0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #270 Prieš 7 mėnesius »
Kiekvienais metais buvo vis sunkiau rasti naujų profesorių, kai esami nuspręsdavo pailsėti nuo mokinių ar tiesiog pakeisti aplinką. Arwen jau neprisiminė, kada paskutinį kartą absoliučiai visi profesoriai pasiliko dėstyti Hogvartse dvejus metus iš eilės. Tokia didelė buvo profesorių kaita! Statistika rodo, kad ir šiemet bus tas pats - bent vienas kitas profesorius paliks mokyklą ir jai vėl teks ieškoti jiems pakaitalo.
Jai, kaip Hogvartso direktorei, kasmet reikėjo sugalvoti vis naujų būdų, kaip išlaikyti profesorius mokykloje, ir kuo toliau, tuo ši užduotis buvo sudėtingesnė. Jauni burtininkai, tik pabaigę mokyklą, visiškai nenorėjo grįžti į ją ir mokyti vaikų, kurių dalis - vos jaunesni už juos. Jie mieliau susirasdavo kitų darbo vietų, ir nebūtinai magijos pasaulyje. Arwen prisiminė Sakurą, kurią sutiko žiobarų turguje. Buvo akivaizdu, kad merginai toks darbas tikrai nepatiko, bet dėl neaiškių priežasčių ji vis tiek dirbo žiobarams. Ak, labai gaila, kai tokie talentai pasirenka savo kelią žiobarų pasaulyje, kai turi nemažą potencialą ir įgūdžių dirbti burtininkams.
Burtininkei sėdint savo kabinete ir bandant sugalvoti naujų, dar neišbandytų idėjų profesoriams išlaikyti bei pritraukti, darbai nejudėjo. Nekilo jokių minčių, o jei ir kilo, jos nebuvo tinkamos. Ji prisiminė ankstesnius atvejus, kai atsidūrusi tokioje situacijoje eidavo pasivaikščioti po pilį. Kartkartėmis nueidavo į bokštą, iš kurio galėtų stebėti ežerą, kartais aplankydavo pelėdas. Šį kartą ji nusprendė nueiti į varpinę, iš kurios atsiveria nuostabus Hogvartso teritorijos vaizdas, o giedrą dieną buvo galima įžiūrėti ir Kiauliasodžio stogus. Deja, šį kartą jų nepamatys. Lauke siautusi audra, būdinga kovo mėnesiui, pablogino matomumą.
Klausydamasi lietaus sukeliamo garso ir kartkartėmis pasigirstančios perkūnijos, Arwen priėjo prie varpinės pertvaros ir pažvelgė į ežerą. Gamtos garsai susiliejo į vieną ir jų profesorė nebegirdėjo. Tad dabar jau galėjo gerai girdėti tylų verksmą, į kurio pusę atsisukusi pamatė mokinę.
Mergaitė sėdėjo prie sienos, ją merkė lietus, bet ji tarsi į viską nekreipė dėmesio.
- Labas, mieloji, - atsargiai pasisveikino. - Ar galiu prisėsti šalia?
Nenorėdama pati sušlapti, nes ligos patale gulėti visai netroško, ji išbūrė apsauginį kupolą, nuo kurio atsimušo lietaus lašai ir neleido permirkti lietuje.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #271 Prieš 7 mėnesius »
Lina verkė, nesirūpindama, kad ją kas galėtų išgirsti. O kas ir būtų galėjęs išgirsti per tokią audrą atokiausiam mokyklos kampelyje. Todėl ji nesirūpino ir nekreipė dėmesio į nieką. Todėl neišgirdo nei tylių žingsnių, nei pajuto, kad ji nebėra viena. Todėl ji pašoko iš nuostabos išgirdusi balsą. Ir dar malonų, o ne ant jos šaukiantį. Išsigandusi ji šoktelėjo ir pakėlė akis. Atpažinusi tą, kas į ją kreipėsi, ji krūptelėjo iš baimės ir visai nesvarbu, kad žodžiai buvo malonus Lina vistiek pašiurpo iš baimės. Direktorė? Dėl Merlino kodėl?!?!?! Juk dabar tikrai lėksiu iš mokyklos. Ir nebesimokau gerai ir dar pažeidinėju taisykles!...
- Direktore, aš tikrai atsiprašau žinau, kad neturėčiau čia būti! Ir tikrai atsiprašau!
