0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 825
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Ką gi, užsispyrimo kautynės prasidėjo, ir Deoiridh buvo tikra, kad beviltiškai jas pralaimės. Vis tik kol kas pasiduoti nė neketino, tad stovėjo ir griežtai žiūrėjo į jaunesnę grifiukę. Buvo labai keista - ir nemalonu - galvoti, kad jos visai netrukus turės žaisti vienoje komandoje. Tokių komandos draugų Deoiridh visiškai nereikėjo.
- Na, gal ir lindau, bet, tavo žiniai, lentų sau ant galvos nemėčiau. Kokia man iš to nauda? Smegenis pajudink! Jeigu tokias turi, žinoma.
Rudaplaukė beveik norėjo, kad Cristal skaudžiai trenktųsi į sienos liekanas. Deja, bendrakoledžė aiškiai tam nebuvo nusiteikusi. Priešingai - ji, atrodo, norėjo, kad su siena susidurtų pati Deoiridh. Pastaroji visai suirzo.
- Tai dabar mums reikia ne tik sulaužyti trobelę, bet ir sulaužyti šonkaulius?! - šiaip ne taip išlaikiusi pusiausvyrą suriko ji, atrodo, visai pamiršusi, kad ką tik pati bandė įstumti Cristal į sieną. Spoksojo į būsimą komandos draugę ir širdo. Nebenorėjo turėti su ja nieko bendro. Mažiausiai norėjosi kartu su ja treniruotis. Žinojo, kad dvi puolėjos turės pasitikėti viena kita ir, žinoma, suteikti pagalbą. Tokia mintis kėlė nieko daugiau, tik pasišlykštėjimą.
- Rungtynių metu geriau nė nesiartink prie manęs! - garsiai suriko Deoiridh ir nusisuko. Kelis kartus giliai įkvėpusi pajuto, kad pyktis šiek tiek praeina. Vėl atsisuko į jaunesnę grifiukę, tačiau nieko nesakė: atsiprašymo Cristal gali tikrai nesitikėti. O ir už ką?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Vieną akimirką Cristal pasigailėjo pastūmusi Deoiridh, tačiau jai atsisukus ir pamačius tą kreivą grimasą veide, nebesisielojo kad taip padarė. Už kvailą išraišką čia jai. Cristal net nemanė pradėti su bendrakoledže rimtai muštis, tačiau jos pasiūlymas sulaužyti viena kitai šonkaulius skambėjo visai viliojamai. Pyktis nemažėjo ir kai metais vyresnė mergiotė nuo jos nenuleido akių ir vis labiau pyko.
- Pff, lyg per turnyrą man tavęs baisiai reikėtų, - nors ir piktai pasakė, bet viduje krimtosi kaip reikės žaisti tą kvidičą kai rungtynėms dar net neprasidėjus, žaliaakė beveik susimušė su komandos nare. Suprato, kad reikia kažką daryti. Bet negi dabar pulsi atsiprašinėti?
Cristal norėjo vėl sunerti rankas ir nieko nedaryti, bet taip paprastai santykiai nepasitaisys. Išvis, kodėl ji turi kažką daryt, juk Deoiridh pati pradėjo? Kažkur mosikuodama rankomis, lyg net nestovėtų šalia mergaitės, ant kurios ką tik užvirto troba ir su kuria vos nesusimušė, Cristal žvalgėsi aplink. Lyg būtų daug ką pamatyti. Mergaitės didelei laimei, vis labiau dienojosi ir saulė šiaip ne taip bandė išlįsti iš po ją uždengiančių debesų, deja, tai neatrodo lyg būtų dalykas, greitai įvyksiantis.
Stebėtinai greitai Cristal mintys ir žvilgsnis vėl pasiekė žemę, ant kurios vis dar stovėjo, akimis ją varstanti, Deoiridh. Nors ir labai nenorėjo ir sušalę pirštai ribojo jos galimybes, Cristal labai demonstratyviai pavartė akmis ir priėjusi prie sugriuvusių lentų krūvos, pradėjo jas rinkti, nors nebuvo tikra ką su jom vėliau reiks veikti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 825
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Situacija darėsi beveik juokinga. Deoiridh vis dar juto keistą pyktį, tačiau kartu norėjosi ir kikenti. Juto, kaip kvailai elgiasi - Cristal tikrai neprivalėjo kažko tvarkyti. Bet principas yra principas, tad rudaplaukė atkakliai žiūrėjo į jaunesnę mergaitę ir laukė... kažko.
