0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #90 Prieš 2 mėnesius »
Lina atsisėdo ir jie ėmė kalbėtis.
- Taip. Tai jis verčia tavo mamą sakyti tokius dalykus. Galvoti blogas mintis. Viskuo kaltas tas laikrodis. - Kas būtų, ką sakytų, jeigu visgi laikrodis nebūtų prakeiktas? Na, bet tas variantas dėkui Merlinui neišsipildė.
- Ji gali jaustis apdujusi. Bet šiaip. Neturėtų nutikti kažko blogo. Tik jos pačios savijauta gali būti nekokia. Tiek metų buvo valdoma. O kai atkeiksiu ją grįš prisiminimai apie tai, kaip su tavimi elgėsi ar ką galvojo. Ji gali nesuprasti kodėl taip buvo ir reiktų jai viską paaiškinti. Tai bus toks jausmas, lyg pabustum iš labai ilgo miego. - Buvo keista, kad ji neišdaužė namų ieškodama laikrodžio ar neišdūmė į gatvę ar panašiai. Bet ir gerai. Labai gerai, jei Milda pakankamai ramiai reagavo.
- Na ir puiku. Svarbiausia, kad labai nesiautė be to laikrodžio. - Šyptelėjo jis.
Lina aišku nugąsdino tas kraujas. Auriui ir pačiam tas nelabai patiko, bet kitaip jis negalėtų panaikinti prakeikimo.
- Suprantu, labai nemaloniai skamba. - Raminamai prabilo. - Bet man pirma, reikia magiško kraujo. Tiktų mano, bet tu jos giminaitė, artimiausia. Nes tu jos dukra. O dar tai, kad ji į tave taip neigiamai žiūri. Dėl to reikia tavo kraujo, kad pilnai išsivalytų tas prakeikimas. Kad atsisietų nuo tavęs ir nuo magiškų dalykų. To kraujo nereikia daug. Tau pačiai nieko neatsitiks.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #91 Prieš 2 mėnesius »
Profesorius paaiškino, kad laikrodis iš tiesų prakeiktas, kaip jie ir įtarė. Kad būtent dėl jo Milda taip galvoja, taip ją niekina ir ignoruoja. Buvo tikras palengvėjimas tai sužinoti. Kas būtų, jei išties butum kalta? Kad ji tave niekina dėl tavęs, dėl to kokia esi? Laimei neteks to sužinoti. Ir ačiū Merlinui. Pamanė Lina. Tada profesorius paaiškino kas nutiks jos mamai jam nutraukus prakeiksmą. Niekas neskambėjo labai baisiai. Kiek komplikuotai ir mamai stresą keliančiai, bet šiaip ne perdaug ekstremaliai.
- Na gerai. Tai neskamba labai blogai. Vistiek nutraukti reikia. Tačiau, kad negalim nežinodami blogiau padaryti.
Pasakė tikėdamasi, kad tai tiesa. Nes jei ne, tai būtų blogai. Tada profesorius paaiškino dalį apie kraują. Na visdar skambėjo baugiai, bet visgi reikalingai. Todėl Lina pasiryžo ir pasakė:
- Gerai. Nemeluosiu, maloniai neskamba man šitai, bet jeigu tikrai reikia - gerai. Kaip man tuo kraujo duoti? Ir kada? Dar reiks kažką tam ritualui padaryti?