Lina ėmė atsiprašinėti paniškai ir truputį iš baimės besipinančiu liežuviu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Lina Catamans »

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #272 Prieš 7 mėnesius »
- Neatsiprašinėk, - nusišypsojo ir priėjo arčiau, kad apsauginis kupolas apimtų ir Liną. - Visiems kažkuriuo laikotarpiu prireikia pabūti vienam čia, aukštai, iš kur matosi tokia nuostabi panorama. Puikiai tave suprantu.
Arwen mostelėjo burtų lazdele ir išdžiovino Linos bei savo drabužius. Ilgiau pasėdėjus čia drėgnais drabužiais įmanoma pasigauti slogą ar net kažką rimtesnio. Tikrai nesinorėtų sirgti pavasarį, kai gamta pradeda busti.
- Gal nori man papasakoti, kas nutiko? - kaip įmanoma švelniau paklausė. Labai nenorėjo išgąsdinti mergaitės. Tikriausiai jau vien jos buvimas čia mergaitę gąsdino. Matėsi iš to, kaip įnirtingai atsiprašinėjo. Įdomu, ar kažkas iš mokyklos personalo prigrasė nevaikščioti po mokyklą sutemus, ar ji pati šitaip nusprendė, svarstė profesorė.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #273 Prieš 7 mėnesius »
Kad ir kaip tai būtų keista buvo panašu, kad direktorė, ant jos nepyko. Na arba tai buvo kažkokia labai keista jos bausmės strategija. Bet Lina buvo tokia pavargusi, kad jai tas nelabai rūpėjo ir nusprendė nors trumpai pasimėgauti profesorės gerumu. Net jei jis ir apsimestinis galėjo būti. Vistiek sušildė jos širdį nors lašelį. O greitai pasidarė ir visai šilta. Na, tiesa, ne dvasiškai. Lina nelabai suprato, kada profesorė spėjo užburti kerus, tačiau ant jos nustojo lyti, o ir po kelių akimirkų, Linai jau pastebėjus judėsį, jos drabužiai taip pat buvo išdžiovinti. Nuo šio gesto Lina nevalingai sudrebėjo. Buvo taip keista, kad ji kažkam iki tiek rūpi, kad pastebėtų, kad ji sėdi permirkusi. Aišku, ji žinojo, kad yra nors truputį svarbi profesoriui Senkleriui, tačiau nesitikėjo, kad rūpės ir tokiam svarbiam, aukštas pareigas užimančiam žmogui - direktorei.
- Ačiū,- ištarė padėką tyliu, lužtančiu balsu. Visdar nebuvo pilnai įsitikinusi ar čia tikrai buvo gerumas. Bet vylėsi, kad taip.
Profesorei paklausus, ar ji nori papasakoti, kas nutiko, Lina pažvelgė į ją su neslepiamu nuovargiu ir dar didesne nuostaba. To ji tikėtis tikrai negalėjo.
- Jums tikrai būtų įdomu? Jums tai rūpėtų? Jums !!!aš!!! rūpėčiau?!?! Juk aš jau ir tai pažeidžiau mokyklos taisykles, dar ir vargintis burti dėl manęs turėjote. Tai ar tikrai norite klausytis ir mano jums nereikšmingų bėdų?
Nors Linos mintys vėlėsi ir panašu grūmėsi dėl vietos jos smegenų estakadoje, jos balsas buvo ramus, tik kiek pakimęs nuo verksmo, o klausimas buvo ištartas ramiu ir dalykišku tonu. Ji netikėjo, kad yra verta kažkieno laiko ir pamanė, kad geriau ir direktorė įveiktų tą keistą proto užtemimą ir švelnumą ir eitų daryti darbų. Kokių, Lina nežinojo, bet manė, kad tikrai buvo svarbesnių dalykų už ją.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #274 Prieš 7 mėnesius »
Jei žinotų, kas privertė šią mokinę palikti šiltą ir jaukų bendrąjį kambarį ir ateiti čia, būtų paprasčiau sugalvoti, kaip jai padėti. Bet gal ji nenori mano pagalbos? - nejauki mintis šmėstelėjo profesorei. Dabartinis jaunimas retai kada rodo savo jausmus ir yra linkę juos užgniaužti savyje. Įsivaizduoja, kad gali patys su viskuo susidoroti. Tik kad ne viską įmanoma įveikti pačiam... Arwen nusprendė nespausti mergaitės ir labai neklausinėti. Jei matys, kad ši nenori dalintis savo išgyvenimais ir jai akivaizdžiai nereikia peties išsiverkti, grįš į savo kambarį ir pabandys užmigti. O apie rūpesčius pagalvos kitą dieną.
