0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #60 Prieš 10 mėnesių »
Dori jo neišgirdo. Būtent taip nusprendė Davidas. Jis apsidžiaugė. Galbūt galės ramiai paslėpti daiktus? Nelaimei, taip nebuvo. Dori netrukus pasisveikino. Davidas neklausė, ką mergaitė kalba. Ji jį pastebėjo. Pats kaltas! Davidas buvo gana piktas. Ką jam dabar daryti?
- Ką čia darai? - paklausė Davidas. Jis tikėjosi laimėti laiko. Gal Dori nepastebės išsipūtusių kišenių?! - Trobelė gali sugriūti.
Davidui nepatiko, kad Dori žiūri jam į akis. Ji viską supranta! Tai buvo labai blogai. Davidas susiraukė. Jis nusuko žvilgsnį ir pradėjo spoksoti į sieną.
- Aš nieko neturiu, - pasakė jis. Berniukas įlindo į tolimiausią kampą ir atsisėdo. Grindys nebuvo švarios. Nelaimei, Davidas nežinojo kito būdo paslėpti grobį. Jis įkišo ranką į kišenę ir ištraukė pakabuką. Jis nebuvo gražus. Bet jis buvo vogtas! Davidas žiūrėjo į pakabuką. Tada ištiesė ranką Dori link ir paklausė:
- Gal nori?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1291
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #61 Prieš 10 mėnesių »
- Ką čia darau? - Dori kažkodėl pasimetė. - Ee... nieko. Atėjau tiesiog pamąstyti.
Davidas, regis, irgi buvo pasimetęs. Jau bus kažką pavogęs, nutarė antrakursė. Tikriausiai atėjo čia apžiūrėti lobių be niekieno akių. Mendel susidomėjo, kokius daikčiukus galėtų slėpti Davidas. Ką jam pavyko nudžiauti. Tačiau ji to tikrai neklaus. Veikiausiai Davidas supyktų. O ir taip neatrodė linksmas.
- Nesugrius ta trobelė, - pakėlė antakį. - Nesugriuvo per tiek laiko, nesugrius ir šiandien. O kodėl pats čia atėjai? - paklausė, nors atsakymą jau kaip ir žinojo.
Kai Davidas pasakė, kad nieko neturi, viskas tapo dar aiškiau. Jis tikrai vogė ir dabar kažką turi. Klastuolės akys smalsiai stebėjo.
Berniukas atsisėdo ant grindų ir ėmė krapštytis po savo kišenes. Deja, Dori nematė, ką jis iš kišenės išsitraukė. Regis, jog kažką apžiūrinėjo, o galiausiai ištiesė ranką su pakabuku ir paklausė, ar mergaitė to pakabuko norėtų.
Ji nespėjo nei normaliai visko apgalvoti, tik nudžiugo, ištiesė ranką ir pakabutis jau buvo jos delne.
- Taip! Ačiū!
Dori puikiai žinojo, kad šis pakabukas yra vogtas. Žinojo ji ir tai, kad negalės jo demonstratyviai nešioti, mat veikiausiai kažkas jo ieško. Užsikabinusi dovaną ant kaklo Mendel papuošalą apžiūrinėjo. Tai buvo sidabrinės spalvos grandinėlė su taip pat sidabrinės spalvos rutuliuku. Ant to rutuliuko žėrėjo spalvoti taškeliai.
Dori pagalvojo apie tai, kad jau seniai jai niekas nieko nedovanojo. Šį kartą net nuo tėvų per Kalėdas ji nieko negavo. Na, nebent tą antausį nuo mamos galima būtų skaityti dovana. Todėl trumpaplaukej nerūpėjo, iš kur Davidas traukė tą pakabutį. Tai, kad šis jai jį pasiūlė, mergaitei reiškė labai daug. Ji norėjo nusišypsoti ir kažką pasakyti, bet nebuvo tikra, kaip Davidas į tai reaguotų. Jeigu Dori nemėgo perdėto saldumo, tai Davidas tikriausiai jo negalėjo apkęsti. Todėl Mendel tik žiūrėjo į pakabutį ir sukiojo rutuliuką, kabantį ant grandinėlės.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #62 Prieš 10 mėnesių »
Dori nežinojo, ką daro trobelėje. Tai buvo keista! Arba ji apsimetė. Ar ji galėjo kažką pavogti? Tai buvo sunkus klausimas.
