0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
Martin'as abejojo, nes jis nesugebėjo tinkamai ištarti burtažodžio. Jis bandė save įtikinti, kad jis pasiruošęs ir puikiai žinojo, kad jam gali prireikti sakyti burtažodį net šimtą kartų. Jis žinojo, kad tai neantrakuriam skirtas burtažodis, bet užsispyrimas neleido jam neišmokti burtažodžio.
-Expecto patronum!
Pirmą syk po šnibždėjimo tarė berniukas, bet nieko neįvyko. Ir pagalvojo, kad prisiminimas su šeima nėra tinkamas. Todėl galvodamas apie visai nesenai įvykusį įvyki jis tarė:
- Expectro patronum!
Ištarus antrą sykį jam beveik pavyko, nes buvo išėjusi melsva spalva, bet į gynėją nepavirto. Todėl nusprendė, kad prisiminimas su šeimą, kurioje buvo per žiobarotyros pamoką buvo tinkamas.
Jis išvien tarė Expectro patronum. Vis pritrūkdavo susikaupimo ir nusprendė, kad kol nebus prieš psichus, tol nesusikaups. Nuėjo prie klasės gale esančių durų ir pirmasis iš visų mokinių žengė pro jas. Miške buvo tamsu ir sklido baisūs garsai, todėl švilpis iškart grįžo į klasę, nes labai išsigando. Vėl suėmęs save, su dideliu susikaupimu įžengė į mišką ir laukė kol psichų kopijos pasirodys. Laukdamas jis praktikavosi ir tada pasirodė pirmasis psichas...
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Agnė Šarauskytė

Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
Katy visą teorinę dalį tyliai prasedėjo gale ir užsirašinėjo visus burtus į savo sąsiuvinį, tačiau išgirdus praktinę užduotį susimąstė... Riddikulus burtą Katy bandyti nenorėjo, nes šiandien mažiausiai norėjo pamatyti didelį vorą, todėl mergaitė pasirinko sunkesnį burtą Expecto patronum. Pradžioje grifukė atsivertė knygą paskaityti apie šiuos burtus daugiau ir sugalvoti patį gražiausią ir linksmiausią prisiminimą, kurį buvo sunku sugalvoti, juk mergaitės tėvai išsiskyrę, bet Katy atsisėdo ir pradėjo mąstyti... Tai užims daug pamokos laiko, bet verta.
Katy ilgai galvojo, bet niekaip nesugalvojo pačio to prisiminimo. Gal tai jos pirmas gimtadienis su tėčiu ir mama, o gal... TAIP! Mergaitė pagaliau suprato koks jos pats linksmiausias prisiminimas!
Katy įkvėpė, iškvėpė ir žengė per didelias duris pas psichų kopijas. Grifukei nereikėjo ilgai laukti. Vos įžengus pro duris Katy pajautė šaltį ir atrodė, jog širdyje yra tuščia...
Expecto patronum! - sušuko mergaitė prisiminusi savo tėtį ir mamą, kai jie visi trys dainavo Kalėdines giesmes per pirmąsias Katy Kalėdas.
Iš Katy lazdelės išsiveržė sidabrinė liepsnelė ir šalia jos atsidūrė mergaitės gynėjas katinas. Po kelių akimirkų psicho kopija dingo, o katinas grįžo į Katy lazdelę.
Mergaitė netekus amo apsisuko ir grįtžo į klasę. Prisėdus prie stalo atsivertė sąsiuvinį ir užsirašė, koks yra jos ginėjas. Katy nusprendė, kad vieno karto tikrai neužteks, todėl dar kartą atsivertė knygą ir skaitė tą patį tekstuką apie burtažodį nubaidantį psichus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Katy Valdorf »