- Jei tau palengvėtų, mielai išklausyčiau tavo pasakojimo, - nusišypsojo. - Jei ką ir pažeidei, šiandien į tai užmerksiu akis. Yra svarbesnių dalykų, nei kažkokios taisyklės, - nusijuokė. - Naudotis burtais man joks vargas, aš juk ragana, tai mano kasdienybė. Jei būtum paprašiusi padaryti kažką žiobariško, iššveisti grindis ar ką jus moko profesorius Levinsas, tikrai pasakyčiau, kad nesivarginsiu ir to nedarysiu. Bet burti ir išklausyti aš tikrai gerai sugebu, - vėl nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #275 Prieš 7 mėnesius »
Arba pasaulis išprotėjo arba aš sapnuoju. Arba netyčia atsidūriau paralelinėje visatoje... Pamanė Lina nemenkai sutrikusi. Profesorė netik ant jos nepyko, bet net pasisiūlė išklausyti. Ir pasakė, kad burtai jai nėra joks vargas. Net pajuokavo apie tai, kad žiobariškų darbų tai tikrai nesivargintų daryti. Į šią pastabą Linos lūpų kampučiai nevalingai kilstelėjo aukštyn. Tačiau vistiek nesijautė verta profesorės gerumo. Juk ji tokia svarbi ragana ir šiaip žmogus, o ji čia tik žiobarų kilmės raganaitė. Nei gabi nei gera, nei įtinkanti kažkam. Juk net be prakeiksmo mama su ja bendrauti nesugeba. Ir jai mokykloje nebesiseka taip gerai. Ir tik profesorių Senklerį vargino tais burtais. Juk mama atkerėta, o ji vistiek per prasta, kad ją mylėtų. Juk ji dabar jau gali. Bet reikalo nemato panašu. Apie tai pagalvojus Linos akyse vėl sužvilgo ašaros tačiau nežmoniškos valios pastangomis ir energijos likučiais ji jas suvaldė. Nesijautė verta profesorės ar ko nors pagalbos ar išklausymo. Juk nebuvo pakankamai gera, kad ją būtų verta mylėti. Ar gerbti. Ar guosti. Ar padėti. Tačiau ji giliai širdyje to troško nors ir iš visų jėgų bandė neleisti sau to daryti. Ji norėjo tiesiog sekundei pamiršti problemas, pasijusti mylimai be išlygų ir gal tiesiog paprastai apkabinta. Pasijusti saugia.
- Kad sugebate, aš neabejoju. Juk esat tokia gerbiama ir galinga ragana, dar direktorė. Tačiau ar aš verta jūsų gerumo ar pokalbio. Juk esu niekas ir nepakankamai gera, kad būčiau to verta.
Pasakė Lina tyliai. Įprastai nebūtų leidusi sau to sakyti ir taip atvirauti tačiau dabar dėl nuovargio jos liežuvis veikė greičiau už smegenis ir ji nesugebėjo to sustabdyti. Lina kiek išsigando savo atvirumo ir drąsos, kurią pati laikė paiku naivumu, kad tokiam svarbiam žmogui ji būtų svarbi ir verta dėmesio.
- Gal neverta jums savo laiko man švaistyti. Esu tikra, kad turite tikrai daug svarbesnių dalykų.
Maldauju, neišeikit.  Linos galvoje suskambo beviltiškas maldavimas. Ji giliai širdyje norėjo pagalbos. Bet paprašyti nedrįso ir nemanė, kad buvo verta.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #276 Prieš 6 mėnesius »
Atrodė, kad mergaitės savivertė labai žema ir dėl to ji atsisako pagalbos ir jaučiasi tarsi nėra verta kitų žmonių šilumos ir dėmesio. Tokių mokinių periodiškai pasitaikydavo ir visų jų slogios savijautos priežastys buvo skirtingos. Arwen labai norėjo padėti šiai mergaitei, tik pirmiausia turėjo sužinoti, kas tiksliai jai nutiko. Ji prisiminė, kaip parduotuvių alėjoje Londone buvo sutikusi Dori. Tą kartą ji atrodė tikrai prastai, tarsi būtų praradusi viltį gyventi. Laimei, jos gyvenimas pasisuko į gerąją pusę ir dabar Dori - laiminga dviejų dukryčių mama. Mačiusi begalę laimingai pasibaigusių istorijų, Arwen norėjo tikėti, jog visiems vaikams įmanoma padėti, tik reikia rasti tinkamiausią būdą, nes ne kiekvienam tinka tie patys variantai.