- Pažiūrėsim, kaip tau manęs reikės ar nereikės, - apsimetė abejinga Deoiridh, tačiau žinojo, kad per rungtynes komandos draugės jai pačiai netgi labai reikės. Mintis, kad ji turės sėsti ant šluotos ir vaikytis kamuolį, vis dar neviliojo.
Cristal žvilgsnis lakstė į šalis, o tai rudaplaukę labai žavėjo: jos nuomone, tai reiškė, kad koledžo draugė yra kiek pasimetusi ar bent jau nežino, kaip elgtis. Tai leido tikėtis, kad ji pagaliau pradės tvarkyti tas nelemtas lentas. Tiesą sakant, Deoiridh jau nusibodo čia stypsoti, tad įtarė, kad jeigu artimiausiu metu Cristal nepradės darbuotis, ji paprasčiausiai išeis. Žinoma, tai reikštų jaunesnės mergaitės pergalę, bet pradėjo atrodyti, kad šitas vargas nėra vertas tiek daug pastangų.
Pagaliau! Tuo momentu, kai animagė jau beveik žengė žingsnį į šalį, Cristal pradėjo dirbti! Tiesą sakant, tai buvo labai netikėta, tad kurį laiką Deoiridh paprasčiausiai nežinojo, kaip reaguoti. Kurį laiką stovėjo, spoksojo į bendrakoledžę ir nieko nesakė. Vis dėlto taip sunkiai dirbančios mergaitės pastangas kažkaip reikėjo įvertinti. Smegenys pradėjo karštligiškai dirbti: ką gi čia pasakius?
- Ką ketini daryti su lentomis? - būtent toks variantas pasisiūlė pats. Deoiridh nesusilaikė ir pradėjo kvatoti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Cristal nedėjo per daug pastangų renkant lentas. Vis tiek tai darė tik norėdama parodyti Deoiridh, kad nori taikos, nes kvidiče jos tikrai prireiks. Kuo daugiau lentų ji rinko, tuo jos rankos darės pilnesnės ir tuo arčiau buvo momentas kai brunetė stypsos su krūva lentų rankose ir nebus kur jų dėt. Pati Deoiridh, atrodo, visiškai nesusiprato, kad reiktų Cristal padėti, nors visos šitos nesąmonės kaltininkė ir buvo vyresnioji grifė. Išgirdus šios klausimą žaliaakė kiek sutriko, mat tikėjosi, kad neateis ta akimirka kai reiks klaust kur tas lentas nešt. Nenorėdama parodyti, kad ji nusileidžia ir kad Deoiridh laimėjo, Cristal atsakė:
- Mesiu tau į galvą.
Nors ir buvo tokia pagunda, bet kai lentų rankose padaugėjo trylikametė tiesiog paėjėjo tolėliau į trobą ir visas surinktas lentas sumetė į vieną krūvą. Apsižiūrėjusi ar neprisivarė į pirštus rakščių, ji net negalvojo dar kartą jas rinkti. O kam? Ta lūšna vis tiek būtų subyrėjusi.
- Klausyk, tas rinkimas čia beprasmis dalykas. Kam reikės, tas susitaisys šitą trobelę, nors labai abejoju ar kažkam ji reikalinga. Tiesiog einam iš čia, - negalėdama atsistebėti savo iš kažkur atsiradusiu noru nusileisti, Cristal prisimerkė ir stengėsi perprasti Deoiridh žvilgsnį, tačiau to niekaip nepavyko padaryti, nes ši mergaitė trečiakursei vis dar buvo keistoka.
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 825
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
- Oi, oi, kokie mes pikti ir įsižeidę, - sarkastiškai tarstelėjo Deoiridh išgirdusi Cristal atsakymą. Buvo be galo smalsu, ar jaunesnioji grifiukė išdrįs tą padaryti. Dėl visa ko rudaplaukė buvo pasiruošusi, nors ir galvojo, kad Cristal pritrūks drąsos. Vis dėlto buvo akivaizdu, kad šita mergaitė nėra iš tų, kurie taip lengvai nusileidžia.
