0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #90 Prieš 4 mėnesius »
Tikrai kažkas buvo negerai. Jau užteko vien pažiūrėti į Levinsą.
- Na žinai nepažįstu žmonių be nuodėmių. Gal nori papasakoti konkrečiau? - Ar nepavyko koks užsakymas? Ar Juzefas kam nors skolingas ir dėl to dabar taip atrodo?
- Gal atnešti kokio tepaliuko? - Auris bandė prisiminti ar kada išvis matė Juzefą panašios būklės. Regis ne. Bet visada būna pirmas kartas. Pavyzdžiui tada, kai jis atėjo pas levinsą į namus su pilna kuprine pigaus bjauraus viskio ir kirminų stiklainiu. kai apie tai pagalvojo net nustebo. Nes pasirodė, kad nuo to laiko praėjo koks šimtas metų.
Visai dar ir kilo noras parūkyti matant rūkantį Juzefą. Auris juk visada rūkydavo, jei dėl ko jaudindavosi. Linėjai tas visai nepatiks, bet ji ir nesužinos. Kas gali nutikt dėl vienos cigaretės?

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #91 Prieš 4 mėnesius »
Juzefas nekreipė dėmesio į Aurio klausimus. Kalbėjo su juo, bet klausimų, kuriuos raudonplaukis uždavė, net neužfiksavo. Tiesiog džiaugėsi, jei šitą jausmą įmanoma pavadinti džiaugsmu, jog dabar yra ne vienas.
- Tikras šunsnukis, - pasakė. - Nors ir ji kalė. Nežinau, ar būčiau tai padaręs. Galiausiai pats gavau. Tas asilas daug stipresnis. Po teismo, garantuoju, iš manęs bus atimta lazdelė. Galėsi atvykti pas mane į svečius, bet namai tikriausiai taps bomžynu, nes prasigersiu, - šnekėjo.
Supešęs cigarę, nieko nelaukęs, Levinsas užsitraukė dar vieną.
- Nori? - atkišo pakelį Auriui.
Dabar galvojo apie tai, kad iš tiesų jo gyvenimas yra visiškai beprasmis. Juk viskas, pasirodo, tebuvo apgaulė. Geriau jau būtų nesužinojęs ir tikėjęs suknistu melu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #92 Prieš 4 mėnesius »
Juzis tikrai buvo kažkokioje kitoje planetoje ir Auris paėmė pasiūlytą cigaretę. Reikėjo parūkyti.
Apie ką jis čia apie žmoną? Su kažkuo susimušė?
- Už ką tas teismas? - Bandė pasiteirauti. Na jau ne, niekada neleis jam prasigerti. Prasigėrusių jau per daug jo gyvenime. Bet apie tai nesiruošė kalbėti. Ir klausinėti turbūt nebuvo daugiau verta. Gal kažką sudėlios iš šitų nuotrupų, kurias jis pasako.
Kol kas manė, kad kažkas dėjosi su jo buvusia žmona. Bet su kuo Juzefas susimušė? Jei susimuš. Su jos dabartiniu vyru? O gal tas žmogus išvis su tuo nesusijęs? Ir jei taip, tai ką tokio galėjo padaryti toji Juzefo žmona? Begalvojant cigaretė labai jau greitai smilko. Auriui truputį susisuko galva, nes senokai berūkė. Lyg paskutinį kartą tada, kai jį užtiko Linėja bute.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #93 Prieš 4 mėnesius »
Auris paėmė cigaretę, dabar jie rūkė kartu. Šį kartą Juzefas išgirdo raudonplaukio klausimą.
- Už tai, kad panaudojau magiją prieš žiobarus. Išsigandau, kad jis mane užmuš, ėmiau bėgti, jis mane vijosi. Ir tada dingau oru.
Plikis atsiduso. Dabar pagalvojo, kad juk Auris nieko nežino. Kaip jam suprasti, apie ką Juzefas šneka?
- Ėjau gatve. Pamačiau buvusią. Ėmėme kalbėtis apie Walguną, kai pasirodė naujasis jos vyras. Taip nutiko, jog pradėjome ginčytis. Pasakiau, kad, aišku, jis geresnis jai. Aukštesnis, su plaukų kupeta ant makaulės. Ji ėmė šnekėti, kad nieko apie mane nenori žinoti, nenori manęs matyti daugiau niekada gyvenime ir aš sušukau, jog ji nuo manęs niekada nepabėgs. Nes mus sieja Walgunas. O tada... - Juzefas atsiduso. - Tada ji išrėkė, kad Walgunas ne mano. Kad gal aš aklas, jog nematau, jog jis visiškai į mane nepanašus. Buvau apstulbęs ir ji sakė, kad jai buvo patogu. Nenorėjo būti vieniša mama, aš neblogai uždirbau ir magijos pagalba galėjau daug ką palenginti.