- Mieloji, aš tikrai nemanau, kad tu esi niekas, net neabejoju, kad yra ir kitų taip galvojančių, - padrąsinamai tarė. - Labai norėčiau tau padėti, jei tik man tą leisi, - nenorėjo sakyti, kad ji kažką turėtų daryti ar nedaryti. Tai turėtų būti jos pačios sprendimas, o ne primestas iš šalies. - Šiam vakarui turėjau vienintelį tikslą - ateiti čia. Ir taip jau susiklostė, kad sutikau tave. Tad dabar abi esame čia, šiame bokšte, atšiauriu oru.
Arwen tvirtu žingsniu žengė artyn ir įsipatogino šalia mergaitės. Apsauginiai kerai vis dar jas saugojo nuo lietaus. Kad būtų jaukiau, burtininkė išbūrė melsvas liepsneles ir šios pakibo ore. Arwen žvelgė į jas, sklandančias tarp jos ir mergaitės, ir mąstė.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #277 Prieš 6 mėnesius »
Lina nesuprato ar jai taip žvaigždės švietė, ar planetos sukosi, ar dar kažkas panašaus įvyko, bet profesorė visgi neišėjo. Ir ne tik, kad pasiliko, bet ir padėti norėjo. Jai. Padėti. Norėjo. Direktorė. Tai buvo keistumo viršūnė ir tikrai ne toks dalykas, kurio ji būtų tikėjusis. Tačiau, nors ir abejodama savo sveiku protu Lina tam nuoširdžiai neprieštaravo. Taip ji to nesuprato. Tas tiesa. Bet dėl to tikrai nepyko ir jai širdį paglostė rūpesčio švelnumas. Profesorė pasakė, kad ji nėra niekas. Tai buvo keista, nes Lina nesuprato, kad ji taip užfiksavo šį faktą savo trumpame kalbėjime. Kodėl aš tau svarbi? Kodėl aš tau rūpiu? Kodėl nori padėti? Kodėl?... Linos galvoje sukosi klausimai, kai profesorė kalbėjo toliau. Ji paaiškino, kad čia atėjo atsitiktinai, paminėjo atšiaurų orą, kurį Lina jau buvo beveik pamiršusi, sėdėdama po profesorės apsauginiu kupolu. Šis gerumas ją visdar stebino. Tačiau tolimesni profesorės veiksmai nustebino dar labiau. Ji baigusi kalbėti atsisėdo šalia jos. Tą akimirką Lina prisiminė neatsakiusi profesorei į klausimą dėl sėdėjimo šalia. Kažkaip šis klausimas praslydo pro jos mintis atsiradus kitų. Pavyzdžiui kodėl profesorė nori jai padėti. Tačiau kai Lina ruošėsi atsiprašyti dėl šio užmaršumo ar nepagarbos, profesorė nustebino ją dar labiau- išbūrė mėlynas liepsneles. Nors Lina žinojo apie šiuos kerus, tačiau dabar jų prasmės nematė jokios. Išskyrus?... Jaukumą. Todėl buvo nustebinta.
- Ačiū. Už... tai, kad norite padėti. Nors ir nesuprantu kam norite vargintis. Atsiprašau, kad neatkreipiau dėmesio į jūsų klausimą. Tai daugiau nepasikartos. - Lina pasakė tyliai turėdama omenyje leidimą sėstis.
- Nežinau, ar kas gali man padėti. Pati esu dėl visko kalta. Maniau, kad neesu, bet tikrai esu...
Pasakė užlūžtančiu balsu neaiškindama ką turi omenyje.
- Bet ačiū, kad bandote.
Tyliai sušnabdėjo nuoširdžiai turėdama tai galvoje. Ji suvirpėjo nuo švelnaus šaltuko, arba bent jau taip bandė save įtikinti. Iš tiesų tai buvo dėl beveik nepatirto nuoširdaus gerumo be salygų. Ji nevalingai palinko į profesorės pusę stebėdama liepsneles ir vieną sekundę leisdama sau nesiaiškinti ar nesiteisinti. Ji žinojo, kad ta akimirka baigsis, bet savimi netikėdama, leido sau ja pasinaudoti.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #278 Prieš 6 mėnesius »
Sėdėdama Arwen stebėjo dangų. Jį vis dar raižė žaibai ir pylė kaip iš kibiro. Negalėjo pasakyti, kad toks oras jai patiko, bet kartais buvo įdomu stebėti, ką sugeba gamta.
