0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Baras „Alchemikas“
« Prieš 4 metus »
Baras "Alchemikas" Kings Krose – viena gražiausių vietelių, kur pavargęs keleivis ar artimuosius bei draugus pasitikęs gali tikėtis pasimėgauti stikline tikro škotiško viskio ar, jei priklausai magijos pasauliui, ugnine su ledukais (nors vargu, ar kas nors ją taip geria). Baras atrodo tarsi iš praėjusio šimtmečio, dvelkia prabanga ir rafinuotais pokalbiais. Jis atsidaro vakarais, nuo septynių, ir dirba per naktį iki pat ankstaus ryto. Barmenai ir barmenės čia mandagūs ir malonūs – jiems gerai moka. Tarp personalo pasitaiko ir vienas kitas burtininkas, kuriam patikimi klientai iš magijos pasaulio.
Patalpa erdvi, šviesos pritemdytos, vienam ar kitam kampe puikuojasi jaukiai šviečiantys art deco (arba art nouveau, jei esi prancūziško auklėjimo) stiliaus šviestuvai. Baras tamsaus raudonmedžio, prabangus ir nulakuotas, jo blizgiame paviršiuje atsispindi šimtas švieselių palubėje. Už baro – aukštos lentynos, pilnos koktelių sudedamųjų dalių, tviskančių lempų šviesoje. Taburetės patogios ir minkštos, su neaukštomis atramomis, o palei įstiklintus, aukštus langus, už kurių stotis, išsirikiavę keletas apvalių stalelių blizgiais paviršiais ir apstatytų patogiais krėslais. Grindys – meistriškai nušlifuotų medinių lentelių, sukaltų eglutės raštu. Patalpos sienos apkaltos tamsaus medžio paneliais, kurie prideda jaukumo ir paslaptingumo.



Gabrielė Devertes žingsniavo per platformą į vieną gražiausių jai žinomų barų Londone. Iki jos traukinio buvo likusios kelios valandos, jau temo. Iš baro laukan sklido maloni šviesa, o kaskart prasivėrus durims - prislopęs klegėjimas ir tylūs instrumentinės muzikos aidai, nors burtininkei dar buvo likęs geras galas iki jo. Rankoje moteris laikė senovinio fasono kartoninį lagaminą su sidabriškai nušveistomis sagtimis. Niekam nebuvo būtina žinoti, kad kartonas sustiprintas kerais, o jo vidus magiškai praplėstas, kad talpintų visus reikiamus rakandus. Lagaminas buvo sunkus, bet žiobariškoje stoties pusėje jo skraidinti kerais nedrįso, o vežimėlis bagažui atrodė esąs tik papildomas vargas. Moteris šįkart nusižengė savo stiliaus principams ir dėvėjo tamsiai pilką kelioninį apsiaustą, nudėvėtą visai kaip ir jos įprastiniai mėlynieji. Nešvarūs plaukai surišti į su niekuo nesupainiojamą mazgą ant pakaušio.
Gabrielė žingsniavo lėtai, savo kreivu žingsniu nelygiai kaukšėdama į platoformos plyteles. Ranką, kurioje laikė lagaminą, mažumėlę maudė. Kitam, pirštinėtam delne, spaudė ką tik įsigytų pigių cigarečių pakelį. Šiaip jau nerūkė, tačiau prieš keliones jai visada kažin kas užeidavo, skatinęs elgtis neįprastai. Iki baro buvo likę vos dešimtis žingsnių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gabrielle Salliete Dévertes »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
   Ir kur gi jis praleido visą šitą laiką po to, kai išėjo iš Hogvartso?
   Tas kartus beprasmybės ir kaltės skonis. Kaltė, kaltė, kaltė, visur kaltė. Galbūt vėl teks grįžti į Rusiją, galbūt galiausiai reikės išvykti į kokią nors Naująją Zelandiją ar dar kur nors. Užsibuvo čia per ilgai, akivaizdu. Ir net per tą ilgą laiką nespėjo pasidaryti to, ką pasidaryti reikėjo.
   „Kada gi bus laikas, Gorenko?“ Caro - jau nekalbant apie Borisą Godunovą - Rusijoj nelikę daugiau kaip šimtą metų. Kiek dar reikės laukti?
   „Pirkti bilietą ar visgi dar ne?“ - mintyse pasvarstė Sorenas. Teišgirdo prieštaraujantį mieguistą murmėjimą. Ką gi, užteks elementaraus pasivaikščiojimo Kings Krose. Juk tyčia tam, kad galėtų išeiti į viešumą, nusipirko šitą normaliai atrodantį juodą žieminį apsiaustą ir pilką šaliką.
