0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: 13 palata
« Atsakymas #75 Prieš 1 metus »
Taip, viskas buvo tiesiog siaubingai sudėtinga, tačiau Dafydd juto ne visai suprantantis Aurį.
- Kodėl manai, kad būtum jiems skolingas, jeigu imi pinigus pasirūpinti savo tėvo sūnumi? Tu neprivalai jo auginti, tą turi daryti tavo ir, svarbiausia, šito berniuko tėvas. Niekam nebūsi skolingas.
Tokios šeimos dramos nebuvo pažįstamos, tad suprasti, ko gero, buvo sunku būtent dėl šitos priežasties. Bet labai daug aiškintis ir klausinėti tiesiog negalėjo - draugui ir taip nelengva susigyventi su šituo atradimu.
- Neprivalai ir nieko keisti dėl šito vaiko, - dar pridūrė. Kažkodėl mintis, kad Auris kažką aukos dėl netyčia atsiradusio brolio, buvo atgrasi. Ir pats nebūtų galėjęs paaiškinti, kodėl. Galbūt priežastis buvo paties brolis, kurio nekentė visa širdimi. Ir kuris pats nekentė Dafydd.
- Niekam nieko nesi skolingas, - pridėjo ir linktelėjo į prašymą. Palikęs palatą nuėjo surasti artimiausio hilerio, mat nežinojo, ar yra koks nors vienas asmuo, atsakingas už šitą ligonį. Netrukus rado jauną vyruką ir grįžo su juo į palatą.
- Čia, - parodė ir vėl įėjo vidun. Atsargiai nužvelgė draugą ir tą mažą berniuką. Vis dar klausinėjo savęs, ką čia daro, bet tai, kad Auris jį pakvietė, buvo gerai. Tai gali padėti sutvirtinti draugystę, kuri vis dar kelia klausimų.
- Kaip čia reikalai? - tyliai paklausė draugo vildamasis, kad tai nei išgąsdins vaiką, nei sutrukdys hileriui juo pasirūpinti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: 13 palata
« Atsakymas #76 Prieš 1 metus »
Aiškinti visos tos litanijos nenorėjo, nes tada tik labiau susinervintų. Bet pasakė.
- Nes aš Alkoholiko Amyro sūnus. O Timotis jų akimis žiūrint tik puskraujis, pavainikis. Tingiu kirstis dėl pinigų su savo dėdėmis. Nežinau gal Rolandas ir neužknistų manęs. Jam užėjo kažkoks pokyčių ūpas. O Augustinas... Ne. O dar yra kiti. Kai sužinos apie Timotį sulėks ir ūš man smegenis. - Gal ir taip. Gal neprivalėjo kažko keisti dėl to vaiko. Turbūt ne. Bet aiškiai žinojo, kad nenori jo palikti tame grobuonių lizde. Ir grūsti į vaiknamį nenori. Tai kas belieka?
- Ne Dafydd, aš su jais nesikirsiu dėl pinigų. Jau geriau dvėsiu badu, bet iš jų aš nieko neprašysiu. - Niūriai pasakė. Bet tada pagalvojo apie tai kas bus, jei dėl jo principų jiems tikrai pritrūks pinigų? Jei tarkim Auris negalės dirbti mokykloje. Tada jei vaikui ko nors trūktų turėtų prašyti pinigų. Tada, kai buvo iškraustytas iš dvaro neteko savo rakto nuo Gringotso saugyklos banke. Taigi, jei reiktų pinigų turėtų eiti į dvarą. Bet dabar aš dar turiu pinigų. Dar jų užsidirbu. Nirčiai pagalvojo.
Dafydd atsivedė hilerį. Kitą, gal senasis jau baigė pamainą.
- Timotis Senkleris? - Paklausė jis. Auris linktelėjo.
- Suvalgė sriubą ir keksiuką. Greitai viską sukirto ir jį supykino. - Paaiškino. Hileris kerais prisišaukė kažkokį buteliuką ir šaukštelį. Į jį įlašino kelis lašus kažkokio eliksyro iš buteliuko. Priėjo prie Aurio laikančio vaiką.