Ji vis dar neturėjo nė menkiausio supratimo, kaip galėtų padėti šiai mokinei. O, kad tik ji duotų bent kokią užuominą, svarstė ragana. Dažniausia tokių situacijų problema, kad vaikai stengiasi kiek įmanoma viską užgniaužti savyje, nesuprasdami, kad pasipasakoję padarys sau paslaugą. Kad nuo to bus lengviau. Išsikalbėjimas padeda, bet tuo pačiu ir pasufleruoja klausančiajam, ką būtų galima padaryti ar pasakyti norint padėti labiau.
- Kodėl manai, kad tu dėl visko kalta? - švelniai paklausė. - Neabejoju, kad egzistuoja ir kitas paaiškinimas, kodėl nutiko kažkas, kas nutiko. Tikrai neturėtum savęs kaltinti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #279 Prieš 6 mėnesius »
- Todėl, kad esu. Nesugebu būti tokia tobula, kokio tobulumo reikia šeimai. Nesugebu įtikti, užsidirbti meilės, tiesiog patikti. Nesvarbu, kiek stengčiausi. O gal kaip tik, kad stengiuosi. Bandžiau būti tobula, gera dukra, drauge, mokine. Bet ne. To niekada neužtenka, ir neužteks. O dabar nebesugebu ir to. Ir pamokose nebesiseka ir profesorius nuviliu. Tiesiog nebegaliu nieko padaryti gerai. O gal niekada ir negalėjau, tiesiog žmonėms pabodo būti mandagiems ir jie tai pripažįsta.
Po šios gana netikėtos tirados, kurios net ji nesitikėjo, Lina vėl ištirpo ašarose. Tyliai kūkčiodama ji tarė:
- Aš tiesiog tokia pavargusi. Pavargau bandyti, stengtis, tiesiog būti.
Tai pasakiusi ji tyliai sudrebėjo ir verkė tyliau. Nenorėjo varginti direktorės daugiau nei reik. O juk kam malonūs garsiai verkiantys vaikai. Juk niekam. Jie tik nervus gadina.
- Maniau, kad mama mane mylės, kai prakeiksmas bus sulaužytas, bet ne... Ji to daryti nesivargina ir panašu, kad nemato reikalo.
Sukuždėjo tyliai.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #280 Prieš 6 mėnesius »
- Nesistenk būti tobula. Būk savimi, - švelniai tarė ir apkabino mergaitę per pečius. - Tobuli žmonės nuobodūs ir vienodi. Pagalvok, pavyzdžiui, apie drugelius. Citrinukai visada tokie patys, galima sakyti tobulos geltonos spalvos. Tuo tarpu akiuotasis sfinksas, kuris ramybės būsenoje yra niekuo neypatingas, neišsiskiriantis iš kitų, visai netobulas, pamatęs priešą išskleidžia sparnus ir pasimato nuostabios didelės mėlynai juodos akys ant užpakalinių sparnų. Visai nereikia atrodyti gražiai, tobulai ir bandyti kitiems įtikti. Savo grožį ir gerąsias savybes, kurių tu tikrai turi, rodyk tik tiems, kurie to nusipelnė ir yra verti tavo dėmesio.
Profesorė leido mergaitei išsikalbėti, nekomentavo nieko, tik atidžiai klausėsi. Kol galiausiai jos ištarti žodžiai privertė ją suklusti. Tai, ką ji pasakė apie mamą, gali būti jos liūdesio priežastis.
- Gal norėtum daugiau papasakoti apie tą prakeiksmą? - maloniai pasiteiravo ir pažvelgė į mokinę. - Pažadu, kad tavo paslaptis, jei apie tai daugiau niekam nesi pasakojusi, su manimi saugi.