Pamačiusi, kad būsima komandos draugė lentas paprasčiausiai nuneša šalin, Deoiridh patenkinta prunkštelėjo. Buvo akivaizdu, kad bendramokslė yra nusiteikusi pralaimėti šį keistą mūšį.
- Sakai, nereikalingas? - pasitikslino animagė. Buvo be galo smagu erzinti Cristal, tačiau jau ir pati pradėjo justi, kad tai yra šiek tiek kvaila. Dabar, kai jaunesnioji mergaitė pradėjo darbuotis, tai pasidarė nebe taip ir įdomu. Pergalė jau pasiekta. - Gal ir tavo tiesa, - galiausiai pridūrė.
Žvelgė į trobelę ir svarstė, ar nereikėtų išties traukti atgal į pilį. Pasirodo, ilgokai čia užtruko. Atsisuko į Cristal ir tarsi nenoromis pratarė:
- Gal tu ir nekalta dėl to, kad trobelė sugriuvo. Bet man buvo pernelyg smagu žiūrėti, kaip tu tvarkai tas lentas. Kaip manai, gal kada reikėtų pakartoti?
Sukikenusi Deoiridh lėtai patraukė pilies link. Atsisukusi į jaunesnę mergaitę pridūrė:
- Jeigu nori pratęsti pramogą, aš mielai pažiūrėsiu.
Vis dėlto nebepaisydama to, ką daro ar nedaro Cristal, rudaplaukė vėl nusisuko ir galiausiai pasileido bėgte.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Burtininkas
  • ****
  • 342
  • Lytis: Vyras
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Ankstyvas rytas. Apie septinta valanda ryto. Rytas bjaurus, rodosi nori lyti. Vegard beveik be miego išėjo į lauką prasiblaškyti. Berniukas patraukė link uždraustojo miško. Pagaus tai pagaus vistiek Klastūnynas paskutinėje vietoje tad dešimt taškų daugiau ar mažiau ne problema. Pamatęs namelį Vegard priėjo arčiau ,bet namas toks apgriuvęs ,kad jei ten kelsi koją gyvas neišeisi ,net su Dievo pagalba, tad Vegard nusprendė ,kad geriau pasisaugoti ir neiti kur nereikia juk gyvybė svarbiau. Šioje trobelėje gyveno toks senis Hagridas ,bet jis išvyko ir gamta pasiglemžė namą.
-Kokio velnio man čia stovėti jei vistiek nieko įdomaus nėra? Tik savo laiką gaištu! Dabar galėčiau saldžiai miegoti žaliuose pataluose.,-Sau tarė Vegard.

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Suskambėjo žadintuvas. Žana pašoko iš lovos, kuri buvo apkrauta knygomis ir vadovėliais. Ji greitai apsirengė ir apsisiautė savo Varno Nago apsiaustą. Mergina į plaukus įsidėjo lazdelę, ji taip visada darydavo, nes turėjo ilgus plaukus, o visas gumytes ji pamesdavo. Pasirušusi mergina pažiūrėjo į laikrodį ir pamatė, kad dar turi dvidešimt minučių iki pamokų ir tyliai tarė:
-Per tiek laiko ir savo knygą skaityt pabaigt galiu.
Mergaitė tyliai nužingsniavo Hogvartso kolidoriumi, bet po kelių minučių sustojo, nes niekur nerado ramios vietelės. Mergina pasuko lauko durų link ir išėjo laukan. Apsidairiusi ji išvydo namelį, Hagrido namelį ir šalia namelio pastebėjo burtininką.
Žana ramiai priėjo prie trobelės, kurioje gyveno Hagridas ir burtininkui tarė:
-Gal galiu čia prisėsti? Bėja aš Žana. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Burtininkas
  • ****
  • 342
  • Lytis: Vyras
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Klastuolis išsitraukė lazdelę su kuria dirbti beveik nemokėjo.
-Ką aš ten mokiausi? Lumos, alohomora, colloportus, spongify.
Nusprendęs ,kad reikia ką nors paversti pagalve nukreipė lazdelę į akmenį iš likusių griuvėsių:
-Spongify!
Iš pirmo karto dėja nepavyko... Nepavyko tai nepavyko nereik čia svaidytis tais kerais per pamokas prisisvaidysiu.
