0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #75 Prieš 5 mėnesius »
Apie kurią profesorę eina kalba? Tai galėjo būti arba direktorė, arba profesorė Keit. Kadangi Auriui atrodė, kad Eion nenori minėti jos pavardės neklausė.
- O nuo ko prasidėjo jūsų nesutarimai? Gal būtų galima viską išspręsti? Gal jums reikia pasikalbėti ir bus geriau. - Mėgino išklausti.
O toliau apėmė įvairūs jausmai. Liūdesys ir gailestis. Ir baimė, kad ką nors padarys dar blogiau.
Eion ir buvo ypatingas. Pasidarė toks laikui bėgant. Dėl jo lakstė gatvėmis, ieškojo, nervinosi. Patyrė lūžį savo mintyse. Po to, kai Eion pabėgo ir vėl atsirado juk bandė išmesti vaikus ir visus sau iš galvos. Bet einant laikui suprato, kad nei nori to, nei jam to reikia. Dabar niekaip negalėtų tiesiog pamiršti šito vaikinuko.
- Eion, dėl to, kad neįspėjau dėl Erkos anksčiau aš atsiprašau. Tai labai svarbu. Bet tiesiog. Aš nesugalvojau kaip ir kada apie Erką papasakoti. Norėjau ir noriu tau padėti, nes man rūpi. Rūpi tu, Erka irgi. Rūpi ir Timotis. Ir kiekvienas iš jūsų man yra ypatingas. Žmogų ypatingu padaro prisiminimai, kartu leistos akimirkos, visokie įvykiai. - Balse buvo justi švelnumas, turbūt taip dar niekada su juo nekalbėjo. - Eion, žmonės nori jaustis mylimi ir svarbūs kažkam. Kitaip jie jaučiasi labai vieniši. Tu, kaip ir kiekvienas to nori ir tikiesi. Suprantu. Nesitikėjai, kad kartu gyvens Erka, o dar atsirado Timotis. Bet niekas neišstums tavęs iš mūsų ratelio. Aš visai nenorėčiau tavęs palikti. - Pasirodžius ašaroms berniuko akyse norėjo kažkaip užtvirtinti savo žodžius. Paguosti jį. Uždėti ranką ant peties ar apkabinti ir pasakyti, kad tikrai jo nepaliks vieno. Kad daugiau jis nebus vienas. Bet pabijojo, kad taip jie nutols dar labiau.
- Eion, tu nori turėti šeimą. Nori būti kažkam reikalingas, mylimas. Norėčiau pabandyti tau suteikti visa tai. Aš tikrai nenoriu tavęs skriausti ar šaipytis. Nenoriu jokių skolų iš tavęs. Tikrai neturiu tokių ketinimų. - Dėl Erkos buvo liūdna. Gal ji bijo, kad atsiradus namuose Eion ir gal net Timočiui pasidarys nereikalinga. Gal jaučiasi vieniša. Gal reiktų ir su ja pasikalbėti.
-
Erka turi savo charakterį. Kartais pasako kažką grubesnio ar padaro. Ji man niekada nesakė kažko blogo apie tave. - Tie knisiai. Toks keistas sutapimas. Nejau Erkai jau taip baisiai tai užkliuvo. Reiktų rimtai pakalbėti su ja apie viską.
- Ar tu žinai,kad ji kažkam pasakojo, jog gyveni pas mane?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #76 Prieš 5 mėnesius »
Ne. Apie profesorę Keit jis tikrai daugiau nekalbės. Ji ir taip viską sugriovė.
- Aš nenoriu su ja kalbėtis. Ir nenoriu apie ją kalbėtis, - atsakė Eion. - Apie ją pasakiau tik todėl, kad man taip lengviau paaiškinti, kodėl negaliu jumis pasitikėti.
Jis kalbėjo pernelyg atvirai. Bet todėl ir prašė ateiti, ar ne? Tai, kad profesorius Senkleris neignoravo kvietimo, reiškė labai daug. Be galo reikėjo patikėti šituo žmogumi. Kažkaip įtikinti save, kad jis tikrai geras. Jam pradėjus šnekėti Eion stengėsi išgirsti viską, ką jis sako. O gal ir daugiau. Tai, deja, nebuvo taip paprasta.