- Apie ką pamąstyti? - paklausė Davidas. Jis nenorėjo, kad Dori paklaustų, ką čia veikia jis. Buvo per vėlu. Klastuolė kaip tik to ir paklausė! Davidas susiraukė. Dori jį pažinojo. Per gerai pažinojo!
- Atėjau pamąstyti, - pasakė Davidas. Mergaitė tuo nepatikės! Davidui tai nerūpėjo. Dori jo neišduos!
Berniukas nemanė, kad ji taip džiaugsis. Tai tik vogtas pakabukas! Davidas nežinojo, ką sakyti. Jam tai labai nepatiko! Jis žiūrėjo į mergaitę ir tylėjo. Pakabukas nebuvo toks ypatingas!
Davdas ištraukė iš kišenės lankutį. Jį pavogė iš kambario draugo. Gyvūnėlis buvo tikrai įdomus! Ar Dori patikės, kad tai yra Davido lankutis?
- Tai Martynas, - pasakė berniukas ir parodė klastuolei lankutį. Ji privalo patikėti, kad Davidas gyvūno nevogė!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1291
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #63 Prieš 10 mėnesių »
Dori šyptelėjo, kai Davidas pasakė, jog atėjo pamąstyti. Ji puikiai žinojo, dabar jau buvo tikrai, ko Davidas čia atėjo. Tačiau berniukui nieko nesakė.
Regis, klastuolis nesidžiaugė tuo, kad Dori pakabukas labai patiko. Tačiau ir tai mergaitės nenustebino. Ji jau buvo seniai pastebėjusi, kad džiaugsmingos reakcijos berniuko nežavi, o gal jis tiesiog prie jų nėra pratęs ir būna pasimetęs.
Mendel pasikišo pakabuką po mantija. Bet tikrai ne tam, kad jis būtų arčiau širdies. Paprasčiausiai todėl, kad paskui nepamirštų jo paslėpti, nes ką kiti pamanys, jei pričiups dvylikmetę su vogtu papuošalu? Be to, tą daiktą reikės dar ir energetiškai išvalyti, ėmė svarstyti antrakursė, kad jis pilnai priklausytų man, o ne kažkam kitam.
Davidas kurį laiką patylėjo ir galiausiai iš kišenės išėmė lankutį. Jau pirmą akimirką Mendel pagalvojo, kad už lankutį Davidui labiau tiktų knisius, tačiau iš kur juodaplaukis tokį gaus? Hogvartse vaikai neaugina knisių, tad nebūtų iš ko pavogti. Tačiau ir lankutis buvo naudingas gyvūnas, mat Dori buvo girdėjusi, kad šis atrakina spynas. Šį gyvūnėlį mergaitė matė pirmą kartą.
- Martynas? - susidomėjusi klastuolė paėmė lankutį į rankas ir ėmė apžiūrinėti. - O aš auginu vorą, - iš kišenės išsitraukė jį. - Jo vardas Džo. Nagi, pažiūrėkime, kaip jie sutars, - Mendel padėjo vorą netoli lankučio.
Regis, Džo nebuvo labai patenkintas draugija, jis nuo lankučio traukėsi. Patį lankutį klastuolei buvo liesti įdomu. Jis buvo toks laibas, o kojytės kuteno delną.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #64 Prieš 10 mėnesių »
Dori neatsakė į klausimą. Tai taip nemandagu! Ji nieko nesakė. Tai buvo gerai. Jeigu ji nešneka, neišduos. Ji paėmė pakabuką. Dabar negalės išduoti! Visi manys, kad ji pavogė Dori. Vadinasi, ji tylės! Davidui patiko, kad jis yra genijus. Tik genijus gali taip protingai sugalvoti! Pakabukas nebuvo daug vertas. Tegul Dori džiaugiasi!
