0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

ShadyRa

Kabinetas 7A
« Prieš 4 metus »
  Kadaise ir šiame nuostabiame kabinete, kuris yra beveik stačiakampio formos, vyko pamokos. Tačiau jau daugiau nei penkis dešimtmečius jis buvo apleistas. Beveik niekas nesilankė patalpoje esančioje trečiame pilies aukšte.
  Mėlynomis, labiau turkio spalvos plytelėmis nuklotos grindys buvo pasidengusios storu sluoksniu dulkių. Pėdsakų nesimatė. Kabinete stovėjo viso labo trys stalai irgi padengti dulkėmis. Vienas profesoriui, kiti du mokiniams. Ant sienos, už profesoriaus stalo buvo dvi lentos. Ant vienos buvo surašyti skaičiai, kurių eiliškumą suprastų nebent tikrai besimokantis aritmijos. Ant kitos lentos dar išliko kreida rašyti kiti skaičiai. Klasės gale, priešais duris, kitoje sienoje buvo anga su didele knygų lentyna. Kai kurios knygos gulėjo ant žemės, buvo išplėšti puslapiai.



  Aeronas sugebėjo surasti ir šį kabinetą. Puikiai žinojo, kad jis vienas iš tų nenaudojamų kabinetų, kuriuose nesilankoma. Durys ilgai nenorėjo prasiverti, bet galiausiai pasidavė ir prasivėrė garsiai girgždėdamos. Vaikinas užėjo vidun. Fu kiek dulkių. Iškart atsirado noras palikti šią vietą. Tačiau prieš tai apsižvalgė. Pastebėjo ir skaitmenis ant lentos ir knygas ant grindų. Suprato, kad kažkada čia mokėsi Hogvartso moksleiviai. Tačiau dabar šis kabinetas kaip ir daugelis kitų, dulkėjo. Vos nepradėjęs čiaudėti nuo kylančių dulkių, Desiderijus patraukė išėjimo link. Galbūt čia atsives kokią nors bendraamžę. Pavyzdžiui varnanagę Gerdą arba dažnai bendrajame kambaryje matomą Delfę. Turėjo nuojautą, kad jas išgąsdinti pavyktų. Uždaręs duris, patraukė savais keliais.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Vieną vakarą klaidžiodama po pilį Deoiridh atsidūrė trečiame aukšte. Nežinojo, ką čia veikia ir kodėl būtent čia atėjo. Bet kad jau atėjo, reikėjo gerai apžiūrėti koridorių, kuriame atsidūrė. Jis neatrodė niekuo ypatingas. Vis dėlto vieno kabineto durys buvo kiek praviros. Deoiridh susidomėjo. Neskubiu žingsniu prisiartinusi prie durų atsargiai jas stumtelėjo. Durys bjauriai sugirgždėjo, tačiau daugiau jokių pretenzijų nereiškė. Girgždesys, reikia pasakyti, škotei nepatiko. Buvo pakankamai vėlu, kad koks profesorius ar prefektas prisikabintų. Deja, Varno Nago mokinė vis dar buvo tik trečiame kurse, kas reiškė, kad ji jau turėtų ramiai tūnoti bendrajame kambaryje. Tačiau Deoiridh to daryti nemėgo, tad ir atsidūrė šiame tuščiame kabinete.
Įėjusi į vidų rudaplaukė nežinojo, kuo užsiimti. Nustebusi pamatė, kad čia yra vos trys suolai - ir tie patys dulkini. Nusivilkusi Varno Nago ženklu pažymėtą apsiaustą nuvalė dulkes nuo vienos kėdės ir atsisėdo. Tikėjosi, kad neateis joks profesorius.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Avery Michel Streiker

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Rugsėjo lietui pliaupiant už langų, mergina, užkėlusi koją ant kojos sėdėjo buvusioje profesoriaus kėdėje prieš visą klasę. Filipinietiškų bruožų mergina tarp pirštų sukiojo pergamento ritinėlį, nuobodžiavo, tačiau tuo pat metu buvo susikaupusi ir rimta. Naujieji mokslo metai jau prasidėjo, todėl vakare koridoriai buvo tušti, visi sėdėjo prie namų darbų krūvos, tačiau ne ši persona - ji net neatrodė priklausianti šiai mokymosi įstaigai. Eva tingiai užkišo išsprūdusią juodą sruogą už ausies. Laukti jai niekados nepatiko, o tuo labiau, kažkokių pyplių, kurie nenori būti punktualūs ir gerbiantys vyresnį asmenį, net ir jei jis yra prisigėręs multisulčių eliksyrų.
Eva - Avery nežinia kelintą kartą dėbtelėjo į buvusios klasės duris. Dar viena minutė ir nešdinsiuosi iš čia. - nutarė mintyse. Pasimuistė, perdėjo koją ant kojos. Ji ir taip turėjo daug planų, daug ką aplankyti, daug kam (ar sau pačiai) nervų patampyti, o čia turi laukti, šį niūrių, lietingą rudens vakarą, kai laikrodis tiksi paskutines minutes iki komendanto valandos. Po šimts kentaurų, kur jis?