   Šįsyk niekur nevažiuos. Gal.
   Tuomet nostalgiškas mintis pravaikė kažkas pažįstamo. Senąjį von Sjuardą lyg šaltis nukrėtė, išblaivė, išvydus lyg pažįstamą, lyg nelabai veidą. Moteris su lagaminėliu pražygiavo pro jį lyg pro stulpą - na, nieko keista, juk visi maždaug taip praeiname pro nepažįstamus (arba tuos, kurių tuo momentu nenorim pažinti). Juodabarzdis pakreipė galvą, kiek pamąstė, o tuomet greitu žingsniu pradėjo vytis.
   - Ei? Gabrielle? - šūktelėjo jis iš už nugaros, galimai buvusiai bendrakursei ir kolegei jau sukant į stoties barelį.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Jau visai prie pat baro, įstiklinti, aukšti langai blizgėjo auksinėje iš vidaus sklindančioje šviesoje. Gabrielė smalsiu, tačiau gana pavargusiu žvilgsniu nužvelgė viduj esančius žmones, besimėgaujančius gėrimais ir nereikšmingais pokalbiais, kurie juos galimai išlydės į tolesnes gyvenimo keliones. Pavyzdžiui, į Edinburgą, ar kur nors. Keista, tačiau moteris pati šiek tiek nekantravo patekti į vidų ir išlydėti save į kelias valandas truksiantį dardėjimą puikiais Jungtinės Karalystės traukiniais.
Jau buvo bežengianti pro stiklines duris, kai staiga išgirdo savo vardą. O, kaip seniai į ją kas nors kreipėsi vardu. Vis būdavo ponia Devertes ar ponia departamento vadovė, o dažnai ir viršininkė. Savo vardą pastaruoju metu girdėdavo tik iš savo pačios lūpų, o tai irgi nutikdavo gana retai.
Gabrielė atsisuko. Neatpažino. Perliejo nuo galvos iki kojų tiriančiu žvilgsniu, įsižiūrėjo į veidą. Dėmesį patraukė akys, tik du žmones pažinojo tokiomis akimis, ir vienas iš jų buvo jos bosas. Tad šis vyras negalėjo būti niekas kitas, tik..
- Sorenai! - šūktelėjo ji, veidas nušvito, o lagaminas sunkiai dunkstelėjo ant žemės. Visai nedamiškai ir nepriderančiai jokiai link keturiasdešimties artėjančiai moteriai, Gabrielė apsivijo rankomis Soreno kaklą. Po akimirkos paleido, atsitraukė kelis žingsnius. Susirinko save į vieną vietą. Dar kartą nužvelgė seniai matytą bičiulį.
- Dvidešimt metų? - paklausė. Išsitraukė cigaretę iš pakelio ir nebesirūpindama tvarkingu neatsiskleidimu, prisidegė lazdelės galiuku. Išpūtė dūmą. - Kur trauki?
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
   Pasivijo praeivę greitai. Viską palengvino tai, kad ji išgirdo jį ir atsisuko, nepamaniusi, kad šaukiamas koksai bendravardis - na, o geriausias faktas buvo toks, kad jis neapsipažino. Nesuklydo dėl jos. Atmintis veikia pakankamai neblogai.
   - Labas, - nusišypsojo Sorenas, stabtelėdamas priešais ją. Sutriko, kai buvo netikėtai apkabintas, trumpai atsakė tuo pačiu.
   Prasti prisiminimai, štai kas, matyt, iššaukė tą nejaukumą.
   - Panašu, kad taip, - trumpai aukštyn, Gabriellei virš galvos, pažvelgė Sorenas, apytiksliai skaičiuodamas metus nuo jųdviejų paskutinio susitikimo. Visgi praėję buvo gal kiek mažiau. Na, nesvarbu.
   - Tikrinau traukinių tvarkaraščius ir bilietų kainas, - pusiau teisybę pasakė juodaplaukis vyras. Gal ir visai teisybę, mat iš tikrųjų faktiškai nieko čia kito nepadarė. Na, tik dar skandinosi prisiminimuose.
   - O į kur tu? - išsyk pasiteiravo von Sjuardas. Jau išsyk buvo pastebėjęs jos rankose lagaminą - nesunku buvo nuspėti, jog pašnekovė kažkur ketino važiuoti.