Davidui vorai nepatiko. Jis neapsidžiaugė mergaitės augintiniu. Kodėl būtinai voras?! Jis atsitraukė šiek tiek toliau. Bet Martynas liko! Daivdas negalėjo parodyti, kad bijo. Gerai, kad Dori patkėjo, kad lankutis yra jo.
- Kodėl voras? - paklausė berniukas. Jis norėjo paimti lankutį. Bet negalėjo! Davidas nenorėjo artintis prie voro. - Geriau augintum pelėdą!
Berniukas paėmė augintinį. Nereikia vorų! Jam nepatiko tas gyvūnas. Martynui irgi nepatiko. Keista ta Dori! Kam reikia tokių augintinių?
- Ar tu jį pavogei? - paklausė Davidas. Tik taip galima pateisinti Dori!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1291
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #65 Prieš 10 mėnesių »
Regis, Davidui voras nesukėlė susižavėjimo.
- Kodėl voras? Dėl to, kad man patinka vorai, - gūžtelėjo pečiais. - Aš nekenčiu paukščių, - susiraukė. - Tikrai nenorėčiau auginti pelėdos. Nes man niekas nerašo, - dabar susiraukė dar labiau, tačiau veide atsispindėjo ir kažkoks keistas skausmo kartėlis. - O tu turi, kas tau per mokslo metus rašo laiškus?
Tikrai, jeigu Dori augintų pelėdą, ši visiškai neturėtų darbo. O Magijos žinias mergaitė ir taip gauna paskaityti per pusryčius didžiojoje salėje. Dažnai mokiniai rašydavo savo broliams ir seserims, tėvams, giminaičiams. Dori yra rašiusi tėvams tik pirmame kurse ir jau laiškuose ėmė jaustis, kad kažkas yra ne taip. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Kai berniukas paklausė, ar Dori vorą pavogė, ji tiesiog negalėjo papasakoti jam tiesos. Juk ji tą vorą pirko tada, kai dar buvo kupina meilės tėvams, tokio vaikiško džiaugsmo ir naivumo. O dabar viskas yra kitaip. Dabar Dori šeima yra tik ji ir Džo. O tėvai, ypač mama, nebemėgo nei vieno, nei kito.
Kadangi Mendel matė, kad Davidui Džo visai ne prie širdies, ji įsidėjo voriūkštį atgal į kišenę.
- Taip, - pamelavo Davidui. - Aš jį pavogiau iš parduotuvės Skersiniame Skersgatvyje dar prieš pirmą kursą.
Oras ėjo tik bjauryn ir bjauryn. Darėsi šalta.
- Klausyk, Davidai, gal eikime į pilį, gerai? Verčiau pasėdėkime kur nors koridoriuose, - pasiūlė bendrakoledžiui ir išėjo iš trobelės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 385
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #66 Prieš 4 mėnesius »
Ir vėl ta pati dilema kankino vaikiną. Kodėl jo vardas atsidūrė burtų trikovės turnyro taurėje, jis nežinojo ir šiais metais. Galbūt klajonės be Hogvartso privertė jį taip pasielgti, o galbūt tiesiog kvaila jo galva, tačiau jis ir vėl buvo čia. Ir jis ir vėl kreipėsi pagalbos į Rafael Beaumont. Šis profesorius buvo vienintelis, kuriuo Ryan'as besalygiškai pasitikėjo. O Jones pavardės savininko pasitikėjimą buvo užsitarnauti sunku, labai sunku. Jis bijojo pasitikėti, kadangi labai daug kartų nudegė pasitikėdamas kitais žmonėmis. Jis pasitikėjo James, jis jį paliko. Jis pasitikėjo Cindy, ji jį paliko. Jis pasitikėjo Adam'u, jam atskleidė daugiau nei kitiems, tačiau ir jis jį paliko. Visi apart gyvūnų palikdavo vaikiną. Na, dar jo nepaliko šeima ir profesorius Rafael'is, kuris jam visada padėdavo su gyvūnais ir jų priežiūra. Tik jis padėdavo tada kai kuris nors gyvūnas susirgdavo ar pradėdavo elgtis keistai. Beaumont buvo tikras autoritetas vaikinui.
