0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melijandra Julija Lorijan

Buvo šaltoka, tačiau nesnigo.
Hogvartsas tapo gražus: sniego patalai apgražino visą apylinkę, ežeras užšalo, nutilo paukščių giesmės ir gamtoje įsivyravo tyla. Savotiška tyla prieš audrą.
Akimirką Melijandra pagalvojo, kad pati gamta krečia šunybes, jos anksčiau pastebėtas, keršydama dėl to, jog žmonija per daug nusiaubė ir išniekino gamtą.
Galbūt. - dingtelėjo mintis galvoje. Po kojomis sniego girgždesys nenuslopo ir tada, kai jauna moteris priėjo prie ankstesnės magiškų gyvūnų priežiūros pamokos vietos. Padėjusi dėžę ant akmeninės tvorelės, Lorijan apsižvalgė. Rudai pilkos akys skenavo aplinką  ieškodama kažko. Lūpų kampučiai pakilo, vos tarp tamsių medžių kamienų išvydo už sniegą baltesnę galvą su ragu.

Hogvartse suskambus varpui, mokiniams sugužėjus į pamokos vietą, Melijandra pasisveikino:
-Sveiki, visi. Šiandien pamoka bus apie vienaragius ir testralius. Tikiuosi, prieš pamoką apie juos paskaitėte. Šiandien turėsite atlikti du darbus. Pirmas - prieiti prie vienaragio ir jį paliesti,- magizoologė atidžiai nužvelgė visus susirinkuosius. Pažiūrėsim, kas skaito, o kas ne.- Ir tada įgauti jo pasitikėjimą. Laisvė kūrybai. Antras darbas - susirasti testralį, įgauti jo pasitikėjimą ir ant jo užlipti ir paskraidyti ar bent ant jo pajodinėti. Tie, kurie mato testralius, pagelbėkit kitiems. Dabar dirbkit.
Kalba buvo trumpa. Bet argi?
-Dėžėje yra butelaičiai su feniksų ašaromis,- mostelėjo ranka ant akmeninės tvorelės padėtą medinę dėžę ir nutylėjo kaip pavyko tai gauti. Tikėkimės, Paslapčių kambarys nebus vėl atvertas ir Hogvartse nepasirodys basiliskas. Bet atsargumas gėdos nedaro.- pasiimkite po vieną. Tarkim, tai ankstyva kalėdinė dovana,- lengvai šyptelėjo.
Ji žengtelėjo nuošalyn. Vienaragis, stovintis tarp medžių, žengtelėjo artyn prie profesorės. Jie abu žinojo, jog vienaragiai ir testraliai yra čia kažkur, tarp medžių, bet ne Uždraustojo miško gilumoje. Jei vaikai ne kvaili, o protaujantys piliečiai - problemų su praktika nebus problemų. Tada, dingtelėjo kiek beprotoška mintis. O vienaragis leistų Emilijanai ant jo užlipti?

Sveiki, visi. Tikiuosi, praktiką supratote. Trys postai iki lapkričio 1 dienos.
-
https://harrypotter.fandom.com/wiki/Unicorn
https://harrypotter.fandom.com/wiki/Thestral
-
1. POSTAS - MAŽIAUSIAI 600 SIMBOLIŲ. BŪTASIS KARTINIS LAIKAS, III ASMUO, RAŠOTE TIK UŽ SAVO VEIKĖJĄ.

2. JEI JŪSŲ VEIKĖJAS  TIKRAI ATRANDA/IŠVEDA NAUJĄ RŪŠĮ - YRA "RPG'INIŠKAI" ATLEIDŽIAMAS NUO MGP PAMOKŲ, BET REALIAI UŽ ATRADIMĄ/IŠVEDIMĄ NEGAUNA JOKIŲ TAŠKŲ. Net ir jei atrandate, jums spręsti, ar norite veikėją vesti į šią pamoką. Tai tik mintis jūsų veikėjo istorijos paįvairinimui.