Ramiai sėdint ant akmens Klastuolis pamatė kažką ateinant. Viešpatie maldauju tik ne profesorius. Maldos padėjo tai buvo tikrai ne koks nukvakęs profesorius ,o mergina su juodu Varno Nago uniforma. Ji paklausė klausimo.
-Žinomas prisėsk, bėja aš Vegard, Vegard Saetehaug iš Klastūnyno koledžo ,o tu matau iš Varno Nago koledžo? Jeigu mokysies tada pasistenk nekreipti dėmesio į mane.
Aišku ,kad ji mokysis juk toks tų Varnių likimas: knygos ir profesoriavimas...

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Žana ramiai išklausė Vegard'o prisistatymo ir prisėdo. Po kelių minučių nusprendė atsakyti į jo klausimą:
-Taip taip, aš iš Varno Nago, atrodau, kaip moksliukė tiesa? Perspėju, man sekasi tik kerėjimas, daugiau nieko, tikrai nieko. Na dabar tikiuosi jis nepagalvos, kad esu apsimetelė ar išvis kvaila....
- Na ir matau ir tu nejuokais užsiemi, ką čia buri? Tokio mosto aš dar jokiuose keruose neesu mačiusi...
Žana Mokslinčė atsivertė knygą ir pradėjo ją skaityti ir galvoje mąstė: aš jį pamokint kažko galėčiau, kad ir ne iš mano koledžo, nesinori, kad jis nieko nemokėtų. Žana toliau skaitė knygą ir ramiai mėgavosi saulėtekiu.
-Ak...kokie gražūs tie saulėtekiai, -prakalbo Žana Mokslinčė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Burtininkas
  • ****
  • 342
  • Lytis: Vyras
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Saulė jau pradėjo tekėti ir vėjas aprimo. BLA BLA BLA! piktai pagalvojo Klastūnyno mokinys.
-Na čia norėjau akmenį į pagalvę paverst ,bet nepavyko...,-Liūdnai pasakė Vegard.
Juodaplaukiui į galvą atėjo puiki mintis.
-Sakai sekasi kerėjimas? Gal gali mane pamokyti nenoriu būti Klastūnyne jeigu esu toks kvailas!
Berniukas atsigulė ant žolės ir stebėjo saulėtekį ,o Varnė skaitė knygą. Po keletos minutėlių mergina kąžką pasakė ,bet Vegard negirdėjo tik ,,Žana''. Tai tikriausiai buvo mergaitės vardas, o gal ir ne. Juodaplaukis gulėjo ir stebėjo, gulėjo ir stebėjo, papūtė stipresnis vėjas ir į Vegard burną pateko žemių. Berniukas pradėjo springti.
-Pad-ė-k, pra-šau, pad-ėk.,-Kosėdamas vos išlemeno juodaplaukis berniukas.

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Žana toliau skaitė savo storą ir seną knygą. Išgirdusi Vegard'o atsakymą ji linksmai nusišypsojo ir tarė:
-Būtinai taip ir padarysiu, tik truputį palauk, noriu pabaigti skaityti šią knygą. Vegard'as elgiasi labai keistai, ką jis ten sako?
-Vegard'ai kvepuok, ramiai! -sušuko Žana
-Raudongimo!, -sušuko Mokslinčė. Na dabar turėtum atspringti pagaliau. Kad tik aš kokių nesąmonių pribūrus nebučiau, nes Varno Nagas jau ir taip antras nuo galo pagal taškų surinkimą....
Žana nusisuko ir pradėjo melstis, nes tik pagalvojus kas jai galėjo atsitikti rankos nusviro.
-Vegar-dai, tau viskas g...gerai? Man tikrai labai baisu dėl tavęs, atsakyk, prašau.
Na o jeigu jis čia vaidina tai aš jį užmušiu tikrai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Burtininkas
  • ****
  • 342
  • Lytis: Vyras
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Žana sureagavo ir paleido kažkokius kerus ,bet tai ačiū dievui padėjo! Visos žemės iš burnos išskrido kur buvo ankščiau. Po truputį atsistojęs tarė:
-Ačiū, tu man išgelbėjai gyvybę, kaip tau galėčiau atsidėkoti?,-Maloniai kaip niekada paklausė Vegard.