Šviesiai rudų plaukų vaikinas žingsniavo Hagrido trobelės griūvėsių link. Ten jis susitarė susitikti su profesoriumi ir aptarti užduotį - sumąstyti koks gi gyvūnas galėtų būti slepiamas Uždraustajame miške. Jones įtarė, kad šiais metais tai bus koks nors didelis gyvūnas, kadangi jo skleidžiamas garsas buvo labai įtartinas, tačiau neatmetė varianto, kad tai galėtų būti ir kokia nors būtybė. Tačiau visas šitas mąstymas apie užduotį tiesiog žudė jį. Rudų akių savininkas bijojo, kad jis nesusilaikys ir tiesiog sprogs dėl viso jaučiamo streso ir visų dalykų, kurie jį supo. Jis tiesiog jautėsi prastai jau dabar tai kas bus tada kai vaikinas baigs visas užduotis? Tada jis tiesiog nebesugebės visko išlaikyti savyje ir jam tikrai baigsis blogai.
Galiausiai Jones atsirėmė į sugriuvusios Hagrido trobelės sieną. Po kelių akimirkų pamatė ir ateinantį profesorių, tad nusišypsojo netikra šypsena. Jis juk turėjo džiaugtis dėl dalyvavimo burtų trikovės turnyre ar ne? Jis juk čempionas, jis juk išrinktasis... Tačiau dėl to jis jautėsi tik dar blogiau. Galiausiai sunkiai atsidūsęs, jis atsišliejo nuo sienos.
- Labas vakaras, profesoriau. Aš turiu keletą minčių, - ištarė vaikinukas profesoriui gana linksmu tonu. Švilpis, iš tiesų, buvo ir pats labai nustebęs savo gebėjimu apsimesti linksmu ir laimingu dėl burtų trikovės turnyro, tačiau ir liūdėjo dėl to, kad niekas nepastebės kaip jam iš tiesų sunku dėl visko kas supa jį jo beverčiame gyvenime.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #67 Prieš 4 mėnesius »
Rafael'is iš tiesų labai nustebo sulaukęs laiško, kurio sulaukė. Ryan Jones kvietė jį tam, kad padėtų burtų trikovės turnyro užduoties pasiruošimui. Profesorius buvo labai susimąstęs dėl to ką vaikinukas parašė laiške, tad net kelis vakarus prieš miegą Beaumont pavardės nešiotojas galvojo apie tai koks gyvūnas bus pasislėpęs Uždraustajame miške. Galiausiai priėjo prie kelių išvadų, kokie gyvūnai galėtų tenais slėptis, tad profesorius judėjo link susitikimo su vaikinu vietos. Prancūzas kiek nervinosi dėl gyvūnų, kadangi gyvūnai visada galėjo būti netikėti ir keisti. Arba tai netgi galėjo būti ne gyvūnai, o kažkokios būtybės, kurios leido panašius garsus į tam tikrus gyvūnus, bet vis tiek variantų turėjo.
Po dešimties minučių, profesorius pasiekė savo ir vaikino susitikimo vietą. Čia pamatė jaunąjį magizoologą ir šyptelėjo. Tačiau iš akių matė, kad Ryan'as netrykšta džiaugsmu, bet nieko apie tai nesakė. Beaumont pavardės savininkas išgirdęs pasisveikinimą ir kitus žodžius linktelėjo.