3. PAMOKŲ TINGINIAI KAIP DAFYDD LLEWELLYN GALI ATEITI Į ŠIĄ PAMOKĄ. TAIP PAT ŠUMAS GALI BŪTI, BET NETURI TAPTI MADA.

4. PAMIRŠKITE PAMOKOS FORMATĄ. TAI RPG, PER KURĮ VYSTOTE SAVO VEIKĖJO ISTORIJĄ IR GAUNATE TAŠKŲ. Atlikai praktiktą? Eik pramalti su liežuviais su kitais mokiniais ar profesore ar "eik daryti" kitų pamokų nd ar naršyti žiobarų internete, jei tavo tik veikėjas turi telefoną. Tačiau jei veikėjas nesilaikys kultūros normų pvz.: gers per pamoką - gaus areštą.

5. NEBŪKITE VUNDERKINDAIS. ČIA YRA LAISVĖ KLYSTI.

6.  VISADOS LAUKIU IDĖJŲ, PATARIMŲ IR PASTEBĖJIMŲ MGP PAMOKOMS Į AŽ.

7. NEBŪKITE ABEJINGI FORUME VYKSTANTIEMS ŠIUO METU MAŽO MASTO IR/AR ŽINONUMO ĮVYKIAMS. Pamatei kažką įdomaus ir įtartino? Prašom, skleisk ar susirankiok gandus, paskalas - MGP pamoka tau kaip tik. (P.S nepamiršk to skleisti ir kitose pamokose)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Gaja Kasandra Amneta

  Žiema pagaliau tikrai pasirodė visu gražumu. Nebebuvo taip šalta ir buvo galima pasilinksminti lauke kaip senais gerais laikais. Net ir dabar, judėdama magiškų gyvūnų pamokos link, pakeliui pasilinksmino su pirmakursiais, tad atėjo į reikiamą vietą išmaudyta sniege. Plaukai jau lipo prie veido, paltas buvo pusiau atsegtas, o skruostai buvo nusidažę raudoniu. Lūpos buvo suformavusios šypseną. Pasisveikinusi su profesore, suprato, kad vėl pamokoje nebebus teorijos. Šį kart jokių gyvūnų nebuvo. Rudaplaukė tikėjosi, kad giliai į uždraustąjį mišką eiti neteks. Juk vienaragiai ir testraliai dažnokai būna pasislėpę, tiesa? Žinoma, kad prieš pamoką septintakursė apie juos pasiskaitė. Tik neįsivaizdavo kaip bendraus su testraliais, kai jų nemato. Ne kasdien pamatysi mirštantį žmogų, cha. Tikiuosi su vienaragiu bent susidraugausiu. Iš dėžės pagriebė butelaitį ir patraukė miško link. Gan greit susirado vienaragį. - Hei, labas, ar galiu tave paglostyti? - priėjo prie sidabrinių plaukų savininko. Šis vienaragis buvo dar visai jaunas. Arba ne. Juk jam gali būt ir šešeri metai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Gaja Kasandra Amneta »

*

ShadyRa

  Apsirengęs raudoną striukę, juodaplaukis patraukė magiškų gyvūnų priežiūros pamokos link. Žinoma, galėjo šioje pamokoje ir nesirodyti. Juk nieko neskaitė apie vienaragius ar testralius. Tik teikėsi prisiminti kaip šie gyvūnai vadinasi. Tačiau pamokos vieta jam patiko. Pamiškė. Nežinai kokių baisybių sutiksi miške, gal net pagąsdins bendraamžius ar vyresnius. O gal ir pačius gyvūnus. Kodėl gi ne? sugalvojo planą Aeronas. Iš jo galbūt būtų neblogas strategas. Tačiau toli gražu pirmakursis netiko tokiai pozicijai su tokiu žvilgsniu į gyvenimą. Juk jam visos tos strategijos toli gražu nerūpėjo. Jam svarbiau buvo pasilinksminti. Išklausęs profesorės tauškesį, patraukė miško link. Na ir kur tas vienaragis arba testralis, uhh?