Juzefas nutylėjo, kad po to ji rėkė, jog metams bėgant jis darėsi vis didesniu psichu ir ji nebegalėjo tverti, taip pat pasikeitė jos nuomonė apie magiją, ji ėmė galvoti, kad visiems burtininkams galvoj negerai. Praleidęs šią dalį beplaukis šnekėjo toliau.
- Vienu žodžiu, ji prisipažino, kad jai buvo gerai, nes aš mokėjau alimentus, be to, nenorėjo šnekų apie tai, kad buvo neištikima. Juk ji dainininkė žiobarų pasaulyje, visi ją žino... Bet kodėl Walgunas magas? Ogi todėl... O todėl...
Jam buvo per sunku pasakyti, kas Walguno tėvas. Bet dabar jis pats negalėjo suprasti, kaip anksčiau to nepastebėjo. Jie, po velnių, tikrai panašūs.
- Ir aš būčiau jai trenkęs. Aš būčiau jai trenkęs. Moteriai. Savo buvusiai žmonai. Turbūt tikrai būčiau trenkęs. Aš siaubingas. Juk aš siaubingas, Auri, juk taip? Būčiau trenkęs moteriai...
Jis užsirūkė trečią cigaretę.
- Bet mane sustabdė. Sustabdė tas jos vyras ir mes ėmėm muštis. Jis stipresnis. Todėl ir pasiploviau. Aišku, kad mus filmavo. Ir taip skandalas, o dar dėl dainininkės! Bus teismas. Užmarštintojai gavo darbelio. Aš nebežinau, kaip man gyventi. Kaip manai, kas geriau? Prasigerti ar supūti Azkabane? Ar man bandyti bėgti?
Plikis numetė ant žemės tą nebaigtą rūkyti cigaretę, užgesino ją batu. Nuleido galvą atremdamas ją į kelius.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #94 Prieš 4 mėnesius »
Būtų buvę įdomu žinoti kas gi tas jis.
- Niekas nesodins už tai į Azkabaną. Parašyk Rolandui. Prisistatyk į teismą ir bus gerai. - Pats nerašys jam. Vėl sušlubavo pasitikėjimas tuo žmogumi po Alano ir Dori vestuvių. Auris negalėjo suprasti kodėl buvo pasodintas prie vieno stalo su Augustino sūnumis. Vengė net Alano. Kodėl jis negalėjo perkelti jo kitur? Taigi Auris vėl ėmė tolti nuo jų.
Ir pagaliau Senkleris išgirdo tikrai keistą ir neįtikėtiną istoriją. Kažkaip negalėjo įsivaizduoti, kad taip ir yra.
- Ar tu tuo tikras? Gal ji meluoja? - Juk galėtų taip būti. Galėtų taip pasakyti iš pykčio. - Ar ji sakė kas yra Walguno tėvas? - Tikrai pritrenkianti naujiena. Auris norėjo pasakyti, kad kaip ten bebūtų Juzefas augino jį nuo kūdikystės. Kad pažįsta jį, kad Walgunas net jam išsiskyrus gyvendavo ir pas jį. Kad vis tiek Juzefas jam tėvas. Bet tokias kalbas nutarė pasitaupyti iki tada, kai aprims aistros.
- Negerai. Bet ne man tave teisti. - Kur ten. Jis kankino nukryžiavimo kerais beginklę ir apsiginti negalinčią merginą. Jis įvėlė į nusikaltimus žmones, kuriais nesidomėjo magijos pasaulis. Ir gal nuo to laiko praėjo daug metų, bet fakto tai nekeitė juk taip? Auris elgėsi drakoniškai siaubingai.
- Nekalbėk niekų. Ramiai stok prieš teismą ir viskas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #95 Prieš 4 mėnesius »
Juzefo akyse pasirodė viltis, kai Auris ištarė Rolando vardą. Tikrai, galbūt Senkleris padės išsisukti plikiui nuo atsakomybės?
- Nemeluoja. Aš žinau, kas Walguno tėvas, Auri. Jie panašūs. Iš darbo, - atsiduso. - Mano buvęs kolega... Nežinau, gal eit ir jį nupilti. Bet tada tikrai atsisėsiu į Azkabaną.
Beplaukis mostelėjo burtų lazdele ir į viršų pakilo keli gobelenai. Susiplėšė į skutus, pradėjo degti. Tuomet sulipo į degantį rutulį ir beprotiškai garsiai sprogo, po akimirkos viskas užsigesino vandeniu, nors dar buvo žiežirbų. Patalpoje ėmė lyti jomis ir gobeleno skutais.
- Pasiimk, nes aš tikrai jį užmušiu, - mestelėjo savo lazdelę draugui.