- Sveikas. Labai norėčiau išgirsti tavo variantus, o tada aš pasakysiu savuosius, - tarė profesorius stovėdamas priešais vaikiną ir skenuodamas jį savo akimis. Rafael'is bandė perprasti kas dedasi vaikino viduje, tiesa jam tai sekėsi sunkiai.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 385
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #68 Prieš 4 mėnesius »
Išgirdęs profesoriaus atsakymą švilpis linktelėjo. Tada ėmė įnirtingai mąstyti, kadangi reikėjo sudėlioti visus variantus savo mintyse. Jis norėjo skambėti rimtai ir užtikrintai, kadangi kitaip galėjo ir neįtikinti profesoriaus savo mintimis. Plius save jis taip pat turėjo įtikinti. Jis nebuvo labai užtikrintas savo mintimis dabar, kadangi jis ėmė jaustis pasimetusiu. Jis bijojo, kad netgi Rafael'is išjuoks jį dėl jo kvailų idėjų, tad Ryan'as tiesiog buvo pasimetęs. Jis nebenorėjo kalbėti, norėjo tiesiog prasmegti skradžiai į žemę. Jam pasidarė taip bloga ir nemalonu, tačiau jis juk negalėjo imti ir pavyzdžiui apsiverkti? Jis juk vaikinas, o ne kažkokia mergaitė kaip visi sako... Jones tyliai atsiduso ir vėl ėmė mąstyti apie Burtų trikovės turnyrą. Kas jei jis numirs? Juk praeitą kartą jis vos išvengė mirties, kas būtų jei jis tiesiog neišvengtų jos šį kartą? Vaikinas kilęs iš Paryžiaus bijojo mirties. Jis dar nenorėjo numirti, jis norėjo gyventi ir atidaryti zoologijos sodą. Ne, ta jo svajonė net nebuvo dingusi iš jo minčių. Nei sekundei. Visada, visada tai buvo jo didžiausia svajonė. Jis taip norėjo įkurti tą zoologijos sodą, kad kartais net nemiegodavo ir piešdavo eskizus susijusius su juo. Švilpis tyliai atsiduso ir pradėjo mąstyti apie gyvūnus ir Burtų trikovės turnyrą. Juk būtent ties tuo jis turėjo koncentruotis ir mąstyti apie tai, o ne apie zoologijos sodą.
- Aš manau, kad miške gali slėptis drakonas arba hipogrifas, kadangi jie skleidžia tokius garsus, kurie girdėjosi. Arba man vaidenosi. Daugiau nežinau koks gyvūnas ten galėtų būti. Na, turėjau kitokių variantų, bet galiausiai supratau, kad jie yra baisiai nelogiški ir pasilaikysiu juos sau, - ištarė Jones pavardės savininkas pasiveldamas savo ir taip šiek tiek susivėlusius plaukus. Jis labai nervinosi dėl visko ir jautėsi taip it tuojaus susprogs. Ryan'as sunkiai atsiduso trumpam užsimerkdamas. Jis norėjo kaip nors nuo visko pabėgti ir pradingti. Norėjo likti vienas arba kartu su savo gyvūnais. O jis juk galėtų pasislėpti savo kuprinėje ar ne? Ten jis būtų saugus kartu su visais savo gyvūnais. Galėtų jais rūpintis, juo gydyti ir visada juos stebėti bei rašyti apie juos. Viskas būtų taip nuostabu ir puiku, švilpiui dėl nieko nereikėtų nervintis ir viskas būtų paprasta.