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
  Rudaplaukė liko nustebusi. Vienaragis visiškai nesipriešino glostymui. Gal jam tai net patiko. Mėlynakė atidžiau apžiūrėjo gyvūną. Netrukus prisiminė jau mačiusi testralius. Pirmame kurse. Gūžtoje prie testralių olos. Susimąstė. Buvo net pamiršusi apie tai, kas buvo beveik prieš septynerius metus. Nenorėjo net bandyti prisiminti kieno mirtį matė. Bet faktas liko faktu - testralius ji matys. Tad pamokos užduotis nebe tokia sunkia kaip atrodė prieš tai. Na, jei tik nepasitaikys koks užsispyręs ir nedraugiškas testralis. Juk tada, būdama pirmakurse, traukėsi kuo toliau nuo ten. Jos neišgąsdino jų išvaizdą. Gają išgąsdino tai, ką šie sparnuotieji žirgai gali padaryti mažai mergaitei. Bet dabar ji suaugusi, pilnametė burtininkė ir neleis testraliui jos nuskriausti. Po velnių, juk tai tiesiog gyvūnas. Jei labai reikės, galima bus panaudoti kokį nors burtą. Lazdelę juk turi.
  Rankomis perbraukė vienaragio karčius. - Na, bėk, drauge mano. Nustebinai mane savo draugiškumu. - Šyptelėjo. Tikrai retai galima buvo sutikti draugiškus vienaragius. Matyt šis tikrai buvo iš jaunesnių. Apsižvalgiusi, patraukė ieškoti testralių.

*

ShadyRa

  Gal gyvūnai vengė, nujausdami nuo juo sklindančią neigiamą energiją. O gal tiesiog jam buvo nesėkminga diena. Nors kalendoriuje buvo ne spalio, ne tryliktoji ir ne penktadienis. Ak, o būtų nuostabu, ką? Tačiau tada nedžiugintų artėjančios kalėdos. Jų vaikis nekentė. Pagaliau pastebėjęs vienaragį pradėjo artintis. - Ei, vienaragi. Duokš tave paliest ir eik į visas keturias puses, po paraliais. - Žingsnis po žingsnio, pirmakursis artinosi prie auksakarčio. Šis ūgiu buvo panašus į pati Aeroną. Juodaplaukis sparčiu žingsniu artėjo prie raguotojo. Juk jam tereikia paliesti tą kvailą gyvūną ir eit ieškot testralio. Turbūt pati neįdomiausia pamoka Desiderijaus gyvenime. Juk jis čia negalėjo nei iš profesorės pasityčiot, nei iš gyvūnų. Šie greičiau patys užsipuls švilpį.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Sigurdas žingsniavo baltu žiburiuojančiu sniegu, nuklojusiu viską aplinkui. Anksti rytą taip nesinorėjo keltis, bet šviesiaplaukis tiesiog negalėjo nepraleisti pamokos apie magiškus gyvūnus ir dar lauke.
Tad susirinkus mokiniams ir nuskambėjus varpui grifas stengėsi klausyti profesorės, bet akys kažko ieškodamos vis šaudė į Uždraustąjį mišką. Vis dėlto islandas išgirdo, kad reikia pasiimti buteliukus su feniksų ašaromis, kiek anksčiau girdėjo, kad šiandien mokiniai turės dirbti vienaragiais ir testraliais.
Nieko nelaukdamas pirmakursis pagriebė buteliuką ir įsidėjo į striukės kišenę. Nematė jokio reikalo vilktis nepatogaus burtininko apsiausto, bandant apsimesti, kuo neesi. Žinoma, Sigurdas mokėjo pagrindinius ir labiausiai reikalingus burtažodžius, bet tiek, kad neprisidarytų gėdos pamokoje. Bet ne daugiau.
Įsmeigęs šviesiai mėlynas akis į pamiškę, vaikinukas ieškojo vienaragio. Lėtais žingsniais jis artėjo prie miško.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Delfė nebuvo linksma. Būtinai turi būti taip šalta?! Žinoma, magiškų gyvūnų priežiūra buvo nuostabi pamoka, nes gyvūnai buvo Delfės aistra. Vos išgirdusi ko profesorė reikalauja, jį iš kart puolė į mišką. Po kelių minučių ji vis dar nerado nė vieno gyvūno. Galiausiai ji pamatė vienaragį. Nors tiksliau vienaragio jauniklį. Mažas, vis dar auksinės spalvos vienaragis, su baime žiūrėjo į pirmakursę. Gal dėl to, kad ji nebuvo labai didelė, vienaragis niekur neėjo. Delfė labai lėtai ėjo prie vienaragio ir tiesė ranką. Vienaragis nesipriešino. Stipriai užsimerkęs jis sužvęngė ir leido merginai glostyti jo geltoną kailį.
- Tu geras vienaragiukas! - tarė pašnibždomis Delfė. - Kur tavo tėvai?
Vienaragis buvo dar labai mažas, tad Delfė truputį pergyveno.

