0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #45 Prieš 3 metus »
 Amelija apsidžiaugė girdėdama Christinos skaitomas naujienas (o gal senienas?). Ji tikrai buvo pradėjus galvoti, kad čia įstrigo amžiams. Amelijai buvo truputį keista, nes ji, nors ir žinojo, kad Hogvartse bus nuotykių, bet nesitikėjo, kad jie taip staigiai užklups ją, vos pirmakursę. Išgirdus vaiduoklio žodžius Amelija pamanė, kad jis tikrai išprotėjo. O kas, jei jis mūsų neišleis? Truputį išsigando varniukė. Ji ėmė dairytis tų slaptų durų, vis žiūrėdama ar vaiduoklis nebando jos su Christina sulaikyti. Bet turbūt buvo per daug išsigandusi, kad ramiai mąstytų ir Christina duris pamatė pirma. Amelija labai apsidžiaugė, kai ji ir atrakino jas, nes Amelijos galvoje buvo chaosas ir ji nežinojo ar jai būtų pavykę kerai. Ji išbėgo pro dureles ir patraukė link Hogvartso nė neatsigręždama į trobelę. Įkvėpė gaivaus oro. Kaip gerai, kad viskas baigėsi...
Galbūt...

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Davidas išėjo į lauką. Pilies dar gerai nepažinojo, bet su apylinkėmis susipažinti irgi reikia! Berniukas nežinojo, kur norėtų eiti, bet patraukė miško link. Ten dar nebuvo lankęsis - ką gali žinoti, gal ras geriausių vietų pasislėpti? Ar bent jau paslėpti pavogtus niekučius? Kol kas kolekcija buvo tuščia - ir viskas per tą "princesę"! Tik per ją teko atiduoti teleskopą astronomijos profesorei! Davidas buvo labai nepatenkintas.
Ak, be reikalo berniukas pagalvojo apie tą teleskopą! Tik susigadino nuotaiką ir vis dar nežinojo, kur eiti. Akys užkliuvo už kažkokios apgriuvusios trobelės. Puiki vieta! patenkintas pagalvojo Davidas ir patraukė ten.
Tik įėjęs į vidų berniukas įsitikino, kad ši vieta yra kaip tik tai, ko jam reikia. Tokioje vietoje niekas neieškos dingusių daiktų. Puiku! Dabar tereikia rasti, ką čia būtų galima paslėpti! Davidas šypsojosi. Priėjo prie lango ir žvilgtelėjo į lauką. Nepastebėjo, kad kas artintųsi. Tai buvo tiesiog nuostabu. Berniukas tvirtai apsisprendė: būtent čia jis įrengs savo slėptuvę!

*

Magdė

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
 Buvo niūri, lietinga gegužės diena. Dangų klojo švininiai debesys, be paliovos krapnojo ir pūtė vėsus vėjas. Alisa klaidžiojo po pilį, tarp skersvėjo košiamų sienų, kol, genama nesuvokiamos jėgos, išėjo į lauką.
 Vos peržengus slenkstį, ją pasitiko nesvetingo vėjo gūsis ir vėsus, gaivinantis lietus, ritmingai barbenantis į stogą. Vela užsitraukė ant galvos baltos striukės gobtuvą, paslėpdama sidabriškai švytinčius savo plaukus ir patraukė toliau. Kurį laiką klaidžiojo palei ežerą, žiūrėdama į lygias vilnis, šiaušiamas vėjo ir į žuvis, plekšinčias uodegomis į vandenį. Gilumoje baugiai siūbavo kažkokie neaiškūs šešėliai ir tamsūs dumbliai. Kartais buvo galima išgirsti lyg iš po žemių sklindantį kažin kokių nežemiškų būtybių balsus. Rodos, jos pašaipiai dainavo, liedamos ilgesį ir tyčiodamosi iš kvailų keliauninkų, išdrįstančių prisiartinti prie jų buveinės.
 Kojos nešė penkiolikmetę senos trobelės link. Veikiausiai prieš daugelį metų tai buvo jaukus namelis, tačiau dabar atrodė gana apleistas. Sienos ištrupėjusios, medinių čerpių stogas sutrūnijęs. Palei netvirtas namelio sienas augo vešli žolė ir aukštos smilgos, siekiančios langus. Na, bent jau tai, kad buvo iš jų likę – tuščios skylės ir smulkių įvairaus dydžio šukių krūvos. Viena tokia  nedidelė šukelė susmigo švilpei į koją ir ji tyliai aiktelėjo.
