0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 302
  • Taškai: 26
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #105 Prieš 1 metus »
Profesorius bandė toliau ją įtikinti ar tikriau patikinti, kad Edmundui ji rūpi. Na su šiuo teiginiu ji ginčytis negalėjo. Tiksliau net neturėjo kaip ir to nenorėjo. Labai troško tikėti, kad nors kažkam ji svarbi, kad rūpi, kad yra mylima nuoširdžiai. Ji to troško taip, kad būtų patikėjusi ir melu jei jis atrodytų pakankamai gerai ir būtų ištartas tinkamoje vietoje. Todėl ji nusprendė tuo tikėti. Juk tikrai, Edmundas galėjo ją ignoruoti, pasirinkti mamos pusę. Bet ne. Jis ją užstojo, nuoširdžiai nori padėti, net sugebėjo paimti laikrodį labai galimai rizikuodamas nors jau savo nervais, jei ne sveikata. Gal ji neturėjo ar netikėjo žodžiais, bet juk veiksmai svarbesni už žodžius. Gal šiuos veiksmus ji turėtų priimti, kaip tvirtus įrodymus? Lina užsigalvojusi vėl vos nepraleido kitų profesoriaus žodžių pro ausis. Ji tikėjosi, kad šis prakeiksmo panaikinimas bus emociškai sunkus, bet nesitikėjo, kad sudrebės visi įsitikinimai, kuriais ji tikėjo labai ilgą laiką. Ji tyliai paklausė pasamprotavimą dėl močiutės - negalėjo gi taip tvirtai paprieštarauti. Tiesos nežinojo ir aiškintis visgi nenorėjo. Tačiau ją nustebino tai, kad profesorius šiek tiek paatviravo apie savo šeimą ir ją patikino, kad tikrai domisi. Kad jam įdomu. Tai visdar stebino. Net po kelių metų bendravimo, mokymosi ir pagalbos, tikėtina nuoširdžios. Ji vistiek nesuprato kodėl ji rūpi. "Tu neturėtum nieko bandyti atitikti. Tu esi kas esi Lina Catamans." Ar tikrai? Na esu, bet... Kaip gali užtekti būti savimi jei tiems, kam tai turėtų tikti labiausiai, tai netinka?... Kokia prasmė būti savimi jei tai yra taip skaudu? Ši mintis nuskambėjo Linos galvoje. Tačiau profesorius kalbėjo toliau. Ir visai logiškai.
- Na jūs teisus. Tačiau taip skaudu netikti tiems, kam turėčiau tikti besąligiškai. Nesvarbu kodėl. Ir jeigu aš žinosiu savo vertybes, siekius, viską ką sakėt. Ar bus lengviau priimti kritiką? Kad ir ne vien iš šeimos, juk ir vėliau susidursiu su kažkuo, kam neįtiksiu. Kaip tapti tokiai drąsiai ar stipriai, kad tai nesumažintų noro siekti?
Paklausė ji gana tyliai. Suprato, kad klausimas gana beprasmis. Juk tai priklauso tik nuo jos. Kad būtent jos nepalaužti tai turi. Ir ji turės apsiginti ir apginti tai kuo tiki. Bet gal mažiau skaudu prisitaikyt. Nors ir to ji nesugebėjo. Tačiau keičiam nors kažką. Darysiu tai ką galiu dabar, o vėliau... Žiūrėsim. Gal kažkada išdrįsiu net savo įsitikimus apginti. Su tokia, jai vos ne revoliucine mintimi, ji tvirtai linktelėjo profesoriui ir ėmė minkyti paduotą molį. Tikėjosi, kad prakeiksmo panaikinimas bus pokyčių pradžia.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #106 Prieš 1 metus »
- Oi Lina, tiesiog taip jau yra, kad kartais su šeimos nariais sutarti yra sunkiausia. Nes jie kažko tikisi, kažką įsivaizduoja. Tiesiog taip jau būna. Aišku, jeigu tu žinosi savo vertybes, tai ko sieki, jei tvirtai to laikysiesi priimti kritika gali pasidaryti tikrai paprasčiau. Ypač nepažįstamųjų. Koks tau skirtumas ką galvotų nepažįstami žmonės? Visi mes turim savo gyvenimus, tai tegul jie ir rūpinasi savais. Draugų ar šeimos narių kritikos tikrai galima paklausyti ir kartais iš jos kažką pasiimti. Bet nereikia visko priimti pažodžiui ir savęs smerkti. Kaip to pasiekti? - Jis trumpam susimąstė. - Tam žinoma reikia laiko. Kaip ir sakiau reikia laiko susivokti savyje, pagalvoti kas tau svarbu ir kodėl svarbu. Kai tvirtai suprasi kodėl vienas ar kitas dalykas tau svarbus bus lengviau apginti savo nuomonę. Net prieš šeimos narius. - Kai mergaitė išminkė molį Auris paprašė jį padėti ant stalo. Atėjo toji nemalonioji dalis, kai jis turėjo paimti peiliuką į rankas ir gauti tuos kelis lašus kraujo.