- Būk gerutis ir plačiai išsižiok Timoti. Reikia išgerti vaistukus. Tada pasijusi geriau. - Pasakė besišypsodamas vaikui. O Auris pasakė Dafydd.
- Nežinau. Turbūt taip ir bus viskas kurį laiką. Tėvas jo nemaitino. Tai dabar Timočiui ir bloga.

Ats: 13 palata
« Atsakymas #77 Prieš 1 metus »
Timotis buvo labai ragana, nes dėdė, kurio vardą dabar jau berniukas užmiršo, pakvietė į kambariuką kitą dėdę. Berniukas žinojo, kad dabar jį muš. Juk jei nemuša nei dėdė Auris, nei kitas dėdė, tai šitas atėjęs dėdė čia yra būtent tam reikalui.
Didelis dėdė laikė Timotį, o artyn ėjo didelis, bet ne toks didelis dėdė. Tačiau Timočio laikyti nereikėjo, jis net neketino bėgti ar priešintis, tik išsigandęs suvirpėjo ir laukė. Bet ne toks didelis dėdė nepradėjo iškart mušti keturmečio. Jis į šaukštą įpylė kažko, ką Timotis turės išgerti.
Berniuko veidas susiraukė, nes jis prisiminė, kaip vieną kartą jam suvalgius visus valgomus rutuliukus nuo medžio mama labai supyko ir įkišo jam į burną šaukštą druskos. Timotis žinojo, kas yra druska. Deja, bet ji nebuvo valgoma, nors ir stovėjo virtuvėje. Jos visada būdavo. Ta druska atrodė kitaip, buvo panaši į sniegą, o šita nebuvo, bet Timotis žinojo, kad čia ji.
- Aš nebūsiu ragana, - tyliai pasakė berniukas, nors puikiai suprato, jog jo laukia bausmė ir jis privalo ją priimti.
Timotis plačiai išsižiojo ir išgėrė druską, tačiau ji buvo visai kitokio skonio nei namuose. Taip ir liko žiūrėti nesupratęs, ar tik tokia bausmė jam skirta.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: 13 palata
« Atsakymas #78 Prieš 1 metus »
Ką gi, akivaizdu, kad Senklerių giminės dramų jis gerai nežino. Tiesą sakant, niekada per daug nesidomėjo, o dabar neatrodė tinkamas laikas tai padaryti. Auriui rūpi šitas vaikas, tad geriau jo neerzinti kalbomis apie nekenčiamą tėvą. Komplikuoti santykiai su šeima (motinos šeima, teko sau priminti) buvo vienas iš tų dalykų, kurie siejo du palatoje esančius suaugusiuosius. Gal dėl to Dafydd ryžosi kalbėtis su Auriu? Jis buvo vienintelis žmogus, su kuriuo galima bendrauti atvirai. Jų draugystė išgyveno netgi tą sudėtingą laikotarpį, kai Auris buvo išnykęs.
Būtent dėl to Dafydd nieko nebesakė apie draugo šeimą. Norėjosi paklausinėti daugiau, bet padarys tą kitą kartą.
- Jeigu bus visai blogai, sakyk. Bandysiu padėti, - nelabai užtikrintai ištarė. Kadaise panašiai jam buvo sakęs Elijah. Vyriškas išdidumas nebūtų leidęs priimti tokios pagalbos. Bet štai pats mielai padėtų, tik tiek, kad vienam išmaitinti tokią šeimą ir taip nebuvo paprasta. Bet jeigu Auris paprašytų pagalbos, tai reikštų labai daug.