*

Angelina Presley

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
  Tingi diena. Julian'as, nesiruošdamas rodytis nei vienoje pamokoje, visą dieną prasivartė lovoje, kolei prisiminė, kad buvo pakviestas susitikti 7A kabinete. Klastuolis nežinojo, nuo ko buvo šis pakvietimas, bet vistiek susidomėjo tuo ir nusprendė nueiti.  Galiausiai prisiryžęs išsiridenti iš lovos, Gilbert apsimovė uniformą ir išžingsniavo kabineto link. Julian'as nesuprato, kas ir ko iš jo gali norėti, bet menko susidomėjimo vedamas vistiek ten nuėjo, nors mielai būtų ir toliau vartesis po savo lovą. O ypač kai už lango buvo toks oras...
  Atžingsniavęs prie reikiamų durų, tamsių plaukų savininkas trūktelėjo pečiais ir pravėrė jas. Pirmas dalykas, kuris krito jam į akis, buvo filipinietiškų bruožų mergina. Oho. Kažkokia mergiotė kažko užsimanė Pagalvojo vaikinas ir verstelėjo akis. Įeidamas į kabinetą klastuolis smarkiai trinktelėjo durimis.
- Na, ir ko gi tau  prireikė? - Atmestinai paklausė vaikinukas alkūne atsiremdamas į šalia jo esančią sieną bei akylai stebėdamas merginą.

*

Avery Michel Streiker

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Vos atsivėrus kabineto durims, šelmiška šypsena atsirado Evos lūpose.
-Pagaliau. Pasirodei. O jau man rodės, jog jau nepasirodysi,- grakščiai pakilo nuo kėdės it kokia katė, pergamento ritinį padėjo ant stalo. Nė nekrūptelėjo, kai klastuolis visu grasumu užtrenkė 7A kabineto duris,- Mano vardo nereikia žinoti, Julianai. Žinau, jog turi brolį dvynį. Jūsų  abiejų šlykštus elgiasys pasiekia visų ausis,- vyptelėjo,- Tačiau ne apie tai. Viliuosi, jog žinių klausaisi...Turiu tau pasiūlymą. - parodė į pergamento ritinį,- Ianas labai tau atsidėkos, jei tu su saviškiais jam padėsi,- atsisėdo ant stalo krašto, permetė koją ant kojos, piktžiunišką liepna blykstėlėjo Evos tamsiai rudose akyse,- Juk nenori, jog tavo brolis, o vėliau ir tu, būtai užguiti šios Magijos Ministerijos valdžios, mmm? O dabar...- mikliai, tačiau taip pat grakščiai pasičiupo ritinį,- Klausyk mano pasiūlymo - čia Sąrašas. Susirask Sąraše personas, įvykdyk užduotis, ir užsitarnausi Iano pasitikėjimą tavimi. Po šios visos velniavos, būsi gausiai apdovanotas. Pakilo nuo stalo krašto, nužingsniavo link klastuolio, sustojo tik tada, kai vos galėjo pasilenkti ir sušnibždėti į ausį.
- O galbūt, Ianas išpildys tavo vieną norą,- sumurmėjo Gilbertui, jam įduodama ritinį. Atsišliejo, garsiau tardama, -  Be to, susirask klastuolę Mayrą, jai atgamtikų laisvės yra itin svarbios, tau ji labai padės šiame reikale,- mirktelėjo ir patraukė link durų.
Julianas nežinojo, jog jis ne vienintelis gavo Sąrašą ir ne vien tik jis bus įtrauktas į Iano planą užgrobti Magijos Ministeriją.
-Nenuvilk manęs, Julianai, po kurio laiko vėl susitiksim,- ir 7A kabineto durys tyliai užsidarė ir filipinietiškos išvaizdos mergina dingo koridoriuje. Niekas jos jau neberado ir niekas jos nesutiko. Koridoriai buvo tušti, tarsi kėlė mintį, jog Eva tiesiog išnyko oru. Bet juk gi, keliauti oru iš Hogvarsto -neįmanoma, tiesa?

*

Angelina Presley

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
  Vaikinas kiek pasimetęs visą laiką klausėsi merginos, kurios nei karto nebuvo matęs nė hogvartse, nė kurnors kitur. Galiausiai viską supratęs šis pasukinėjo rankoje turimą susuktą sarašą, kurį mergina jam įdavė ir linktelėjo galva. Jis buvo tvirtai pasiryžęs atlikti visas užduotis ir jam buvo nesvarbu, kokios tos užduotys bebūtų. Julian'as dar norėjo paklausti tapsiaplaukės kelių klausimų, bet kaip ji greitai atsirado, taip greitai ir išnyko. O galbūt Ianas išpildys vieną tavo norą Prisiminė penkiolikmetis ir patenkintas nusišypsojo. Jis jau puikiai žinojo, koks tai noras būtų, bet perdaug nesitikėjo, kad jis išsipildys. Ir be to jis kovotų ir darytų tai ką reikia, bet žinoma, Gilbert'as taip pat norėjo gauti ir savo atlygį už tai, ką jam ir pažadėjo filipinietiškų bruožų mergina.