*

Neprisijungęs Martin Grant

  • VII kursas
  • *
  • 252
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • R
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
Martin'as nesupanikavo pamatęs psichus. Jis greit susikaupė ir ištarė:
-Expecto patronum.
Bet burtažodis nesuveikė, gynėjas neatsirado, nes jo susikaupimą ir prisiminimą nugalėjo didelė baimė.Todėl psichai jį nugalėjo ir Martin'as išsigandęs grįžo į klasę.
Jis buvo lyg prakaito išmuštas ir nebenorėjo grįšti ten, pradėjo manyti, kad jam neįmanoma tai padaryti ir jis per didelis bailys. Berniukas, kaip visada pykosi su savimi ir prisigalvojo visokių nesąmonių, kurios dar labiau blaškė švilpį. Vėl susikaupęs žengė pro durų, į jam be galo baisų mišką. Jis vaikščiojo po mišką, psichai pasirodė ir vėl, berniukas užsimerkė, pradėjo galvoti apie prisiminimą, kuris jį net sugraudino ir lyg išsilaisvinęs iš baimės maišo tarė:
-Expectro patronum.
Berniukui pavyko ir jis pirmą sykį savo gyvenime prisišaukė gynėją. Jis buvo mažas sidabrinis ėriukas.  Apsigynęs nuo psichų į klasę grįžo su begaline šypsena veide ir kupinas minčių. Jis didžiavosi savimi, kad jam pavyko prišaukti gynėją būtent praktikuojantis prieš psichus, nes be jų jis vis prarasdavo susikaupimą. Nors žinojo, kad ten kopijos, bet svarbiausia buvo tai, kad gynėją jis, bet kokiu atveju prisišaukė ir praktinę užduotį įvykdė. Pamoka ėjo į pabaigą, sulaukęs pamokos galo išėjo iš klasės į savo kambariuką su dideliu džiaugsmu veide ir viduje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Martin Grant »
“Sometimes you need to be alone. Not to be lonely, but to enjoy your free time being yourself.”

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
 Tamsoje bei šešėliuose išryškėjo daugybė raudonų žibančių akių, kurios sekė klastuolės kiekvieną judesį. Raguota figūra, apsigaubusi tamsiai sparnais pagaliau iškilo iš dėžės. Mayrai atrodė, kad šešėliai tiesia į ją savo čiuptuvus, o temperatūra aplink nukrito taip žemai, kad iš burnos turėtų sklisti garai. Raguota figūra atmerkė savo kraujo raudonumo akis ir niekinai šyptelėjo merginai.
Mayros kojos pradėjo drebėti ir ji pabandė iškėlus lazdelę panaudoti burtažodį:
-Riddikulus.
Kerams nesuveikus, iš nevilties klastuolė bandė panaudoti burtažodį dar kelis kartus, bet, figūrai pradėjus artėti jos link, nejučiomis atsitraukė. Kitos Mayros tylėjo - šis košmaras buvo ne jų, bet baimė pradėjo stumti Mayrą lauk iš kontroliuojančios padėties. Kaukas sustojo ir pamažu, tarsi būtų tirpstantis vaškas, persimainė į rudaplaukį vyrą su kelias dienas neskusta barzda bei nutrintais rūbais. Mayra suprato žiūrinti į lygiai tokias pat tamsias akis kaip ir jos, kai jos atmintis nutrūko, o per klasę nuaidėjo merginos klyksmas.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
Dar vienas raudonas Švilpynės pakaušis atėjo į pamoką. Galva niekaip neišmąstė jokių lengvai tariamų burtažodžių, o ir vadovėlis, kad greitai Nikita pažiūrėtų kas ten per lotyniški ar šiaip sumakaliuoti žodžiai ką daro, kiurksojo ant lovos, pas močiutę Baltarusijoje, šaldytuve ar net po sniegu (šito niekas nežinojo ir Borelič nebuvo tikra, kad į savo lagaminą iš vis įsidėjo vadovėlių, bet jie kažkaip kažkada gulėjo ant sofos Švilpynės bendrajame kambaryje. Gal tiesiog nekalbėkime apie jų egzistenciją ir būklę, sakykime per daug skaudi tema), bet tikrai ne Apsigynimo Nuo Juodosios Magijos pamokoje. Graudu, penkiolikmetė nemokanti burtažodžių. Net ir pirmakursiai klasėje geriau žinojo atsakymą į ši klausimą. Gerai, kad bent keletas jų iš Švilpynės, parinks taškus už užsitingėjusius vyresniuosius.
Visą teoriją prasuko plaukus ir prabraižė Hogvartso kėdes. O kam daryti ką nors kito? Niekas švlpės nekliudė, tačiau ši naiviu žvilgsniu vis dėbteldavo mokytojos pusėn.
Visgi artėjančiame pavojuje kariai nesinešios skrynių su kaukais, tad išklausiusi ne tokią jau ir trumpą profesorės šnektą baltarusė nusprendė pasirinkti kitą, antipsichinį burtažodį. Tačiau mieloji profesorė Patvel nepagalvojo apie tokius mokinius kaip Nikita ir nieko nepapasakojo apie burtažodį, apart frazės apie stebuklingąjį vadovėlį.
O gi didžiausia naujiena, kad raudonplaukei nesiseka netgi ištarti tos daktarų kalbos makalynės, ką jau kalbėti apie jos šleivas ir klišas rankas, kurios maskatuodamos burbulus ore sugeba išmesti lazdelę žemėn. Tačiau visko gelbėtojas šiandien buvo Kajus, kuris sedėjo labai gretimame suole ir jau praktikavosi. Kodiel mes netcurėjom progos pasysveikynti?
-Labas, Kaajau, matiau, kadz dyrbi, beat man reikcietų tavo vadiovėlio, ačiūū, ar galėatčiau? - ignoravusi ir pamiršusi savo buvimo vietą persisvėrė su visa kėde prie garbaniaus.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Dafydd nusižiovavo. Vis dėlto kol kas bandymas pasilinksminti nebuvo itin sėkmingas. Tikriausiai reikėjo laukti praktikos. O šis velsietis labai nemėgo laukti. Pasidėjęs galvą ant suolo laukė, kol visi kvailiai nustos šnekėti. Juk tada bus galima pradėti praktiką! O per ją tikrai turėtų būti smagiau. Bent jau turėtų atsirasti priežastis atsistoti. O tada jau tikrai bus galima ką nors sugalvoti. Ką nors įdomesnio negu kvailas šnekėjimas.
Lango raudonplaukis kol kas neatidarė - šitą dalį pasiliko ateičiai. Tik pasidėjo galvą ant suolo ir laukė. Laukė. Laukė...
Pagaliau profesorė teikėsi pertraukti tuos neužsičiaupiančius kvailius! Ir atkreipė dėmesį į Dafydd. O šiam tik to ir tereikėjo. Jeigu profesorė leidžiasi provokuojama, negi jis toks kvailys, kad nepasinaudos tokia puikia proga?
- Jeigu nežinote, kokius kerus reikia panaudoti, galbūt aš turėčiau profesoriauti? - saldžiu balseliu atsiliepė velsietis. - Ir kaip tokie žiopliai gauna darbą?
Klausydamasis praktikos Dafydd sunerimo. Jis prisiminė, kad kartą jau susidūrė su kauku. Ir to pakartoti nebenorėjo. Staiga į galvą atėjo supratimas: juk jis praktikos neatlikinės, tad ir kauko nesutiks. Veidą dar kartą nušvietė piktdžiugiška šypsena.
Dafydd atsistojo. Demonstratyviai pasirąžęs nuėjo ir pasiėmė vieną dėžę, kurioje buvo kaukas. Į profesorę nė nežvilgtelėjo. Pagaliau padarė tai, apie ką galvojo visą pamoką - atidarė langą. Ilgai nelaukęs švystelėjo dėžę pro jį.