Paklausė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #92 Prieš 2 mėnesius »
- Šiaip tikrai neturėtų nutikti ko blogo. Nebent tavo mama būtų labai išskirtinis atvejis. Bet taip retai būna. Bet ir tada kažko mirtino būti neturėtų. - Dėl to kraujo jautėsi tikrai absurdiškai. Bet turėjo tą padaryti ir viskas. - Galime tai padaryti šiandien, jei esi tam pasiruošusi. Tada šiandien pradėčiau ritualą. Daugiau ko panašaus tau daryti nereiktų, nebent paminkyti molį, bet tai jau visai kas kita. - Nusišypsojo. - Kraujo aš paimsiu. - Nesinorėjo aiškinti apie tai kaip turėtų vos įpjauti su tuo peiliuku, kuris gulėjo ant stalo ir aptaškyti krauju jos išminkytą molį. Aišku vos tą padaręs ketino ranką tuojau pat ir išgydyti. - Jei nesi tam pasiruošusi dabar, galime tą ritualą nukelti. Aš suprantu, kad tai visai nemalonu.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #93 Prieš 2 mėnesius »
Profesorius paaiškino, kad nei jai, nei mamai nenutiks nieko blogo. Tai ramino. Bet baimės ir viso šio dalyko svarbos, iškilmingumo ir reikšmės Linos gyvenimui nesumažino. Todėl nors netaip bijojo ritualo, ją vistiek gąsdino tai kas nutiks po jo... Duš visas jos žinomas gyvenimas. Ir niekas negarantuos, kad viskas pasisuks į gerąją pusę. Taip prakeiksmas bus panaikintas. Bet kas iš to? Kas garantuos, kad su mama nors kažkiek sutarsim? Juk tikėtina, kad ji taps man net nepažįstamu žmogumi. Ar tikrai tai ištvęrsiu? Nu bet ir tvęrti gali netekti jei prakeiksmas taps per stiprus ir ji nuspręs mane nužudyti. Tai gal visgi pasirinkimo čia nėra. Bet vistiek... Kodėl aš? Kodėl būtent aš turiu spręsti? Ar galiu žinoti, kad esu pakankamai stipri ištvęrti tai ką man gyvenimas paruošęs?
- Na profesoriau... Nemanau, kad laukimas čia kažką pakeis... Ir tas ritualas... Nu skamba šiurpokai, bet tai būtina. Tačiau... Ar tikrai?... Gal visgi nebūtina prakeiksmo nutraukti? Žinau tiek ruošėmės, bet... Na tiesiog bijau, kad... Kad pradings gyvenimas, kurį pažinojau. Juk nežinom, kaip mama elgsis. Kaip su ja bendraut. Nežinau, ar tai... Nežinau ar tai ištvęrsiu. Dar daugiau skausmo. Vilties ir skausmo. Nusivylimo ar sudaužytos širdies. Nežinau ar galiu ištverti tai daugiau. Vėl. Daugiau šito. Lina užbaigė mintyse vildamasi, kad profesorius nesupras kokios gilios ir jos silpnumą parodančios baimės.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #94 Prieš 2 mėnesius »
Mergaitę užvaldė abejonės. Gal ir nieko keisto. Auris juk irgi nežinojo koks tikrasis Mildos charakteris.
- Nesvarbu tai, kad ilgai ruošėmės. dėl to nesijaudink gerai? - Nusišypsojo jai. Tiesą sakant pasiruošimai tai niekis, palyginti su ją užplūdusiomis abejonėmis.
- Lina. Aš nežinau ar bėgant laikui nebus taip, kad tavo mama darysis vis piktesnė ir tau pavojingesnė. Gal ne. Gal viskas liktų kaip dabar. O gal ir taip. Vien dėl to, kad ji galėtų valdyti save, savo emocijas reiktų nuimti prakeikimą. Nes kitaip tu pati niekada negalėsi jaustis tikrai saugi. O ypač dabar, kai mokaisi šioje mokykloje, kai tave tiesiog supa jos taip nemėgstama magija. - Ramiai dėstė vieną iš svarbiausių dalykų. - Kai suaugsi nemanau, kad pati norėsi su ja bendrauti žinodama, kad bet kada mama gali tave jei ne įskaudinti, tai užpulti. Taip gali nutrūkti ryšys su tavo šeima. Aš suprantu, kad nežinia kokia ji bus po atkeikimo. Bet tada ji bus atsakinga už save, savo emocijas. Galvos ką daro, ką sako. Deja. Aš negaliu garantuoti, kad tavo mama ir tu atrasite ryšį, susibendrausite. Bet visko gali būti. Galbūt atgausi tai, ką praradai. Lina, dabar, kol esi mokykloje, kol grįžimas namo dar tolimas, kol tavo mama pakankamai stabiliai elgiasi tu gali pagalvoti. Pasiruošti tam. Pabandyti save paruošti minčiai, kad po atkeikimo gali niekas nepasikeisti. Mes tikrai galime viską atidėti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #95 Prieš 2 mėnesius »