 Staiga namelio viduje kažkas sukrebždėjo. Gal vaiduoklis, gal katinas, o gal čia gyvenanti namų dvasia. Penktakursė sustingo, kairę ranką nejučiomis nuleido prie peilio dėkle, o dešiniąja suėmė burtų lazdelę.
 Tas kažkas, esantis namuko viduje, vėl sukrebždėjo ir praėjo pro lango vietoje žiojinčią skylę. Šmėstelėjo juodi plaukai, kiek įdegusi oda ir gana patenkintas veidas. Tame veide švytėjo pasitenkinimo šypsena. Tokia grimasa, kokią paprastai nutaiso žmonės, kuriems pasiseka įvykdyti kokius nors nedorus ketinimus.
 Įtarios raukšlelės tarp lygių Alisos antakių dar pagilėjo. Ji tyliai nusėlino palei sieną, slėpdamasi šešėlyje. Pasiekusi duris, suėmė trapią rankeną ir stumtelėjo duris. Šokdama į priekį, ji išsitraukė iš dėklo peilį ir lyg kaltinimą sviedė į sieną. Jos tikslas visai nebuvo pataikyti į tą padarą, ji tik norėjo jį įbauginti.
 Peilis sukdamasis įsmigo į sutrūnijusią lentą ir liko, lengvai virpėdamas. Mergina apžvelgė visą trobelę ir išvydo berniuką juodais plaukais, kiek įdegusia oda, su klastūnyno uniforma. Jis pasirodė kažkur matytas. Vela prisiminė jį iš kai kurių pamokų.
Koks ten jo vardas...Davidas!Taip, taip, Davidas!
 -Na, ką prisižaidei, - piktai susiraukė penktakursė, - Net negalvok, kad išsisuksi su vogtais daiktais.
 Švilpė atpažino keletą daiktų, ir žinojo, kad šis pirmakursis priešakyje linkęs vagiliauti. Ji nekentė tokių vagišių ir rimtų rimčiausiai ketino pranešti apie tai klastūnyno vadovei Panelei Mokslinčei. Tačiau magėjo sužinoti, ką konkrečiai tas Davidas yra nukniaukęs, tad ji liko, priekaištingai stebėdama berniuką šaltomis it plienas savo akimis, be jokio draugiškumo krislo.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
Davidas buvo tik pirmame kurse ir puikiai tą suprato. Daugelis mokinių buvo už jį protingesni, geriau mokėjo naudotis burtų lazdelėmis ir, žinoma, būtų lengvai jį įveikę dvikovoje. Bet norint ką nors pavogti burtų lazdelė visiškai nėra būtina! Ir berniukas šitai žinojo. Jis jau buvo išsirinkęs bent kelias tinkamas aukas. Kai kurios iš jų buvo gerokai vyresni mokiniai, bet argi tai svarbu? Jeigu Davidas mato, kad galės ką nors nudžiauti, jam to ir užtenka! O štai ši trobelė yra tiesiog puiki vieta tokiems daiktams saugoti! Toks patenkintas Davidas turbūt nesijautė nuo pat tada, kai atvyko į šią mokyklą.
Berniukas dairėsi po trobelę ir mintyse dėliojo planą, kur koks laimikis turės atsidurti. Viskas atrodė tiesiog nuostabiai!
- Čia tilps maži daikčiukai, tokie kaip to bjauraus berniuko magnetukai. Čia yra vietos didesniems dalykams, pavyzdžiui, teleskopams. Jeigu tik "princesė" ir vėl visko nesugadins! - pats sau murmėjo Davidas vaikščiodamas po trobelę. Jis buvo giliai susimąstęs ir negirdėjo, kas vyksta aplinkui.
Tai turbūt buvo priežastis, kodėl jis neišgirdo, kaip kažkas atėjo. Tikriausiai nebūtų pastebėjęs viduje stovinčios merginos, jeigu ne staiga į sieną įsmigęs peilis. Davidas persigando ir net pašoko. Skubiai apsidairė ir pamatė gerokai vyresnę mokinę, lyg ir matytą kažkurioje pamokoje. Ko jai iš manęs reikia?! susirūpino berniukas. Negi jam ir vėl nepasiseks? Ar ir vėl kažkas turi pasipainioti nelaiku ir ne vietoje?
- Aš nieko nevogiu! - apsimetė įsižeidęs Davidas. Kodėl visi jį kaltina vagystėmis? Nepaisant to, kad toks kaltinimas buvo teisingas, jis vis tiek berniukui nepatiko. Negi jis toks kvailas ir išsidavė? Ne, to negali būti! Taip, tikriausiai dėl visko kalta "princesė"! Tikriausiai reikia ją apkaltinti ir dabar! - Iš profesorės Mokslinčės feneką vogiau ne aš, o toji... Princesė! Aš nieko nepadariau!