  Atsivertęs sąrašą, penkto kurso mokinio akys sustojo ties pirmu punktu. Jis nusprendė, kad jį įvygdys jau šiandien ir su ta mintimi paliko kabinetą...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Julian Gilbert »

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Artėjo VML. Tai reiškė viena: motina būtinai pasidomės, kaip sekėsi juos išlaikyti. Lyg tyčia rezultatai būna atsiunčiami paštu. Tada, kai mokiniai būna namie. Vadinasi, motina tikrai nepražiopsos to momento. Tokios mintys privertė Fiadh o'Ceallachain vis daugiau ir daugiau laiko praleisti bibliotekoje. Transfigūracija jau seniai buvo palaidota. Mergaitė žinojo, kad tokios nesąmonės ji niekaip neišlaikys. Tai ne tik be proto sudėtingas dalykas, bet dar ir profesorius beprotis!
Tad šiandien šiaurės airė dėmesį skyrė kerėjimui. Nors profesorius nebuvo daug malonesnis, dalykas atrodė šiek tiek tinkamesnis. Na, toks, kur gal ir įmanoma išlaikyti egzaminą. Gal.
Vis dėlto Fiadh puikiai suprato: jeigu ji neišlaikys tik transfigūracijos, gal mama ir neužmuš. Bet jeigu ji neišlaikys transfigūracijos ir kerėjimo, tada jau gero nelauk. Kita vertus... Jeigu motina ją užmuš, tada nebereikės važiuoti į šitą prakeiktą mokyklą. Daugiau niekada nepamatys Džeimso Greywindo ir visų kitų pabaisiškų žmonių, kurie nuolat atsirasdavo Hogvartse. Skambėjo ne taip ir blogai.
Vis dėlto grifiukė kelias valandas praleido bibliotekoje besimokydama kerėjimo teoriją. Žinojo, kad labiau reikia praktikos, tačiau teorija buvo bent jau šiokia tokia pradžia. Ar bent jau pasiteisinimas prieš save. Dabar jau negalės sakyti, kad iš viso nieko nedarė. Fiadh ir pati suprato, kaip tai yra apgailėtina, tačiau dabar ne tai buvo svarbiausia. Reikėjo kažkokiu būdu išlaikyti prakeiktus egzaminus.
Vakare keliaudama atgal į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį ji priėjo kažkokio kabineto duris. Ir pati nesuprato, kodėl, tačiau durys kažkuo sudomino. Šviesiaplaukė priėjo arčiau.
- 7A, - negarsiai perskaitė Fiadh. Susimąstė. Tikriausiai niekad neteko čia lankytis. Durys buvo užrakintos, tačiau alohomora išsprendė šią problemą. Šiaurės airė atidarė duris. Kaip ir reikėjo tikėtis, kabinetas buvo tuščias ir aiškiai seniai nelankytas. Galbūt tai yra gera vieta kerus naudoti praktiškai? Žinoma, tai nėra Kambarys iki pareikalavimo, kuris pasiūlo visas reikiamas priemones. Tačiau į tą kambarį grifiukė eiti bijojo. Galbūt ką nors pavyks nuveikti ir čia.
Fiadh uždarė duris. Nerakino: bijojo, kad iš vidaus alohomora gali ir nesuveikti. Teliko sugalvoti, kaip ir ką pradėti mokytis.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Dienai krypstant vakaro link Dafydd eilinį kartą paliko bendrąjį kambarį ir patraukė pasišlaistyti koridoriais. Visiškai nežinojo, ką veikti ir kur eiti. Į lauką nesinorėjo, per šalta. Jau sušalo per magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Daugiau be rimtos priežasties į pilį vaikinas neis.
Į galvą lindo įvairiausios mintys. Visų pirma, jis prisiminė, koks vienišas pasijuto per žiemos atostogas. Nors pats nekentė visų iš eilės aplinkinių, Dafydd suprato, kad pats toks nekenčiamas būti nebenori. Atrodo, viskas paprasta: reikia pradėti keistis pačiam. Tereikia nustoti rėkauti ant bet ko, kas atsiduria per arti. Užtenka kapotis su visais iš eilės mokiniais. Nė nepastebėsi, kaip pagerės situacija. Deja, šiuo metu Dafydd noras nustoti pykti nebuvo pakankamai didelis. Širsti buvo daug paprasčiau. Tikriausiai tik todėl, kad klastuolis buvo pripratęs tai daryti. O keistis niekada nėra lengva.
Tad koridoriais klaidžiojo gerokai susimąstęs, bet vis dar toks pat piktas raudonplaukis paauglys. Galvoje šmėstelėjo mintis parašyti laišką. Nors tas žmogus, kuriam laiškas būtų skirtas, mokėsi toje pačioje mokykloje, velsietis suprato, kad tai būtų lengviausias būdas su tuo žmogumi susisiekti. Kažin kaip jai sekasi? paklausė savęs Dafydd, tačiau atsakymo į klausimą nė neįsivaizdavo.
