kad reikia kažkokio skysčio, ar bent jau aš neprisimenu, - gūžtelėjo pečiais. - Jei ir reikia, tai aš jo neturiu.
Su porininku pasitarę, jie nusprendė rizikuoti ir gabenti augalus tiesiog taip, kaip yra - Brendano atsineštame indelyje. Dar šiek tiek pasivaikščioję po salą, apžiūrėję žymiąsias Velykų salos galvas ir nepaprastą gamtą, jie sugrįžo atgal į Britaniją. Nelanna nepaprastai džiaugėsi šia išvyka, suteikusia jai galimybę pamatyti dar vieną įstabaus grožio salą.