- Viskas įvyks greitai. Ar tu pasiruošusi? - Jautėsi kažkaip žiauriai neįprastai. Bet kova su juodąja magija niekada nebūna lengva ir Auris tą puikiai žinojo.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 302
  • Taškai: 26
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #107 Prieš 11 mėnesių »
Profesorius kalbėjo teisingai. Aišku dėl to nebuvo mažiau skaudu. Juk kitus žmones ignoruoti galėjo. Ar atsitraukti. Nutraukti santykius. O su šeima... Negalėjo to daryti. Ir skaudino. Mama dėl prakeiksmo taip. Bet močiutė? Ar kiti? Juk tikisi. Nori kažko... Bet ji neišpildys. Nenori.
Kas man svarbu ir kodėl?... Na man svarbu mokslai. Tai tiesa. Mėgstu mokytis, man tai patinka ir tikrai stengiuosi. Didžiuojuosi, kad esu ragana. Nesvarbu, ką sako kiti, man tai svarbu. Ir noriu kažką pasiekti. Taip neturiu aš kažkokių gabumų ypatingų. Bet stengiuosi. Kas dar man svarbu? Na nežinau. Man svarbios draugės... Kaja, Sevirina, Vanessa. Šiaip kiti žmonės. Juk sugebėjau sukurti šiuos santykius nesužlugdyta mamos. Mintijo ji minkydama molį. Ji nežinojo ar tai turėjo omenyje profesorius sakydamas, kad ji turi suprasti kas jai svarbu. Bet ji manė, kad tai šiokia tokia pradžia. O vėliau gal ir kokia profesija prilips ar dar kažkas padėsiantis save realizuoti. Dabar buvo patenkinta ir galimybe panaikinti prakeiksmą ir žiūrėti kaip tai kažką pakeis.
Išminkiusi molį padėjo jį ant stalo ir laukiamai pažvelgė į profesorių. Spėjo, kad atėjo laikas kraujui.
-Padarykime tai. - tyliai paprašė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #108 Prieš 10 mėnesių »
Auris pasidėjo Linos išminkytą molį taip, kad būtų patogu. Tada pasiėmė peiliuką.
- Su lyg skaičiumi trys. - Jautėsi siaubingai keistai. Paėmė ją už rankos ir suskaičiavęs iki trijų įpjovė į delną su peiliu. Nelabai giliai, bet kraujas aptaškė molio gabalą. Auris padėjo peilį ant stalo ir pasiėmęs lazdelę išgydė jos žaizdą.
- Atsiprašau. Tikrai negalėjau be to apsieiti. Ar neskauda? - Neturėjo žinoma, nes užgydė žaizdelę. Bet vis tiek norėjo įsitikinti. Auris paėmė kruviną molį. Ištraukė laikrodį iš dėžutės ir pradėjo jį tepti ant laikrodžio. Tepė ir murmėjo pirmuosius atkeikimus. Kai baigė molio dar buvo likę. Jis pakėlė žvakę ir toliau kalbėdamas atkeikimus apšvietė laikrodį. Molis dingo. O ženklai ant laikrodžio dar buvo ryškūs. Auris viską kartojo iš naujo. Aptepė likusiu molių laikrodį ir vėl apšvietė žvake. Šitaip turėjo pakartoti tris kartus. Ir tada laikrodis subyrėjo į gabalus, o paskui tie gabalėliai išvis išnyko.
- Didžioji dalis atlikta. Dabar kokią savaitę turėsiu užsidegti šitą žvakę ir kalbėti atkeikimus. Kad prakeikimas visai išsivalytų nuo tavo mamos.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 302
  • Taškai: 26
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #109 Prieš 6 mėnesius »
Profesorius paėmė Linos ranką ir suskaičiavęs iki trijų įpjovė. Mergaitė krūptelėjo iš skausmo. Tikėjosi jo, bet juk kaip čia pasiruoši. Kraujas nutiško ant molio. Ji buvo taip susitelkusi į ranką, kad beveik nepastebėjo profesoriaus judesio ir atsitokėjo supratusi, kad jau lazdelės judesiu, profesorius ją išgydė.