Davidas susiraukė. Jam labai nepatiko, kad tuo metu, kai planavo savo sandėlį, čia atėjo ir ta mergina. Dabar ji viską supras! Teks ieškoti kitos slėptuvės... Tai nebuvo labai gerai, tačiau berniukas negalėjo išsiduoti. Jis priėjo prie sienos ir gana sunkiai išlupo peilį. Atsisuko į merginą ir mąstė, ką reikėtų daryti dabar. Jis negalėjo taip kvailai išsiduoti! Jis ne toks kvailas!
- Peilius mėtyti į sieną nėra labai gera mintis, - rimtu balsu pratarė Davidas. Kiek pasvarstė ir ištiesė jį vyresnei mokinei. - Taip jis labai greitai atšips!
Tikrai geriau kalbėti apie peilius nei apie vagystes. Tu nieko apie mane nežinai! karštligiškai galvojo berniukas.

*

Magdė

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
 Alisa suraukė savo išraiškingus antakius. Davidas melavo. Įžūliai, bjauriai ir šaltakraujiškai melavo. Mergina ir toliau tiriamai žiūrėjo į klastuolį, galvodama, ką su juo daryti. Galų gale nusprendė pamokyti.
 Ji suėmė berniuką už apykaklės ir prisitraukė prie gobtuvo šešėlyje slepiamo veido. Velos akys rūsčiai ir šaltai blykstelėjo. Jos buvo nebe nežemiškai žydros, veikiau šalto plieno spalvos.
 -Tu nieko nevogi, - lėtai, pabrėždama kiekvieną žodį ir su aiškia pašaipa išskiemenavo penktakursė, - Meluoji ir neraudonuoji; "kačiuk" . Jei nieko nevogi, kas tada čia? Accio magnetukus ir teleskopus!
 Penktakursė neketino knaisiotis po to bernaičio reikalus. Nekentė netikrų atsiprašymų ir iš bėdos sugalvotų pasiteisinimų. Tik jos pasitikėjimą pelnę žmonės gali taip elgtis. O šiaip, niekas neturėtų šito daryti, o tuo labiau, tas veidmainis vagišius.
 Pakanka to, kad Davidas turi tuos daiktus ir penkiolikmetė gali patvirtinti, kad ji matė, kaip tas šlykštynė ketino juos paslėpti šioje trobelėje.  Taigi, švilpė  gali ramių ramiausiai tempti jį švilpynės prefektams arba Klastūnyno vadovei, profesorei Mokslinčei, dėstančiai Astronomiją. Neketino kliudyti direktorės smulkmeniško vagišiaus bausme. Pakanka arešto - senų trofėjų šveitimo ar sėdėjimo požemyje gramdant nuo senų buteliukų sutrėkštas muses ar vorus.
 Bet prialau pranešti profesorei Mokslinčei. Net neabejojiu, kad tas bjaurybė nukniaukė ir daugiau daiktų. Na, visgi, jo slaptavietė gudriai parinkta. Jis protingas ir apsukrus, bet kerštingas ir sukčius, kaip dauguma klasuolių. - piktai mąstė Alisa.
 - Na ką, Davidai, - rimtai, tačiau vis dar grėsmingai ištarė mergina, - Prisivirei košės. Galiu vesti tave tiesiai pas profesorę Mokslinčę, gausi arešto kaip reikiant. Už visus pavogtus daiktus, kuriuos aš radau, ir kurių neradau, ir už melavimą.
 Kačiukas prisidirbo - dar kartą mintyse pasišaipė vela ir ir paragino berniuką, sugriebusi jį už riešo:
 - Judinkis, Davidai, eime į pilį. Savo turtą susirink, - ji aprėpė ranką visur išsimėčiusius klastuolio lobius, - Vis tiek greitai jų neteksi. Ir beje, jei sumanysi sprukti, man puikiai sekasi Petrificus Totalus kerai. Gulėsi koridoriuje visą naktį. Sakyčiau, ne perdaug maloni perspektyva.
 Šlykštynė. Vogia daiktus iš bejėgių vaikų, o po to juos slepia. Reikės paprašyti, kad išgautų iš jo kitas slpatavietes. pasipiktinusi mintijo penktakursė.