Profesorius kalbėjo protingai... Na iš tiesų protingai. Juk dabar baisu, taip. Bet, kad ir kas būtų, tai įvyktų ir paaiškėtų kas ir kaip yra... Nebetektų vengti mamos iš baimės dėl to ką ji padarys. Na vengimas tikrai nepranyks. Bet bent gal nebus to nenuspėjamumo. Kai išmoksiu ko tikėtis... Juk mama prieš mane nepakeltų peilio suvokdama ką daro?... Gal būtent dėl tokio saugumo tai ir reiktų padaryti. Lina mąstė nepastebėdama, kad dreba. Ar iš baimės ar iš streso nebuvo aišku. Ji žinojo, kad tikrai bijo. Nežinomybės. Ir to, kad ar nutrauks prakeiksmą ar ne, ji gi neišnyks. Gi mamos ji nepažįsta. Gal pagal viską tėvai turėtų mylėti savo vaikus. Tai gal ir mama ją mylės. Bet ar ji mokės mylėti, kai tiek metų širdis buvo akmeninė? Ar dar norės ryšio, kurio niekada nebuvo. Aišku būti negalėjo. Bet ar dabar ji matys reikalą jį kurti. Juk netiek dar daug ir laiko ir Lina užaugs ir turės ieškoti savo namų... Tokios mintys ir baimės sukosi jos galvoje, todėl Lina sėdėjo visiškai pasimetusi ir įsibaiminusi dėl ateities. Profesoriau žodžiai ją guodė, bet tai nenuramino audros jos širdyje. Todėl šiaip taip prisivertusi ji prabilo lūžtančiu balsu:
- Profesoriau, o jus manot, kad mama dar matys prasmę mane mylėti, bandyti užmegsti ryšį? Juk nepažinojo gerai visą gyvenimą. Juk jai būtų daug lengviau susilaukti daugiau vaikų su Edmundu. Vaikų, kuriuos galėtų mylėti nuo pradžių, kurie nebūtų keisti, nenormalūs, sulaužyti. Juk vistiek greitai būsiu pilnametė, išsikraustysiu. Ar tikrai verta švaistyti man laiką. Gal geriau palikti prakeiksmą, kad galėčiau pasiguosti tuo, kad ji nemyli todėl, kad negali, o ne todėl, kad nesu to verta.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #96 Prieš 2 mėnesius »
Mergaitė atrodė labai įsibaiminusi ir tokia nelaiminga. Norėjosi atsisėsti šalia, apkabinti ją ir paguosti. Bet jis taip nesielgė. Ji juk nėra jo globotinė ar giminaitė. Jis juk mokytojas ir kažin ar taip reiktų elgtis. Ar taip leidžia elgtis darbinė etika. O išvis kaip nutiko, kad pastaruoju metu ėmė taip prisirišti prie mokinių, bent jau prie kai kurių ir tada tikrai atrodydavo, kad jie jo giminaičiai ar panašiai.  Bet gi ji dabar atrodė tokia pasimetusi.
- Lina, Jei būčiau tavo tėvas tai tikrai džiaugčiausi tokia dukterimi kaip tu. Kodėl tu manai, kad esi nenormali, neverta mamos meilės, keista? Mama ar tėtis nėra reikalingi vien vaikystėje. Nesvarbu, kad tu tapsi pilnametė ir išsikraustysi. Bet judvi su mama ir toliau galėtumėte bendrauti, palaikyti ryši, kartu švęsti šventes, tartis dėl ko nors. Tiesiog palaikyti šeimos ryšį. Aš manau, kad tavo mamai tikrai verta būtų bandyti jį kurti. Kad ji tikrai turėtų dėl tavęs pasistengti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #97 Prieš 2 mėnesius »
Jei būčiau tavo tėvas tai tikrai džiaugčiausi tokia dukterimi kaip tu. Jei būčiau tavo tėvas tai tikrai džiaugčiausi tokia dukterimi kaip tu. Džiaugčiaus. Džiaugčiaus. Džiaugčiaus... Linos širdis plakė profesoriaus žodžių rimtu. Ji nuoširdžiai to nesitikėjo. Abejojo, ar yra gera, ar pakankama.
- Jūs tikrai taip manote? Jum būčiau pakankamai gera?
Paklausė drebandžiu balsu,  kolkas ignoruodama likusią klausimo dalį. Galėt tai gal ir galėtų. Bet ar matys prasmę...