- Aš nenoriu, kad jūs atsiprašinėtumėte, - nuoširdžiai ištarė Eion. Tai buvo tiesa. Jam reikėjo kažko kito, tik tai sudėti į žodžius buvo pernelyg sudėtinga. Kai profesorius Senkleris praktiškai įgarsino mintis, pasidarė baisu. Taip, berniukas kaip tik to ir norėjo. Jo didžiausias troškimas buvo bent kartą gyvenime pavartoti žodį "tėti". Ir, kad ir kaip baisu tai pripažinti net sau, profesorius Senkleris buvo artimiausias tam, ką jis būtų galėjęs įsivaizduoti kaip tėtį.
Eion atsistojo ir neryžtingai priėjo prie mokytojo. Žinojo darantis klaidą. Labai panašiai pasidavė jausmams ir tada, kai galvojo, kad profesorė Keit gera. Bet dabar viskas buvo kitaip. Profesorius Senkleris jam suteikė namus. Gal kada nors pavyks patikėti, kad išties padarė tai dėl to, kad norėjo padėti.
- Jūs teisus, - tyliai ištarė Eion. - Aš noriu būti reikalingas. Aš noriu mamos ir tėčio.
Sukaupęs visą drąsą apkabino profesorių, bet iš karto paleido ir atšoko.
- Atsiprašau, - neramiai pasakė. Už viską labiau norėjo, kad jis dabar sulaužytų pažadą neliesti ir apkabintų. Tėviškai apkabintų ir padėtų pasijusti geriau. Bet to paprašyti neišdrįs niekada gyvenime.
- Taip, Erka man pati pasakė, - atsakė į dar vieną klausimą. Bet dabar apie ją kalbėti nebenorėjo. Svarbiau buvo išsiaiškinti, ar profesorius Senkleris tikrai gali užpildyti tą paauglio gyvenime žiojinčią skylę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #77 Prieš 5 mėnesius »
- Gerai Eion. Bet jei kada apie tai norėsi pasikalbėti, tai mes galėsime tai padaryti. - Nespaudė jo kaip visada.
- Bet tave tai suglumino,  nepatiko, kad nepasakiau tau visko iš kart. - Auris dar nežinojo kaip viskas išsispręs. Su Erka pasirodo irgi dar nėra taip paprasta. Ir jis galėjo ją dėl to suprasti. Bet jie pasikalbės. Būtinai.
Eion atsistojo. Priėjo prie jo. Auris negalėjo patikėti, kad tai įvyko, bet berniukas jį apkabino. Jam tikrai labai reikėjo kito žmogaus. Tą akimirką Auris pamanė, kad gal visgi gerai, jog pavasarį nepaliko visko tvarkyti direktorei. Taip. Dabar įgavo dar daugiau atsakomybės. Bet galbūt pavyks šito vaiko gyvenimui suteikti pilnumo. Jei tik jiedu susitaikytų su Erka. Pamanė.
Eion greit pasitraukė. Ėmė atsiprašinėti. Auris turbūt pirmą kartą gyvenime pamanė, kad jo likimas tiesiog toks turėjo būti. Turėjo turėti tokią praeitį, vaikystę, kad atsidurtų šioje akimirkoje. Turbūt pirmą kartą nebejautė pykčio dėl savo praeities. Juk jei jos nebūtų, tai ir šios akimirkos turbūt nebūtų. Ir Erka turbūt neturėtų namų. Auris nematytų vienišų vaikų. Jam turbūt jie labai smarkiai tiesiog nerūpėtų.
- Viskas gerai Eion. - Pasakė ir atsargiai vėl jį apkabino. Nors pažadėjo neliesti. Bet Eion juk tebestovėjo šalia. Todėl galbūt šį kartą neturėjo laikytis to pažado.