 

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
Ta keista mergina buvo gerokai vyresnė už Davidą - nenuostabu, kad ir protingesnė! Ir vis dėlto tai nereiškė, kad berniukas yra visiškai kvailas! Tereikėjo sugalvoti įtikinamą paaiškinamą, kas čia įvyko. Kodėl būtinai reikia iš karto daryti išvadas?! Davidas nebuvo patenkintas. Kodėl visi galvoja, kad jis yra tik paskutinis bjaurybė? Taip nesąžininga! Nėra jis toks blogas!
Kai mergina atsidūrė labai arti, Davidas paprasčiausiai išsigando. Jis nė kiek neabejojo, kad ji moka daugybę kerų, kurie jam pačiam yra nė negirdėti. Dėl tos priežasties būti pernelyg arti buvo baugu. Nelaimei, teko laukti, kol vyresnė mokinė teiksis jį paleisti. Vos tik gavęs progą Davidas atsitraukė saugesniu atstumu nuo jos.
- Jeigu kažkas vagia teleskopus, kodėl būtinai tai turiu būti aš?! - pasipiktino berniukas. Jam labai nepatiko, kad mergina viską žino - negi ji ką nors matė! - Aš čia atėjau iš smalsumo, o tu mane kažkuo kaltini. Taip nesąžininga! Nieko tu apie mane nežinai!
Davidas nusisuko nuo tos merginos. Peilis, atrodo, jos nesudomino, tad klastuolis ilgai negalvojo ir įsimetė jį į kišenę. Juk ketino atiduoti, dabar jau tikrai nėra dėl ko priekaištauti!
- Niekur aš su tavim neisiu! - dar garsiau sušuko Davidas. Eiti pas tą nemalonią profesorę, tik dėl "princesės" kaltės jam skyrusią areštą, jis nė neketino. Ir jau šita mergina jo tikrai ten neves! Tegul tik pabando!
- Aš irgi nesu visai kvailas! - užtikrintu tonu pasakė berniukas, nors toli gražu taip nesijautė. Kerai, kurie merginai sekėsi puikiai, jam buvo nė negirdėti, tad akivaizdu, kad ji šioje srityje daug labiau pažengusi. Bet negi taip imsi ir pasiduosi? Davidas sukryžiavo rankas ant krūtinės ir "rūsčiai" žvelgė į gerokai vyresnę merginą. Svarbiausias darbas dabar buvo nuslėpti jaučiamą baimę - jis tikrai negali pasirodyti esąs bailys!
- Gali man čia negrasinti, - suburbėjo Davidas. Jam kuo toliau, tuo mažiau patiko visa šita situacija. Tik kaip dabar iš jos išsisukti?! Berniukas nė neketino susirinkti savo daiktų - jeigu jau vyresnė mergina taip nori, tegul susirenka juos pati! Davidas apsižvalgė po trobelę ir nuėjo į tolimiausią jos kampą. Atsisėdo ant grindų ir įžūliai nužvelgė merginą. Taip, jeigu ji nori, kad Davidas kažką padarytų ar kažkur nueitų, turės labiau pasistengti!

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
Indio greitai eidamas turbūt atrodė, kad žvarbų ir jau tamsų žiemos vakarą turi kažkokių svarbių reikalų. O iš tiesų berniukas tenorėjo iš visų jėgų paspardyti ant žemės gulinčius akmenis, nes neturėjo būdo kaip kitaip išleiti pykti. Didžiausia bėda buvo, kad storas sniego sluoksnis buvo visiškai paslėpęs net mažiausius objektus, kuriuos klastuolis galėtų paspardyti. Agresijos priepuoliai niekada nebuvo problema, su kuria susidūrė Indio, tačiau negalima sakyt, kad karts nuo karto nesinorėdavo kokiam idiotui užvotžti per makaulę. Juokingiausia, kad šį kartą juodaplaukis net nežinojo kas jį taip suerzino. Na, žinojo - visa Hogvartso mokykla ir žmonės joje, tačiau nežinojo kas konkrečiai. Berniukas atsisuko pasižiūrėti į pilį ar jo niekas neseka. Šiuo metu turbūt nėgalėtų pakelti kito žmogaus kompanijos.