- Aš myliu magiją.- sukuždėjo dar pilnai neatsipeikėjusi sukiodama ranką. Nebuvo likę nei žymės. Nebejuto ir skausmo.
Kai susitaikė su tuo, spėjo išgirsti paskutinius profesoriaus žodžius.
-Ne, neskauda. Viskas gerai, nesirūpinkit, suprantu, kad to reikėjo.
Atsakiusi stebėjo kaip profesorius atlieka prakeiksmo išvalymą. Jautė keistoką susidomėjimą ir viltį. Menkutę, nedrąsią viltį, kad galbūt viskas bus gerai.
Buvo baisoka, kai laikrodis pradėjo švytėti. Tai jai galutinai padėjo suvokti prakeiksmą. O jis, panašu, nenorėjo pasiduoti. Profesoriui reikėjo ilgokai pasidarbuoti tačiau tada laikrodis subyrėjo į gabalėlius.
Lina krūptelėjo iš netikėtumo. Dar labiau nustebo kai ir tie gabalėlai išnyko. Išklausė profesoriaus žodžius. Žvakės smilkymas neskambėjo labai sunkiai ir ji džiaugėsi, kad tai pagaliau jau beveik baigta. Kad galbūt prasidės nauja era jai ir mamai. Juk galiu turėti viltį? Nors menkutę? Manau užsidirbau ją.
Truputį palaukusi ir įsitikinusi, kad nesutrukdys kokios paskutinės ritualo dalies ji pasidavė jausmams ir šoktelėjo apkabinti profesoriaus.
- Ačiū. Už viską.
Sukuždėjo apkabinusi ir po kelių sekundžių kiek nervingai atsitraukė. Nusivalė kelias ašaras. Nesuprato ar jos džiaugsmo, ar liūdesio. Tačiau pajuto užgimstant šypseną. Nuoširdžią, drovią, viltingą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #110 Prieš 6 mėnesius »
Auris tikrai buvo sukėlęs žmonėms nemažai skausmo. Tiek emocinio, tiek fizinio. Jo praeitis buvo tuo nuspalvinta. O dabar nors žinojo, kad tai menkas įpjovimas pasijuto tikrai nekaip. Bet deja juodoji magija ir jos panaikinimas reikalavo tokių dalykų.
- Gerai, kad neskauda. Tikrai negalėjau be to apsieiti Lina. - Po kurio laiko tas niekam tikęs užkerėtas laikrodis išnyko visiems laikams. Auriui buvo įdomu ką tuo tarpu jautė Milda Catamans. Aplamai norėjosi su ja šnektelėti po kiek laiko. Norėjosi įsitikinti, kad viskas su tuo reikalu pabaigta. Įdomu buvo kokia ji taps būdama laisva nuo tos magijos. Vyras tikėjosi, kad ji atras ramybę ir sugebės užmegzti ryšį su dukterimi.
Auris atsakė mergaitei į apkabinimą, dabar jau po visos šios istorijos jautėsi už ją atsakingas, nes išjudino ir pakeitė tokį įvykį, kuris dar nežinia kaip pasibaigs.
- Viskas bus gerai. O šiaip tu visada gali kreiptis į mane jei ko reikės. - Pasakė jai. Ir tada jis susirinko daiktus ir jie išėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #111 Prieš 4 mėnesius »
Ką padarysi jei žmogus gimiai mažvaikiu. Nieko. Taip jau yra ir ką dabar? Auriui reikėjo prasiblaškyti, tai ir nulindo į atokesnį kabinetą. Ne dėl to, kad būtų gėda, jog kas pamatys, o šaip, kad niekas neprieitų prie jo su kokiais klausimais. Auris šiandienos magijos žiniose rado vienos mėgstamos grupės koncerto aprašymą ir ten buvo daug nuotraukų kaip jie pasirodo. Taigi jis pasiėmė tuos puslapius, nukeliavo į kabinetą  ir uždarė duris, bet senos durys nevisai užsitrenkė, tik jis jau nekreipė dėmesio. Išsididino puslapius ir pakabino ore. Dainininkai laikraščio nuotraukoje šoko ir darė visokius judesius. Auris per savo magiškąjį grotuvą įsijungė jų dainą. Tik dabar jau be ausinių. Ir pasileido šokti. Norėjo pabandyti atkartoti judesius. Šoko ir dainavo su jais toje senoje klasėje. Muzika ir jo balsas aišku buvo kuo geriausiai girdėti koridoriuose.

