0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tori Apemantus Saeterhaug

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai: 22
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #30 Prieš 5 mėnesius »
Alora pradėjo apmąstyti viską, kas čia nutiko. Ji nesiruošė atsiprašinėti už nieką, nei už prasivardžiavimą, nei už pabučiavimą, viską ką ji padarė buvo tik į naudą. Alora viduje jautėsi "gerai", tačiau ją išdavė jos akyse besikaupiančios ašaros, kurios bylojo apie viduje tvyrantį skausmą. Dar nei vienas žmogus jos neatstūmė, klastuolė pyko ant nepažįstamos mergaitės ir galiausiai pravirko.
- Aš tau atvėriau savo širdį, o tu pasielgei su manim taip? Aš tavęs nekenčiu, tikiuosi, kad degsi pragare ir degs visa tavo šeima ir artimieji! - Per ašaras ištarė Alora ir garsiai išėjo iš kabineto palikdama tą bjaurią mergiūkštę vieną, tarp dulkių ir tamsos. Bėgdama ji verkė, verkė dar labai ilgai, įėjusi į Klastūnyno bendrajį kambarį trumpam nusiramino, tačiau įlipusi į lovą pravirko dar skaudžiau ir po gerų dviejų valandų verkimo ramiai užmigo su viltimi, kad rytoj bus viską pamiršusi.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #31 Prieš mėnesį »
Nors lauke buvo dar visai gražus oras Olive juo per daug nesižavėjo. Dėl to nusprendė truputį apsižiūrėti pačioje pilyje. Ji Hogvartse mokėsi jau antrus metus, bet dar toli gražu apie jį mergaitė nežinojo daug. Jeigu būčiau gimusi burtininkę, spėju daug geriau susigaudyčiau. Pamanė dvylikametė vaikščiodama vienu painiu koridoriumi. Ji apie jį žinojo tik vieną, kad jis yra trečiame aukšte. Visą kitą grifiukei buvo nematytą ir keistą. Gal būtų pats metas apžiūrėti kokią patalpą. Nutarė Cate vardo savininkė ir atidarė arčiausiai buvusias duris ir įžengė į patalpą. Kambarys kuris vėliau paaiškėjo buvo kabinetas turėjo tris dulkėtus stalus, dvi lentas, knygų lentyną ir buvo išklotas mėlynos turkio spalvos plytelėmis. Dar didelį antrakursės dėmesį patyrė ant grindų numestos suplėšytos knygos. Jos gal labai svarbios ar kas, kad jas taip plėšė ? Paklausė savęs šviesiai tamsių plaukų savininkė. Tada pajutusi didelę smalsumo bangą ji priėjo prie knygų ir paėmė vieną plonesnę, viršelio jau nebebuvo, bet užtat pirmas puslapis skelbė:
Citata
Jie gyvena tamsoje ir minta tuo ką randa. Kartais būna šešėliai, šviesos ruožai , kartais mintys.
Daugiau nebuvo nieko parašyta. Pala ką ? Kas tie jie ? Ir kodėl jie valgo tokiu dalykus ? Apie ką aš čia skaitau ? Klausimų laviną užpuolė aukštaūgę. Ir ji žvelgdama į tą lapą bandė į klausimus atsakyti mintyse.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #32 Prieš mėnesį »
Nors Sakura jau buvo susiradusi keletą draugių, tačiau vis dėlto šviesiaplaukei netrūko ir patyčių į jos pusę, kurias patirdavo todėl, kad neavi batų, kad keistai rengiasi, kitaip elgiasi. Varno Nage patyčių sulaukdavo mažiau, tačiau pasitaikydavo mokinių iš Klastūnyno, kurie nuolat prie jos kabinėdavosi. Taip pat kartą keli jaunesni švilpiai šaipėsi iš Sakuros net dėl to, kad ji kalbėjo apie miško svarbą. O ir iš grifų yra sulaukusi pajuokų.