Nudelbęs grindis į žemę Indio nepastebėjo kaip priejo kažkokią griuvena, kuri kadaise buvo...trobelė? Berniukas negalėjo patikėti, kad beveik supuvusios ir nuo drėgmės pažaliavusios lentos kažkada buvo trobos sienos. Dabar nei užuovėjos nėra, nei ko nors geresnio. Pasisukiojęs aplink keletą kartų Indio šiek tiek tikėjosi, kad tikroji trobelė yra už jo nugaros, o čia kokia sugriuvusi šuns būda, tačiau greitai pasirodė, kad tai viskas kas yra. Pakėlęs dešinę koją nuo lentos Indio pasielgė kaip ir bet kuris kitas sveiko proto žmogus būtų pasielgęs - sviedė ją keletą metrų į priekį su nemenku riksmu. Deja, tokio didelio malonumo nebebuvo, nes pyktis buvo jau praėjęs.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
Telesk... Ką teleskopas veikė, nebuvo aišku, mat Elliw Gwawr Dwynwen Goff į lauką išėjo su vienu tikslu - rasti astronomijos prietaisą ir parsinešti jį sveiką ir gyvą (?) atgal į savo miegamąjį. Kitaip sakant, teleskopas buvo dingęs. Ar jis išėjo pasvaikščioti ir negrįžo, ar kur nors sudužo, o gal jį pavogė kokia nors neLiucija, ne neLiucija ar ne ne neLiucija? Šito Elliw arba nežinojo, arba neprisiminė. Ji buvo tikra tik dėl vieno: jos didžiausia brangenybė yra kažkur dingusi, ir jos pareiga yra tą brangenybę surasti.
Kodėl mergaitė paieškoms pasirinko lauką, sunku pasakyti. Tuo labiau, kad vos išėjusi pro duris ji pamiršo, ką veikia lauke. Gerai pagalvojusi suprato, kad su savimi neturi teleskopo. Tai velsietę gerokai išgąsdino: kaipgi galėjo kažkur išeiti be savo brangenybės?!
Elliw ilgokai mąstė, kas čia atsitiko, bet taip ir nesuprato. Galiausiai priėjo išvadą, kad teleskopas ant jos už kažką supyko. O ir kur čia nepyksi, kai profesoriai vadina jį kažkokiais ten bur...kažkuo ten? Natūralu, kad teleskopas įsižeidė, Elliw jaustųsi lygiai taip pat.
Bandydama sugalvoti tinkamus žodžius, kuriais galėtų atsiprašyti prietaiso, rudaplaukė keliavo tolyn nuo pilies. Kartais vis atsisukdavo, kad įsitikintų nesanti pasiklydusi, bet netrukus pamiršo, ko čia sukiojasi, tad daugiau to nedarė ir tiesiog drožė į priekį. Ji neįsivaizdavo, kur eina, bet dėl to ir nesirūpino: be teleskopo visas pasaulis atrodė pilkas ir nykus. O gal taip nėra? Gal kaip tik teleskopas yra kaltas dėl to, kad pasaulis atrodo būtent taip? Išties, gal teleskopą reikia kaltinti dėl visko? Bet tada atmintyje iškilo prisiminimai apie neLiuciją, ne neLiuciją ir ne ne neLiuciją. Ne, teleskopo kaltinti negalima. Dėl visko kaltos yra tik tos trys bjaurios mergiūkštės!
Priėjusi šią genialią išvadą Elliw pralinksmėjo. Taip, teleskopas dėl nieko nėra kaltas, jį reikia susirasti, o kaltinti ir toliau galimą tą bjaurią trijulę. Sulig šita mintimi kažkas kaukštelėjo rudaplaukei į galvą. Natūralu, kad ji pirmiausia pagalvojo, kad tai teleskopas. Iškilo logiškas klausimas: kuri iš bjauriųjų mergiūkščių tai padarė? Bet šitas klausimas nebuvo labai svarbus. Daug svarbiau buvo tai, kad atsirado didžiausia brangenybė, kurios pastebėti, tiesa, kol kas nepavyko.
- Mano teleskopas! - baisiausiai apsidžiaugusi sušuko Elliw.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
Kai nedidelė lenta nuskriejo keletą metrų į šoną, Indio ėmė svarstyti ar galiausiai reiks eit surinkt lentų ir grąžint jas į vietą. Gal kažkas žada šią griuveną atsakyti, ką gali žinoti. Kita vertus, kam ši troba gali būti reikalinga? Slapstymuisi burtų ir kerėjimo mokykloje vietų buvo į valias, tad ši griuvena tikrai negali būti pirmas pasirinkimas. Ir vis dėl to, Indio stovėjo čia, laikydamas dar viena lentą rankoje, kuria žadėjo užsimoti ir mesti į Uždraustojo miško pusę kai pamatė siluetą, kreivai einantį ir artėjantį prie tamsiaplaukio. Tai negalėjo būti vienas iš mokytojų, nes figūra buvo maža. Indio pagalvojo, kad tai galu būti vienas iš mokinų, ieškančių jo, tačiau tada prisiminė, kad jis neturi draugų ar apskirtai kieno nors turinčio bent kiek susidomėjimo Indio gerove.