*

Neprisijungęs Aurora Senkler

  • VI kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #112 Prieš 4 mėnesius »
Aurora ėjo koridoriumi, kai išgirdo muziką, sklindančią nuo kažkokių durų. Muzika buvo tikrai ne jos stiliaus, labai sunki ir tranki, o pačiai merginai labiau patiko paprastesnės dainos, kurios dažniausiai greit išpopuliarėja, bet jų klausymo banga taip pat greit ir nuslopsta, tačiau netrukus išleidžiama nauja daina.
Jai pasidarė įdomu, katras mokinys ar mokiniai galėtų klausytis būtent tokio stiliaus muzikos, kuri sklinda iš patalpos. Mintyse šmėstelėjo kelių neformalų veidai. Veikiausiai kažkas iš jų ten ir bus. Taigi, grifė, vedama smalsumo, pravėrė duris. Atsidūrė įdomios formos klasės tarpduryje, bet ne klasė dabar jai rūpėjo. O... apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius?
Raudonplaukė suprunkštė. Gaila, kad neturi fotoaparato, nes vaizdas vertas milijono galeonų. Giminaitis atrodė kvailai. Bet Aurora turėjo pripažinti, jog dainavo gerai ir šokti mokėjo. Pabandė įsivaizduoti jo vietoje tėtį. Suprunkštė dar kartą. Šiaip net nežinojo, kokią muziką mėgsta tėtis ir ar išvis ją mėgsta, bet galėjo kone garantuoti, kad tai tikrai nebus tokia muzika.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #113 Prieš 4 mėnesius »
Auris kartais užmesdavo akį ką dirba tie tipai iš nuotraukos ir sukosi po klasę. Jį kažkur toli nusinešė gitaros ir būgnai ir jis visai pamiršo, kad yra paprasčiausioje klasėje. Vyrukas visiškai negirdėjo kada į klasę įžengė Aurora ir ją pastebėjo tik tada, kai pasibaigė daina.
- A, čia tu. - Nusileido iš padebesų. Tik ir tetrūko Aarono dukros. Nenorėjo su ja dabar kalbėti. Su niekuo nenorėjo. Užgriaudėjus kitai dainai išjungė grotuvą ir atsisėdo ant stalo krašto. Ilgesingai žvilgtelėjo į muzikantus nuotraukoje. Jie vaipėsi ir maivėsi.
- Ar tau reikia šitos klasės? - Jeigu ką užleis jai ir ras sau kitą kokį užkampį. Nes tikrai dar nenorėjo nutraukti šitos atsipalaidavimo su juodo kaip naktis metalo muzika sesijos.