Žinoma, kad Sakura visą savo laisvą laiką norėjo leisti lauke, todėl ir šiandien pilyje neketino užsibūti. Ji ėjo pro trečio aukšto koridorius, ketino keliauti prie ežero, bet tolumoje pamatė būrelį klastuolių. Pastebėjo, kad vienas iš jų buvo tikrai tas, kuris yra tyčiojęsis. Penkiolikmetės širdis stipriai suspurdo ir ji, nieko negalvodama, atidarė šalia jos esančias duris. Įsmukusi į patalpą ir užtrenkusi duris atsirėmė į jas bei užsimerkė. Iš akių norėjo ištrykšti kelios ašaros, bet Sakura stengėsi to neleisti. Jai buvo skaudu, kad iš jos šaiposi, nors pati mergina nedaro niekam nieko blogo. O dar tai, kad dažniausiai kabinėjasi jaunesni mokiniai... Šis dalykas priversdavo strazdanę jaustis menkesne už kitus.
Galiausiai Sakura atsimerkė ir pamatė, kad yra ne viena. Išsigandusi krūptelėjo. Varnanagė atsidūrė sename, apleistame kabinete, ant kurio grindų mėtėsi suplėšytos knygos. Ir kas galėjo taip negražiai pasielgti su knygomis, mintyse pagalvojo. O kabinete, šalia tų knygų, ji pamatė aukštą mergaitę.
- Oi... Aš labai atsiprašau, - pasakė Sakura. - Nežinojau, kad čia užimta, - jos skruostai šiek tiek nuraudo.
Sakura iškart pažiūrėjo į savo basas kojas bei ilgą lininę smėlio spalvos suknelę. Ėmė galvoti, ar ir ši mergaitė iš jos šaipysis.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #33 Prieš 3 savaites »
Kol Olive žvelgė į keistąjį knygos puslapį kažkas atidarė duris, įžengė ir prakalbo. Dvylikametė atsisuko ir pamatė mergaitė ji atrodė kelias metais vyresnė už Cate. Nepažįstamoji turėjo palaidus šviesius plaukus, smėlio spalvos suknelę ir kas keisčiausią buvo basą. Šiek tiek primena laumę. Pagalvojo grifiukė ir padėjusi knygą į šalį priėjo prie nepažįstamos mergaitės. Tada aukštaūgė visiškai pamiršo ką tik skaitytą knygą. Visas jos dėmesys buvo sutelktas į niekada nematytą merginą kuri reikėjo pripažinti buvo daugiau negu keista.  Spėju ji patyčių tikrai sulaukia. Nebent čia burtininkų aprangą, bet tuo aš labai abejoju. Pamanė antrakursė ir tada nusprendė su keistąją mergaitę elgtis gražiai ir draugiškai, juk jaunoji Rechens dažniausiai tokią ir yra, na nebent ją kažkas supykdo tada gero geriau nelaukt. Dėl to dvylikametė maloniu balsu pasisveikino ir pasistengė nuraminti nepažįstamąją :
- Sveika, čia nėra užimta gali neatsiprašinėti  ir drąsiai čia pasilikti. Ai beje koks tavo vardas ? Aš esu Olive, bet mano antras vardas yra Cate. Gali į mane kreiptis su abiem vardais. Tik nedrįsk manęs vadinti Olivecate ar Cateolive, nes tada neatsakau už savo veiksmus,- nusijuokė skirtingų spalvų akių savininkė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #34 Prieš 2 savaites »
Sakura jautėsi labai sutrikusi, tačiau po kelių akimirkų pamatė, kad mergaitė, kurią ką tik susitiko, nėra nusiteikusi nedraugiškai.
- Mano vardas yra Sakura, - nusišypsojo šviesiaplaukė. - Oho, tu turi du vardus? - susidomėjo. - Kodėl tėvai tau sugalvojo duoti du vardus? Aš turiu tik vieną vardą, o mano pavardė Levins.
Strazdanė šiek tiek atsipalaidavo. Jai vis dar buvo įdomu, kas atsitiko su suplėšytomis knygomis, tačiau paklaus to vėliau. Tikėjosi, kad tai padarė ne Olive. Na, o dabar buvo metas susipažinti su šia mergaite, kurios akys spindėjo skirtingomis spalvomis.
- Tavo labai gražios akys, - pagyrė naująją pašnekovę.
Sakura atsisėdo ant vieno iš suolų, tiesa, prieš tai nuvaliusi nuo jo dulkes.
- O kas čia per vieta? - paklausė. - Atrodo, kad pamokos šiame kabinete seniai nevyksta, - susimąstė. - Beje, tu mėgsti eterinius aliejus?

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #35 Prieš 1 savaitę »
- Malonu susipažinti Sakura ir taip aš turiu du vardus. Bet visai nesivaizduoju kodėl tėvai  man juos uždėjo ,- po tėvų paminėjimo Olive nusipurtė ir kai nieko nebūtu toliau pratęsė kalbą,- ką čia veiki ?Aš tik čia užėjau apsidairyti.