*

Agnė Šarauskytė

Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Po maždaug trijų minučių Katy jau buvo perskaičiusi tą patį tekstą apie burtažodį Expecto patronum. Katy dar kartą pagalvojo apie savo prisiminimą. Prisiminimo pradžia Katy, jos tėtis ir jos mama po egle sėdi ir dainuoja Jingle bells, bet staiga pasirodo jos sesuo Lisa, kuri įeina į kambarį sakydama, kad prie durų laukia kažkokia moteris laukianti mergaičių tėčio.Prisiminimo pabaiga. Ne, tai nebetinka. Grifukė visai pamiršo apie prisiminimo pabaigą. Viskas veltui. Mergaitė atsilošė į kėdę ir pradėjo galvoti kas jos gyvenime nutiko linksmo. Gal močiutės dovana per paskutinį gimtadienį, o gal pirma diena Hogvartse? Katy atsistojo ir nusprendė pabandyti prisiminimą apie pirmą dieną Hogvartse.
Katy žengė žingsnį per duris, kurios vedė į mišką, kur buvo pilna psichų kopijų. Neilgai trukus prieš mergaitę išdygo baisi psicho kopija. Ji jau norėjo pradėti siurbti iš mergaitės prisiminimus, bet Katy suikaupė ir garsiai sušuko:
-Expecto patronum!
Iš mergaitės lazdelės jau norėjo išlysti sidabrinis katinas, bet prisiminimas buvo per silpnas. Tai nepadėjo.
Atsipeikėjusi grifukė apsisuko ir išbėgo į klasę iš miško. Man nebepavyksta suprato Katy.
 