Situacija su Timočiu atrodė esanti visai prasta. Ištarta frazė būtų privertusi nusišypsoti, tačiau akivaizdu, kad čia nieko juokingo. Tas vaikas tiesiog nenormaliai prigąsdintas. Natūraliai mintyse pradėjo lyginti save ir šį berniuką. Pats turbūt gyveno šiek tiek geriau. Bet buvo ne išsigandęs, o piktas. Ir sugebėjo pamilti ir netgi netikėtai rasti draugą. Vadinasi, ir Timotis turi šansų išaugti į normalų žmogų. Jam tiesiog reikia kažko, kas juo pasirūpintų. Ar Auris tam tinka, neaišku, bet Dafydd neketino šito sakyti garsiai.
- Jam reikia laiko, - tepratarė žiūrėdamas, kaip vaikas geria vaistus. Ir vėl buvo išsigandęs. Tiesą sakant, stebėti tokį vaiką buvo bene baisiau nei, ko gero, jam pačiam gyventi.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: 13 palata
« Atsakymas #79 Prieš 1 metus »
- O, ačiū Dafydd. - Neįsivaizdavo ar kada kreiptųsi į ką nors tokiu klausimu. Bet kiek pamąstęs sugalvojo, kad jau geriau prašytų Dafydd pagalbos nei ko nors iš dvaro.
Ką tai turėtų reikšti aš nebūsiu ragana? Liūdnai pagalvojo Senkleris.
- Viskas gerai Timoti. - Tepasakė. Dėkui dievuliui jis išgėrė vaistus. O Auris prisėdo ant savo lovos glėbyje tebelaikydamas vaiką.
- Kai praeis blogumas sugirdykit jam tą vitamininį eliksyrą. - Pasakė Hileris ir išėjo.
- Taip. Reikia laiko. - Be ūpo pasakė Auris. Dabar vėl atrodė, kad negalės to vaiko užauginti. Negalės ir nemokės.
- Aš nežinau Dafydd. Aš nežinau ar mokėsiu auginti šį vaiką. Namie yra dar du. Ir kas man išvis šovė į galvą, kad sugalvojau apsiimti juos pagloboti? - Ir vėl nuo pasiryžimo imtis šio reikalo krito į abejones. Ir vėl prisiminė, kaip Eion nuo jo pabėgo. O ir dabar nėra viskas jau taip gerai. O Erka. Ji irgi turi įdomių savybių.
- Ar nebeskaua pilvuko Timoti? - Turbūt reikės jį paguldyti miegoti. Ak taip. Dar reikės sugirdyti tą vitamininį eliksyrą. Ir galvoti, skęsti mintyse apie savo neapgalvotus poelgius.

Ats: 13 palata
« Atsakymas #80 Prieš 1 metus »
Ne toks didelis dėdė išėjo. Ir jie vėl liko šešiese (taip galvojo berniukas). Jis, dėdė Auris ir kitas dėdė. Dėdės kalbėjosi, Timotis, kaip ir prieš tai, nelabai suprato esmės. Suvokė, kad kalbama apie jį ir jo auginimą. Viduje nudžiugo, nes išgirdo, jog dėdė Auris nelabai žino, ar mokės auginti Timotį. Vadinasi, Timotis jau greit grįš namo.
Tėtis visada Timočiui kartoja, kad vaikui reikia duoti į kailį, tik taip jis supras savo klaidas. O dėdė Auris kol kas visai nemušė Timočio. Tikriausiai jis tikrai nežino, kaip reikia auginti vaikus.
- Neskauda, - nusigandęs patikino keturmetis, kai jo buvo paklausta.
Iš tiesų skrandyje jautėsi keisti pojūčiai, bet Timotis tikrai to nepavadintų skausmu. Kai skaudėjo dantuką, štai ten buvo tikras skausmas. O čia - menkniekis.
Timotis jautėsi pavargęs. Sėdėjo šiltai dėdei Auriui ant kelių. Buvo baisu pajudėti, kad dėdė nepradėtų mušti. Vaiko akys ėmė merktis ir jis užmigo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: 13 palata
« Atsakymas #81 Prieš 1 metus »
Auris kažin ar prašytų pagalbos dėl pinigų, tad į padėką tik linktelėjo. Įsivaizdavo, kad toks prašymas gali labai kirsti per bet kokį pasitikėjimą savimi. Tiesa, neatrodė, kad draugas turėtų šią problemą, bet tai nereiškė, kad galėtų pateikti tokį sudėtingą prašymą.