- Kad bendrautume toliau, reikia pirma būti gerus pagrindus padėjus... O ar ji matys reikalą, nežinau... Tiesiog... Ji negali manęs suprasti. Prakeiksmas ar ne, magija jai visada bus svetima, gal net keista ir baugi. Tiesiog aš nepakankamai gera... Perdaug palaužta, sulaužyta... Pratęsė mintyse nežinodama, ar ji nori, kad profesorius suprastų jos baimių gilumą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #98 Prieš 2 mėnesius »
Vargeli, ar reikėjo taip sakyti? Na gerai. Jis tikrai manė apie Liną taip, kaip ir sakė. Bet ar reikėjo taip ir sakyti? Jis gi mokytojas, kuris laikui bėgant išnyks iš šitos mergaitės, paskui merginos gyvenimo. Tada pagalvojo apie Sakurą ar kitus mokinius, su kuriais bendravo po mokyklos baigimo. Bet visgi ar gerai turėti Linai tiek įtakos? Bet gi jau negalėjo kreipti šitos temos kitur.
- Na taip. Aš taip galvoju. O kas su tavimi ne taip? Lina, viskas, ko prišnekėjo tavo mama net ne jos pačios sugalvota. Kokias savo blogas savybes tu šitaip išskiri?
Kodėl Milda neturėtų norėti bendrauti su savo dukra? Nebent ir be prakeikimo buvo tikra bjaurybė.
- Pamatus pastatyti yra niekada ne vėlu. Taip. Jums reikės pasišnekėti, aptarti įvairias gal ir ne pačias gražiausias jūsų gyvenime buvusias situacijas. Taip, gal išsilaisvinus iš prakeikimo ji pati jausis keistai, apdujusi, emocijos gali šokinėti. Tavo mamai reikės pačiai savyje susivokti. Bet prisimink yra tavo patėvis, seneliai. Patėvis tikrai matyti kaip tave myli. Jie visi padėtų jums atrasti viena kitą. Aš taip manau. O magija. Na ir kas ta magija? Pažįstu daug vaikų iš žiobarų šeimų ir jie puikiausiai gali sutarti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #99 Prieš mėnesį »
"Na taip. Aš taip galvoju." Profesorius atsakė Linai. Tai nuskambėjo taip paprastai, taip natūraliai. Lyg paprasčiausiai būtų pasakęs, kad rytoj lis, ar pietums vištiena. Atrodo, kad jis to net nesureikšmino. Lyg nuoširdžiai jam taip galvoti ir pasakyti būtų paprasta. Kaip taip įmanoma?... Kaip jam gali manęs užtekti, tokios kokia esu? Aišku, aš jam kaip ir niekas esu. Tik mokinė paprasta. Tai gal net ir jis neturi kokių lūkesčių, ar kažko panašaus, ko neišpildžius jam neįtikčiau... Bet kaip taip būti gali? Kaip jam gali manęs užtekti? Tokios netobulos, neįdealios?
- Ko... Kodėl? Kaip jūs galite mane mėgti tiesiog? Kodėl jums neturiu įtikti, atitikti standardų ar būti idealia? Kaip aš jums galiu tikti tokia kokia esu?
Paklausė Lina drebančiu, droviu balsu su nuoširdžia netikėjimo gaidele. Ji nuoširdžiai to nesuprato. Tada toliau klausėsi kitų profesoriaus žodžių, bet nežinojo ką galėtų pasakyti. Ji aišku žinojo, kad šeima turėtų padėti, bet abejojo ar jie supras kokio gilumo baimes ir netikrumą jie sugebėjo pasėti jos širdyje. Ir Lina nuoširdžiai abejojo, kad tai pataisoma. Todėl jos galvoje dabar sukosi tik viena mintis - Kokio velnio ji įtinka profesoriui? Kas čia per nenormali išimtis iš taisyklės?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #100 Prieš mėnesį »
Ar ne per giliai jis nubrido? Ar tik nebūtų buvę protingiausią tą dieną, kai ši mergaičiukė dar mokėsi pirmame kurse jai viską išpasakojus perduoti viską tvarkyti direktorei? Jis vengiantis ryšio su kitais. Bent jau toks buvo. Kartais vis dar atrodydavo taip keista, kad visai įsipainiojo į kitų žmonių gyvenimus. Bet jau kažin ar galėjo ką pakeisti. Paprasčiausiai Auriui išties rūpėjo kaip gi susiklostys Linai Catamans.