- Žinau, kad dar bijai, kad dar nežinai ar manimi pasitiki. Yra visokių kitokių sunkumų. Nebus lengva. Bet Eion, jei norėsime mes tuos sunkumus pereisime. Šeimose tokių sunkumų irgi būna. Viskas bus gerai.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #78 Prieš 5 mėnesius »
Ne, apie profesorę Keit tikrai nešnekės, tik profesoriui Senkleriui to nepasakė. Jautėsi pernelyg sutrikęs, kad iš viso ką nors sakytų.
- Taip. Nepatiko, - šito slėpti nebuvo prasmės. Bet dabar norėjosi, kad profesorius suprastų: tai ne jo kaltė, kad Eion kažkas nepatiko. Jis neturi teisės pykti. - Bet tai mano problema. Jeigu padėjote man, turbūt normalu, kad padėjote ir jai. Man tik nepatinka, kad ji visiems pasakoja...
Netrukus viskas pasikeitė. Profesorius Senkleris išgirdo nebylų prašymą, kurio įgarsinti klastuolis nė už ką nebūtų išdrįsęs. Apkabintas Eion įsitempė, tačiau pavyko nenusipurtyti ir neatsitraukti. Buvo keistai gera. Nepažįstamai gera. Tik pats dar kartą kito žmogaus apkabinti neišdrįso. Tėti... mintyse ištarė. Išbandė šio žodžio skambesį. Atrodė, kad nesuklydo, tik, žinoma, garsiai to nepasakė. Bet norėjo žengti žingsnį į priekį, todėl neatsitraukęs nuo profesoriaus ištarė:
- Auri? - nežinojo, ką nori pasakyti. Turbūt tiesiog troško pabandyti kreiptis į jį vardu. Pavyko, nors ir buvo labai nejauku. Po ilgokos tylos pratęsė: - Knisiui reikia vardo. Aš nenoriu jo vadinti Auriu trečiuoju...
Čia turbūt reikėjo pasakyti kažką prasmingesnio, bet pokalbis ir taip jau pakrypo visai neplanuota linkme. Eion stipriai užsimerkė ir taip ir stypsojo nekrustelėdamas.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #79 Prieš 4 mėnesius »
Reikės su Erka pakalbėti. Tai jau buvo nuspręsta. Na o šiuo vakaru negalėjo atsistebėti.
Jautė, koks Eion įsitempęs. Bet kadangi pirmą kartą po tiek laiko pavadino jį vardu nutarė, kad galbūt pasielgė teisingai. Pasijuto kažkam labai reikalingas. Tas jausmas patiko.
- Matai, tikrai gali mane vadinti vardu. Viskas gerai. - Įsivyravo tyla. Auriui tai buvo panaši akimirka kaip tada bibliotekoje, kai vienas kitam padavė ranką. Dabar tik norėjo kažkaip sutaikyti Erką ir Eion. Juk jie visi galėtų taip puikiai gyventi. Visi kartu.
- Tai ir nevadink. - Nusišypsojo. Jam ta mintis visai patiko. Dar betrūko Aurių dinastijos. Pagalvojo.
- Gal tavo knisius turi kokią savybę? Gal jam kas nors patinka ar jis kažką daro? Gal gali jam suteikti vardą pagal kažkokią savybę? - Jis atsitraukė nuo Eion. Nes bijojo, kad berniukui tiesiog gali būti per daug artumo. Nenorėjo dabar visko sugriauti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #80 Prieš 4 mėnesius »
Auri, Auri, Auri... mintyse kartojo Eion. Pratinosi prie šito vardo. Žinojo niekur nebepabėgsiantis nuo profesoriaus Senklerio (Aurio!). Kita vertus, dabar visai ir nebenorėjo kažkur nuo jo bėgti. Puikiai žinojo, kodėl pernai taip priešinosi. Suprato, kodėl po kelionės su profesore Keit (tik jau nė už ką ne Roma) dingo nieko nepasakęs. Bet dabar viskas buvo kitaip. Negali sakyti, kad pasitikėjo profesoriumi, bet baimė buvo mažesnė. Tą supratęs pasimuistė taip prašydamas paleisti. Auris supras. Privalo suprasti, kad tai nieko blogo.