- Dar mąsčiau apie trolį ir basiliską, bet abudu šie variantai neatrodo labai logiški, tad jų jums nesakiau, nes ne norėjau pasirodyti kaip koks kvailys, kadangi jūs matote mane kaip protingą magizoologą ir aš labai bijojau jus nuvilti, - greitakalbe išbėrė vaikinas susinervindamas ir nuleisdamas akis į žemę.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #69 Prieš 4 mėnesius »
Profesorius išklausė visų vaikinuko variantų. Netgi tų jam atrodančių kvailai variantų. Pats profesorius mąstė apie drakonus, kadangi tokia užduotis jam atrodė logiškiausia, tačiau jam labai patiko vaikino variantas apie basiliską. Tiesa, dabar profesorius suprato vaikino elgesio priežastis ir atsiduso. Iš tiesų, vaikinukas matėsi, jog buvo pervargęs. Visiškai pervargęs ir perdegęs. Beaumont priėjo prie vaikino ir apsikabino jį. Suprato, kad vaikinukui to reikia.
- Tu manęs nenuvylei. Esi šaunus magizoologas ir puikus burtų trikovės čempionas. Mąstai labai protingai ir viskas yra gerai, - ištarė profesorius laikydamas švilpynės koledžo atstovą savo glėbyje. Jis norėjo, kad jaunasis magizoologas pasijustų nors kiek geriau ir ramiau, tad vyras jį laikė glėbyje. Galiausiai atsitraukė.
- Na, mums reikia grįžti prie mokslų apie Burtų trikovės kerus. Sugalvojau tik vienus, kurie tiktų bet kokiam gyvūnui. Arresto Momentum. Jis sustabdys bet kokį gyvūną, tad kad ir kas tave pultų tu galėtum pabėgti. Nagi, pabandyk sulėtinti štai tą paukščiuką, - pasakė profesorius parodydamas į paukštelį skrendantį tolyn nuo jo ir čempiono.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 385
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #70 Prieš 4 mėnesius »
Jones ėmė giliai kvėpuoti. Jis bijojo būti išjuoktas profesoriaus, kuris jam buvo autoritetas. Jis bijojo būti išjuoktas ir kitų, kadangi profoesorius galėjo pasakyti ir kitiems apie jo kvailas idėjas kas gi galėtų slėptis miške. Juk profesoriai kartais paragauja vyno ir tada jų liežuviai atsilaisvina. Vaikinukas kilęs iš Paryžiaus gana nemažai žinojo apie tai, tad galėjo įtarti, kad tuose vakarėliuose yra aptariami ir mokiniai, tačiau neturėjo nieko prieš tai. Juk ir mokiniai aptarinėjo profesorius, tačiau nieko blogo tame nebuvo. Bet vaikinas labiausiai bijojo to, kad bus aptartas jo neprotingumas. Jis tiesiog labai norėjo apsiverkti, tačiau sulaukė apkabinimo. Rudų plaukų savininkas taip pat apsikabino profesorių ir prisiglaudė prie jo. Jei ne šis magizoologas, jis seniai būtų palaidojęs ne vieną gyvūną, o gal netgi ir jis pats būtų palaidotas. Juk vaikinukui tokiame amžiuje tikrai labai dažnai būdavo taip blogai, kad jis norėdavo nušokti nuo tilto. Bet kaip jis ir kiti prancūzai sako c'est la vie.
- Ačiū jums, profesoriau. Jei ne jūs man būtų labai blogai, - pasakė jis spausdamas savo glėbyje kitą prancūzą. Būtent dėl jo, vaikinukui geriau sekėsi ir magizoologija, ir gyvenimas. Rudų akių savininkas buvo beprotiškai dėkingas Rafael'iui tiesiog už viską ką šis magizoologas jam padarė.
Po kelių ramių akimirkų vyras atsitraukė. Švilpiui netgi iškrito kelios ašaros išdavikės, kurias jaunuolis meistriškai nusivalė apsimesdamas, kad kažkokios dulkelės į akis įkrito. Jis taip darydavo labai dažnai, tad šį apsimetinėjimo triuką jau buvo puikiausiai įvaldęs. Galiausiai susikaupė, kadangi reikėjo klausytis apie kerus, kuriuos švilpynės koledžo čempionas turės išmokti. Išgirdęs juos jaunuolis šyptelėjo. Kerai tikrai galės būti naudingais. Labai naudingais nesvarbu prieš ką.