   Užuodęs cigarečių dūmus vampyras vėlgi buvo kiek nustebintas - kiek tik atsiminė, buvusi astronomijos profesorė nuodydavosi tik alkoholiu, o į cigaretes spjaudavo. Na, bet galgi atmintis ką nors buvo išgarinusi... Galų gale, visai ne jo reikalas.
   - Neturėtum čia naudotis lazdele, - švelniai papriekaištavo jis, nors juos supantys žiobarai, ko gero, lazdelę būtų palaikę dar vienu keisto ar netgi nevykusio dizaino daiktu. Juolab, kad į telefonus įnikę žiobarai dabar mažai ką ir bepastebi.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Gabrielė atmestinai pamosikavo delnu, atseit, niekam nerūpi josios lazdelė. Ir išties, nematė nei vieno mediniu pagaliuku jos rankoje susidomėjusio žmogaus. Visi buvo užsiėmę savais reikalais. Sukišo pirštinėtą delną kartu su visa lazdele į apsiausto kišenę. Cigaretės buvo pigios, tad ir skonio tikrai ne pačio nuostabiausio. Mažumėlę susiraukė.
- Tikrai jau? Šitaip be jokios aiškios destinacijos? Bene ketini vykti kur akys veda? - išbėrė klausimus. Keista buvo, kad visad toks savo veiksmais užtikrintas Sorenas von Sjuardas galėtų slampinėti po milžinišką stotį nelabai turėdamas nuotuokio, kur pats nori eiti ir ką daryti. Kažkas ryškiai buvo nutikę, kas burtininką patrankė į visus šonus ir sumėtė kaip skudurėlį. Gabrielė, deja, buvo pernelyg atitrūkusi nuo likusio pasaulio, tad nieko tikro nežinojo.
- Į Edinburgą. Atostogų. Už tuos kelis galeonus, kurie dar liko kišenėj, - pasidalino savais ketinimais. Ir o taip, skundus dėl finansinės padėties ji prisijaukino kaip kokį gatvėj rastą katiną. Užsitraukė ir išpūtė dar vieną negražų, pilką dūmą. Šyptelėjo. Galiausiai pasiteiravo, ar Sorenas nenorėtų užeiti į barą ko nors pagerti. Ne išgerti, o pagerti. Kelionė traukiniu kai esi blaivas praranda visą smagumą, kuris išnyra, kai sistemoje teliuskuoja koks butelis gero vyno.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
   Į Gabriellės gestą Sorenui beliko linktelėti galva. Nebesigilins, ką gi. Gal ji moka deramai užmaršinti, jei tik iškiltų toks reikalas.
   - Kas sakė, kad be aiškios destinacijos? - šyptelėjęs paklausė Sorenas. - Dėliojausi maršrutą ir laiką. Reikia karts nuo karto gimines aplankyti.
   Giminės. Žodis, po kurio žmonės paprastai supratingai palinksi galva ir pakeičia pokalbio temą. Ir iš tiesų - Rusijoje buvo sočiai giminų, kurių jau seniai jis nebuvo sutikęs. Ir netgi gyvų buvo likę. Tik viena smulkmena.
   Prie pat Soreno ir Gabrielės, ant purvino stoties grindinio, netikėtai susipešė balandžiai. Vienas toksai stambus, mėlynas, su pilka linija per nugara, kitas... Na, į kitą vampyras nebeįsižiūrėjo. Turbūt baltas, su dėmelėmis aplink akis. Tarytum neišsimiegojęs studentas, naktį praleidęs prie kompiuterinių žaidimų.
   - Aišku, - linktelėjo galva Sorenas.
   Kas tas pinigų trūkumas, kai visą gyvenimą darbuojiesi ir užsikalinėji, o jei namų, nei maisto neperki? Juodaplaukis sąmonės kampe net susigėdo - gal reikėtų pasiūlyti kolegai piniginę paramą, na, bet nemanė, jog toks gestas būtų kultūringas.
   Gavęs pasiūlymą von Sjuardas bemaž nesuabejojęs sutiko, žengtelėjęs link baro palaikė duris atviras, kad praleistų damą. Sekdamas iš paskos buvęs durmštrangietis dar pagalvojo, kad kaip čia atsitikę, jog rafinuotų manierų prancūzaitė vietoj restorano rinktųsi barą. A, teisybė - piniginė spaudžia.