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
  Testralių kol kas niekur nesimatė. Matyt iš prigimties pamiškėje šie slėpėsi, kad neišgąsdintų moksleivių, dažnai mėgstančių čia slampinėti. Teko paeiti gilyn į mišką. Netrukus susirado ir juodąjį sparnuotį. Šis nebeatrodė taip baisiai kaip šešis metus atgal. Rudaplaukė priėjo artyn. Tačiau šis pastebėjęs švilpę pabėgo. Negi aš tokia baisi?
  Pasirinkimo neturėjo, teko ieškotis kito testralio. Ilgai klampinėjusi po mišką pagaliau rado vieną iš šių gyvūnų atstovų. - Labas, nepabėk. Nieko blogo tau nedarysiu. - Pradėjo atsargiai artintis ir parodė, kad rankose nieko neturi. - Aš tavo draugė, gerai? - Paglostė. - Ar galėtum leisti man ant tavęs pajodinėti. Visai truputį, iki pamiškės? - Vylėsi, kad gyvūnas suprato. Tačiau suskleidžiami sparnai (matyt prieš tai ruošėsi bėgti skrisdamas) ir pritūpimas leido suprasti, kad juodaakis ne prieš. Atsisėdusi ant žirgo, įsikabino tvirčiau. Kvidičas buvo daugiau nei prieš porą mėnesių ir Gaja tikrai bent kažkiek svorio numetė, tad nebebuvo tokia sunki. Nuo testralio nulipo, pastebėjusi profesorę. Darbą atliko, tiesa?