- Arresto Momentum, - pasakė švilpis pamojuodamas savo lazdele. Deja, paukštelis nesustojo. Vaikinukas nusprendė, kad čia kaltas rankos judesio netikslumas, tad įkvėpė daugiau oro ir jį iškvėpė.
- Arresto Momentum, - pakartojo ir šį kartą paukštelis sustojo. Jones nusišypsojo būdamas labai patenkintas savimi. Jam pavyko panaudoti kerus. Jis pasitvarkė savo plaukus ir įsidėjo lazdelę atgal į savo ilgą apsiaustą. Jones šypsojosi. Jo nuotaika iš karto pagerėjo.
- Ačiū jums už viską, Rafaeli. Man reikia pašerti gyvūnus. Susitiksime per pamokas, - ištarė vaikinukas nuskubėdamas atgal pilies link. Reikėjo paskubėti kol gyvūnai nesuvalgė vieni kitų.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #71 Prieš 4 mėnesius »
Pamatęs, kad vaikinuko nuotaika pasitaisė, Beaumont pavardės savininkas išsišiepė. Jis jautėsi geriau, kadangi jo mokinys jautėsi geriau nei prieš tai. Tai puikiai matėsi, tad rudaplaukis tuo labai džaiugėsi. Jam labai patiko padėti. Prancūzas stebėjo kaip vaikinas atliko kerus. Jis viską darė tikrai neblogai, tad Rafael'is buvo tikrai tuo labai patenkintas ir laimingas, kad Jones pavardės savininkui kerai pasisekė vos iš antro karto. Tai buvo tikrai geras rezultatas. Kitiems nepasiseka taip gerai. Na, bent jau kaip profesorius girdėjo iš kitų profesorių anksčiau, tad rezultatas tikrai buvo nuostabus. Juk kerai tikrai nebuvo labai lengvi, tad visa tai labai džiugino.
Galiausiai vaikinukas atsisveikino ir pabėgo Hogvartso link. Rafael'is papurtė savo galvą ir pats su šypsena pradėjo eiti Hogvartso link.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1291
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #72 Prieš 2 mėnesius »
Tas rūkymas Dori jau pradėjo gerokai užknisti. Pirmiausia, ji turėjo slapstytis. Tačiau buvo nemažai mokinių, kurie žinojo apie tamsiaplaukės žalingą įprotį. O jeigu kalbos pasieks Alaną? Jam, tiesa, Mendel buvo sakiusi, kad vasarą kelis kartus rūkė. Tačiau paauglė slėpė nuo draugo tai, jog rūko kiekvieną dieną. O jeigu Alanas vėl ją pabučiuos? Tą kartą ji nebuvo spėjusi sutraukti dūmų į savo plaučius. Na, dabar nebuvo panašu, jog jie greitu metu bučiuosis. Bendravo kiekvieną dieną, tačiau tą bučinį pertraukė Dingas ir juodu užklupo Gruodė su Sakura. Buvo gėda ir vis dėlto jie apie tai bent kol kas nepasikalbėjo.
Tačiau ne tik dėl bučinių Dori nebenorėjo rūkyti. Ji jautėsi kalta, kad slepia tai nuo Alano, nuo to, kuriam, regis, kaip tik daugiausiai turėtų pasakyti. Be to, cigaretes, kurias atsivežė į Hogvartsą penktakursė jau buvo surūkiusi, todėl dabar reikia pirkti iš septintakursio klastuolio, kuris užsiprašė keliais knutais daugiau, mat pagrasino išpliurpti tam raudonplaukiui grifui, su kuriuo Mendel bastosi.