Dabar galvojo apie tai, kad nieko neturi. Walgunas buvo tai, dėl ko verta gyventi. Na ir kas, kad jiedu puikiai sutaria. Bet jis jam ne tėvas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #96 Prieš 4 mėnesius »
- Nereikia nieko nupylinėti. Tu nurimk. Kaip ten bebūtų esi vienintelis Walgunui žinomas ir esamas tėvas ir aš nemanau, kad jam patiktų tave matyti kalėjime. - Juzefas siautėjo ir Auris ramiai nesikišo. Kas iš to? Tik paskui sugavo draugo lazdelę ir įsikišo į kišenę.
- Nenoriu čia tau dabar pradėti aiškinti, bet kai aprimsi pagalvok apie tai, ką tau sakiau. Užauginai jį nuo vaikystės. Ir vis tiek esi walgunui tėvas. - Aišku kad Juzefui reikės laiko, kol ims mąstyti. Auris tikėjosi, kad aprims ir susimąstys. Juk augino tą vaiką nuo kūdikystės. Argi gali imti ir pakisti jausmai dėl tos naujienos? Deja žinojo, kad dar ir kaip gali. Kai pagalvoji jo paties tikras tėvas tapo tikru demonu. Visko gyvenimas gali ištaisyti. Ir blogo ir gero.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #97 Prieš 4 mėnesius »
- Ar tu supranti, kad jis ne mano sūnus?! - garsiai, piktai sušuko Juzefas ir netikėtai pašoko ant kojų.
Ėmė spardyti tuos gobelenus, daužyti juos kumščiais. Krumpliai pradėjo kraujuoti, nes juk ir taip buvo sužeisti, tad jiems daug nereikėjo.
- Aš jam ne tėvas, jo tėvas suknistas stuobrys iš ministerijos! - toliau šaukė. - Ar tu žinai, ką reiškia, kai tave mausto dvidešimt metų?! Ir ne, ji man nesiteikė pasakyti, kai mane paliko, sumauta savanaudė. Maustė tol, kol galėjau duoti naudos, o toliau turbūt tylėjo iš gėdos. Aš visiems pasakysiu, visiems pranešiu, kokia ji paleistuvė! Visa žiobarų žiniasklaida sužinos tiesą apie savo žvaigždutę!
Koridorius gerokai pridulkėjo, mat Juzefas ir toliau talžė tuos gobelenus. O paskui staiga sustojo.
- Taip, - dabar tarė ramiai. - Aš taip ir padarysiu. Dabar pat. Išplatinsiu informaciją. Man reikia vykti. Atiduok man lazdelę, - ištiesė ranką. - Turiu reikalų.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #98 Prieš 4 mėnesius »
Auris suprato. Bet nutarė neaiškinti ką apie tai galvojo. Bent kol kas. Juzefui reikėjo laiko apsiraminti. Jis siautėjo ir šaukė. Auriui toptelėjo mintis. Tai va kaip kartais atrodau iš šono.
- Nedarysi to, nes tai pakenks Walgunui. Ir jei arba kai nurimsi manau pagalvosi apie tai. Ji pasielgė bjauriai taip. Bet jis čia niekuo dėtas. Ir esi jam vienintelis turimas ir žinomas tėvas.
Po galais... Pats gerai žinojo, kad kol neapsiramina arba kol pačiam kas nors nespragteli smegeninėje kalbos nieko nereiškia. Žinojo ir tą Linėjos metodą, kai ramiai kalbi ir panašiai. Bet atrodė, kad taip irgi nieko nebus. Jis ir Nėja skyrėsi nuo jo ir Juzefo.
- Ne. - Ramiai pasakė. - Einam Juzefai. Einam kažkur. Einam į miestelį ar dar kur nors. Pakalbėsim, pabūsim. - Na jau ne. Lazdelės jam neduos ir neleis eiti daryti nesąmonių.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 593
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #99 Prieš 3 mėnesius »
- Tai kad nelabai vienintelis, nes gi ji ištekėjo už to kvailo žiobaro. Atsirado mat verslininkas. Virtuvės šefas. Snukį jam išmalsiu, - burbėjo.
Aišku, Auris neatidavė jam lazdelės. Ir gerai. Juzefas suprato, kad tai gerai. Ir suprato, jog tos nesąmonės tikrai pakenktų Walgunui, o to juk plikis visai nenorėjo, nes mylėjo jį. Walgunas jam vis tiek buvo sūnus, tiesiog skaudu sužinoti, kad buvai maustytas šitiek metų. Ir kad vis dėlto nieko šiam pasauly neturi. Ir nieko po savęs nepaliksi.
- Einam, po velnių, man reikia išgerti.
Jiedu išėjo iš gobelenų koridoriaus ir nupėdino į Kiauliasodį. Ten Juzefas priliuobė iki žemės graibymo. Net neatsimena, kaip parsivilko į pilį. Deja, kitą rytą jis geriau nesijautė. Net jei nebūtų buvę pagirių, vis tiek būtų jautęsis suknistai.