- Auri, - šį kartą ištarė balsu. Daugiau nieko nepridūrė. Norėjo išgirsti save tariant tą vardą.
Ir profesorius atsitraukė. Eion nedrąsiai pakėlė į jį akis. Keista kalbėti apie knisių. Jį padovanojo būtent Auris, o iki gaudamas augintinį pats Eion spėjo ir įsižeisti.
- Jis nemažai miega, - kiek pasvarstęs atsakė. Tai buvo tiesa. Klastuolis planavo nusivesti augintinį į magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką, bet dažnai jo nepažadindavo. - Bet vardas Miegalius nėra įdomus. Aš nežinau...
Atrodė, kad pridarė problemų, kur jų nėra. Argi sugalvoti augintiniui vardą taip jau sunku? Bet, pasirodo, sunku. Tuo labiau, kad nei paršelis, nei varlės vardų neturėjo.
- Aš nežinau, - pakartojo Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #81 Prieš 4 mėnesius »
Auris pagalvojo kiek. Daug miegantis knisius. Kaip keista.
- O ar jį domina blizgūs dalykai? Šiaip jis judrus? - Kad tik nebūtų susirgęs. Nors, gal tiesiog jis mažas ir jam reikia miego. Tada šį tą sugalvojo. ir pasiūlė.
- Gal tu jį pavadink Sidu? Žinai tą personažą tinginį iš Ledynmečio? Jis irgi mėgsta pamiegoti. Bet šiaip yra labai judrus, visur įsivelia. Visai kaip ir knisiai, kurie gali prikrėsti išdaigų. - Manė, kad žiobarišką filmuką Eion turėtų žinoti. Juk vaikų namuose būdavo televizoriaus kambarys vienas ar bent du.
Rinkti tam padarėliui vardą kartu atrodė geras dalykas. Daryti tokius paprastus dalykus buvo smagu, tai turbūt turėtų suartinti žmones. O to tikrai reikėjo. Nors Eion ir gyveno pas jį per atostogas dar negalėjo pasakyti ką berniukas mėgsta ir ko nelabai. Nes jų pokalbiai namie buvo sukaustyti. Bet šis vakaras gal padės ir viskas bus geriau.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #82 Prieš 4 mėnesius »
Kalbėtis apie knisiaus vardą buvo keista. Tai buvo toks paprastas dalykas, o apie tokius pavykdavo pasikalbėti nebent su Gruode. Ne visada, žinoma. Prisiminęs susirašinėjimą nuodų ir vaistų pamokoje vis dar pašiurpdavo. Ir kam jis tai darė? Tik išgąsdino draugę, o naudos jokios. Bet dabar galėjo galvoti apie smagesnius dalykus.
- Jam labai patinka blizgučiai, - atsakė. Galvojo, kad tai patinka visiems knisiams, bet nenorėjo to sakyti. Buvo nejauku. - Filmukas girdėtas, bet nesu matęs. Gal ir gerai. Sidas...
Pakartojo tą vardą kelis kartus ir įsivaizdavo savo augintinį. Lyg ir tiko. Bėda ta, kad Eion dar nenorėjo eiti sau. Norėjosi dar pasikalbėti. Taigi jis grįžo ant kėdės ir ilgokai mąstė. Auris turbūt per tą laiką pradėjo savęs klausti, ar pokalbis baigtas, bet pagaliau į galvą atėjo mintis. Jis dar turi ką pasakyti.
- Auri, - neužtikrintai kreipėsi. Prie šio vardo tikrai dar reikės priprasti. - Aš... Aš jumis nusivyliau. Per gimtadienį. Pamaniau, kad nepadovanosite man knisiaus, o taip ilgai kaupiau drąsą jo paprašyti. Ir dar Timotis. Bet jūs juk nenorėjote man blogo, ar ne? Aš... Atsiprašau. Už...
Nežinojo, už ką atsiprašo, tad to taip ir nepasakė. Gal už bjaurų elgesį per profesoriaus Senklerio pamokas. Gal už nusivylimą. O gal už tai, kad profesoriui teko juo rūpintis.