*

ShadyRa

  Nieko nesupratęs ir išsigandęs nedraugiško Aerono, vienaragis pabėgo. Nu ir velniop tave pavartė. Vis tiek vienaragių nemėgo. Kam galėjo patikti tokie gyvūnai? Jie atrodė keistai ir net netiko jodinėjimui. Ir jų ragas atrodė kvailai tarp karčių. Net nebuvo aišku kam jie užsiaugina tokius. Pabadyt medžius? Tiesa pasakius, Aeronui neatrodė, kad jie tai daro. Bent šio vienaragio ragas blizgėjo ir buvo toks "šviežias". Gal tiesiog draugystė su gyvūnais ne jam? Juk nei katės nei šuns vaikystėje neturėjo. Patraukė ieškoti testralių, savo įdomumui. Eidamas mišku svarstė ar matys juos ar ne. Gal reikėjo ką nors prikalbėt eit kartu? Ne, man tie idiotai nereikalingi. Pats susitvarkysiu. Galiausiai išėjo iš miško nieko nepešęs. Stovėjo nuošaly ir laukė kol profesorė leis eiti.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Delfės laimei, mažasis vienaragiukas ją pamilo. Jis nebebuvo išsigandęs ir vis akimis reikalavo dar glostymo. Tad mergina gali ieškoti testralio. Žinoma, tai bus labai sudėtinga, nes testralio ji nemato. Delfė paskutinį kartą paglostė mažąjį vienaragį ir jau ketino eiti savo keliais. Bet staiga iš po medžių išlindo jau didelis vienaragis. Iš didžiojo vienaragio žvilgsnio buvo galima suprasti, kad jis nenusiteikęs draugauti. Delfę sukaustė baimė. Ji pamiršo viską ką perskaitė. Bandydama eiti atbulai ji stipriai pargriuvo. Pažiūrėjo į ranką. Iš jos bėgo kraujas. Delfė išsigando. Staiga prie merginos pribėgo mažasis vienaragiukas. Jis pažvelgė į didelį vienaragį, šis irgi priėjo. Švilpė kiek susigėdo. Rimtai? Aš išsigandau vienaragio? Didysis vienaragis leido merginai į jį įsikibti, kad atsistotų. Tada vienaragis akimis šyptelėjo ir nuėjo. Mažasis vienaragiukas dar kartą prisiglaudė ir nubėgo paskui aną vienaragį. Delfė šyptelėjo ir pažiūrėjo į žaizdą. Žaizdos nebeskaudėjo, ji aprimo. Mergina užlašino šiek tiek Fenikso ašarų. Ką gi... Metas ieškoti testralio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Delfė Digori »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Priartėjus prie miško, Sigurdas apsižvalgė. Aplinkui nebuvo jokio gyvūno, juolab vienaragio. Nesinorėjo eiti gilyn, bet pamokos praktiką reikėjo atlikti. Bent jau gerai, kad nedavė klausimų. Gurgždančiu sniegu paėjęs keletą žingsnių jis vėl apsidairė. Baltas vienaragis tarp tamsių medžių kamienų turi tikrai matytis. Šviesiaplaukis jau sukosi atgal, bet akies krašteliu kažką pamatė.
Tai buvo tikrų tikriausias vienaragis, kuris, regis, buvo gana vienišas. Vos tik grifas ir gyvūnas vienas kitą pastebėjo, jie abu kartu iš nustebimo pradėjo trauktis atbulomis. Tačiau pirmakursis sustojo, pajutęs už nugaros medžio kamieną ir pasižiūrėjo į vienaragį. Jis taip pat sustojo, atidžiai pažvelgdamas į vaikinuką. Islandas giliai įkvėpė ir iš lėto artėjo link gyvūno, žvelgdamas tiesiai į akis ir iškėlęs pries save ranką. Visa laimė, kad vienaragis nesitraukė, o tik žiūrėjo ką darys Sigurdas. Mokinys žingsniuodamas nežvilgčiojo į ragą, kuris atrodė šiek tiek pavojingai.
Likus keliems centimetrams iki delnui paliečiant baltą odą šviesiaplaukis sustojo ir nuleido akis. Norėjo, kad pats gyvūnas pasirinktų, ar leisis glostomas, ar ne. Staiga šaltas vaikinuko delnas pajuto malonų prislietimą ir grifas mintyse lengviau atsiduso. Ranka pati glostė žvilgantį baltą vienaragio kailį ir pirmakursis juto, kaip abu atsipalaiduoja. Islandas nė nepastebėjo, kad gyvūnas priėjo arčiau ir padėjo galvą ant peties. Sigurdas apstulbęs kiek nerangiai apkabino jo kaklą ir po kelių sekundžių, kurios atrodė kaip amžinybė, paleido.
Atsidusęs mokinys žiūrėjo, kaip vienaragis dingsta Uždraustojo miško gilumoje. Lūpų kampučiai pakilo, prisiminus keistąjį susitikimą. Rodėsi, kad vienaragis ir burtininkas vienas kitą suprato be žodžių. Šviesiaplaukis dar kartą atsiduso, šilto oro garai nuvinguriavo pro apsnigtas medžių viršūnes ir jis patraukė į kitą pusę ieškodamas testralio.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Delfė vaikščiojo po mišką. Merginai nusibodo vaikščioti. Gal jau praėjo labai daug testralių, bet nė vieno nepamatė. Staiga ji pamatė kažką už medžio. Dar vienas vienaragis... Delfė suklydo. Išlindo testralis. Mergina sutriko - ji juk nemato testralių! Bet štai - ji aiškiai mato testralį. Delfė pabandė prieiti. Gyvūnas aiškiai susidomėjo Delfe, gal dėl to, kad mėgino gauti kraujo ar dar ko nors.
- Atleisk, - tarė Delfė. - Nieko tau neturiu. Obuolių tu nemėgsti...
Ji pabandė paglostyti testralį, bet šis, regis supykęs, kad švilpė nieko jam neturi, nuskrido.
- Testrali! - rėkė Delfė. - Grįžk! Prašau!
Mergina nubėgo paskui testralį. Vos šis nusileido ant žemės, mergina pribėgo prie jo.
- Nebėk nuo manęs, - sumurmėjo. - Leisk pajodinėti, prašau...
Testralis regis kiek nurimo ir leido merginai ant jo užlipti. Tada jis nuskrido ir nusileido tiesiai prie profesorės.
- Paglosčiau vienaragį ir jojau ant testralio, - Delfė glostydama testralį šyptelėjo. - Padariau jūsų užduotį.