Arwen žinojo, kad panelė Catamans yra kilusi iš žiobarų šeimos, tad ją sudomino paminėtas prakeiksmas. Burtininkams nevalia naudoti magijos prieš žiobarus, ypač blogiems tikslams, kaip prakeiksmui užleisti, tad kažkas iš šios bendruomenės pažeidė įstatymus.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #281 Prieš 5 mėnesius »
Kad ir kas darėsi Lina nesuprato. Profesorė nei pyko, nei ką. Išvis priešingai - apkabino. Šis gestas ją pribloškė. Buvo reikalingas, bet labai netikėtas. Lina pirma įsitempė, bet po kiek laiko atsipalaidavo ir truputį palinko prie profesorės, kad švelniai atsiremtų į petį. Ji nesuprato kodėl tai padarė, bet širdyje manė, kad jai jau labai seniai reikėjo to apkabinimo. Tada profesorė ėmė kalbėti apie tobulumą ir... Drugelius?!?! Prie ko čia drugeliai? Ar aš gerai išgirdau? O, gal profesorei jau protas maišosi? Pagalvojo Lina kiek sutrikusi. Tačiau kiek ilgiau paklausiusi ji suprato, kad neapsiriko. Ir netik, kad profesorė kalbėjo apie drugelius, bet ir kažkaip labai keistai ją tai truputį paguodė. Kad ir kaip keista buvo. Na, ji netikėjo, kad jau labai atsiskleidusi taptų įpatingesnė, greičiau tiesiog pasimatytų kokia ji yra netobula, tačiau vien profesorės rūpestis paguodė.
Tačiau tada ji išgirdo profesorę klausiant apie prakeiksmą ir tyliai krūptelėjo. Apie tai prasitarti neplanavo ir nenorėjo. Galvojo, kad geriau tai būtų likę tarp jos ir profesoriaus Senklerio. Bet buvo kaip buvo, žodžių ji gražinti negalėjo. Todėl suprato, kad teks bent šiek tiek paaiškinti.
- Na... Nenorėjau to sakyti tačiau... Kai po pirmo kurso su mama susitikome su profesoriumi Senkleriu... Reikėjo... Žodžiu mama elgėsi labai neįprastai, daug žiauriau nei įprastai ir tai sukėlė įtarimą. Jos neapykanta man ir magijai, kurios niekad anksčiau nedemonstravo sukėlė man ir profesoriui nuostabą. Tada dar jos laikrodis pasirodė keistokas. Po kiek tyrimų profesoriui pavyko išsiaiškinti, kad jis prakeiktas. Ir šį rudenį pavyko prakeiksmą panaikinti. Tačiau niekas nepasikeitė, greičiau pablogėjo. Dabar atrodo, kad mama išvis nenori su manim bendrauti ir nemato jokio reikalo nors dėmesį atkreipti. Anksčiau nors ir nekęsdavo bent pastebėdavo. Jos elgesys buvo suprantamas, o dabar... Anksčiau bent prakeiksmu teisint galėjau dabar tik save kaltint begaliu. Kad nesu pakankamai gera, kad būčiau verta jos meilės.
Pasakė liūdnai. Nebuvo tikra, ar tai labai gerai paaiškina situaciją, bet geriau ji nesugebėjo.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #282 Prieš 5 mėnesius »
Linai prisiglaudus prie jos, Arwen švelniai paglostė jai nugarą norėdama nuraminti mergaitę. Jautė, kad ji pamažu atsipalaiduoja, tarsi didelis rūpestis būtų apleidęs jos kūną. Tačiau užklausus jos apie prakeiksmą, mergaitė tarsi vėl sunerimo ir Arwen suprato, kad geriau būtų šios temos nelietusi. Bet dabar jau laiko nebeatsuks atgal.
Ji buvo girdėjusi, kad profesorius Senkleris nuolatos apsiima globoti mokinius ir jais rūpintis. Ir ne tik iš savojo koledžo. Tai jai kėlė nerimą, mat jautė, jog vaikinas greitai gali perdegti taip uoliai rūpindamasis vaikais. Ne kartą ji svarstė, kaip jis šitaip viską spėja... Ir prie šio, atrodo, begalinio sąrašo, panašu, prisidėjo dar ir Lina. Kiek dar vaikų tas jaunuolis priims po savo sparneliu?, šmėstelėjo profesorei. Kad tik neperdegtų.