Priėjęs vieną iš koridorių vaikinas pamatė kažkokią mergaitę. Nesuprato, kas ji tokia, tačiau pastebėjo, kaip ji įėjo į vieną iš kabinetų. Tikrai nežinojo, kurį, tačiau įtarė, kad tai gali būti kažkuri čia turinti būti nenaudojama klasė. Dar nežinojo, ką darys, tačiau Dafydd priėjo prie durų, kurias ką tik uždarė mergaitė, ir pamatė, kad tai iš tiesų yra nenaudojamas 7A kabinetas. Velsietis kiek nustebo ir stumtelėjo duris. Jos buvo nerakintos.
- Nemokam užsirakinti - negerai, - tyliai sumurmėjo klastuolis, piktdžiugiškai išsišiepdamas. Visos mintys, kad gal reikėtų pasikeisti, kažkur paslaptingai išnyko. Kiek pravėręs duris vaikinas aiškiai pamatė mergaitę. Ji stovėjo su lazdele rankose. Gerai įsižiūrėjęs velsietis atpažino, kad tai yra ta pati mergiūkštė, kuri nuolat susimauna per transfigūraciją. Juk ji paniškai bijo Greywindpalaikio, ar ne? paklausė savęs ir kilstelėjo antakius. Į galvą šovė mintis. Vaikinas plačiau atidarė duris ir apsižvalgė.
- O, labas, gerai, kad tave radau, - kuo rimtesniu balsu ištarė Dafydd. Buvo nelengva, nes labai norėjosi juoktis. - Mane atsiuntė profesorius Greywindas, jis ieško tavęs.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Fiadh jau buvo išsitraukusi užrašus, kuriuose ketino susirasti kerus, kuriuos galėtų praktikuotis. Puikiai žinojo, kad tų kerų yra tiek, kad ji nespės visko išmokti net iki VSMT egzaminų, ką jau kalbėti apie tuos, kurie laukia vos po kelių mėnesių...
Vis dėlto neįdėjus pastangų egzamino išlaikyti iš viso neįmanoma. O tada mamytė jau nebūtų itin patenkinta. Aišku, ji nebus patenkinta bet kokiu atveju, nebent grifiukė gaus visus "Nuostabiai" pažymius. O tai tikrai nebuvo įmanoma. Pagrindinė to priežastis buvo pono Džeimso Greywindo egzistavimas šiame pasaulyje.
Ir vėl šiaurės airė grįžo mintimis prie jo. Savaime aišku, tai ir vėl sukėlė baimę ir norą verkti. O tada jau mokykis nesimokęs, nieko gero iš to nebus. Akyse pradėjo kauptis ašaros. O juk ji tik norėjo pasimokyti! Kodėl visada turi viską sugadinti? Apmaudžiausia buvo tai, kad nebuvo, ko kaltinti, tik save pačią.
Šviesiaplaukė stovėjo nusisukusi nuo durų ir bandė tramdyti ašaras. Ir tada išgirdo, kaip tos durys atsidarė. Tiesą sakant, pirmiausia ji pagalvojo, kad tai jos minčių objektas, pamatęs ją vaikštančią ir nusprendęs nubausti. Fiadh staigiai atsiduso. Ne, tai nebuvo Džeimsas Greywindas, bet vaizdas nebuvo daug malonesnis. Dafydd... pagalvojo mergaitė pamačiusi ryškiai ryžus plaukus.
Išgirdusi keistai draugiškus klastuolio žodžius Fiadh vos neapalpo.
- Ko jam iš manęs gali reikėti? - tyliai ištarė ji. Labai tikėjosi, kad Dafydd šito klausimo neišgirs. Absoliučiai nesinorėjo eiti iš šitos klasės. Jai reikėjo mokytis. Tuo labiau nesinorėjo eiti pas tą pabaisą profesorių, kuris turbūt yra pasiruošęs ją nuskalpuoti! Tik įdomu, už ką. Už tai, ką ji pridirbo per praėjusią pamoką? Na, taip, tada reakcijos beveik nebuvo. Už blogai padarytus namų darbus? Kiek pamena, ji transfigūracijos iš viso nedarė. Tarsi aš esu vienintelė, kuri neatlieka namų darbų! beviltiškai pagalvojo šiaurės airė.
Ji žvilgtelėjo į Dafydd. Tas atrodė visiškai rimtas ir kantriai laukė, kada gi grifiukė teiksis eiti kartu su juo. O toks ryžaplaukio elgesys sukėlė įtarimą. Fiadh kelias akimirkas žiūrėjo į jo pusę, kol galiausiai ištarė:
- Neisiu.