- O kokius standartus tu ar bet kas kitas turi atitikti? Neįsivaizduoju kokia kitokia turėtumei būti. Stengiesi, gerai mokais, esi draugiška. Geraširdė mergaitė. Smalsi, daug kuo besidominti. Kodėl turėtum man kuo nors netikti? Kodėl bet kam kitam tu turėtum neįtikti? Lina, tavo mama, ji labai nukentėjo dėl to prakeikimo. Taip pat jis pakenkė ir tau atimdamas mamą iš tavęs tokią, kokia galėjo būti. O tavo mamai jis neleido pažinti tavęs.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #101 Prieš mėnesį »
O kokius standartus tu turi atitikti? Profesoriaus klausimas suskambo Linos galvoje. Iš tiesų kokius gi? Ji pati dorai to nežinojo. Tiesiog atrodė, kad turėtų gyventi kažkaip kitaip, kad įtiktų šeimai. Kaip kitaip jie niekada neinformavo, tačiau pabrėžti jos netikimą tai puikiausiai sugebėdavo. Nuo sugriautų lūkesčių dėl medicinos iki jos elgesio atostogų metu. Neįtikdavo viskas, nors tai ir nebūdavo pabrėžiama nuolat. Todėl Lina nuoširdžiai nežinojo kaip atsakyti į profesoriaus klausimą. Bet ir tylėti juk negalėjo, pati užvedusi tokią temą.
- Nu standartų nežinau. Bet šeimai neįtiksiu, kad ir ką darysiu. Todėl... Kartais man atrodo, kad yra kažkokie standartai, kuriuos žino visi. Ir mano šeima tikisi, kad juos žinosiu ir idealiai atitiksiu. O aš to nesugebu ir niekada nesu jiems tinkama dukra. Ar anūkė. Aišku nuvyliau dėl to, kad nebeįstosiu į mediciną. Kad nebūsiu garsi ar gabi ar žymi žiobarų pasaulyje. Kad kaip ir slepiama būtų žmonių. Ir gyvenimas ir karjera ir visa kita. O ką tas smalsumas ar kitos savybės, kur paminėjote? Egzistuot jos egzistuoja, bet kodėl jos turėtų įtikinti mano šeimą ar apskritai bet ką, kad jų užtenka, kad būčiau priimta? Ir negi kažkam jų gali pakakti? Negi pakanka jums? Iš tiesų pakanka? Kodėl?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #102 Prieš mėnesį »
- Bet Lina, o kaip tavo patėvis? Jam visai nerūpi standartai, bent man taip pasirodė. O mama. Apie ją jau kalbėjome. Ji begales dalykų pridarė būdama net ne savimi. Ar seneliai irgi kelia tau standartus? - Turėjo ką Linai patarti tokiems atvejams. Bet nenorėdamas jos kiršinti su šeimynykščiais nutylėjo.
- Nėra standartų, kuriuos žino visi. Žinai kodėl? Nes žmonių lūkesčiai, norai yra ne vienodi. Vieniems norisi vieno, kitiems kito. Tavo šeima kelia vienas vertybes, kito žmogaus šeima kitokias. Taip, suprantu, kad sunku iškristi iš savo šeimos keliamų norų. Aš pats toli gražu neatitinku savo giminės norų ir neatitiksiu niekada. bet čia jau kita istorija. Geriausia tokiu atveju susivokti savy kas tau svarbu ir to siekti. Gal tai neatneš visuotinio šeimos pritarimo, bet pati pasijusi laisvesnė. - O toliau pagalvojęs kalbėjo. - Taip. Man puikiai tinka tai, kokia tu esi. Smalsumas nėra beprasmis dalykas. Jis verčia mokytis, domėtis. Ir mokyti smalsius žmones yra smagu. Geraširdiškumas irgi graži savybė nejau pati taip nemanai? Jeigu jau taip formaliai žiūrint. Viskuo besidomintį malonų žmogų kas nors mielai priims į darbą. nes pirma, jis imlus ir galimai bus geras darbuotojas. Antra, tokį šiaip malonu turėti kolektyve.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai: 21
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #103 Prieš 2 savaites »
Profesorius buvo užsibrėžęs jai įrodyti, kad ji neteisi. Na, tai buvo malonu, bet Lina nebuvo tikra ar tikrai teisinga. Bet nusprendė nesiginčyti ir atsakyti į klausimus. Giliai širdyje vylėsi, kad profesorius nuoširdžiai sako tiesą.
- Na... Edmundui nežinau ar labai rūpi. Aišku vistiek stengiuosi įtikti. Juk nenusipelniau jo gerumo. Ir užaugino kaip savo ir taikstosi su tuo, kad ragana esu ir dar nuo mamos, savo žmonos gina. Aišku manau jam liūdna, kad nebūsiu medikė. Manau tikėjosi, kad tęsiu tradiciją... Na mama yra mama. Dar sužinosim kaip bus su ja vėliau. O seneliai. Na taip. Močiutė labai kontroliuojanti, mėgsta įsakinėti. Kliūva net mamai. Kažkodėl man atrodo, kad močiutei ir aš ir mama esam asmeninės gyvenimo nesėkmės. Ne tokios dukros ir anūkės tikėjosi. Todėl taip standartai yra. Bet dažniausiai turiu atitikti kažką ko net nežinau, bet neatitikus žiauriai pyksta.