*

Neprisijungęs Aurora Senkler

  • VI kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #114 Prieš 4 mėnesius »
Daina baigėsi ir profesorius pamatė Aurorą. Prasidėjo kitas kūrinys, ne ką mažiau trankesnis. Laimei, giminaitis išjungė grotuvą.
- Aš, - atsakė.
Dabar jau pilnai įžengė į klasę ir uždarė duris. Neatrodė, jog profesorius būtų nusiteikęs šnekėtis, tačiau su juo pasišnekėti ji visada norėjo, ypač po Alano vestuvių. Auris mokiniams atrodė geras ir ji tiesiog žinojo, jog yra daug labiau sukalbamesnis už tėvą.
- Šiaip nereikia, bet vaizdelis tai buvo neeilinis, - šyptelėjo. - Nemaniau, kad kas nors iš profesorių galėtų užsiimti tokiais... dalykais.
Aurora ėmė vaikštinėti po klasę.
- Žinote, mes giminaičiai, - konstatavo faktą.
Buvo neįprasta taip kalbėti su profesoriumi. Biobetonse tvarka kur kas griežtesnė nei Hogvartse. Bet čia - ne Biobetonsas. Be to, Deklanas su profesoriais tikrai nesielgė gražiai, ji pati pavasarį matė, kaip jis apšaukė Juzefą Levinsą. Tad kodėl ji privalo elgtis pavyzdingai? Be to, apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius - jos giminaitis. Tad netrukus šešiolikmetė pridūrė:
- Labai jau kvailai čia atrodėt. Bet, regis, jums buvo smagu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #115 Prieš 4 mėnesius »
Mat ją šunys tą mergaitę. JI atrodė nusiteikusi paplepėti. O Auris paprasčiausiai atsidūrė etape, kai negalėjo tiesiog išeiti ir jos nepaisyti. Taigi liko sėdėti klasėje.
- Aš galiu užsiimti visokiais dalykais. - Et, tik truputį pašoko ir pastaugė su metalistais. Niekai. Ir darė tai net ne kur nors koridoriuje o šitoje klasėje. Kas kaltas, kad ji čia pati užėjo? Kartais priešiškumas Aarono vaikams imdavo viršų. Bet jis stengėsi su tuo kovoti.
- Kai buvau pauglys turėjau tokios muzikos grupę. Tai kartais man patinka ką nors tokio paveikti. - Dabar jau taikiai pasakė.
- Žinau. - Nusišypsojo. Ir labai gaila. Pagalvojo.
- Aha. Buvo tikrai smagu. Tiesą pasakius man nelabai rūpi kaip kam atrodau iš šono. - Taip ir buvo. Dažniausiai jam visai tai nerūpėdavo.

*

Neprisijungęs Aurora Senkler

  • VI kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #116 Prieš 4 mėnesius »
- Tikrai? - Aurora nustebo dėl grupės.
Ji žinojo, kad Senklerių giminėje nemažai menininkų. Dailininkų, kompozitorių. Tačiau kad kas nors iš giminės būtų grojęs šitokio stiliaus muziką, ji ir patikėjusi nebūtų.
- Ar esate koncertavęs ant scenos? - paklausė. - Ar mokate groti kokiu nors instrumentu?
Pasidarė pikta prisiminus, kaip tėvas jai liepė mokytis groti. Laimei, atvykstant į Hogvartsą jai buvo leista tą mokymąsi nutraukti.
- Žinau, kad žinot, - tarė. - Juk buvome Alano vestuvėse.
Kai profesorius pasakė, kad jam nelabai rūpi, kaip jis atrodo iš šono, Aurora susimąstė. Gal ir gerai. Koks skirtumas, ką galvoja kiti? Svarbiausia, jog pačiam linksma. Tiesiog ją tai nustebino. Nes tėčiui juk tikrai rūpėjo, kaip jie visi atrodo kitiems ir Aurora jautė pareigą pateisinti jo lūkesčius. Tiesa, tas noras įtikti tėčiui pastaruoju metu blėso labai greitai.
- Maniau, visiems Senklerių vyrams rūpi jų įvaizdis, - pasakė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #117 Prieš 4 mėnesius »
- Aha. Pirmą koncertą surengėm keturiolikos žvieiančioje būdoje. Naktį. - Geri laikai buvo. Tik areštas ilgai truko.
- Aha. Grojau tiek mokykloje tiek visokiose kavinėse, baruose. Groju gitara ir pianinu. Moku pagroti ukulėle. - Žmogus nusitrenki į kažkokią seną klasę ir čia vis tiek tave atkasa kalbėtis norintys žmonės.
- Kad tu mano giminaitė žinojau nuo tada, kai pirmą kartą įžengei į mokyklą. Juk žinojau jau apie Deklaną. O kad tavo brolis mano giminaitis taipogi supratau pirmą jo dieną mokykloje. - Tada nusijuokė. - Oi, tik jau ne man. Žinau, kad ir Alanukui tas įvaizdis vestuvėse irgi nepatiko. Jis... Tiesą sakant jo rengimosi stilius tikrai ne senkleriškas. Pažiūros manau irgi nelabai. - Auris pamojo lazdele ir jo muzikantai suskrido pas jį. Vyrukas sumažino laikraščio puslapius. Vėliau pašėlsim draugužiai. Pagalvojo kišdamas juos į kuprinę.