Ji bandė nerūkyti, bet praėjus pusdieniui, jei to nepadarydavo, tapdavo tokia pikta... Jai imdavo skaudėti galvą, ji nebegalėdavo susikaupti. Dėl Merlino, kas galėjo pagalvoti, kad būdama penkiolikos aš rūkysiu, pagalvojo mintyse Dori, atsiduso ir užtraukė dūmą. Pasidarė taip lengva, taip gera. Ji sėdėjo ant kažkokios suklypusios taburetės atsirėmusi į sienos liekanas.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 479
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #73 Prieš 2 mėnesius »
Auris išėjo iš pilies ir patraukė uždraustojo miško pusėn. Ėjo visai ne ten. Buvęs Klastuolis traukė į apleistą miško sargo trobelę. Gal tas buvo keista, bet Auriui ten patiko. Na taip, namelis buvo visai apgriuvęs, bet jam atrodė, kad ten dar vis tiek jauku. Jaučiasi žmogaus, kuris kadais ten gyveno dvasia ir ta vieta jį veikė raminamai.
Eidamas nešėsi savo gitarą. Tą pačią, su kuria grojo muzikos grupėje ir kuri kėlė daug nuostabių prisiminimų. Norėjo dabar ramiai pagroti, niekieno netrukdomas. Pagroti ir pagalvoti ką daryti ir kaip ištraukti savo pusbrolį iš košmarų pasaulio. Ta kvaila vasara neprabėgo be pasekmių.
Jis priėjo prie namelio ir išvydo, kad jis ne tuščias. Užuodė cigarečių dūmus ir įžengė vidun.
- Žinojau, kad kada nors tave užtiksiu. Prašau užgesinti cigaretę Dori. - Balsas skambėjo ramiai, bet įsakmiai. Nuo tada, kai Levins papasakojo, kad Dori mėgsta kepti save iš vidaus Auris taip ir nepasikalbėjo su ja. Išvis reikėjo pasakyti, kad Dori privengė. Dėl tos pačios niekam tikusios vasaros nutikimų.
- Žinau, kad rūkai jau senokai. Ir ką? Patinka? Daug pinigų tam išleidi? - Paklausė.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1291
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #74 Prieš 2 mėnesius »
Tačiau ta ramuma, kurią mergina jautė, buvo pertraukta. Dori akiratyje pasimatė Auris, kuris sugadino šią žalingą, kaltės apipintą, bet malonią akimirką. Pamačiusi vyresnįjį Senklerį Dori prikando lūpą ir pradėjo juoktis. Neketino to daryti, bet taip išėjo. Kas jai buvo Auris Senkleris? Profesorius? Jau verčiau kažkas panašesnio į svainį, pagalvojo Mendel ir netyčia suprunkštė.
- Kodėl tu nori visiems vadovauti? - kilstelėjo antakį, bet rūkyti nesustojo. - Ir kas bus, jeigu aš užgesinsiu cigaretę? Ar pasijusi nuo to geriau? - vos vos šyptelėjo. - Kas tau darbo, kad aš rūkau?
Po to Dori kelioms akimirkoms sutriko. Žino, kad rūkau senokai, kalbėjosi su savimi mintyse. Po velnių. Iš kur?
- Nepatinka, - atsakė. - Tiksliau pasakius, patiko, bet nebepatinka. Burtininkai kitokie nei žiobarai, turbūt žinai. Čia, Hogvartse, neprisidedu jokios vertės tai darydama, tačiau negaliu sustoti, - pripažino. - Nepyk, bet tikrai neužgesinsiu cigaretės, - atsisakė tai padaryti kuo giliau įtraukdama dūmus į plaučius, - nes, deja, taip. Tam išleidžiu suknistai daug pinigų, o vienas idiotas septintakursis mane dar ir šantažuoja. Būk malonus, sukirsk jį per egzaminą ar ką. Robis Makvaidas. Tikras pamaiva, - pavartė akis. - Tačiau neatimk iš jo cigarečių, nes tada neturėsiu iš ko pirkti, o jeigu jų negausiu, aš tiesiog kažką nudėsiu. Tačiau iš kur tu žinai? Meluoji, - ėmė varstyti raudonplaukį akimis. - Norėjai, kad pasimesčiau, ar ne? Ir patį kokie vėjai atpūtė? Grosi?