   Sugalvoti, kur atsisėsti, buvo nesunku - likęs buvo vienintelis stalelis, nors buvo galima pasiieškoti vietos ir prie baro. Juodabarzdis klausiamai pažvelgė į Gabriellę - lai renkasi, kurią vietą nori užimti.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
Gabrielė paskutinį kartą įtraukė nuodą į plaučius, numetė cigaretę ant žemės ir kulnu užmynsi užgesino. Pamosavo lazdele ir nuorūka išgaravo. Tada burtininkė įsirovė į barą, suburbėjo kažką panašaus į "kaip džentelmeniška" Sorenui palaikius duris, akimirką permetė akimis susirinkusią galantišką publiką ir pasuko tiesiai prie vienintelio laisvo stalelio. Nebuvo pakankamai susireikšminusi, kad mėgintų užsikabaroti ant aukštos kėdės prie paties baro.
Turėjo sau pripažinti, kad matyti paskutinį kartą prieš dvidešimt metų regėtą asmenį buvo mažumėlę keista ir nejauku. Nežinojo, ką pasakyti. Nebuvo tikra, ar apskritai norėjo ką nors sakyti. Jergutėliau, jos gyvenimas per tuos metus drastiškai pasikeitė, apskritai abejojo, ar Sorenas, sužinojęs jos dabartinio gyvenimo detales, vis dar norės su ja asocijuotis. Nors negalėjo pasakyti, kad ji pati to labai pasigestų.
Akimirką pasigailėjo, kad atsikratė cigaretės. Nekreipdama dėmesio į šiandieninio pasaulio taisykles, kurios neleido rūkyti patalpose, išsitraukė naują ir vėl užsirūkė. Užsisakė vyno, balto ir sauso. Prisiminė, kad kadaise, kai jie abu dar profesoriavo, abu gėrė keistą vyną, kuris, rodos, keitė spalvą ir rūšį ir skonį ir gal net konsistenciją pagal savo norus, tarytum pats būtų buvęs gyva būtybė. Prisiminimas iššaukė mažutytę šypsenėlę.
Vis dar tvyrojo tyla. Kad ją kas užmuštų, nesugalvojo nieko, apie ką galėtų juodu kalbėtis.
- Tebeturi savo vorą? - paklausė, ne itin susidomėjusi atsakymu, nors tikėjosi, kad nesimato. Sekundę patylėjo. - Klausyk, aš net nežinau, kas čia vyksta. Mano traukinys už kelių valandų. Neįsivaizduoju, ką pasakyti tau. Netikėta ir panašiai, bet vis dėlto praėjo labai daug laiko, - išsakė visą tiesą. Tiesa kartais padeda. Nežinojo, ar padės dabar. Cigaretė smilko tarp pirštų, keli lankytojai kreivai į ją žvilgčiojo, bet Gabrielė nekreipė dėmesio. Vynas buvo neskanus. Iš tokios vietos tikėjosi kažko geresnio.
- Dirbu Magijos Ministerijoje, tai jeigu esi už įstatymo ribų, tau šakės ir grėbliai, - pajuokavo. Visai nejuokinga. - Jei knieti sužinoti kokią nelabai viešą paslaptį, kuri pakeistų pasaulio žmonių likimą ir sugriautų Britanijos ekonomiką, kreipkis, - pridūrė. Kad jau sėdi čia, kodėl gi nepadarius Soreno potencialiu klientu? Buvo tikra, kad žino arba gali sužinoti ką nors, kas šiam gyvenimo suėstam vyrui praverstų.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
   Nežinojo, kodėl šį vakarą papuolė praleisti būtent šitaip. Neatsiminė, kada paskutinįsyk buvo šiaip sau ir atsitiktinai ką nors susitikęs - paprastai tai būdavo kur nors pakviečiamas, tai įsukamas pusiau prieš savo valią, pusiau pagal ją. Galgi likimas nusprendė, jog verta, kad pro barzdotą snukį šmėstelėtų nostalgiški šlovingų eliksyrininko ir magizoologo laikai, kuomet jis tiesiai po smagaus gyvenimo posūkio - grįžimo į mokyklą - tapo profesoriumi. Kai Hogvartsą teko ginti nuo juodųjų burtininkų, kai mokiniams grėsė realus pavojus...
   Tie laikai buvo geresni, negu laikai po to.
   Sorenas trumpam sudvejojo, ko pačiam užsisakyti. Neatsiminė, kada gėrė alkoholio. Galgi būtent tais senais laikais tai paskutinįsyk ir tedarė.
   Užsisakė viskio. Tik jis kažkodėl ir turėjo įdomesnį, stipresnį skonį.