- Auri, paklausyk manęs, - draugui vėl pradėjus dvejoti prabilo velsietis. - Puikiai suprantu, kad tau yra neramu. Tai yra labai netikėta žinia. Bet tu puikiai sutari su mano vaikais, jiems patinki. - Šioje vietoje teko praleisti informaciją, kad Miriam taip ir liko nesupratusi, kodėl dvyniams tėvo draugas taip patinka. Bet tas kartas aikštėje nebuvo įprastas, todėl Dafydd tęsė: - Pats sutikai pasirūpinti netgi dviem beglobiais paaugliais. Žinoma, nežinau, kaip tau su jais sekasi, tačiau tu tą darai savo noru. Atrodo, tarsi pasirinkimais ruošeisi šiam gyvenimo pokyčiui. Nuoširdžiai tikiu, kad esi pajėgus pasirūpinti tuo vaiku.
O berniukas kaip tik sėdėjo Auriui ant kelių ir, kaip pasirodė Dafydd, užmigo. Vaizdas buvo labai panašus į jį patį su savo mažyliu ant kelių. Žinoma, Timotis nebuvo Aurio sūnus, bet draugas vis tiek pasirinko jį prižiūrėti. Švelniai nusišypsojęs Dafydd pasistengė nepaskęsti mintyse apie savo šeimą. Raudonų plaukų Timotis labai priminė David. Sūnų, kuris buvo pavadintas jo garbei.
- Matai, jis net miega tavo glėbyje. Jeigu vaikas pernelyg bijo, jis neužmigs. Nesvarbu, kaip yra pavargęs. Tai jau didelis žingsnis į priekį, - dar pridūrė Dafydd.
Negali sakyti, kad jis buvo labai didelis vaikų ekspertas - pažinojo tik savo šešetą. Vis dėlto vaizdas atrodė taip jaukiai, kad viskas tiesiog privalėjo būti gerai.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: 13 palata
« Atsakymas #82 Prieš 1 metus »
Bandė kažkaip apsiraminti. Galvoti logiškai. Bet atrodė, kad žemė tiesiog slysta iš po kojų.
Bandė įsiklausyti ką sako Dafydd. Žodžiai veikė raminamai. Bet Auris nebuvo tikras ar jam gerai sekasi su kitais dviem paaugliais. O paties Dafydd vaikai matė jį ne tiek ir daug kartų. Bet arba turėjo patikėti šitais žodžiais. Arba nuspręsti Timotį atiduoti kažkam kitam.
Vaikas atrodo užmigo. Neįtikėtina. Vargšas, matyt veikia stresas. O gal vaistai dar veikia. Taip ir norėjo pasakyti Dafydd, kai jis paminėjo faktą, kad dabar vaikas ramiai miega. Bet irgi atrodė geriau tiesiog patikėti jo žodžiais. Todėl savo abejonių neišsakė.
Bijojo ir pakrutėti, kad nepažadintų vaiko. Taigi kol kas sėdėjo ramiai. Nors reikėjo jį perkelti į lovą.
- Gal tu teisus. Gal bus viskas gerai. Nors iš tiesų aš labai dažnai nežinau ką daryti. Bandau improvizuoti. - Nelabai ryžtingai ištarė. Bet reikėjo tikėtis, kad gal dar neiššvaistė savo sėkmės. Kuri išsukdavo Aurį iš nelemtų situacijų.