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 933
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
 Prieš juodaplaukę klastuolę stovėjo ne kas kitas, o jos seniai palaidotas bei pamirštas tėvas. Mayra, kuri puikiai atsiminė tą sadistišką žmogystą, nieko nelaukus šoko į priekį, pamiršdama kitas asmenybes, kurios šio susitikimo neprisimins. Pagauta įniršio, klastuolė nukreipė lazdelę į tėvu pasivertusį kauką ir mostelėdama tarė:
-Riddikulus.
Kaukas nusijuokė žemu balsu ir pabandė sugriebti Mayrą už rankos. Vikriai, kaip ir vaikystėje, stryktelėjusi į šalį mergina perėmė lazdelę į kitą ranką ir galvodama, kaip gerai jautėsi žiūrėdama į vyro lavoną karste, dar kartą tarė:
-Riddikulus.
Kaukas nuvirto atgal, o pasiekęs grindis pavirto į dulkes, iš kurių susidėliojo antkapis su užrašu: Michael Wallflower. Mayra, jausdama kaip adrenalinas pamažu pradeda atslūgti, nusijuokė iš palengvėjimo, o kaukas šmurkštelėjo atgal į dėžę.
Mayra sumirksėjo. Ji visiškai neatsiminė, kaip susidorojo su kauku ir kaip atsidūrė suole. Apsidariusi, rado raštelį, parašytą svetimu raštu, ant kurio buvo trys žodžiai: viskas bus gerai. Vis dar truputėlį nesiorientuodama aplinkoje, Mayra prigulė ant suolo, jausdama, kaip pamažu užmiega.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
Su lig Nikitos žodžiais, virš lazdelės nušvito meslva, ryški šviesa. Kajus sutriko iš tokio netikėto bendrakoledžės žingsnio, šviesa pradingo. Juodaakis tyliai nusikeikė.
-Ah, žinoma,- atsisukęs į baltarusę, šyptelėjo. Jai padavė vadovėlį,- Šiaip, nereikia pagalvos?- prefekto antakiai klausinančiai išslenkė.
Tu tik nenudribk,- toptelėjo mintis, išvysdamas Nikitos kėdę.
Malti liežuviu apie profesorę nenorėjo, pats ne kažką girdėjo per teorinę dalį. Visgi, kaip jis toks patapo? Pikti žodžiai ant Aleko, dabar ši profesorė? Ką apie jį pamanys Roana, jei Alekas pasiskūs jai? Pff..kaip? Alekas per dsug išdidus ir pasipūtęs šmikis, kad eitų kažkam skųstis. Kita vertus, Kajui buvo kiei nejauku, kiek keista, jog draugė, buvusi prefektė taip greitai pasirinko savo karjerą, savo gyvenimo kelią ir...Pradėjo profesoriauti čia, o dėl Merlino meilės, tapo jo koledžo vadove!
-Jei reikia pagalbos, sakyk,- po tylos pagaliau prabilo. Grįžo prie savo praktikos.
-Expecto patronum!
Iš lazdelės iššoko melsvas, sidabrinis šuo, tačiau Kajaus didžiam nusivylimui, staiga išbluko ir išnyko. Prefektas liko išsižiojęs iš nuostabos ir nusivylimo. Prisiminimas apie švilpių balių visai tiko...Buvau nesuikaupęs? Eh, vis vien pabandysiu dar kartą, tik su kitu prisiminimu.
-Expecto patronum.
Mėlynai pilkos, žalios katiniškos akys, ryži Wrenos plaukai. Virtuvė, blynai, Sniego žvilgsnis, audriapaukščio klyksmas, medžių ošimas, ugnis, spragsanti židinyje. Namai.
Melsvas, sidabrinis vokiečių aviganis ištrūko iš lazdelės su fenikso plunksna, šuo žvilgtelėjo į jį, ir pasileido bėgti per klasę.
Tą akimirką Kajus suvokė, kad jam nereikėjo nei Džeimso Greywindo prašymo dėl šių kerų išmokimo. Jam reikėjo tik šio momento.
Švilpio veide pasirodė plati šypsena.
Jis turi gynėją!