Ji puikiai suprato, kad jeigu profesorius iš tiesų jos ieško, jai labai rimtai klius. Kita vertus, jeigu Greywindas jos ieško, ji jau yra prisidirbusi. O jeigu tas pabaisa jos neieško, ji eidama kažkur su Dafydd tik apsikvailins. Taip, nė vienas iš variantų nebuvo itin viliojantis. Teko rinktis mažesnę blogybę. Fiadh priėjo prie vieno dulkino suolo ir atsisėdo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Dafydd vos nepradėjo kvatoti. Nesuprato, ar jam tik pasirodė, ar tai buvo tiesa, tačiau susidarė įspūdis, kad mergužėlė tuoj nusivers nuo kojų. Vaizdelis buvo tikrai vertas pamatyti! Ji kažką suburbėjo po nosimi, tačiau klastuolis neišgirdo. Tiesa, tarėsi įsivaizduojąs, ką ji sako. Tikriausiai tai buvo ir taip gana akivaizdu.
Velsietis kantriai laukė, kada gi grifė teiksis eiti su juo. Tiesą sakant, jis nė neįsivaizdavo, ką darys, kai jiedu išeis iš kabineto. Suplanavo tik ją išgąsdinti. O ką daryti paskui? Nuvesk prie jo kabineto ir nustebk, kad dingo. Tegul laukia piktdžiugiškai pasiūlė sau raudonplaukis.
Jam jau beveik nusibodo laukti, kol ta mažė nustos į jį spoksoti. Ir tada sulaukė atsakymo, kuris, reikia pastebėti, jį gerokai pribloškė. Dafydd taip nustebo, kad net nežinojo, kaip į tai atsakyti.
Kita vertus, toks atsakymas privertė susimąstyti. Juk jeigu ji ignoruotų tikrą profesoriaus Greywindo kvietimą, būtų negerai. Jai pačiai. Ir ji tikrai turi tą žinoti. Pakankamai dažnai prisidirbdavo per pamokas. Negi jau geriau yra dar labiau užrūstinti tą profesorių negu eiti koridoriumi su juo, Dafydd? O galbūt klastuolis tiesiog yra toks nepatikimas? Ką ji, po velnių, apie mane žino? pasipiktino velsietis. Pajuto, kaip viduje pradeda virti.
- Na ir neik! - rėžė vaikinas, nors suprato, kad toks pykčio protrūkis gali tik įrodyti mergužėlei, kad pakvietimas nebuvo rimtas. Buvo apmaudu. Juk jis ramiai atėjo ir pasakė ištisą sakinį. Ar net du. Kaip normalus žmogus - ne tas, kuris su visais iš eilės pykstasi. Negi jis turi tokią blogą reputaciją, kad niekas juo nepasitiki? Net ir eilinė ir iš pažiūros ne itin protinga mergaitė?
Tokios mintys davė peno itin rimtiems apmąstymams. Vėl sukirbėjo mintis apie "poreikį pasikeisti". Kita vertus... Juk dabar niekas nepatikėtų, kad Dafydd iš tiesų yra geras ir malonus žmogus, net jeigu vaikinui pavyktų tokiam būti. Visi garantuotai manytų, kad jis tik apsimeta. O kodėl man turi rūpėti, ką galvoja kažkokios kvailos mergiūkštės? iškėlė sau klausimą velsietis. Dabar labiausiai jam reikėjo pabūti vienam ir tikrai gerai viską apmąstyti. Deja, reikalas čia dar nebuvo baigtas. Vaikiną pagavo azartas: reikia kažkokiu būdu priversti šitą blondinę nukeliauti iki transfigūracijos kabineto. Klastuolis ramiai įėjo į kabinetą ir uždarė paskui save duris.
- Tavo vietoj aš labai rimtai apgalvočiau tokį apsisprendimą, - ištarė jis.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Tikriausiai to ir reikėjo laukti. Dafydd supyko. Tai įtikino grifiukę, kad jos sprendimas buvo teisingas. Jeigu jis iš tiesų būtų pasiųstas to žmogaus, taip nepyktų. O ko čia pykti? Tik normaliai pasiklaustų, kodėl. Ar bent jau taip pasielgtų bet kuris normalus asmuo įtikinėjo save Fiadh. Kita vertus, tikriausiai visa mokykla žinojo, kad Dafydd Carwyn Llewellyn tikrai negalima apibūdinti kaip "normalaus asmens". Tad gal vis dėlto...
Fiadh ir vėl apniko abejonės. Mergaitė sunkiai atsiduso.
- Ko rėkauji? - galiausiai paklausė ji kaip galėdama drąsiau. Taip tikrai nesijautė, bet nenorėjo leisti ryžajam vaikinui suprasti, kaip jaučiasi.
Šiaurės airė sėdėjo suole ir nieko nedarė. Tikriausiai Dafydd galvojo, kad ji mąsto, ką daryti su šiuo kvietimu. Tačiau penkiolikmetės galva buvo užimta daug svarbesniais dalykais. Ji svarstė, kokius kerus pirmiausia mokytis. Ir tada sugalvojo: jai labai sunkiai sekėsi juoko kerai. O čia turi porininką, su kuriuo galės tuos kerus išbandyti. Tikriausiai niekas Hogvartse nėra girdėjęs Dafydd juokiantis. O jeigu ir girdėjo, tai greičiausiai tam žmogui nereiškė nieko gero. Puiki proga tą pakeisti.