- Neabejoju, kad tavo mamai reikia laiko, kad susigyventų su mintimi, kad tu ragana, - tarė Arwen ir pažvelgė į tolį. - Suprantu, kad dabar tau labai sunku, bet pabandyk galvoti apie gerus dalykus, kasdien atrasti keletą gerų akimirkų. Tik neleisk tamsai tavęs užvaldyti. Juk žinai, kad atostogų metu gali likti Hogvartse, jei nenori grįžti namo? Tik vasarą mokykla būna uždaryta. Bet jei kada prireiktų pagalbos, pelėda žinos, kur mane rasti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 277
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #283 Prieš 3 mėnesius »
Profesorei paglosčius nugarą Lina pasistengė neatšlyti. Nebuvo labai pratusi prie švelnumo. Negalėjo sakyti, kad niekad jo nepatyrė. Juk buvo Edmundas. Bet vistiek. Bet profesorės gestas padėjo. Net jei buvo netikėtas.
- Na žinau, kad mamai gali sunku būti susitaikyti su tuo, kad aš ragana. Bet tai ji žinojo, jau seniai. Nemanau, kad prakeiksmo panaikinimas kažką pakeitė. Juk aš visdar tokia pati, panašu, kad ir ji. Nenori bendrauti panašu. Gal nemoka, ką žinau. Bet net bandyti nenori, lengviau ignoruoti. Aišku gal geriau negu niekinimas. Nors tada nors dėmesį kreipdavo...
Pasakė liūdnai. Ji net nežinojo kaip geriau. Aišku tikrai nesigailėjo, kad panaikino prakeiksmą. Juk jis tikrai negeras buvo ir ji niekad nežinojo kaip mama elgsis. Dabar jau jos elgesio niekas nekontroliuoja. Tik ji pati. Tada apgalvojo kitus žodžius.
- Pabandysiu turbūt. Dabar sunku matyti kažką teigiamo. Tiesiog taip pavargau... Nuo liūdesio ir šeimos problemų. Bet kažkaip gal išsispręs tai. Ir taip žinau, kad galiu likti. Tiesiog norėjau grįžti, galvojau gal reikia pažiūrėti ar santykiai su mama pasikeitė. Deja ne. Bet gal Velykų atostogas reiktų praleisti mokykloj. Pailsėti, atsigauti. Be dramų...
Tai pasakiusi ji pasijautė pavargusi. Buvo labai išsekusi nuo prasto miego ir košmarų. Išsikalbėjimas padėjo. Nors ir netikėtas buvo ir Lina nesitikėjo, kad dabar atsivers. Kad išdrįs ir tiek daug asmeniškų dalykų pasakys. Ypač direktorei. Tačiau po šio pokalbio nuovargis grįžo. Lina nusižiovavo ir atsirėmusi į profesorę, padėjo galvą jai ant peties. Nenorėjo čia užmigti, bet jautėsi labai išsekusi. Tikėjosi, kad nuovargis atslūgs ir ji galės grįžti į bendrajį kambarį ir pagaliau išsimiegoti.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 194
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Varpinė
« Atsakymas #284 Prieš 2 mėnesius »
Daugiau nei pusę savo amžiaus dirbdama mokykloje, Arwen jau ne kartą buvo susidūrusi su žiobarų kilmės mokiniais, su kuriais tėvai nustoja bendrauti šiems išvykus į Hogvartsą. Buvo apmaudu, kad tėvai apie savo pačių vaikus sprendė pagal tai, ar jie turi magiškų galių, ar yra tokie patys, kaip ir jie. Galbūt dalis jų bijojo savo vaikų? Ir tą jų neapykantą skatino būtent baimė? Tokia mintis Arwen buvo keletą kartų atėjusi į galvą, bet nebuvo kaip jos validumo patikrinti.
- Jei tik reikės pagalbos, siųsk man pelėdą, - dar kartą pasiūlė, norėdama užtvirtinti savo žodžius. Ne šiaip sau šitai pasiūlė.
Profesorė apkabino jos glėbyje įsitaisiusią mergaitę. Šitaip jos prasėdėjo ilgai. Nesikalbėdamos. Arwen paskendo savo mintyse, žiūrėdama į tolį.
Lietus nurimo, pro tamsius debesis išlindo mėnulis ir pakibo virš ežero. Arwen nežinojo, kiek jau yra valandų, bet tikrai jau po vidurnakčio.
- Ką gi, man laikas grįžti, - tyliai, kad neišgąsdintų mokinės, tarė. - Ilgai neužsibūk, kad nepavėluotum į pamokas.
Ištraukusi ranką, profesorė lėtai atsistojo ir nusklendė bokšto laiptų link.