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
-Mhm, ačiūū, niet, kol kas apsyeisiu, - ties šiais žodžiais vargana aštuoniasdešimt laipsnių kampu pasukta ir dar laikanti sočius pusryčius paturėjusią Nikitą kėdė nusprendė pasiveikti gravitacijos ir nukristi. Laimei, mergaitė spėjo pirštais pasigauti Kajaus suolo kraštą ir į grindinį atsitrenkė tik išraižyta kėdė, sukeldama visai neblogą griaustinio atmainą, tačiau baltarusė liko su visais stuburo lanksteliais ir be mėlynių. - dar gyva! - mestelėjo šypseną Kajaus pusėn ir nulipo nuo jo suolo.
Pasikėlusi vargšę kėdę raudonplaukė atsargiai (kiek tai įmanoma) pasiėmė bendrakoledžio vadovėlį ir pasidėjo priešaid.
-Ne, niereikia, man viskas gerai, - atsakė ir nusuko akis į knygos puslapius.
Skaitė geras dvi sekundes. Vėliau prarado susidomėjimą. Nusprendė perskaityti tik svarbiausius bruožus: tarimą, judesį ir kaip viskas vyksta. Nesupratusi ką ji perskaitė, prarado visą turėtą pagarbą knygoms ir pradėjo stebėti klasę. Kiti, kaip normalūs mokiniai, jau būrė. Staiga klasėje pasirodė kazkoks vyras, vėliau išnyko. Tą kovą stebėti buvo daug įdomiau, negu skaityti.
Ai, velniop.
-Ie-iekspiekto patronum! - neišėjo ir nereikia. Vadinasi ne jai tas burtažodžių menas. Klasėje jau skraidžiojo mėlynos šviesos, o Kajus netgi turėjo normalaus pavidalo šunį.
-Uo, koks mylačka. Gražus, - mamišku balsu sučiulbėjo garbaniaus gynėjo pusėn, - ėm, žiūiek, gal galy paaiškynti kaip čia daryti? Aš pierskayčiau, bet kažkayp čia keistai. Niaveikia man tas jiekspiekto patronum. Gal galuetum dar kartel jį ištarti? O vieliau gal noresi kartū nujeit į tą myšką?
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
Kaip manė, taip ir nutiko. Prefektas kietai sučiaupęs lūpas stebėjo, kaip be drakoledžė nuverstą kėdę pastato į vietą. Gal man reikia užsiimti ateities būrimu?- kvaila mintis toptelėjo į galvą.
-Ah, gerai.
Nusisuko.
Vokiečių aviganis lekiojo per klasę, buvo nukūręs pas Martin, Delfę, bet vėliau sugrįžo prie savo šeimininko. Šuniui išnykus, Kajus jau buvo besiruošęs jį iškviesti dar kartą, kai staiga, jį pertraukė Nikita.
-A..a, gerai,- sutriko šis, mat į nieką nekreipė dėmesio,- Am...Čia lotyniški žodžiai, tai gal tau koją kiša tarimas... Expecto patronum!
Dar kartą pasirodė melsvas gynėjas, Kajaus akys kryptelėjo į Nikitą - vos reikėjo apie kažką kitą pagalvoti, nukreipti dėmesį kitur ir gynėjas išnyksta - taip nutiko Švilpynės prefektui. Tačiau pastarasis per daug nepergyveno - svarbu pamokyti Nikitą.
-Reikia tarti taip: ex-PEK-to pa-TRO-num, o lazdelės mostas yra šis,- Kajus su lazdele išraitė apsikritimą,- Nepergyvenk jei nepavyks, tai gan sudėtingi gerai,- šyptelėjo,- Žinoma, bet pirmiausia išbandyk kerus čia. Palauksiu prie durų.
Su šiais žodžiais jis pakilo, juodos akys apžvelgė klasę, žvilgsnis ilgiau užkibo ant kitų, jaunesnių bendrakoledžių. Kažin, ar jiems nereikia pagalbos? Profesorė jiems uždavė per sunkius kerus.- kiek Kajus prisiminė, šiuos kerus įprastai mokinosi daug vyresni mokiniai nei pirmas ar antras kursas.