   - Taip, tebėra, - eliksyrininkas blausiai šyptelėjo. Tyla jo kaip ir netrikdė, bet buvusios bendrakursės ir kolegos prisipažinimas pasirodė kiek nesmagus.
   - Manau, aš čia stabtelėsiu tik trumpam, padėsiu prastumti kiek laiko, - gūžtelėjo pečiais jis. Nežinojo, kaip Gabrielei, tačiau jam patikdavo valandikę kitą pasėdėti ir vienam, susikaupti prieš kelionę. Kita vertus, dabar jis praktiškai visuomet būdavo vienas. Ir kaupdavosi, ir mąstydavo, ir tylėdavo.
   Į kreivą pokštą Sorenas vėlgi šyptelėjo. Trumpam pažvelgė į viskį, padavėjos kaip tik pastatytą ant stalo, gurkštelėjo.
   - Pardavinėji žinias, gautas ministerijoje? - vyptelėjo jis, aišku, tuo nelabai tikėdamas ir nelabai gilindamasis. Gabrielė visada buvo padorus žmogus, padori kolegė ir mokytoja, tiesa, humoro jausmą turėjo ne geresnį už jo, bet...
   Kam gi rūpi.
   - Man įdomu nebent kokie nors nauji magizoologijos rezervatai, kuriuose galima būtų dirbti, - gūžtelėjo pečiais jis. - Hogvartse nebedirbu, galvoju sugrįžti prie šios sferos.
   Tiesą sakant, tai nebuvo vienintelis jo būsimos veiklos variantas, bet kiti variantai buvo galgi kiek per drąsūs ir pernelyg nukrypstantys į kitas sritis, nei jis iki šiol dirbo, - kaži, ar pavyktų tat įgyvendinti.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Negalima sakyti, kad Gabrielė vyną gurkšnojo. Buvo priešingai, nieko panašaus į subtilų siurbčiojimą ir teliūskavima taurėje. Ne, ši moteris, praradusi bet kokias viltis turėti padorų gyvenimą, sutraumuota karų ir nelaimingos baigties turnyro, kuriame dalyvavo gilioje jaunystėje, vyną gėrė dideliais gurkšniais, beveik nekantraudama alkoholio pripildyti savo sistemą ir pamiršti apie bet kokią slegiančią realybę. Faktas, kad jai priklausė didžiausias Anglijoje, tačiau pastaruoju metu nelabai veiklus mafijos kartelis, kurio kai kurie nariai įsisuko ir į magiškų narkotikų stumdymo į Airijos respubliką ir Prancūziją verslu, nė kiek neguodė ir nepagražino sudėtingos ir tamsios tikrovės.
- O taip, tik tai ir tedarau. Eina neblogi pinigai, tačiau kartais sunku rasti potencialių klientų, - papasakojo išsiurbusi paskutinį vyno lašą iš taurės. - Rodytųsi, kad ši įtempta taika, kuri tvyro, visiems pernelyg smarkiai patinka, kad kiltų noras sudrumsti vandens paviršių, - jai nebuvo labai svarbu, ar Sorenas priims informaciją rimtai, ar kaip nevykusį pajuokavimą. Šyptelėjo.
- Ak, pažįstu keletą neprastos reputacijos magizoologų, mielai pasidalinčiau kontaktais, - atitarė į Soreno norą rasti darbo magiškuose rezervatuose. Dar akimirką patylėjusi, sprigtelėjo nagu į trapaus stiklo taurę, ši tyliai zvangtelėjo.
- O ką veiki dabar, nebedirbdamas Hogvartse? - pasiteiravo.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
   Žvelgdamas į šimtą metų neregėtą pašnekovę Sorenas visgi mažumėlę stebėjosi, kurgi dingo jos prancūziškas... Mandagumu to nepavadinsi, etiketu ne, stiliumi ne... Prancūziškas subtilumas - štai taip būtų galima pavadinti tą aureolę, gaubusią buvusią Biobetonso atstovę praktiškai visuomet, kai jie susitikdavo. Subtilūs judesiai, subtilus balso tonas ir atidžiai parenkami žodžiai... O gal tas tebuvo Prancūzijos stereotipų prizmė, trukdanti į jos piliečius žvelgti paprasčiau. Prancūzai juk - filosofų tauta, o šitą apibūdinimą išgirdęs kaži, ar išmuši kada jį sau iš galvos.
   Dabar maniera buvo rusiška.
   Rusiški gurkšniai. Visai ne tokie, kokių reikalauja vynas.