*

Arkadijus Bagshawas

Suknistai apgailėtina. Taip suknistai, jog rinktumeisi prasmegti skradžiai žemę... Tai transfigūracijos pamokai praėjus, vaikinas neišgirdo nė kvyktelėjimo, nė pūstelėjimo Ministerijai ir mokyklos tarybai reaguoti.
  Ponai ir ponios, ar mes turime sunerimti? O gal tai - sapalionės? Juk šis profesorius nepasižymi solidumu... Kur įrodymai? Kuo galime apsisaugoti? O gal Magijos Ministras teiksis įteikti leidimą panelei Keyes padidinti prevencinį patruliuojančių aurorų skaičių Didžiojoje Britanijoje... dėl visa pikto? Ponai ir ponios... kur jūsų žodžiai? Kur jūsų reakcija?... Ponia Arwen Evenstar ir kiti profesoriai, negi ir jūs pasirinksite tylėti? Čia krūvos vaikų ir piliečių ten...
  Tarp paraudusių pirštų spausdamas fenikso ašarų butelaitį, Arkadijus tuščiai spoksojo į miško tankmę. Profesorės Lorijan lengvi šypsniai ir pamoka tebuvo tik dar viena detalė, bereikšmė tarsi dulkė. Jis mostelėjo ranka, nervingai kramtydamas nukramtytas lūpas:
- Apgailėtina. - skaudžiai iškvėpė priešais Magiškų gyvūnų priežiūros profesorę purtydamas galvą. - Jūs esate paskutiniai kvailiai. - vėliau sumurmėjo braudamasis Uždraustojo miško tankme (nes, o Merline, Uždraustasis miškas ne toks jau ir uždraustas, ir ne toks jau pavojingas, jog profesoriai leidžia jame landžioti pamokos metu, vienui vieni, lyg tos fenikso ašaros išgelbėtų kiekvieno kvailio kuprą!), aklai ir tik dėl vaizdo ieškodamas testralio, nes jis jį, o tas aną matė.
 Net ir Hogvartsas tokio pačio kurpaliaus kaip Ministerija, net Skutelis ir Azkabanas nieko neiškniaukė. O mokiniai kaip tingūs vėžliai su blizgančiais deimantiniais šarvais „Stebuklingame žvėryne“ bimbinėjo lyg niekur nieko paskui vienaragių uodegas...