*

Neprisijungęs Aurora Senkler

  • VI kursas
  • *
  • 28
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #118 Prieš 4 mėnesius »
Aurora kilstelėjo antakius.
- O jūs dar ir atviras. Ir kaip ten atsidūrėte naktį? - paklausė.
Aišku, ji žinojo, jog į žviegiančią būdą patenkama per gluosnį. Tačiau norėjo pažiūrėti, kiek giminaitis sakys.
- Ar jūsų tėvai neprieštaravo, jog grojote tokią muziką? - paklausė.
Pabandė įsivaizduoti, kaip reaguotų tėvas, jei Aurora sugalvotų užsiimti tokiu dalyku. Greičiausiai neleistų.
- Aš irgi moku groti gitara ir pianinu, - gana pakiliai tarė, tarsi pajutusi bendrumą. - Bet man nepatinka groti, - dabar jau balsas nuskambėjo įprastai. - Buvau pradėjusi mokytis groti ir smuiku, bet...
Ir čia mergina užtilo. Ji negali skųstis profesoriui, kuris dar yra ir giminaitis, dėl tėvo.
- Aš žinau, kad jūs žinote, jog Deklanas vasarą buvo pabėgęs iš namų, - Aurora atsisėdo šalia. - Žinau, kad jūs susijęs su jo grįžimu... Bet aš... aš nieko nežinau apie giminaičius, - iki tol kalbėjusi gana įžūliai, dabar Aurora prakalbo liūdnai. - Pusbrolis. Tik tiek tėtis pasakė apie tai, kas jūs jam esate. Tai jūs mano antros eilės dėdė? Per vestuves Senklerių buvo tiek daug...
Jai magėjo imti ir paklausti, kodėl tėtis nebendrauja su gimine. Bet ji to nepadarė. Kol kas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Kabinetas 7A
« Atsakymas #119 Prieš 4 mėnesius »
- Mėgstu paplepėti apie tuos laikus, tai ir atviras. - Tada šelmiškai jai mirktelėjo ir kaip sąmokslininkei pasakė. - Aišku, kad per tunelį. Per gluosnio galiūno tunelį. Buvo tikras menas naktį krūvai mokinių pamažu ten sueiti taip, kad niekas iš mokytojų nepamatytų. Bet žinai, mus vis tiek aptiko. Gal kas paskundė. Nežinau. - Smagu buvo viską prisiminti. -  Ką čia slėpti, kai mokiniai dažniausiai iškasa informacija apie tuos tunelius. Tai žinai galvoju tikrai neapsimesiu, kad aš taip nedariau, kai buvau mokiniu. - O kitas klausimas jau visai Aurio nežavėjo.
- Neturiu tėvų. - Trumpai pasakė.
- Kas bet? Nejau tėvas tau tiesiog leido visą tai mesti? - Paklausė.
- Jei taip padarė, tai ir teisingai. Nieko gero daryti tai, kas visai nepatinka. Jeigu grojimas tau nepatinka, tai ir nereikia groti. Nemėgstama veikla yra tikras kryžius dievaži.
Visai nenorėjo nagrinėti geneologinio medžio. Bet negerai šitaip. Kodėl turėtų jai nepasakoti?
- Mudu su tavo tėvu vadiname vienas kitą pusbroliais, kad būtų paprasčiau. Išties jis yra mano senelio jauniausiojo brolio sūnus. Aš net nežinau kaip tiksliai giminystė vadinasi. - Nusišypsojo. - Be to jis buvo mano tėvų krikštasūnis.