Pasakė vienu atsikvėpimu ir užsičiaupė. Nesitikėjo tiek atsiverti. Ir atskleisti.
- Atsiprašau jums turbūt nėra įdomu... Kai atsikratysime šio prakeiksmo daugiau netrukdysiu su savo nesvarbiomis problemomis.
Pasakė tvirtai. Nenorėjo būti dar didesne našta nei buvo dabar. Klausėsi toliau.
- Bet kaip tada turėčiau bandyti juos atitikti jei net negaliu sužinoti. Maniau... kad aš čia tokia kvaila ir jų nežinanti. Jei jų net perskaityti neįmanoma, tai kaip?!?! Šitaip užsigalvojusi ji vos nepraleido pro ausis kitų profesoriaus žodžių.
- Ačiū...- sušnabždėjo tyliai, tada garsiau paklausė- O kaip išmokti siekti to ko nori nekreipiant dėmesio į šeimos norus ir kontrolę? Juk mano laimė nėra tokia svarbi kaip sugadinti nervai pabandžius atsijungti nuo šeimos. Jie niekada to neleis...
Pasakė įsitikinusi to teisingumu. Tada prisiminė ko išvis čia atėjo ir pasakė, daugiausiai norėdama pagaliau pabaigti nors vieną smegenis graužiančią problemą.
- Gal galim panaikinti prakeiksmą? Ką man daryti? Prašau, pabaigiam nors šitą. Tai pakeisti galim, kitką neįmanoma.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1800
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #104 Prieš 1 savaitę »
- Tikrai taip galvoji? Manau pamąsčiusi apie tai kaip jis elgiasi pati suprasi, kad jam rūpi. Man nepasirodė, kad jam labai svarbi tavo medicininė karjera ir manau jei pati susimąstytum suprastum, kad taip yra. Ir dar. Lina, jis pats pasirinko rūpintis tavim ar ne. Tu jam savęs neprimetei. Tai jo pasirinkimas ir tiek. Jis norėjo ir pasirinko. Dėl tavo močiutės. Na, kartais žmonės bando savo neįgyvendintas svajones perkelti ant savo vaikų. Arba verčia juos daryti ką nors, kas jiems atrodo priimtiniau. Taip būna. Mano šeima yra grynakraujų magų šeima kuriai labai svarbios yra magiškos tradicijos. Tie žmonės irgi laikosi savo nusistatytų standartų. Bet Lina, mes visi esam atskiros asmenybės ir tu turi savo standartus ar poreikius, kurių nori laikytis. - Jei užaugusi ji išsivaduos nuo to bus gerai. - Jei man būtų neįdomu aš neklausčiau. - Atsakė jai. - Jos yra svarbios, nes apsunkina tau gyvenimą. Tavo reikalai, poreikiai yra svarbūs. - Jau visai sutrypta atrodė jos savivertė.
- Ir neturėtum. Tu neturėtum nieko bandyti atitikti. Tu esi kas esi Lina Catamans. - Tikrai visai žmonės sulaužo savo vaikus su tomis nesąmonėmis. - Visų pirmą, turi įsisąmoninti, kad esi svarbi, kad tavo laimė ir tavo norai yra svarbūs. Tau svarbūs. Galvoje reikia susidėlioti tai, kas tau svarbu. Kokios vertybės ar siekemybės. Ko tu norėtum iš gyvenimo. Tada bus lengviau. Tada nesigrauši dėl to, kad kažko neatitinki. Ir galimai net bendrauti su savo šeima pasidarys paprasčiau. Tai yra ilgas procesas. Tokie apmąstymai gali užtrukti. O ir jais patikėti reikia laiko. - Kam žmonės iš viso turi vaikų, jei nori juos paversti kažkokiais paklusniais robotukais?
- Taip galim. Jei tikrai esi tam pasiruošusi. - Auris uždegė žvakę ir ištiesė mergaitei molį. - Tiesiog išminkyk jį. Man reikia, kad jis prisigertų tavo energetikos.