*

Agnė Šarauskytė

Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Katy ilgai galvojo apie patį laimingiausią prisiminimą, bet tai buvo labai sunku. Geriau būčiau praktikavusi su lengvesniais burtais pagalvojo mergaitė, bet pasitraukti nebegalėjo. Grifukė dar kartą atsivertė knygą, bet neskaitė, Katy tiesiog sedėjo be jokių emocijų. Ji buvo pasimetusi. Tačiau staiga... TAIP! Katy sugalvojo savo patį linksmiausią prisiminimą. Pirmakursė drąsiai atsistojo ir priėjo prie stebūklingų durų už kurių buvo miškas pilnas psichų kopijų. Katy pravėrė duris ir įžengė į mišką. Neilgai trukus prieš Katy Valdorf išdygo baisi psicho kopija. Mergaitė giliai įkvėpė ir iškvėpė. Ji susikaupė ir garsiai sušuko:
-Expecto patronum!!!
Iš Katy lazdelės lėtai išlindo sidabrinis katinas ir nubaidė psicho kopiją. SUVEIKĖ!!!! nusišypsojo meraitė.
Prisiminimo pradžia Katy guli ant švelnaus dekio ir kalbasi su  mama ir savo dvejomis geriausiom draugėm apie viską ką tik sugalvoja. Prisiminimo pabaiga. Taigi, kad ir koks keistas prisiminimas, bet tai buvo laimingiausia akimirka jos gyvenime.
Katy grįžo į klasę laiminga. Atsisėdo ant kėdės ir laukė pamokos pabaigos.

*

kablelis

Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Abejus kerus, kuriuos reikėjo praktikuotis praktikos metu, Stevie buvo girdėjusi. Riddiculus buvo ir bandžiusi, sekėsi pusėtinai. Dabar nutarė pabandyti Gynėjo kerus, juk per pamokas reikia išmokti ko nors naujo, ar ne? Deja, mergina labai tingėjo ką nors daryti. Tad tik ilgokai sėdėjo ir žvelgė į vieną tašką, to taško nė nematydama. Galiausiai ji atsitokėjo ir susiprato, kad reikia pradėti dirbti.
- Expecto Patronum, - tyliai sumurmėjo grifė. Žinojo, kad seksis sunkiai. Klasėje nebuvo visiškai tylu, tad susikaupti bus sunku. Vis dėlto Stevie pasistengė susikaupti ties prisiminimu. Apie ką ji galėtų galvoti, kas padėtų iššaukti gynėją? Ko gero, apie ką nors, ką nuveikė kartu su dvyniais. O su jais buvo nuveikta tiek daug, kad išsirinkti tinkamiausią prisiminimą buvo labai sunku. Galiausiai Green apsisprendė. Ji susikoncentravo ties burtu ir tvirtai suspaudusi lazdelę ištarė:
- Expecto patronum.
Nieko neįvyko.

*

Neprisijungęs Nikita Borelič

  • ***
  • 71
  • Lytis: Moteris
  • speaking in flowers
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Uo koks mano gyniėjas?
-Aha, gierai, - akimis palydėjo berniuką durų link. O jys pyks, jeigu aš jį pradiesiu vadynti šūnium? - Eks- Expecto patronum?, -a, da, jys jau nuvėjęs.
Tikriausiai kerai buvo teisingai ištarti. Tikriausiai. Bet švilpė, matyt, per daug tingėjo nueiti link durų ir atgalios. Likimas viską pasakys, - raitydama skritulius ore, manė pasišiaušėlė. Kai paskaudo ranka, mergyčkai buvo gana ir Nikita pradėjo bandyti kerėti. Na, prisiminimų jai pasikartoti nepavyko, bet spontaniškumas irgi galėjo būti vienas iš prisiminimų.
Aš gymiau?
-Expecto Patronum!
Miegas?
-Expecto Patronum!
Kvydičo treniruotė?
-Expecto Patronum!
Kai švylpiai laimėja taurę?
-Expecto Patronum!
Babos kotlietai?
-Expecto Patronum!
Kūčios?
-Expecto Patronum!
Mano gimtadienis?
-Expecto Patronum!
Skraidymas bruolio šluota?
-Expecto Patronum!
Pirmoji diena čia?
-Expecto Patronum!
Patiekau į Švilpynę?
-Expecto Patronum!
Švylpių balius?
-Expecto Patronum!
-Draugai?
-Expecto Patronum!, - ties šiuo prisiminimu, priešingai nei prieš tai, iš lazdelės išslydo keletas mėlynų burtų gijų, kurios lyg įskridusios į nematomą rūką ištirpo ore vos po kelių sekundžių.
Raudonplaukė dar pabandė keletą panašia mintim susijusių prisiminimų, bet geriausiu atveju išeidavo trys cukrinės juostos, kurios neatlaikydavo egzistavimo naštos ir išnykdavo tuoj pat susilietus su oro dalelėm.
Ankstūs rytai Huogvartse, kai vysi dar miega ir tayp tylu...
-Expecto Patronum!, - taip, pagaliau kažkas išėjo! Ne visas gynėjas, bet menkas gyvybės kontūras buvo tikra palaima šviesiai rudoms akims po tų trijų gijų ar iš viso nieko.
Pala.
Rytas. Rūkas. Migla. Basa aštuonmetė mergaitė susivėlusiais raudonais plaukais viena miške. Bet jai nebuvo baisu. Nei kiek. Žolės rasoje pasigirdo šlamėjimas. Tačiau raudonplaukė vistiek nebijojo. Ji ėjo. Staiga iš rūko išlindo šlamantis padaras ilgomis ausimis. Jo nosytė krutėjo, o pats kiškiukas nebėgo. Keista, mat tokie gyviai šiame miške nesilanko. Tačiau vaikas tik pritūpė ir paglostė gyvūną...
-Expecto Patronum! - viskas, pabaiga. Jai pavyko. Nikita Borelič pagaliau turi gynėją! Gauruotas rudasis lokys pasileido lepečkom palei visą klasę.
-KAJAU, MAN PAVYYYKO, ŽIEK, LAKSTO MANO LUOKYS, - skardus švilpės balsas pasklido per visą klasę. Nieko baisaus, klasėje ir taip sumaištis, o paauglytė nesulaikė savo emocijų. Švilpė pribėgo prie Kajaus ir atidarė duris:
-Tykiuosi, skambutis mnesutrugdys mūm.
for the ones who dream of stranger worlds