Berniukas iš apsiausto klosčių išsitraukė vidutinę knygelę kurioje jis rašė kerus kuriuos ,,mokėjo''. Rendaklus, lumos, alohomora, johnus maximus. Kur kerai kurių man reikia? Radau! Vardelikus Berniukas pasiėmė lazdelę ir pradėjo galvoti apie knygas, pergamentą, plunksnas.
-Vardelikus!!
Nieko neįvyko...
-Vardelikus!!
Ant žemės jau stovėjo dvi knygos, buteliukas rašalo, pergamento lapai tik plunksnų nebuvo...
-Viskas ,kas man pavyko išburti tavo.
Kokio velnio aš klausiau ar galiu atsidėkoti jeigu jau pribūriau visokių daiktų?

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
Kol Vegardas murmėjo kažkokius kerus Žana atsiduso. Kaip gerai, kad jam viskas gerai, bet gal ir įdomu, kas man būtų buvę jeigu būčiau nužudžiusi mokinį. Vien pagalvojusi apie tokias mintis Žaną nukrėtė šiurpas. Po kelių minučių Mokslinčė atsisuko ir išvydo daug dalykų. Ji pamatė dvi knygas, buteliuką rašalo ir pergamento lapą.
-Kaip tau dėkoju, man kaip tik labai reikėjo buteliuko rašalo, na o šią knygą (mergina numojo ranka į vieną iš dvijų naujų knygų) perskaitysiu, kai tik pabaigsiu savąja, -nusišypsojo Varniukė.
Žana ramiai tęsė knygos skaitymą, kol pagaliau perskaitė ir paskutinį puslapį. Na ir greitai perskaičiau šią knygą, nebuvo per daug įdomi, na bet ką ir padarysi.
-Jeigu neprieštarausi aš jau eisiu, pamoka jau čia pat, -atsisveikino Žana.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Burtininkas
  • ****
  • 342
  • Lytis: Vyras
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Vegard vis dar džiaugėsi ,kad liko gyvas ir ,kad pavyko priburti visokiausio šlamšto jei taip galima sakyti. Žana baigė skaityti knygą ir susiruošė į pamokas.
-Eik tu kur tau reikia ,o aš čia pasėdėsiu ir pagalvosiu kaip man savo brolužėlį Hogvartse surasti!
Mergaitė tikriausiai jau išėjo, o juodaplaukis vėl gulėjo ant žemės ir spoksojo į dar rožinį dangų. Jeigu Jacob būtų patekęs į Klastūnyną būčiau jį matęs ,bet jo nemačiau. Mažylis tikriausiai pas Varnas išėjo, nes gi nuostabus kerėtojas jis! Ši mintis truputį erzino ir pykdė Saeterhaug šeimos narį, bet juk nepasirinksi į kokį koledžą tave paskirs.
-Sanctum Sanctum dominus prašau tavęs padėk man surasti brolužėlį šitame durnių maskarade!
Po šios minties Vegard atsistojo, nusipurtė žemes ir nulėkė į pilį.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Tikiu tuo, kuo noriu tikėti
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
 Amelija išėjo pasivaikščioti po Hogvartso apylinkes. Ji buvo nusiminus, nes iš paskutinės pamokos darbo, kurį darė tris valandas, gavo tik ,,vidutiniškai". Kam aš tada sėdėjau prie to darbo tiek laiko? Galvojo Amelija. Ir jai dar buvo gėda, kad taip prastai pasirodė prieš profesorių ir kitus mokinius. Amelija nepastebėjo kaip nuklydo visai netoli uždraustojo miško. Ji truputį išsigando ir pradėjo saugotis, kad neįeitų į jį. Staiga pamatė trobelę. Kadangi ji nebuvo legendomis apipintame uždraustajame miške Amelija nusprendė ją apžiūrėti. Ji įėjo į vidų. Ten buvo labai daug dulkių, jokių daiktų, viskas apgriuvę. Bet dabar Amelijai tai nebuvo svarbu. Ji apžiūrėjo vieką aplinkui ir kai būstas pasidarė jai nebesvetimas ji atsisėdo ant grindų ir pradėjo verkti. Verkė, nes buvo pavargus, gavo blogą pažymį ir ją dar spaudė namų darbų krūva.
Galbūt...