Žmogysta sukiojosi aplink ir vis neapsisprendė į kurią pusę eit, todėl Indio suprato, kad ši kažko ieško. Berniukas nusprendė apsimesti, kad jos nemato ir užsiimti savo reikalais. Juk vis dėl to buvo tamsu ir susiklojęs nemažas rūkas, tad nenuostabu, kad Indio gali nepastebėti ko nors. Pavyzdžiui žmogaus. Indio stengėsi nežvilgčioti į siluetą, nes buvo įsitikinęs, kad žvilgsnis pritraukia kitą žvilgsnį, nors negalėjo susilaikyti, mat jis su lyg kiekviena sekunde artėjo. Tarsi priešindamasis realybei Indio nusisuko ir apžiūrėjo kokios dar gėrybės voliojasi ant žemės. Pastebėjęs pusiau skilusią nedidelį buką medžio gabalą Indio, savaime suprantama, užsimojo ir sviedė jį tikėdamasis, kad nenumes per arti miško, nes tokioje tamsoje tikrai neturėtų noro eit jo paimt. Deja, atsitiko blogesnis dalykas. Medžio gabalas nusileido tiesiai žmogystai, kuri iš spigaus balso, kurio neišėjo suprasti, pasirodė, kad yra mergaitė, ant pakaušio. Tobula.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
Taigi teleskopas trenkė Elliw į galvą. Tai, žinoma, nebuvo labai džiuginanti mintis, bet ji vertė susimąstyti apie tai, kad astronomijos prietaisas atsirado (o jis buvo dingęs?!), o tai buvo visų svarbiausia. Na, o jeigu jis buvo dingęs, dėl visko kalta yra neLiucija. Arba ne neLiucija. Arba ne ne neLiucija. Arba ne ne ne neLiu... Ne, tokia šitoje mokykloje nesimoko, vadinasi, dėl visko kalta yra kuri nors iš tų trijų bjaurių mergiūkščių! O gal jos visos? Tai buvo labai sudėtingas uždavinys, kurio Elliw niekaip nebūtų galėjusi išspręsti, o netrukus pamiršo ir tai, kad iš viso apie kažką galvojo. Jau buvo pamiršusi ir tai, kad neseniai gavo iš teleskopo į galvą. Dabar daug svarbiau buvo tai, kad... O kas buvo svarbu? Elliw nežinojo, nes neprisiminė, kur ji yra, kur ėjo ir ką čia iš viso daro.
- Kur mano teleskopas?! - garsiai sušuko ji tikėdamasi, kad iš kur nors atsiras Liucija, Sabrina arba Joana trečioji su astronomijos prietaisu rankose. Išties nelabai toli nuo jos buvo kažkokia figūra, tad velsietė apsidžiaugė: tai tikrai turėjo būti kažkuri iš jos draugių! Žengusi žingsnį jos link mergaitė už kažko užkliuvo ir plojosi ant žemės. Ne iš karto suprato, kad tai teleskopas. Bet tai ir nebuvo teleskopas! Pamačiusi, kad tai kažkoks pagalys, lenta ar kitas nesuprantamas daiktas, Elliw išsigando: kur tada didžiausia jos brangenybė?!
- Tai tu kalta! - riktelėjo ji žmogystai, tikriausiai paleidusiai tą daiktą į ją. Mergaitė nematė, kas ten toks ar tokia, bet tai tikriausiai buvo neLiucija, ne neLiucija arba ne ne neLiucija. O jeigu tai tiesa, aišku, kad viskas yra tik jų kaltė!
Sunkiai atsistojusi Elliw griebė lentą ir vos susilaikė vėl nesiplojusi ant žemės. Vis dėlto pavyko išsilaikyti ant kojų ir ji įtūžusi pradėjo artintis bjauriosios mergiūkštės (?) link.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
Kad medžio gabalas (ir visai skaudžiai) trenkėsi mergaitei į galvą, Indio jautėsi kaltas, tačiau nesigailėjo. Jei būtų berniuko valia, kiekvienas Hogvartso idiotas bent kartą į dieną gautų po tokį smūgį. Vis tiek kiekvienas iš jų yra padaręs kažką gyvenime, kad to nusipelnytų.