Fiadh tarsi nebekreipdama dėmesio išsitraukė iš kuprinės vadovėlį. Rankove šiek tiek nubraukė dulkes nuo stalo ir pasidėjo knygą ant jo. Tereikėjo susirasti sąsiuvinį, kuriame buvo visa reikalinga informacija apie reikalingą burtažodį.
Lyg tyčia beieškodama sąsiuvinio ji rado kažkokį seną transfigūracijos namų darbą. Ant jo buvo parašyta didelė S. Fiadh pajuto, kaip virpa lūpa. Lyg tyčia tuo momentu ji išgirdo Dafydd perspėjimą. Labai norėjosi atšauti ką nors pikto. Deja, šiuo metu buvo daug svarbiau kažkaip neapsiverkti. Ji ir šiaip nemėgo to daryti prieš žmones. O čia dar tuoj apsiašaros prieš šitą asmenį!
Šiaurės airė pradėjo dar atkakliau raustis kuprinėje. Beveik sukišo galvą į ją. Žinojo, kad atrodo kvailai, tačiau tai buvo vienintelis būdas bent šiek tiek pasislėpti. Vaikino perspėjimą ji paprasčiausiai ignoravo - jautė, kad jeigu išsižios, balsas neskambės tvirtai, o ašaros tą pačią akimirką pasileis upeliu.
Fiadh besirausdama kuprinėje atsargiai metė žvilgsnį į kabinete vis tebesantį klastuolį. Nepanašu, kad jis ketina kur nors greitai eiti. Grifiukė susiraukė.
- Niekur aš su tavim neisiu, gali palikti mane ramybėje, - bandė piktai pasakyti ji, tačiau balsas labai virpėjo. O ašaros, atrodo, savo tikslą pasiekė: žmogus jų nebesulaikė, tad nieko nelaukdamos pasileido visu upokšniu.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Kai tave pagauna azartas, tenka rinktis: arba kovoti su tuo azartu, arba kažkokiais būdais stengtis atlikti tai, ko azartas iš tavęs "reikalauja". Iš pradžių, žinoma, atrodo, kad užduotį tiesiog būtina atlikti. Vis dėlto jeigu to nesiseka padaryti pakankamai ilgai, azartas kartais paima ir išgaruoja.
Apie tai mąstė Dafydd, kai iš grifės susilaukė ne itin draugiško klausimo. Jis, matote, rėkauja?!
- Ak, aš dar net nepradėjau rėkauti, - burbtelėjo klastuolis. Tiesą sakant, jis nė nežinojo, kad Fiadh yra pajėgi užduoti klausimą tokiu tonu.
Kita vertus, po šio klausimo mergiūkštė pradėjo raustis kuprinėje. Argi tai nėra puikus įrodymas, kad tas klausimas buvo jos galimybių riba? Ji dabar garantuotai tik stumia laiką. Laukia, kol Dafydd išsinešdins. Arba kol pavyks nuryti garantuotai jau besikaupiančias ašaras. Arba ir to, ir to.
- Oi, tik nepradėk čia sriūbauti, - griežtai perspėjo velsietis, kai grifiukė sukišo galvą į kuprinę. Tiesą sakant, ją stebėti buvo visai įdomu. Klastuoliui iškilo klausimas: kaip atrodytų išsitiesęs žmogus, kuriam ant galvos yra užmauta kuprinė? Hm... Ar jam teks ir vėl eiti į apsigynimą nuo juodosios magijos ir dar kartą pabandyti supykdyti koledžo vadovą? Apsvarstęs tokią galimybę jis žvelgė, kaip Fiadh padėjo ant stalo kažkokį pergamentą. Buvo be galo smalsu, kas tai. Tai akivaizdžiai nebuvo kažkas malonaus, nes aiškiai matėsi: tuoj tuoj šita verksnė ir vėl paleis dūdas.
Žengęs žingsnį arčiau Dafydd įžvelgė S raidę. Jis kilstelėjo antakius. Ar tai buvo kažkokio namų darbo įvertinimas? Klastuolis atkakliai spoksojo į pergamentą, tačiau niekaip negalėjo suprasti, ar prielaida teisinga. Pasinaudojęs momentu, kai grifės dėmesys buvo sutelktas į kuprinę velsietis priėjo prie stalo ir čiupo pergamentą. Ir tada patenkintas išsišiepė. Taip, tai buvo namų darbas. Tačiau ne bet koks namų darbas, o lyg tyčia transfigūracijos. Panašu, kad dabar planas gali ir išdegti.
Tiesa, mergužėlė sugebėjo dar kartą nustebinti Dafydd. Ji ir vėl piktai jam kažką pasakė! Tiesa, tada visi siurprizai ir baigėsi: Fiadh apsižliumbė.