   Galima sakyti, net nepagarbūs.
   Labai neprancūziška.
   Sulaužyta.
   - Klientų? - pakreipė galvą Sorenas į priekį, tarsi žiūrėdamas per įsivaizduojamų mokytojiškų akinių viršų. Mažumėlę patylėjo. Juokelis nebuvo jaukus, jei tai buvo juokelis. - Ką gi, kiekviena profesija susiduria su tam tikrais sunkumais, - vyptelėjo ir jis, sužaisdamas pagal Gabriellės taisykles.
   Sarkazmas - meluojančiai pasakyta teisybė, štai kas von Sjuardui nepatiko. Visgi, regis, geriausias būdas išsivynioti iš nemalonių situacijų yra ne itin gili gyvenimiškos filosofijos mintis.
   - Dėkui už pasiūlymą, - linktelėjo Sorenas, prisimindamas seną ketinimą nukeliauti į vieną JAV valstiją. - Jei nepavyks susisiekti su senu pažįstamu, susisieksiu dėl to su tavimi.
   Tiesa, kassyk prisiminus šį ketinimą bloga nuojauta apie jį vis sustiprėdavo. Galbūt, kai Fasiras atbėgo pas jį tą dieną...
   Mintį nutraukė tylus cvangtelėjimas. Sorenas neskubiai nugurkė ką tik atnešto viskio, neįžvelgiamai šyptelėjo.
   - Mokausi, - atsakė patylėjęs.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 252
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Palingavo galvą į Soreno vienažodį atsakymą, nutarė neklausti detalių. Ne dėl to, kad buvo neįdomu ar nerūpėjo, o ne, kažkur giliai gal ir rūpėjo, tačiau šiuo apgailėtinu savo gyvenimo momentu Gabrielė Devertes buvo susikoncentravusi tik į save ir savo asmeniškiausias bėdas ir gailesčio vertas situacijas. Pati negalėjo nepastebėti savo baisaus nuosmukio, kai iš plačiai žinomos ir atpažįstamos elegancijos bei rafinuotumo prancūzėje liko vos šešėlis, gal net ne šešėlis, o dulkelė, vargiai galinti prasiskverbti į šviesą.
Gabrielės pirštai paliko taurę ramybėj, persikėlė ant stalo paviršiaus, kuris vos juntamai suvirpėjo pabarbenus, į plaukus ir išslydusias šviesias sruogeles, tuoj pat užkištas už ausų, tolyn nuo veido. Staiga pasijuto nebeturinti jėgų sėdėti šitame velniškai gražiame bare priešais žmogų, kurį nuo jos skyrė dešimt metų nežinios ir pasikeitimų. Akimirką prisiminė savo paauglišką meilę ir vos vos šyptelėjo tarytum juokdamasi iš mažutės, šiek tiek kvanktelėjusios prancūzaitės, kuria dėjosi gilioje jaunystėje.
Pakėlė kažin kokios nevilties ir noro sprukti kuo toliau pilnas akis į Soreną. Šyptelėjo, pasakė kažką susijusio su tuo, kaip ji dar mielai čia pasedėtų, tačiau turi jau eiti, nesvarbu, kad traukinys nepasirodys dar bent dvi valandas. Prasitarė, kad buvo malonu jį išvysti, gal dar kada susitiksią paprastesnėmis aplinkybėmis. Atsistojo, ištiesė delną atsisveikinimui, o tada sugraibiusi kartoninį lagaminą, išžingsniavo pro duris į stotį. Neatsigrįžo atgal, nenorėjo žvelgti į žmogų, kurį ką tik taip bjauriai ir nemandagiai paliko vieną, nespėjusį net gerai nugerti savojo gėrimo. Jautė gėdą.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Sorenas von Sjuardas

  • Eliksyrininkas ir magizoologas
  • *****
  • 1715
  • Lytis: Vyras
  • Viskas įmanoma, tik kažin, kokia kaina.
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
   Sorenas pastebėjo netikėtą buvusios kolegės sutrikimą - kodėl gi ji taip staigiai panoro dingti iš baro? Atsistojęs juodabarzdis spustelėjo prancūzės ranką, liūdnai šyptelėjo atsisveikindamas.
   - Gerų tau atostogų, - palinkėjo.