Toks jausmas, kad mergaitė bent keletą kartų dienoje gauna per makaulę, nes ir šį kartą nebuvo pernelyg nustebusi. Indio nenorėjo, kad mergaitė jį pamatytų, tačiau slėptis nebuvo kur. Na nebent už nemažos supuvusių lentų krūvos. Variantas buvo atsigulti ant žemės, išsivolioti sniege ir apsimesti paliktu lavonu. Bet tokiu atveju šansai sušalti į ragą drastiškai pakiltų. Po svarstymų, kurie tamsiaplaukio galvoje tęsėsi porą valandų, realybėje vos tik porą sekundžių, klastuolis nusprendė apsimesti idiotu ir kad ne jis paleido lentą. Įjungęs savo geriausius vaidybos įgūdžius berniukas ėmė vaikščioti po vietovę apsimesdamas, kad irgi kažko ieško. Indio nelaimei, nukentėjusioji mergaitė, kažko ieškojo iš tiesų, nes klykdama, taip, kad turbūt iš gilaus miego pažadino visus baisiausius miško gyventojus, apie kažkokį teleskopą įtūžusi ėmė artintis Indio link. Staiga klastuolis atsiminė. Juk čia turbūt ta mokyklos kvėša, kuri su savimi visur nešiojasi teleskopą, arba daužo juo per galvas. Didelei laimei, Indio dar neteko su ja susidurti ir dėl to berniukas per daug nesielvartavo. Matydamas kaip mergaitė artėja link jo ir nebežinodamas ką daryti tamsiaplaukis nusisuko miško pusėn pasiruošęs dėti į kojas. Daugiau laiko davė "netikėtas" mergaitės plojimasis ant žemės ir Indio vos atsispyrė pagundai nusijuokti. Kai mergaitė vel pakilo ant kojų ir pradėjo kažką šaukti, Indio pasileido tekinas miško link.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
Reikėjo kuo greičiau prieiti prie bjauriosios mergiūkštės ir gerai ją pamokyti. Elliw neprisiminė, kokia yra tokio sprendimo priežastis, bet dėl vieno buvo tikra: tai tik tos bjaurybės kaltė! Kad ir ką ji padarė, kad ir kokios nelaimės užgriuvo mergaitę, ji kaltino tik tą mergiūkštę, kuri... Ar ji bandė pasprukti nuo Elliw? Na ir nemandagumas! Bjauri mergiūkštė turi atsiprašyti ir, maža to, atiduoti teleskopą! Mat klastuolė nusprendė, kad astronomijos prietaisą ištiko būtent tokia dalia: jį pavogė ta neįtikėtina bjaurybė!
Deja, faktas, kad ta bjaurybė tolo, gerokai sunkino situaciją. Reikėjo ją pasivyti ir... Ką ten padaryti? Šito Elliw neprisiminė, bet paspartino žingsnį. Vėl už kažko užkliuvusi (teleskopas?!) vos nenusivertė ant žemės (kas, žinoma, nebūtų labai didelė naujiena), bet šį kartą pavyko išsilaikyti ant kojų. Velsietė pasileido bėgte.
- Tai tu kalta! - priminė ji, nors nežinojo, dėl ko kaltina tą, kurią (kurį?) vijosi. Aišku, vytis sekėsi sunkiai, bet šiek tiek priartėjusi ji suprato, kad tai nėra neLiucija, ne neLiucija ar ne ne neLiucija. Ten buvo kažkoks padaras, kurio rudaplaukė nepažinojo. Tiesa, viena ji suprato puikiai: tas padaras nebuvo teleskopas.
- Kur mano teleskopas? - griežtai suriko Elliw. Ir kodėl jai nuolat taip nesiseka? Juk Elliw - gera mergaitė...
Netoliese pamačiusi kažkokį akmenį velsietė jį pačiupo ir atidžiai nusitaikė. Šią akimirką ji nuoširdžiai nekentė to padaro, kuris nebuvo teleskopas. Neprisiminė, ką jis padarė (ar iš viso ką nors padarė), bet vis tiek buvo pikta. Ilgiau nebesvarsčiusi Elliw paleido akmenį to bjauraus padaro link.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
Dori pakankamai dažnai lankydavosi uždraustajame miške, tačiau apgriuvusią Hagrido trobelę aplenkdavo didžiuliu lanku. Ši mergaitei atrodė labai nejauki, be to, buvo baisu, kad kas nors ant galvos neužgriūtų. Tačiau einant laikui keitėsi ir vietos, kurios traukdavo Dori pabūti. Kai mergaitė pradėjo mokytis Hogvartse, ji nuliūdo, kad jos koledžas bus požemiuose ir mieliau būtų įsitaisiusi kažkur aukštai. Tačiau dabar mergaitę traukė ne tik požemiai, bet ir visokios kitokios keistos vietos, tokios kaip ola uždraustajame miške ar tuneliai po Hogvartsu. Todėl antrakursė nusprendė aplankyti ir šiuos griuvėsius.