- Ir ačiū, - po kiek laiko gerokai tyliau pridūrė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #83 Prieš 4 mėnesius »
- Tai tada gerai. - Bent jau neserga. Būtų labai gaila, jei gyvūnėlis susirgtų.
- Jei tinka, tai gerai. Bet kada galėsi sugalvoti kokį kitą vardą.  - Eion sugrįžo ant savo kėdės. Tylėjo. Auris tos tylos nepertraukinėjo. Kadangi Eion dar sėdėjo savo vietoje ir atrodo neskubėjo išeiti, Auris irgi nesijudino. Galbūt berniukas norėjo dar apie ką nors pasikalbėti. Todėl nutarė kiek palaukti. O jei tyla nenutrūks, pats sugalvos ko paklausti.
Ir visgi Eion pertraukė tylą.
- Ta dieną buvo tavo gimtadienis. Visi per gimtadienį norėtų dėmesio sau. Viskas gerai Eion. Iš kur tu galėjai žinoti atkeliaus knisius ar ne. Tikrai nenorėjau kažko blogo. Tiesiog tuo laikotarpiu viskas labai pasikeitė ir mano gyvenime. Nes sužinojau apie Timotį. Bet mes dar turėsim smagių dienų ir švenčių. Ateis Kalėdos ir kitas tavo gimtaidienis. Turėsim dar daug smagaus ir gražaus laiko.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 676
  • Taškai: 213
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #84 Prieš 4 mėnesius »
Žinoma, jis kito vardo savo knisiui negalvos, bet nieko apie tai nesakė. Tik linktelėjo ir kelis kartus mintyse pakartojo profesoriaus pasiūlytą vardą. Jis visai tiko, ir knisiui patiks. Na, turės patikti, nes pasirinkimo čia nebus.
Netrukus Auris pradėjo kalbėti. Tarsi teisintis. Galbūt tai ir darė, tik Eion nuo to nepasidarė smagiau. Dabar jis suprato: norėtų Kalėdas ir kitą gimtadienį praleisti tik su šiuo profesoriumi. Jam reikėjo tėčio, tačiau visai nereikėjo nei brolio, nei sesers. Norėjo būti svarbiausias, o ne nuolat peštis dėl dėmesio. Bet taip niekada nebus. Timotis ne tik labai mažas, bet dar ir Aurio brolis. Jis svarbesnis už visokius įnamius. O štai Erka jam tikrai neduos ramybės. Ji jau galėtų pradėti kurti savo gyvenimą, bet turbūt to nedarys. Liks Aurio namuose tol, kol Eion neapsikentęs ir vėl pabėgs. Pasidarė smalsu, ar ji žino apie praėjusių metų vasarą. Tikėjosi, kad ne.
- Ačiū, profesoriau, - staiga vėl pasidrovėjo kreiptis vardu klastuolis. Dar kiek pasėdėjo, bet suprato, kad nebeturi ką pasakyti. Likti čia ir tylėti būtų labai jau nejauku, taigi jis atsistojo.
- Aš jau eisiu, - sumurmėjo berniukas ir neskubėdamas paliko kabinetą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #85 Prieš 4 mėnesius »
Labai tikėjosi, kad šitas pokalbis pagaliau pralaužė ledus. Na, šiandien išties viskas buvo kitaip nei vasarą ar bet kada kitą kartą. Ir nors Eion vėl kreipėsi į jį formaliai pirmas žingsnis vis tiek jau buvo žengtas.
- Iki Eion. - Berniukas išėjo. Auris irgi atsikėlė. Dėkojo dievams, kad jie nesusipyko, kad tas pokalbis apie pinigus nevirto dar vienu nepasitikėjimo pilnu kivirču. Kad jiems gal išėjo vienas kitą bent jau kažkiek suprasti.
Auris išėjo iš to kabineto. Reikėjo pasiimti Timotį iš ligoninės. Paguldyti jį miegoti ir sėsti taisyti mokinių darbų. Šiandien iš jų gavo visą krūvą rašinių. Šiandien viskam tam turėjo energijos. Jos suteikė šis pokalbis.