- Sakiau nepradėti sriūbauti! - riktelėjo velsietis. Tiesą sakant, šiuo momentu jam neberūpėjo priversti grifės keliauti pas profesorių Greywindą. Dabar norėjosi tik sugalvoti ką nors įdomaus su tuo prakeiktu namų darbu ir kuo greičiau nešdintis iš šitos klasės. Tegul ta verksnė virkauja čia viena.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Ak, ir kodėl likimas ją taip skriaudžia? Vargšė Fiadh nuoširdžiai norėjo pasimokyti. Taip, priežastis nebuvo ta, kad ji tikėjosi kažko išmokti. Visų pirma, ji tikėjosi bent kiek įtikti mamai. Vis dėlto ji į šį kabinetą atėjo mokytis. Lyg tyčia iš paskos atėjo ne kas kitas, o Dafydd Carwyn Llewellyn, turbūt bjauriausias šitos mokyklos mokinys... Dabar Fiadh ne tik nebegalėjo mokytis. Ji jautėsi pažeminta ir sugniuždyta. Tikriausiai nebeatsivers vadovėlio iki pat egzamino... Mergaitė buvo tikra: vos tik pasiims į rankas bet kokią kerėjimo knygą, iš karto prisimins šitą klaikų susitikimą.
Dafydd ją vis labiau ir labiau gąsdino. Tiesą sakant, kažkurioje smegenų kertelėje krustelėjo klausimas "kuo jis tave gąsdina?" tačiau likusi smegenų dalis buvo pernelyg įsitempusi, kad Fiadh pajėgtų bent pabandyti atsakyti į tą klausimą.
Grifiukė ilgokai rausėsi kuprinėje. Staiga žvilgtelėjusi į stalą, ant kurio buvo padėjusi namų darbą, šio pasigedo. Labai tikėjosi, kad jis tiesiog nukrito ant žemės, tačiau užteko akimirksnio, kad suvoktų: tas prakeiktas daiktas dabar yra Dafydd rankose.
- Atiduok! - suklykė šviesiaplaukė ašarų plaunamomis akimis. - Tai yra visiškai ne tavo reikalas!
Logiškai mąstant, nieko baisaus neatsitiko. Juk Dafydd neturi draugų. Jis net neturi kam papasakoti, kokia šiaurės airė yra nevykėlė, tesugebanti gauti S. Be to, net jeigu jis ir pasakotų, kažin ar atsirastų bent vienas nustebęs žmogus. Jos nuolatiniai susimovimai per transfigūraciją jau tapo mokyklos legenda. Ar bent jau taip atrodė pačiai grifiukei.
Vis dėlto leisti, kad šitas ryžas bernas taip įžūliai spoksotų į jos prastą namų darbą? Ne, to nebuvo galima leisti. Grifiukė pašoko ir priėjusi prie klastuolio bandė ištraukti namų darbą jam iš rankos. Nebuvo keista, kad tą padaryti nebuvo lengva.
- Atiduok! - dar kartą suklykė Fiadh, visiškai nebevaldydama ašarų. Dafydd neatrodė nusiteikęs padaryti būtent taip. Šiaurės airė piktai stumtelėjo gerokai tvirtesnio sudėjimo vaikiną ir atsisėdo į tą patį suolą, iš kurio ką tik buvo pakilusi. Suprato, kad šios kovos nelaimės. Ji pasidėjo galvą ant suolo ir net nebesistengė suvaldyti ašarų. Iš šono buvo galima matyti tik krūpčiojančius mergaitės pečius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Fiadh o Ceallachain »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Dafydd patenkino savo smalsumą: sužinojo, kad S raidė, kuri puikavosi ant pergamento lakšto, buvo transfigūracijos namų darbo įvertinimas. Nebuvo jokios kitos priežasties, dėl kurios jam reikėtų to daikto. Būtų galima paprasčiausiai jį atiduoti šitai verksnei. Na, tegul turisi, o jam kas? Ir pats ne vieną tokį turėtų, jeigu vargintųsi atlikti namų darbus.
Vis dėlto ta nepakenčiama ašarų liūtis privertė klastuolį ir toliau laikyti pergamentą rankose. Vien dėl to, kad mergiūkštė yra šleikščiai nepakenčiama. Tad kodėl jis turi maloniai elgtis? Ji vaikiną erzina kur kas labiau!
- Nagi, nustok klykusi, - piktai atsiliepė raudonplaukis. Tiesą sakant, besiskeryčiojanti blondinukė atrodė kiek juokingai, tačiau velsietis stengėsi iš jos nesijuokti: juk taip įsiskaudinusio žmogaus negalima dar labiau skriausti, ar ne? Jis mindžikavo ir svarstė, ką gi jam dabar daryti. Pergamento atiduoti nesinorėjo. Išeiti su visu pergamentu irgi nesąmonė. Bet likti čia ir klausyti visų šitų klykavimų? Tiek kantrybės raudonplaukis neturėjo.
Kai gerokai žemesnė Fiadh bandė atimti prakeiktą namų darbą iš Dafydd rankų, jis nesusilaikė. Pradėjo garsiai prunkšti. Tai atrodė taip juokingai, kad velsietis suprastų: buvo tikrai verta ateiti į šitą kabinetą. Galima netgi ir klyksmus pakentėti. Grifiukė atrodė labai juokingai.