Tiesą pasakius, nebuvo jau taip prastai. Iš lauko trobelė atrodė baisiau. Šį niūrų ir šlapią žiemos vakarą tai atrodė nebloga vieta pasislėpti nuo vėjo ir šlapdribos. Dori atsisėdo ant suolo atokiausiame trobelės kampe. Suolą greičiausiai atitempė kas nors iš mokinių. Trobelėje buvo prietema. Greitai sutems.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
Buvo vakaras. Davido kišenės buvo pilnos visokių daiktų. Juos reikėjo paslėpti. Dėl to berniukas išėjo į lauką. Jis turėjo puikią slėptuvę. Apie ją niekas nežinojo. Tai puiki slėptuvė!
Davidas ėjo apgriuvusios Hagrido trobelės link. Ten jis ir slėpė grobį. Reikėjo sugalvoti, ką su tais daiktais daryti. “Protinga pirmakursė” lazdelę atgavo. Daugiau Davidas tikrai nieko negrąžins! Todėl reikėjo paslėpti likusius daiktus. Jis neatiduos daugiau nė vieno daikto!
Trobelė atrodė blogai. Davidas čia dažnai ateidavo, bet dabar ji atrodė tikrai blogiau. Vieną dieną gali ir sugriūti! Kur tada berniukas laikys savo grobį? Kol kas trobelė dar stovėjo. Taigi Davidas ėjo ten. Turėjo nemažai daiktų, kuriuos reikėjo paslėpti. Jis atidarė duris ir įėjo į vidų. Ten kažkas jau buvo!
- Negerai, - tyliai pasakė Davidas. Jis pažiūrėjo, kas ten buvo, ir suprato, kad tai Dori. Davidas šiek tiek nusiramino. Mergaitė padėjo jam vogti. Ji tikrai neišduos!
- Labas, - pasisveikino Davidas. Jis nebuvo patenkintas, kad rado čia Dori. Bet jau geriau ji nei kitas mokinys!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
Mergaitė mąstė, kaip visada, apie savo suknistus tėvus žiobarus, apie tai, kad mokydamasi Klastūnyne ji jautėsi nepilnaverte dėl savo kraujo. Dėl išrinktojo Poterio, Dori taip norėjo turėti draugų klastuolių, tačiau jų susirasti buvo be galo sunku. Ar tai kaltas kraujas? Vieninteliai žmonės, su kuriais antrakursė palaikė normalesnius ryšius, iš Klastūnyno tebuvo Levanda, kurią Dori kol kas dar per menkai pažinojo, ir Davidas, kuris, tamsiaplaukė įtarė, su Mendel bendravo tik dėl to, jog ši neturi nieko prieš vogimą ir dar yra pasiryžusi kažką kartu apšvarinti. Tačiau vis tik ji negalėjo pasitikėti nei Levanda, nei Davidu. O Meg, Henrieta, Alanu... Šiais žmonėmis ji galėjo pasitikėti. Bent jau taip galvojo. Ir, po velnių, jie buvo arba grifai, arba švilpiai. Daugiausiai grifai. Ir Deoiridh... Ji irgi grifė ir kartais atrodydavo, kad Dori ją labai užknisdavo, bet kažkodėl Mendel žinojo, kad vyresnėlė nepaliktų jos bėdoje.
Galvodama apie draugus ir priešus, kaip norėčiau įkrėsti į kailį Elodie ir Sofi, klastuolė krūptelėjo. Ji buvo ne viena. Instinktyviai šoktelėjo nuo suolo ir nutaikė lazdelę į atėjūną. Norėjo pilti sustingdymo užkeikimu, tačiau susizgribo: čia buvo Davidas.
- Davidai! - sušuko nuleidusi lazdelę ir įsidėjusi ją į kišenę. - Aš atsiprašau! Buvau užsigalvojusi ir ne iškart supratau, kad čia tu. Labas, - vos vos šyptelėjo ir vėl atsisėdo.
Tikriausiai Davidas vogs arba kažką jau pavogė, ėmė galvoti mergaitė. Ji žinojo, kad neverta dėti kažkokių vilčių į Davidą, bet nieko negalėjo padaryti, mat jai berniukas jau nuo pat pirmo kurso atrodė labai gražus. Antrakursė įsistebeilijo šiam į akis.