   Akimis palydėjęs Gabriellę, vėl atsisėdo už stalelio. Ne, tyla dar niekam nepakenkė. Žmonėms nepasisekė - kartais ir per tą nepilną šimtelį, duotą kūrėjo, jie taip ir neišmoksta - nei nutilti laiku, nei išvis esant reikalui patylėti. Nuojauta griežė agresyviai skambančiu ir nemaloniai aidinčiu smuikeliu, anaiptol ne Stradivarijaus gamybos.
   Viskis darsyk pradžiugino prastai veikiančius skonio receptorius, nors be kompanijos ir šio gėrimo kvapas išblėso. Sorenas paliko taurę - ir kas, po perkūnais, pila viskį į taures? - ant stalo, veikiai atsistojęs išėjo ir pats. Kai išėjo į lauką, minioje tolumoje užmatė, regis, kažkuo pažįstamą veidą. Akyse sumirgėjus žaliai spalvai vampyras iš stoties pasišalino.
   Kaip nesmagu, kai sekundėlei sustojus pasigrožėti pasauliu, staiga prisiveja praeitis.
Labiausiai Hogvartsui nusibodęs, 13 metų vedęs NIV pamokas ir senas kaip Žemės branduolys profesorius.
Vestuvių pasiūlymai nebepriimami.  

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Tą naktį Elijas miegojo prastai. Siaubingai. Tiesą sakant, beveik nemiegojo. Jis nebuvo vienas iš tų, kuriuos naktim kankina mintys apie praeities klaidas, šešėlius ir meiles, tikrai ne; nebuvo ir vienas iš tų, kurie nesudeda bluosto iš jaudulio, baimės ar nerimo. Andrius apskritai manėsi nejaučiąs jaudulio nei baimės, tiesiog šiaip, iš principo. Štai nerimas virto jo naujuoju palydovu. Galbūt koks nors didus psichoterapeutas būtų Elijui išaiškinęs, kad nerimo pamatas visada yra baimė (dažniausiai - mirties), tačiau Elijas nebendravo su mandrais psichoterapeutais.
Vis dėl to, kad ir kaip ten bebūtų, Elijas, nesantis vienas iš tų, kurie dėl nerimo nesudeda bluosto, negalėjo sudėti prakeikto bluosto iš nerimo, ir pats faktas varė jį iš proto. Visą mielą juodą naktį vyras nesiteikė atsakyti sau į klausimą, kas tai per pirmykštis ir sienas draskantis vidujinis jausmas, kol galiausiai paryčiais garsiai nusikeikė, trenkė kumščiu į sieną nusibrozdindamas krumplius ir nė nesiteikęs susišukuoti plaukų išlėkė lauk vedinas to paties vidujinio jausmo.
Stotis priešaušriu buvo tyli ir tuštoka. Parduotuvių langai tamsūs, ir tik vienam iš jų tebedegė šviesa. Plėvesuodamas deramai neužsegto palto skvernais Andrius nužirgliojo tiesiai link jos. Kulnai (apauti kroksais) stipriai daužės į pilkas trinkeles. Iš šono turėjo pasirodyti kaip labai sutrikęs žmogus, apsirėdes vakarykščiais rūbais, basom pėdom, įspirtom į žalius kroksus, suvartytais plaukais ir juodais ratilais po akimis. Sutrikęs, bet su tikslu.
Šviesa, sklindanti iš prabangaus baro, buvo blausi, vadinasi, ties užsidarymu. Elijas akimirką pastovėjo prie stiklinių durų, tada jas stumtelėjo ir įžengė vidun. Sustojo vos peržengęs slenkstį. Viskas buvo savo vietoje. Beveik. Velniai žino, kaip turėjo atrodyti jo veidas ir akys, užregistravusios prietemoj skendintį parytinio baro peizažą. Balsas išdavė vien įsiūtį.