- Neatiduosiu! - neką tyliau negu mergaitė riktelėjo Dafydd. Jis susimąstė, kad kas nors einantis pro šalį gali išgirsti šūkavimus, tačiau stengėsi apie tai negalvoti. O tu dieve atsiduso velsietis. Ir iš kur atsiranda tokių verksnių? Juk ji jau tikrai ne pirmame kurse!
Kai Fiadh vaikiną stumtelėjo, tas apsimetė esąs be galo įžeistas.
- Kaip tu taip gali?! Ko čia stumdaisi?!
Vis dėlto ir pats suprato, kad tai atrodo kiek juokingai. Tad Dafydd tik nutilo ir žiūrėjo į suolą grįžusią mokinę. Ji atrodė daugiau nei apgailėtinai. Galiausiai klastuolis neteko kantrybės ir nutrenkė garsųjį namų darbą ant suolo priešais Fiadh. Jeigu mergaitė būtų pakėlusi akis, ko gero, būtų dar graudžiau apsiverkusi, nes Dafydd nesugebėjo nuslėpti paniekos. Jis žiūrėjo į sriūbaujančią mergaitę ir nesusilaikęs paklausė:
- Kas tau negerai su galva? Juk esi Grifų Gūžtoje. Be to, tikrai nesi jaunesnė negu kokia ketvirtakursė. Ko čia žliumbi dėl kiekvieno šūdo?
Buvo smalsu, ar mergaitė teiksis atsakyti, ar ne. Dafydd įtarė, kad gali tekti palūkėti, tad nuėjęs atsisėdo į gretimą suolą. Nenuleido nuo verksnės akių ir pasiruošė kantriai laukti.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Mokykloje buvo daug žmonių, kurių Fiadh bijojo. Pirmoje vietoje, savaime suprantama, buvo Džeimsas Greywindas. Tačiau pabaisų čia buvo ir daugiau. Vis dėlto Dafydd sąraše taip pat užimtų itin garbingą vietą. Ypač dabar, kai, atrodo, specialiai kankina mergaitę.
Maža to, jis dar ir juokiasi! Kai klastuolis suprunkštė, Fiadh suvokė, kad atrodo itin juokingai. Deja, ji nieko negalėjo padaryti. Ašaros tikrai nebuvo pasiruošusios išeiti atostogų. Vis dėlto kai ryžaplaukis užklykė, grifiukė kelioms akimirkoms sustingo. Ji spoksojo į jį, bet ašaros netrukus priminė apie save.
- Kad tu žinotum, koks esi šlykštynė... - norėjo užrikti Fiadh, tačiau jau nebeturėjo jėgų, tad sumurmėjo tai itin tyliai. Ir tada klastuolis tik patvirtino šiuos žodžius. Kai jis pradėjo apsimetinėti esąs be galo įžeistas, grifiukė pamanė, kad tuoj apsivems nuo šito žmogaus egzistavimo. Deja, šiuo metu jai labiau rūpėjo pagaliau nustoti verkti, mat tai vis dar atrodė misija neįmanoma.
Kurį laiką ji tiesiog kūkčiojo, kai išgirdo trenksmą. Pakėlusi akis pamatė prakeiktą pergamentą ir skubiai griebusi jį įgrūdo į kuprinę. Puikiai žinojo, kad tokius namų darbus reikia gerai peržvelgti ir suprasti, kodėl gavo būtent tokį įvertinimą. Vis dėlto ji buvo tikra: vos tik pareis į koledžo bendrąjį kambarį, pergamentas atsidurs ugnyje. Ji tikrai nebenorės žiūrėti į tą prakeiktą S raidę. Tai, savaime aišku, nepadės jai išlaikyti transfigūracijos egzamino. Ir tada mama tikrai nebus patenkinta...
Tokios mintys dar labiau sugraudino šviesiaplaukę. Neatrodė, kad tai gali būti įmanoma, tačiau netrukus ji sriūbavo dar labiau. Gerai, kad neturėjo laiko net pažiūrėti į kitą mokinį šioje klasėje.
Bet klausimą vis dėlto išgirdo. Ir girdėjo, kaip jis atsisėdo. Įtarė, kad sėdi ir laukia, kada ji ką nors atsakys. Šito daryti visiškai nesinorėjo, tad mergaitė net nesistengė sutramdyti ašarų, kad galėtų atsakyti į klausimą. Ji planavo išsiverkti ir tada tiesiog išeiti iš kabineto. Ką gi, teks pasimokyti kur nors kitur. Ji ir vėl bus praradusi galimybę gerai pasipraktikuoti. Labai nesinorėjo to daryti Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje: ten nuolat pilna žmonių ir, ko gero, visi tik ir spoksos, kaip ji susimauna. Ne, geriau jau dabar nebesimokyti, o kitą kartą susirasti slaptesnę vietelę. Kad ir kambarį iki pareikalavimo.
Fiadh sėdėjo tame pačiame suole ir verkė. Stengėsi apie nieką negalvoti, tačiau net ir tai jai nesisekė.