Kabinetas liko tuštutėlis ir tylus. Kaip visuomet beveik ir būdavo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #86 Prieš mėnesį »
Pagaliau viską išsiaiškino, susižymėjo, susirašė. Dabar galės jau atlikti ritualą, kurį turėjo atlikti prieš metus. Senkleris pasikvietė Liną į šį kabinetą per pusryčius. Buvo šeštadienis. Ruduo. Senkleris turėjo laikrodį ir savo užrašus. Laukė jos. Norėjo viską Linai paaiškinti, turėjo jai papasakoti kaip reikės viską atlikti. Turėjo jai būtinai pasakyti, kad mamos neapykanta burtų sukelta, o ne išties joje užgimusi.
Ant stalo jis turėjo dėžutę su laikrodžiu. Kelis daiktus reikalingus ritualui. Tai buvo molis, žvakė, nedidelis peiliukas. Jie pradės šiandien ir per kurį laiką viskas bus pabaigta. Auris dar norėjo paklausti ar tėvas jai rašė apie tai kaip jaučiasi Milda be laikrodžio. Ar labai siautėja ar aprimo. Aišku, kadangi taip seniai jį turėjo, greičiausiai taip paprastai nenusiramins be laikrodžio.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #87 Prieš mėnesį »
Lina šiaip tai surado profesoriaus nurodytą kabinetą. Kadangi čia nebuvo buvusi teko kiek paklaidžioti. Tačiau radusi jį Lina įėjo ir jau rado jos laukiantį profesorių. Eidama ji nežinojo ko tikėtis. Abejojo, kad tai dėl pamokų, būtų galbūt įspėjęs. Bet ji taip pat nežinojo ar tai gali būti ir dėl laikrodžio. Žodžiu atėjo būdama kiek sunerimusi ir smalsi.
- Sveiki, profesoriau. Kodėl mane pakvietėt... Ohhh.- ji sustojo vidurį klausimo pastebėjusi laikrodį.- Ar jau išsiaiškinote, kaip būtų galima panaikinti prakeiksmą?
Paklausė kiek neramiai, bet su lašeliu vilties. Ji norėjo, kad prakeiksmas būtų panaikintas, bet ir bijojo susidurti su mama be jo. Juk buvo prie jos pripratusi ir susitaikiusi. O dabar... Reiks galima sakyti pažindintis iš naujo.  O kas bus jei mama jos vistiek nemėgs. O tas prakeiksmas nebus toks stiprus, o gal jo net išvis nebus buvę, o ji kažką įsivaizdavo... Na tada gyvenimas tęsis kaip buvęs. Nors ir bus liūdna, bent žinosi ko tikėtis. Galvoje pasakė logikos balsas. Ji žvelgė į profesorių kiek išsigandusi ir sunerimusi, bet su viltimi kažką pagaliau išsiaiškinti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1590
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #88 Prieš mėnesį »
- Labas Lina. Prisėsk. Reikės pasikalbėti. - Prašneko pasirodžius mergaitei.
- Taip. Išsiaiškinau. Tai tikrai užkeiktas laikrodis. Dėl jo tavo mama negali pakęsti magijos ir ypač jos pyktis nukreiptas į tave. Kažkas tikrai jai davė šitą laikrodį labai seniai. Kai tu pradėjai lankyti Hogvartsa neapykanta tau dar labiau padidėjo. Aš sunaikinsiu laikrodį bei atsiesiu tavo mamą nuo jo. Ritualas truks gal savaitę, gal ilgiau. Tavo mamai atsigauti irgi reikės laiko. Galbūt, kai jos mąstymo niekas neslėgs ji net prisimins kas jai davė laikrodį. O tą žmogų, kuris taip padarė reiktų perduoti aurorams. - O jeigu tai jo bendrai kada perdavė Linos mamai tą daiktą? Net jis pats kadaise galėjo tą padaryti. Kiek siaubingų daiktų jie yra išdalinę. Tiesa Auris visada buvo labiau verbuotojas kitų, kas dalindavo daiktus. Bet ir pačiam yra tekę visko padaryti. Magų bendruomenė nėra tokia didžiulė ir gali būti, kad jis pažinos žmones kurie kažkodėl sugalvojo kenkti paprastai žiobarų kilmės moteriai. Bet kodėl? Kam ji galėjo užkliūti?