- Dėkui, kad atėjai. Man labai reikėjo su kažkuo pasikalbėti. - Kalbėjo jau kiek ryžtingesniu tonu. - O aš maniau, kad tėvas jau niekaip negali manęs nustebinti. O čia prašom. - Blankiai nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: 13 palata
« Atsakymas #83 Prieš 1 metus »
Viena aišku: jeigu situacija būtų priešinga, ir Auris jį ramintų, Dafydd iš paskutiniųjų kartotų, kad viskas negali būti gerai, kad jis nepajėgus, ir taip toliau. O štai draugas reagavo visai kitaip. Jis, regis, neprieštaravo palaikymo žodžiams. Tai patiko - kelis kartus kartoti, kad jis yra tam pajėgus ir pasiruošęs, Dafydd tiesiog neturėtų jėgų.
- Visi turbūt dažnai nežino ką daryti, - dar pratarė. Jeigu pats būtų žinojęs, argi jo gyvenimas būtų pasisukęs taip? Argi dabar turėtų mylimą šeimą ir šešis vaikus. To Auriui nepasakojo, bet lemtingą rytą po Tauerio tiltu jis netgi labai nežinojo ką daryti. Bet šiandien jie susitiko pasikalbėti ne apie jį.
- Ką gi, tėvai turbūt visada gali nustebinti. Ypač tokie kaip tavo, - pasakė. Pagalvojo apie savąjį ir susiraukė. Jis ir vėl dingo taip atimdamas iš mažylių galimybę turėti senelį. Nebūtų jis tam tinkamas, bet dabar vaikai neturėjo nė vieno. Ką gali žinoti, gal egzistuoja ir daugiau brolių ar seserų?
- Man svarbu tai, kad pasikvietei būtent mane, - išdrįso atvirai pasakyti, nors buvo šiek tiek nejauku. Vis dar nebuvo tikras, kaip viskas čia klostysis. Medici aikštė ne iki galo pamiršta. Bet jis Auriui reikalingas, o tai buvo labai svarbus supratimas. - Nuoširdžiai tikiu, kad tau su šituo vaiku pasiseks, - dar tyliai pridūrė. Stengėsi nepažadinti to mažo berniuko, bet galiausiai kiek atsitraukė. Jis reikalingas ir šeimai. Kad ir kaip smagu būti reikalingam, jo reikia ir ten. Vis dėlto teko nutraukti žaidimą su vaikais.
- Aš jau eisiu. Jeigu ko prireiks, parašyk, - ištarė ir žvilgtelėjo į tą mažą berniuką. Linktelėjo ir tyliai paliko palatą, o visai netrukus - ir ligoninę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: 13 palata
« Atsakymas #84 Prieš 1 metus »
Gal. Bet kas bus, kai per savo nežinojimus tiek prisiveiks, kad nebepavyks išsisukti? Raminkis. Ramiai. Svarbu pratempti šitą naktį ir tada. O tada gal bus tik blogiau. Kas bus,kai sugrįš namo. Kur jo laukė kiti.
- Taip. Mano tėvas tikras staigmenų karalius. - Balsas nuskambėjo ne labai smagiai. Nes Auris dabar galvojo apie kitas jo laukainčias dienas. Ir šito berniuko. Kas, jei jie neras jokio ryšio? Jei dėl Timočio Eion sugalvos sprukti iš namų? Ir šiaip ar gera mintis temptis Timotį į mokyklą?
- Iki Dafydd. Man atrodo aš tau dar tikrai parašysiu šia tema. - Šyptelėjo ir jis išėjo. O Auris dar kurį laiką sėdėjo ramiai. Kol pradėjo tirpti kojos. Sėdėdamas kurį laiką regėjo baisiausius košmarus ir visokius scenarijus kas bus toliau. Kol pagaliau nusipurtė tas mintis. Tau visada nuskyla. Juk tu tą žinai. Pasakė sau. Gal bus nelengva, bet vieną dieną viskas ims ir pasibaigs geruoju. Trumpam apsiraminęs atsikėlė. Atsargiai paguldė vaiką į lovą ir užklojo. O tada pats irgi prigulė ant savo lovos. Ir vartėsi. Tą naktį taip ir neužmigo. O kitą dieną jie išvyko nežinomybėn.