- Velniai rautų, - ištarė, tyliai, bet girdimai. Sukandęs dantis.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Melisa Keyes

  • Burtininkė
  • ****
  • 229
  • Lytis: Moteris
  • net durniam aišku, kad metalas neskraido
    • wattpad
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
  Dvidešimt penkerių metų moteris šią naktį vilkėjo baltus marškinius, kurių rankovės buvo užlenktos beveik iki alkūnių ir kurie priklausė jos kūdikio tėvui, bei juodą sijoną, šiek žemiau kelių, kuris vienintelis spintoje atrodė pakankamai padoriai. Dažytos garbanos buvo dailiai supakuotos į didelį kupstą ant galvos, kelios sruogos krito ant strazdanomis nusėto veido. Pati žaliaakė darbavosi už baro, šiuo metu teko šluostyti taures bei stiklines, taip pat neapsiėjo ir be niuktelėjimų šonan iš kolegos, kad ši neužmigtų. Per pastaruosius pusantro mėnesius Keyes pajuto skirtumą tarp nėščiosios ir ne: nuovargis užklupdavo žymiai dažniau, ji nebesijautė tokia tvirta, o baimė, graužianti iš vidaus visai negelbėjo kaip ir jos bandymas užmušti bent lašeliu alkoholio Smaragdinės akys kaip patrakusios žvalgydavosi tarp lankytojų ir tik nepamačius veido, kurį bijojo sutikti, ramiai grįždavo prie taurių ar butelių. Paryčiai ir mažesnis kiekis klientų žadėjo apie greit užsibaigiančią pamainą. Melisa lengviau atsiduso, persibraukė delnu per kaktą, kuri buvo nulieta prakaitu. Dar vienas minusas būnant nėščia: prakaituoji kaip kiaulė, lyg už du.
- Pailsėk,- antrasis barmenas paėmė iš jos medvilninį rankšluostuką su stikline.
  Garbanė nesiginčijo, jis vienintelis žinojo, jog ši nešioja su savimi kūdikį. Savininkui labai mielai melavo apie savo būseną, kitaip nebūtų gavusi darbo, vis tiek žadėjo apie ketvirtą, penktą mėnesį išeiti. Prasivėrusios stiklinės durys privertė moterį pakelti akis į naująjį lankytoją. Velnias. Ir ten tikrai buvo velnias, kad Melisa išsprogdino akis ir puolė tūpt žemėn, norėdama vaikiškai pasislėpti nuo atėjusiojo. Ko tikėjosi, kad šis neištemps jos už plaukų arba pagalvos, jog apsigavo, arba neužmuš vietoj, jog būdama nėščia taip draugiškai priėmė alkoholį į savo organizmą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melisa Keyes »
Kai žiūriu aukštyn, nors neturiu akių.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Baras "Alchemikas"
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Jei būtų kas paklausęs, turbūt nebūtų galėjęs atsakyti, ar įsiveržė kaip griaustinis iš susirūpinimo Melisa, ar tuo keistu padarėliu, kurį beveik pats savo rankom (khe, ne rankom tikrai) į ją įtaisė. Jei būtų turėjęs laiko ir noro apie tai pagalvoti, tikriausiai būtų nerišliai kažką sumurmėjęs, tada pagrasinęs klausiančiajam kirviu arba virvele ir nuėjęs savais keliais. Tad Elijas tikrai nežinojo, kokių baisingų jėgų vedinas atsikraustė į prabangų barą Kings Kroso stotyje, tačiau puikiai nutuokė, kokiais tikslais. Melisa, rodos irgi nutuokė.
Vos rudaplaukė(?) jos galva su visomis išsigandusiai išpūstomis akimis pradingo už baro, Elijas sugniaužė kairįjį delną į kumštį ir savo žalių kroksų pagalba peržengė patalpą vos dviem žingsniais. Kitas barmenas, rodės, lyg ir išsižiojo kažką sakyti, bet Elijas nieko aplink nematė. Prižingsniavęs prie dailaus raudonmedžio baro lyg ir ruošėsi ropštis per jį, tačiau paskutinę akimirką prisiminta gracija ir elegancija sustabdė vyrą nuo šio žygdarbio. Jis paprasčiausiai barą apėjo ir radęs ten susigūžusią moterį, pasilenkė, stipriai suėmė ją už pečių ir truktelėjo į viršų pastatydamas ant kojų. Rankas akimirksniu patraukė lyg nudegęs.
Akimirką duomenų analitikas žiūrėjo į merginos veidą, už jo paties vyzdžių siautė kažin kokia audra.
- Kas per šūdas, velniai rautų? - riktelėjo.  Pirštai susilenkė ir atsileido, lyg jų turėtojas negalėtų nuspręsti, ar kumštis, ar atviras delnas geriau. Nubrozdinti krumpliai suskaudo. - Čia? Ir dar girta? - plačiai ir piktai mostelėjo ranka. - Gal tiesiog.. Tiesiog tada atsikratyk tuo.. tuo.. - nepajėgė ištarti žodžio "vaikas". Elijo smegenis akimirkai paliko visi rišlaus ir sutelkto kalbėjimo sugebėjimai. Kažkur giliai sąmonės kamputy jis svarstė, kodėl, velniai rautų, apskritai taip širsta.
"the gratifying relief of being forgotten"