- O ar patėvis tau rašė kaip laikosi tavo mama? Ar labai nesiaučia be laikrodžio? - Paklausė. O tada dar pasakė.
- Lina, dar toks reikalas. Tai juodoji magija. Ir kad aš galėčiau sunaikinti tą laikrodį, jo prakeikimą man reikės tavo kraujo lašo. Nes į tave labiausiai nukreiptas motinos pyktis. - Tai sakyti tikrai nebuvo maloniausias ir jaukiausias dalykas. Bet kitaip jis negalėtų pilnai sunaikinti prakeikimo.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • III kursas
  • *
  • 265
  • Taškai: 195
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #89 Prieš mėnesį »
Linos linksmos nuotaikos blyksnelis, kurį ji turėjo atėjusi užgeso vos ji pamatė laikrodį. Entuziasmui vietą užleido susikaupimas ir rimtumas. Ji buvo pasiryžusi pagaliau viską sužinoti. Kad ir kaip to nenorėjo, bijojo. Bet ji suprato, kad to reik. Tam, kad galėtų pagaliau gyventi ramia širdimi. Na ramesne. Juk vistiek teks taikstytis su mama, o jei ji išties buvo prakeikta ir dabar norės bendrauti tai ir ryšį bandyti megsti. Ji negalėjo sakyti, kad to labai laukė. Bet ji suprato. Suprato, kad jai reik atsakymų. Profesoriui pasakius ji atsitraukė vieną prie mokinių stalo stovėjusią kėdę ir klestelėjo ant jos. Ėmė klausytis profesoriaus. Paaiškėjo, kad šis laikrodis išties buvo prakeiktas.
- Tai ji iš tiesų manęs nekenčia ne dėl mano kaltės...
Sušnibždėjo tyliai. Buvo sunku tuo patikėti. Tiek metų kaltino save. Ir nors šis laikrodis buvo viltis, ji niekada nebuvo pilnai įsisavinusi, kad tai išties tiesa. Kartais atrodydavo, kad išsigalvoja, tenori pateisinti. Ji klausėsi toliau. Skambėjo kiek šiurpokai, bet tai buvo būtina. Bet ji turėjo paklausti:
- O mano mamai viskas bus gerai? Vistiek ji buvo pratusi prie prakeiksmo tiek ilgai. Suprantu, kad jį panaikinti būtina, bet ar staigus panaikinimas jai kažkaip nepakenks?
O tai egzistuoja laipsninis panaikinimas? Gal dar procentinis? O gal išvis taip gerai? Gal tu giliai širdyje nenori panaikinti prakeiksmo? Žinai, kad nenori. Juk tada galėsi ją nuvilti, įskaudinti ir negalėsi pasislėpti už to, kad ji tavęs nemėgsta dėl magijos, brangute. Pašiepė jos smegenys. Ir išties ji kiek bijojo to panaikinimo. Būtinybę tai suprato. Taip. Bet bijojo. Tada atsakė į kitą klausimą:
- Jis rašė, kad paimė, tada, kad ji aktyviai jo ieškojo ir pyko, įtarinėjo kiekvieną namuose. Bet nieko kolkas per ekstremalaus nebuvo. Tiesiog jo norėjo ir reikalavo. Na nebent Edmundas man ko nepasakė. Bet abejoju.
Tačiau išgirdusi kitą profesoriaus pasakymą ji išsižiojo ir pažvelgė į profesorių taip lyg jam būtų išaugę dar dvi galvos. Taip po viena ant kiekvieno peties. Jos akyse atsispindėjo nuostaba ir baimė. Gili baimė. Ji žinojo, kad juodoji magija suktas dalykas, bet šitai skambėjo šiurpiai. Paklausė drebančiu balsu:
- Tai tikrai būtina? Ar man viskas bus gerai? Bet darykim ką reikia. Reikia pagaliau tai užbaigti. Užsitęsė per ilgai. Trylika metų per ilgai.