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Arkadijus Bagshawas »

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Elzė žingsniuodama girgždančio sniego paklote jautėsi visai pasitikinti savimi. Norėjo pasirodyti bent kažką žinanti prieš profesorę, jeigu išpultų teorinė dalis, tad pervertė kelis vadovėlio puslapius prieš pamoką, kad bent jau neatrodytų labai durna.
Atidžiai išklaususi ir labai gerai prastūmusi laiką nuošalėj per mokytojos užduočių aiškinimą Elziutė suprato, kad visgi nebuvo jokių klausimų. Ir ačiū Dievui. Dar labiau atsipūtė, kai ausis pasiekė labai fainas dalykas, jog vėlumėj analizavosi vadovėlio puslapius ne be reikalo.
Tačiau antroji užduoties dalis labai sunervino švilpaitę. Elzė nemato testralių. Nemato. Peržvelgusi pamokoje dalyvaujančius mokinius nusprendė, kad nenorėtų prašyti pagalbos iš nė vieno čia esančiojo. Mokytojos pagalbos prašyti tuo labiau buvo apgailėtina.
Ar labai keistai atrodyčiau, jeigu ištiestom rankom eičiau nosies tiesumu, kol atsitrenksiu į kažką? Eidama link feniksų ašarų dėžės iš savęs šaipėsi šviesiaplaukė. Tyliai ir nepastebimai įsikišo vieną iš buteliukų į striukės kišenę. Jautėsi lyg vogdama ką nors svarbaus.
Ar juos duoda todėl, kad mes galime susižeisti nuo testralių ar vienaragių, ar todėl, kad žino, jog čia yra nukentėjusiųjų nuo magiškų žvėrių? Abiem atvėjais švilpė pradėjo gailėtis, kad čia atėjo.
Šiek tiek paveluotai suskubo, kad čia reikia daryti kažką ir miške jau aidėjo šurmulys.
Įdomu, ar vienaragius veikia jų šaukimas? Norėjosi tuos pirmakursius nutildyti, pasakyti, kad liautųsi šaukę, bet ne. Dar apspardys vargšelę, baisūs šiais laikais tie pirmakursiai. Rūko, geria, mušasi. Bet ar atsilaikytų kovodami už kažką svarbesnio nei garbė?
Merė lėtai pasileido medžių tankumon. Buvo įsiskalusi, jog daugiau gyvenime nekiš jokio nosies galiuko ten. Bet jeigu antros Švilpynės taurės per metus svajonė kviečia perlipti visas baimes, tai vadinasi kviečia.
Buvo mokinių, kurie jau artėjo prie savųjų vienaragių, buvo ir tokių, kurie jau glostė. Tuo metu Elzė išplėtusi akis įstikinėjo save, kad tai tik pamiškė.
Ko tie vienragiai taip nebijo mūsų? Kada Hogvartso profesoriai nustos girdinti gyvūnus nesąmonėmis dėl mūsų išsilavinimo?
carried away by a moonlight shadow


*

Morisas Banoveris

Morisas lėtai žingsniavo link Uždraustojo miško kur neužilgo turėjo vykti magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka. Einant link pamokos vietos sniegas smagiai girgždėjo po kojomis ir šis garsas ir baltas kraštovaizdis kažkaip keistai ramino. Priėjęs pamokos vietą pasisveikino su profesore, palaukė kol bus išdėstyta praktika, išklausė ją ir ėmė galvoti kaip čia tai atlikus. Kadangi nieko neskaičiau nei apie vienaragius, nei apie testralius tad teks improvizuoti. Man rodos jie kažkiek yra susiję su arkliais, tad teks bandyti improvizuoti. Apsičiupinėjęs kišenes užčiuopė obuolį ir kelias sudžiuvusias duonas riekeles kuriuos šiandien iš pat ryto įsidėjo. Apsidairęs aplinkui pamatė kad aplink vienaragį rikiuojasi nemažas vaikų būris, tad pasiėmęs buteliuką ir jį įsidėjęs į kišenę patraukė prie kito ne tiek panašaus į arklį padaro kurio pavadinimas lyg tais buvo Testralis. Nors jis buvo visas juodas, bet mažos, baltos akutės vistiek spindėjo tarp tos tamsos.