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pirmoji ANJM pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Plati šypsena pasirodė jo veide, vos prieš Nikitą atsirado pūkuotas rudasis lokys. Garuotas luokiukas.
-Šanuolė,- pagyrė bendrakoledžę vaikinas,- Tikiuosi, kad dar turėsime laiko.
Iš tikrųjų jam buvo nesvarbu ar suspės ar nesuspės - esmė darbas komandoje. Kajus vargiai prisiminė kada dirbo petis petin su kitu švilpiu pamokoje. Rodos, herbologija buvo tas vienintelis dalykas, kuriame galėjo padirbėti komandiškai. Nusekė paskui Nikitą.
Jei kažkas organizuotų mirtį, ši tikrai įvyktų tamsiame, niūriame, apžėlusiame ir lietaus merkiame miške, o ne šitame - retas beržų miškas, su šviečiančia viršum galvų saule. Šis miškas, kuriame Kajus atsidūrė, nepriminė to, kuris masintų psichus (ar jų kopijas) apsilankyti. Taip, gal čia jutei džiaugsmą, bet miškas atrodė tuščias ir tylus it mirtis, pfū, kaip tuščia virtuvė, visiems namiškiams po gausių pietų nuėjus pogulio.
Juodos akys susirado raudonplaukę baltarusę.
-Pasiruošusi?- maža, linksma šelmio šypsenėlė atsirado jo veide,- Einame pavojaus paieškoti.
Tiesą sakant, toli ir nereikėjo eiti. Vos žengęs kelis žingsnius, pajuto šaltį, nerimą, lediniai prisiminimai įsmigo į jį, versdami prisiminti tai, ką troško užmiršti - prarastud tėvus...
-Expecto Patronum!
Nieko neįvyko, linksmi prisiminimai išbluko, krūtinę sukaustė baimė, isterija, jog jam nepavyks susitvardyti. Susimaus, ir neatliks iki galo užduoties...
-Expecto Patronum!
Namai, namai, Švilpynė, namai...
-Expecto Patronum! - suriko.
Iš lazdelės iššoko melsvas vokiečių aviganis, kuris tučtuojau nuvijo vieną psichą nuo Kajaus, puolė prie kito, tolėliau skrajojančio.
Kajus šleptelėjo ant savo sėdimosios. Nustebęs, sutrikęs jis stebėjo lekiojantį savo gynėją kaip į kokį stebuklą, Dievo dovaną.
Sumirksėjo. Susiimk!
-Nikita, saugokis! - Kajus akies krašteliu pastebėjo link bendrakoledžės skriejantį psichą.
Wintersas kaip mat pašoko ant savo koju, mostelėjo lazdele, jog gynėjas atbėgtų prie pat Nikitos.
Bet ar suspėjo?