Mergaitei šviesiaplaukė nors ir buvo keista ir neįprasta, bet taip pat atrodė esanti maloni ir draugiška. Spėju, kad ji būtų puiki draugė. Pagalvojo Cate ir nusprendė pabandyti susidraugauti su Sakura. Po savo nuosprendžio šviesiaplaukė išgirdo savo galimai pirmąjį komplimentą apie jos akis kuris tik dar labiau paskatino susibičiuliauti su šia mergaite.
- Labai ačiū dar niekas niekada nėra pagyręs mano akių ,- maloniai padėkojo ir išgirdusi kitą klausimą atsakė dvylikametė,- na tiksliau nežinau, bet spėčiau klasė. ir tikrai atrodo, kad čia seniai nevyksta pamokos ,- pasakė grifiukė paliesdama vieną dulkėtą suolą ,- deja negaliu pasakyti, nes net neįsivaizduoju kas tai yra.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • V kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 456
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #36 Prieš 1 savaitę »
- Man taip pat malonu susipažinti! O su kuo ir kur tu gyveni? - domėjosi. - Aš dabar gyvenu su tėčiu Londone, nes mano mamai buvo sušlubavusi sveikata, todėl ji turėjo praleisti nemažai laiko ligoninėje. Tačiau dabar jau mano mama sveiksta, - pasidžiaugė.
Sakura įtarė, kad jos mamai jau greit nebereikės hilerių pagalbos. Žinoma, šviesiaplaukė norėjo grįžti į pievą. Bet lygiai taip pat ji norėjo mokytis Hogvartse. Iš to, ką kalbėjo tėvai, buvo galima suprasti, kad jeigu Sakura gyvens pievoje, lankyti Hogvartso ji negalės. Ir ji turės kažkaip pasakyti mamai, kad kol kas nori likti pas tėtį. Dėl mokyklos. Tai ją įskaudins.
- Tikrai? - nustebo. - Keista, nes jos išties labai gražios, - turėjo omenyje Olivios akis.
Tada strazdanė iš kuprinės išsitraukė apelsinų eterinio aliejaus buteliuką, atkimšo ir padavė jį mergaitei.
- Pauostyk. Tai yra apelsinų eterinis aliejus. Eteriniai aliejai yra iš gėlių, iš augalų gaunami lakūs skysčiai, kurie labai skaniai kvepia ir duoda didelę naudą sveikatai, veikia žmogaus organizmą. Jais galima gydytis, pavyzdžiui, eukaliptų eterinio aliejaus galima užsilašinti ant drabužių pečių linijoje, po lašelį, jeigu esi peršalęs. Na, o apelsinų eterinis aliejus kelia nuotaiką ir suteikia energijos, - trumpai papasakojo. - Jį paprastai tiesiog uostau iš buteliuko, - nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • II kursas
  • *
  • 37
  • Taškai: 63
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #37 Prieš 3 dienas »
- Na aš turiu abu tėvus ir kiek žinau abudu dabar yra sveiki, bei turiu dvi seseris kurios irgi yra sveikos. Bet jie visi yra žiobarai ir jie manęs nesupranta, - kalbėdama Olive vėl apie tėvus  liūdnai atsiduso , - jie mano, kad esu kitokia, nenormali.
Paskutiniai žodžiai mergaitei buvo kaip peilis įsmeigtas į širdį, kaip dar vienas įrodymas, kad jos tėvai nemyli. Tada dvylikametė nesutvėrė ašarų ir pradėjo verkti krokodilų ašaromis. Cate tikriausiai gyvenime niekada dar taip nebuvo verkusi. Tada jai mažų mažiausiai rūpėjo ką apie ją mano Sakura. Jeigu ji iš viso rūpėjo grifei. Spėju dabar aš ir išverkiu visas blogas emocijas kurias taupiau ištisus metus. Pamanė šviesiaplaukė ir nusišluostė ašaras į savo uniformos rankovę. Kai basoji mergaitė padavė dvylikametei buteliuką ir liepė pauostyti, Olive taip ir padarė. Po kelių sekundžių grifė vėl jautėsi kai sava ir nusišypsojusi padėkojo:
- Ačiū, man kaip tik to ir reikėjo. Gal dabar nori kartu kažką paveikti ?